Pasaulio ir Lietuvos istorijos žodynas

1831 m. sukilimas. Lenkijos ir Lietuvos sukilimas Rusijos imperijoje. Kilo dėl nepasitenkinimo 1815 m. konstitucijos ribojimu, represijomis, ketinimu panaudoti Lenkijos kariuomenę įsiveržimui į Belgiją ir Prancūziją. Prasidėjo 1830 11 29 Varšuvoje. Lietuvoje vadovauti sukilimui susikūrė Vyriausiasis komitetas. Sukilimo pradžia Lietuvoje – 1831 03 26, kai sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją Raseinių apskrities valdžią. Apie 1831 04 didžioji Lietuvos dalis, išskyrus Užnemunę, Vilnių, Kauną, Trakus ir Palangą, jau buvo užimta sukilėlių. Kiekvienoje apskrityje veikė sukilėlių valdžia. Sukilimo dalyviai siekė Lietuvos federacijos su Lenkija arba Lietuvos suvereniteto, kai kurie siūlė panaikinti baudžiavą. Iki 1831 05 caro kariuomenė užėmė visus Lietuvos apskričių centrus, išskyrus Panevėžį. Caras žadėjo malonę nuo sukilimo atsimetusiems sukilėliams, draudė šaudyti jų vadus. Tačiau Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas. Įkurtas Karinis lietuvių komitetas. Atvyko sukilėlių daliniai iš Lenkijos. Vyriausiuoju vadu tapo Antanas Gelgaudas, kuris suformavo Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Žemaitija sudarė savo Žemaitijos centrinę vyriausybę. 1831 06 19 caro kariuomenė nugalėjo Gelgaudo rinktinę Panerių kautynėse. Caro armija užėmė Kauną, Jonavą ir Ukmergę. Gelgaudo ir Chlapovskio junginiai pasitraukė į Prūsiją. 1832 m. pavasarį dauguma sukilėlių išsiskirstė ar slapstėsi. Sukilimo vadai nubausti mirtimi. Po 1831 m. sukilimo uždarytas Vilniaus universitetas.
1863 m. sukilimas. Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir dalies Ukrainos tautų sukilimas Rusijos imperijoje. Sukilime dalyvavo valstiečiai, miestiečiai, bajorija. 1861 m. pabaigoje Lenkijoje ir Lietuvoje susidarė dvi politinės grupuotės – baltieji ir raudonieji. 1862 m. Vilniuje sukilimui rengti sudarytas Judėjimo komitetas, 1862 10 jis pertvarkytas į Lietuvos provincijos komitetą, kuriam vadovavo Konstantinas Kalinauskas. Sukilimas Lietuvoje prasidėjo, kai 1863 02 01 Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė Lietuvos ir Baltarusijos revoliucine valdžia bei panaikino Lietuvoje ir Baltarusijoje baudžiavą. Tokia raudonųjų, vadovavusių Lietuvos provincijos komitetui, politika netenkino baltųjų, kurie tenorėjo atkurti Lietuvos–Lenkijos valstybę. Todėl Lenkijos tautinis centro komitetas vietoj Lietuvos provincijos komiteto 1863 03 11 įsteigė Lietuvos provincijų valdymo skyrių, kuriam vadovavo baltasis Jokūbas Geištoras. 1863 06...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!