Pastraipų rašymas

Pastraipos samprata Pastraipos yra išorinės teksto struktūros vienetai. Meniniame tekste jos skiriamos daugiau intuityviai, o publicistiniame, dalykiniame ir moksliniame skirstymas pastraipomis turi būti apgalvotas: reikia atsižvelgti į tai, kaip skaitytojas turėtų segmentuoti pateikiamą medžiagą. Taigi pastraipos yra kompozicijos instrumentas. Komponuojant loginės krypties rašinį, pirmas darbas yra suformuluoti ir išdėstyti teksto skeletą – pagrindinę mintį ir iš jos kylančius svarbiausius teiginius. Svarbiausi teiginiai yra lyg „armonikos klostė“, kurios turi būti ryškios – aiškios, kad ir kiek tą armoniką beištemptume, t.y. teiginius išplėstume. O kaip tos armonikos klostės plečiamos? Kaip kurti pastraipą? Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis. Pavyzdžiui: Teiginys pastraipa yra lyg statybinis blokas. Jums teko matyti, kaip vaikai žaidžia kaladėlėmis: kruopščiai dėliodami vienas kaladėles ant kitų, jie Aiškinimas pastato „pilį“. Taigi pastraipą galėtume įsivaizduoti kaip savotišką „kaladėlę“, kitaip tariant, pastraipa yra teksto visumos dalis. Apibendrinimas Taigi ji – teksto statybinė medžiaga. Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra vadinamas pagrindiniu(teminiu) pastraipos sakiniu – teiginiu. Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie yra vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais, sakiniais. Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada, arba yžsklanda. Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių pagrindinis sakinys yra ir paskutinis. Kartais jie būna pastraipos viduryje, pavyzdžiui: Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi, prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniukais, šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja papraščiausiose situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A.Songailienė). Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pasikartoja arba praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales. Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Mokymo(si) būdai Kai mokiniai įgus nagrinėti ir patys sudarinėti elementarias pastraipas, reikėtų panagrinėti ir sudėtingesnius atvejus. Bendra tvarka galėtų būti tokia: 1. nagrinėjamos pastraipos, kurių mintį pasako pagrindinis – teminis – sakinys. Tai paprastai būna pirmasis arba antrasis pastraipos sakinys. 2. nagrinėjamos pastraipos, kurių pagrindinis – teminys – sakinys yra ne tik pastraipos pradžioje, bet ir pabaigoje arba viduryje. 3. nagrinėjamos pastraipos, kurių pagrindinė mintis išreikšta daugiau negu vienu sakiniu. 4. nagrinėjamos pastraipos, kurios neturi teminio sakinio. Jų pagrindinę mintį (implikuotą) užrašome savais žodžiais. Pastraipų rūšys Pirmiausia turėtume suprasti, kokios yra pastraipų rūšys. Skaitydami vadovėlius ar vartydami kokias knygas, skyriaus ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas: pirmą ir paskutinę, t.y. įžanginę – supažindinančia su tema, kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią – susumuojančią, kas buvo kal;bėta tame skyriuje. Visos kitos pastraipos yra dėstymos pastraipos. Kiekviena jų perteikia tam tikrą dalį informacijos: turi siaurą savo teiginį – pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia. Tačiau pastraipos nėra atskiri minčių vienetai: kiekviena jų turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti. Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai. Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais, nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia, pavyzdžiui: Antroji priežastis...;Tačiau...ir pan. Skaitydami ilgesnį tekstą galime rasti ir tokių pastraipų, kurios nurodys, kas jau yra aptarta ir kas bei kodėl bus toliau nagrinėjama. Tokios pastraipos pagrindinės minties neturi. Jos atlieka siejimo funkciją. Sakinių santykiai. Kad lengviau galėtume rasti destymo pastraiptų pagrindinę mintį, turetume suvokti, kokie yra sakinitų santykiai: -gal jie "draugauja" - yra vienodai svarbūs (ekvivalentiniai santykiai); -gal "pešasi" - vienas kitam prieštarauja (opoziciniai santykiai); -gal vienas yra viršininkas, o kiti -"pavaldiniai" (subordinacija); -gal jie "išpuikę" - stovi šalia, bet vienas kito nemato (neturi ryšio). Pavyzdžiui: (1) Treniruojant ristūnus hipodromuose, plienines pasagas reikia keisti kas dvi savaites. (2) Dabar bandoma naudoti sintetinių medžiagų pasagas. (3) Jos sveria 78-100 gramų ir nenusidėvi apie 50 dienų. (4) Tvirti ir kai kurių rūšių gumos pakaitalai, nenudylantys 40-80 dienų. (5) Tačiau žiemq niekas negali pakeisti plieno, nes į ledo ar sušalusio sniego dangq geriausiai įsismeigia plieniniai pasagų kapliukai (A. Songailienė). Ekvivalentiniai, opoziciniai. Lygiaverčiai (ekvivalentiniai) santykiai yra tarp 1 ir 2, 3 ir 4, 2 ir 4 sakinių. O 5 sakinys prieštarauja 2-4 sakiniams. Pagrindinė šios pastraipos mintis: bandoma naudoti sintetines pasagas, bet žiemą niekas negali pakeisti plieno. Taigi opozicinius santykius pastebėti būtina: jie turi atsispindėti pagrindinėje mintyje. Ekvivalentiniai santykiai formuluojant pagrindinę mintį būtų išreiškiami sudėjimu, pavyzdžiui, pirmus du sakinius galėtume apibendrinti taip: naudojamos plieninės ir sintetinių medžiagų pasagos. Subordinacijos. Trečiasis cituotos pastraipos sakinys aiškina antrąji - jam "pataikauja ". Subordinacijos (priklausomybės) santykiai geriausiai matyti pasirinkus tokią pastraipą, kurioje vienam sakiniui "pataikauja" keli. Tuomet sakinių ryšius galėtume pavaizduoti schema. Pavyzdžiui: Apie produktyvią gyvulininkystę Lietuvoje pasakoja IX-XII a. istoriniai šaltiniai. Kryžiuočių kronikose dažnai minima, kad Lietuvoje kryžiuočiai rasdavę daugybę gyvuiųl ir juos išsigabendavę kaip karo grobį. Eiliuotosios Livonijos kronikos duomenimis,1229 m. Alsių apylinkėse pagrobta 2500 arklių. Pasak Dusburgo kronikos, kryžiuočiai dviejose Narduvos pilyse 1274 m. pasigrobė tiek arklių, kitų galvijų ir įvairių daiktų, kad vos pajėgė išsigabenti (A. Songailienė). Pagrindinė šios pastraipos mintis - pirmasis sakinys. Kiti nurodo detales, jį iliustruoja, pagrindžia. Todėl, pavyzdžiui, apibendrinant jų nereikėtų minėti. Kaip matyti, svarbiausias mokėjimas analizuojant pastraipos sandarą yra abstraktaus ir konkretaus teiginio skyrimas. Pastraipos sandara Taigi pastraipų yra labai įvairios struktūtros, bet pradėti mokyti(s) yra patogiau nuo pastraipos, kurios struktūra tokia: Teiginys Teminis sakinys, pasakantis pagrindinę mintį. Įrodymas Keli rišlūs sakiniai, aiškinantys – detalizuojantys pagrindinę mintį. Apibendrinimas Užsklandos sakinys, baigiantis ką tik dėstytą mintį, - išvadą. Detalizuojamųjų sakinių rūšys. Kas yra tie detalizuojamieji sakiniai? Paprastai jie pateikia pavyzdžių,faktų, nurodo priežastis. Pavyzdziui: 1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių. Arklių uosle gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1) pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą, 3) kompanioną, 4) tik gimęs kumeliukas uoslės dėka susiranda motinos tešmeni. Arkliai 5) apuosto visus nepažistamus daiktus, 6) kitus arklius, žmones ir ilgai isimena jų kvapą. Arkliai geriau pasitiki uosle negu rega. (A. Songailienė). Pagrindinė mintis: arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdzių grupės (iš viso 6 pavyzdžiai). 2. Tvirtinimas, pateikiant faktų. Žirgai greiti ir ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus. 1)Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas rašytojas Viljamas Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000 kilometrų, 0 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km nuvažiavo per 18 dienų- daugiau kaip po 100 km kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė). Pagrindinė mintis: žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina nuomonė (užsklandai). 3. Įtikinimas, aiškinant priežastis. Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vinguriuojančiuose kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis atsargiai neša žmogų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!