Parkų istorijos bruožai, parkų augalai, nauji botanikos sodai, Kauno botanikos sodas, Vilniaus universiteto botanikos sodas.
Lietuvoje parkai pradėti kurti XVII a. prie dvarų ir didikų rezidencijų (Pilys ir dvarai). XVI–XVIII a. kultūros centrais buvę dvarai paliko ryškų pėdsaką krašto kultūroje. Pirmieji Lietuvoje įkurti parkai – Renesanso epochos sodai ir barokiniai Prancūzijos parkai. Jiems būdingas geometrinis planavimas. Medžiai pasodinti taisyklingomis eilėmis arba kelių eilių juostomis, augalai karpomi tikslių geometrinių figūrų – kamuolių, stulpų, arkų, piramidžių – forma. Vandens telkiniai irgi buvo geometrinių figūrų formos – stačiakampiai, ovalūs, apskriti. Geometriniams parkams būdingas iškilmingumas. Seniausias Lietuvoje geometrinės kompozicijos pavyzdys yra Biržų pilies parkas, įkurtas XVII a. pab. XVIII a. įkurti Raguvėlės (Anykščių r.), Rokiškio, Gulbinėnų (Pasvalio r.), Antazavės (Zarasų r.) parkai. Dauguma kitų šio tipo parkų įkurti XIX a. arba XX a. pradž.
Vėliau geometrinius parkus ėmė keisti mišriojo tipo parkai. Juose pagrindines tiesias alėjas kirto vingiuoti, pasivaikščiojimui skirti takai. Prie jų sodinti įvairių formų medžių ir krūmų deriniai. Kai kurie mišriojo tipo parkai sudaryti lyg iš dviejų ar daugiau skirtingai tvarkomų dalių, kurias alėjos sieja į vieningą visumą. Mišrūs parkai labai įvairūs, bet daugumą jų sudaro pertvarkyti geometriniai parkai, kuriems būdingas geometrinio stiliaus parteris, laipsniškai pereinantis į laisvojo stiliaus parką. Prie šio tipo priskiriami XVIII a. įkurti Plungės, Žagarės (Joniškio r.), Paežerių (Vilkaviškio r.), Kretingos, XIX a. antrojoje pusėje įkurti Astravo (Biržai), Pakruojo, Švėkšnos (Šilutės r.), Joniškėlio (Pasvalio r.), Cirkliškio (Švenčionių r.), Veliuonos (Jurbarko r.) ir kiti parkai.
XIX a. pab. Lietuvoje labai paplito ir peizažiniai parkai. Netrukus jie beveik išstūmė buvusius populiarius geometrinio stiliaus parkus. Medžiai ir krūmai peizažiniuose parkuose sodinami po vieną arba grupėmis, siekiant išdėstyti kuo vaizdžiau. Paprastai stengiamasi išsaugoti vandens telkinius ir nekeisti jų krantų konfigūracijos. Istorijos ir kultūros požiūriu vertingiausi Lietuvos peizažiniai parkai sukurti pagal prancūzų architekto Eduardo Fransua Andrė (Edouard François André, 1840–1911) projektus. Andrė yra vienas geriausių kraštovaizdžio architektų, tapęs pirmuoju šios srities profesoriumi Europoje. Jis buvo vyriausiasis Paryžiaus sodininkas, įgyvendino daug...
Šį darbą sudaro 1725 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!