Partizaninio karo vadai

Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944–1953 m. Skaičiuojama, kad partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.
Ginkluotas partizaninis pasipriešinimas prasidėjo 1944m., kai, vokiečiams traukiantis, Lietuvą užplūdo bolševikai.
• Baimė, jog kartosis ankstesnė sovietų okupacijos politika.
• Išplitęs pasipriešinimo sąjūdis skatino veikti prieš komunistus.
• Įsitikinimas, kad antroji sovietų okupacija ilgai netruks, mat Vakarai turėjo įvykdyti Atlanto chartijos pažadus- sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims.
• Mobilizacija į Raudonąją armiją.
Tikslai
• Atkurti nepriklausoma valstybę.
• Apginti gyventojus nuo plėšikavimo ir prievartos.
• Pašalinti primestą Lietuvai administraciją, trukdyti jos veikimui, lietuvių mobilizacijai į Sovietų kariuomenę, masinius areštus, ir kitokį lietuvių demoralizavimą.
dalyviai
Partizanų socialinė struktūra: valstiečiai ir inteligentija. Ginti tėvynę ėjo ne tik vyrai, moterys, bet ir moksleiviai, palikę gimnazijos suolus.
Organizacijos nariais laikomi asmenys, davę atitinkamą priesaiką, paklūstantys aukštesnei vadovybei, nešiojantys ginklą, uniformą, skiriamuosius ženklus ir antsiuvus.
žymiausi Lietuvos partizanai
1. Juozas Lukša-Daumantas
2. Adolfas Ramanauskas-Vanagas
3. Jonas Žemaitis-Vytautas
4. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias
2.
1.
3.
4.
4.
Juozas Lukša-Daumantas
Juozas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime, Marijampolės apskrityje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, Kauno universitete studijavo architektūrą.
Būdamas gimnazistu priklausė ateitininkų organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – Lietuvos aktyvistų frontui. 1941 m. buvo kalinamas, į laisvę išėjo tiktai karui prasidėjus.
Į antisovietinę veiklą J.Lukša įsitraukė jau pirma­me kurse. Iš pradžių jis platino pog­rindžio spaudą tarp patikimesnių stu­dentų, o 1941 metų kovo 4 dieną įs­tojo į Lietuvos aktyvistų frontą, kuris, aktyviai ruošėsi su­kilimui prieš sovietinius okupantus.
Juozas Lukša-Daumantas
Vokietijai okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio Lietuvos išlaisvinimo tarybai, o ją sunaikinus, buvo Lietuvos partizanų sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.
Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, 1946 m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku.
Birželio 21 dieną tardy­tojai suformuluoja išva­dą, kurioje nurodoma, jog J.Lukša “prisipažino kaltu, kad priklausė slap­tai organizacijai. Organi­zacijos tikslas – atkurti laisvą Lietuvą”. J.Lukšos ir jo bendražygių laukė teis­mas ir mažiausiai 25 metai Sibiro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!