Pasiaukojimo tema graikų mituose ir Antikos literatūroje

Pasiaukojimo tema graikų mituose ir Antikos literatūroje

Paklausti, dėl ko verta aukotis, ne visi sugebėtume greitai atsakyti į šį klausimą, tačiau ilgiau pagalvoję visi pateiktume skirtingą atsakymą. Kiekvienam iš mūsų pasiaukojimo vertė skriasi, ji priklauso nuo mūsų individualių vertybių, prioritetų ir siekių. Dėl šios priežasties aukos vertė niekada nebus akivaizdi ar lengvai suprantama, tad mes galime tik laikytis savų įsitikinimų, taip pasiaukojimui suteikdami savą vertę. Vieniems tai gali būti meilė ir šeima, kitiems – svajonės ir aistros. Graikų mituose ir Antikos literatūroje labiau vertinamas pasiaukojimas dėl moralinių ir etinių vertybių, tokiu būdu skatinamas altruistinis požiūris ir elgesys.

Turtingoje graikų mitologijoje dažnai iškyla pasakojimuose apie dievus, herojus ir mirtinguosius persipynusi kilni altruizmo tema. Vienas geriausių to pavyzdžių yra Prometėjas. Prometėjo mitas – nesenstantis ryšio tarp pasiaukojimo ir altruizmo įrodymas. Lygiai taip, kaip Prometėjas priešinosi Dzeusui, norėdamas žmonijai suteikti technologinį perversmą nešančią ugnies dovaną, žmonės, šiandien užsiimantys altruistine veikla, taip pat nepaiso asmeninių malonumų, siekdami gero visuomenei. Prometėjo auka, paženklinta amžinomis kančiomis kaip bausme, atskleidžia tikrąją pasiaukojimo esybę ir galią, užtikrintą nesavanaudiškuose darbuose. Akivaizdu, jog, tiek antikos mituose, tiek šiomis dienomis, auka turi tikslą, kilnesnį už paprastą naudos sau siekį. Taigi, laikui bėgant, Prometėjo mitas lieka įaustas į mūsų visuomenės audinį, taip iliustruodamas pasiaukojimo dėl kilnesniojo gėrio dvasią.

Be graikų mitų, šios temos taip pat atskleidžiamos Antikos literatūroje. Sofoklio tragedijoje „Antigonė“ altruizmo ir pasiaukojimo vaizdavimas sudaro pagrindinės veikėjos, Antigonės, portretą. Susidūrusi su karaliaus Kreonto įsakymu, draudžiančiu laidotį jos brolį Polineiką, Antigonė ryžtasi nusižengti įstatymams, taip puoselėdama savo įsitikinimus, jog ne Kreonto, menko mirtingojo, žodis aukščiau dievų. Antigonės altruistinis poelgis kyla iš jos tvirto įsipareigojimo šeimai ir atsidavimo tikėjimui. Pasak jos, būtina pagerbti mirusįjį padoriomis laidotuvių apeigomis. Nepaisydama baisių pasekmių, įskaitant mirties grėsmę, Antigonė nedvejodama aukoja savo gerovę dėl teisingumo ir garbės, nes, kaip ji pati teigė: „Jokios nėr gėdos kraujo gimines mylėti“. Taip, pasitelkdamas tragišką Antigonės istoriją, Sofoklis tyrinėja nuolatinę įtampą tarp asmens sąžinės ir visuomenės nuostatų, pabrėždamas didžiulį altruistinių veiksmų poveikį, siekiant to, kas moraliai teisinga.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!