Partizaninis karas Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės karininkais, mokytojais ir baigiant ištisomis kaimiečių šeimomis.
Iš parinktos medžiagos apie Žemaitijos partizanus gelima daryti išvadą, kad Žemaitijoje judėjimas išsilaikė ilgiausiai, palyginus su visos Lietuvos ginkluota rezidencija.Žemaitijos žmonės netgi likę po vieną, nenorėjo atsisakyti savo pradėtos kovos.Paskutinieji partizanai buvo F. Urbonas ir P. Oželis.Jie buvo nukauti 1959 metais Šilalės rajone.
Partizaninės kovos tęsėsi beveik dešimtmitį.Tai viena tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos puslapių.Pradžioje jis buvo paženklintas šviesiausių vilčių ženklu ir didžiausiais pasipriešinimo mastais.Tačiau Lietuva ne tik neteko napriklausomybės, bet ir pakliuvo į itin atšiaurios totalitarinės diktatūros reples.Partizanų dokumentuose pasipriešinimas okupacijai įvardijamas kaip ,,LAISVĖS KOVOS‘‘, o apibrežiant visuomenės dalį dalivaujančią laisvės kovose - ,,LAISVĖS KOVOS SĄJŪDIS‘‘.
Daud lietuvių manė, kad gali kilti naujas karas ir Vakarai greitai privers Sovietų Sąjungą pasitraukti iš Lietuvos.Numatyto karo akivaizdoje lietuviai jautė reikalą visomis išgalėmis priešintis sovietizacijai, išlaikyti tautinį judėjimą ir ginkluotąsiaspajėgas ribotam laikui, kol Maskva bus nugalėta ir Lietuvos nepriklausomybė atkurta.Ankstesnės sovietinės okupacijos patirtis parodė, kad su sovietine valdžia neįmanoma sugyventi tiems, kurie siekė savo tautai nepriklausomybės, gerovės, bent šiek tiek sąžinės laisvės.Vokiečių okupacijos metais visame krašte išsiplėtęs pasipriešinimo sąjudis skatino panašią veiklątęsti prieš komunistus.Lietuvoje vyravo įsitikinimas, išryškėjęs dar vokiečių okupacijos metais ir pogrindžio spaudos palaikomas, kad antroji bolševikų okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto chartos pažadus – sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims.Dėl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautėjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plėšikavimo ir prievartavimo.Daugelis vyrų pasitraukė į miškus, norėdami išvengti suėmimo ar mobilizacijos i sovietinę kariuomenę.
O jei trumpiau, pagrindinis partizanų tikslas buvo – nepriklausomos valstybės atkūrimas.Šis uždavinys buvo aktualus visą kovų laikotarpį,Keitėsi tik jo įgyvendinimo galimybės būdai.
POKARIO ETAPAI
Pokario ginkluotosios rezidencijos istoriją būtų galima suskirstyti į 3 etapus :
I. 1944 – 1946 m.vasara (masinis organizuotas partizaninis judėjimas);
II. 1946 – 1948 m.ruduo (naujos taktikos, smulkesnių būrių ir bendro vieningo vadovavimo(LLKS) metai );
III. 1948 pab. 1953 m. gegužis(individualios rezidencijos laikotarpis);
PIRMASIS ETAPAS (1944 –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!