Parlamento teisė

1. Konstitucijos samprata (Kons v ftitucinio Teismo jurisprudencijos pagrindu).Terminas konstitucija – daugiareikšmė sąvoka. Konstitucijos skiriamos:a).formaliąja prasme (tai formalioji arba juridinė konstitucija), ji suprantama kaip įstatymų įstatymas, teisinio reguliavimo sistemos branduolys;b). materialiąja prasme (materialioji, faktinė konstitucija), tai reali valstybės valdžios organizacija, realus asmens statusas valstybėje, kuris gali sutapti ar nesutapti su juridine ar formaliąja konstitucija./// Dažniausiai kalbame apie Konstitucija formaliuoju požiūriu. Taigi Konstitucija – pagrindinis ir svarbiausias, aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, nustatantis valstybės organizacijos, viešosios valdžios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus bei įtvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybės santykius; jis priimamas ir keičiamas sudėtingesne tvarka nei paprasti įstatymai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucija – tai antimažoritarinis aktas; ji gina individą. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.Pozymiai: a) visos K.nuostatos tarpusavy suderintos b) ne vienos nuostatos negalima aiskinti taip,kad pazeistu kita c) ivairiu nuostatu sanduroje reikia rasti sprendimus,kad juos galima butu suderinti tarpusavyje d) K.aiskinant negalima remtis istatymai ar kitais t.aktais, tik pacia K.
2. Konstitucinių įstatymų samprata (Konstitucinio teismo jurisprudencijos pagrindu). Konstituciniai įstatymai minimi Konstitucijos 69 ir 72 straipsniuose. Nuo kitų įstatymų jie pirmiausia skiriasi priėmimo ir keitimo tvarka. Konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/ 5 visų Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu kiti įstatymai (įskaitant ir jų pakeitimus) laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Be to, minėta konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka yra susijusi su ypatinga jų vieta teisės sistemoje bei specifiniais konstitucinių įstatymų normų santykiais su konstitucinėmis normomis.
3. Seimo statuto, kaip teisės akto, ypatumai.
Seimo statutas, yra ypatingas įststymo galią turintis teisės aktas. Jokiu būdu negalima jo vadinti paprastu įstatymu jau vien dėl to, kad jis numato Seimo- Tautos atstovų- struktūrą ir darbo tvarką. Tačiau SS nėra konstitucinis įstatymas. SS...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!