Pasiutligė, jos paplitimas

medicininės pagalbos, ligos baigtis gali būti mirtis . Taigi mums svarbu sužinoti kaip nuo to apsisaugoti ir kaip elgtis, jei įkando pasiutlige sergantis gyvūnas .
Tyrimo tikslas : Išsiaiškinti kodėl žmonės serga pasiutlige.
1) Išanalizuoti pasireiškiančius ligos simptomus.
2) Išsiaiškinti kaip išvengti infekcijos.
3) Apžvelgti būtiną profilaktiką įkandus pasiutusiam gyvūnui .
Pasiutligė yra viena iš seniausiai žinomų ligų. Pirmą kartą ją aprašė Democritus 500 m. pr. Kr. Graikai ligą vadino lyssa, ( pamišimu ), manydami , kad pasiutligės priežastis yra ypatingos po liežuviu esančios kirmėlaitės. Lotyniškas ligos pavadinimas rabies buvo pasiskolintas iš senosi os sanskrito kalbos žodžio rabhas – smurtauti, elgtis agresyviai. Van Svitenas pirmasis 1770 m. aprašė žmogaus pasiutligės paralyžiaus formą. Įžymūs nuopelnai tiriant pasiutligę priklauso L.Pasterui, jis įrodė, kad pasiutligės sukėlėjas yra neurotropinis virusas, randamas pasiutusio gyvulio seilėse, liaukose ir audiniuose, bet dažniausiai – centrinėje nervų sistemoje ( galvos ir stuburo smegenyse). L Pasteras eksperimentiškai nustatė, kad perskiepijant atsitiktinį virusą, galima padidinti jo patogeniškumą, s utrumpinti inkubacijos laikotarpį iki 7 dienų. Tokį virusą jis pavadino fiksuotu ir, užkrėtęs juo triušį, iš jo smegenų pagamino skiepus , kuriuos 1885 metais panaudojo žmonių imunizacijai.
L.Pasteras
2. LIGOS SUKĖLĖJAS
Pasiutligė - sunki ūminė liga, retai pasitaikanti žmonėms. Šią ligą sukelia lyssa virusas, priklausantis Rabdovirusams. Šis virusas geba „pasislėpti“ nuo imuninės sistemos, todėl organizme nesusiformuoja visavertis imuninis atsakas ir organizmas su juo beveik nekovoja. Pasiutligės virusas yra dviejų rūšių: virulentiškas arba natūralus ( gatvės) virusas ir nevirulentiškas arba fiksuotas virusas. Įkandimo vietoje patekęs virusas dauginasi aplinkiniuose raumenyse susidarius pakankamai koncentracijai, virusas pajėgus plisti per periferinę nervų sistemą į CNS (Centrinę nervų sistemą ). Patekęs į žaizdą ,pasiutligės virusai fiksuojasi nervų skaidulose , jungiasi su acetilcholino receptoriais, iš čia jis plinta nervų kamienais ir perineuralinių tarpų skysčiais; limfogeniniu keliu pasiekia centrinę nervų sistemą, kur jie dauginasi. Šie virusai gali būti identifikuoti ragenos epitelyje, tonzilėse, nosies gleivinėje. Virusui patekus į nugaros ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!