Fermentai ir žmogaus organai

3) Kofaktorius – sudaro neorganines molekules (magnis, cinkas)
Fermentų priklausomybė:
1) Nuo temperatūros
Didėjant temperatūrai iki 40 C didėja fermentinis reakcijos greitis, nes dažniau susiduria fermento ir substrato molekulės. Peržengus 40 C fermentas denatūruoja ir nebeatitinka substrato kaip raktas spynos.
2) Nuo pH
Skirtingi fermentai yra aktyvūs skirtingose ph ribose
Pepsino ph – 1-2
Amilazės ph – 7-8
3) Nuo substrato paviršiaus ploto
Didėjant substrato paviršiaus plotui fermento aktyvumas didėja, tačiau pasiekus maksimalią koncentraciją, fermento aktyvumas daugiau nebedidėja, nes visi fermentai yra užimti.
Inhibicija – fermentinės reakcijos sustabdymas. Gali sustabdyti metalų jonai (aliuminis, švinas, gyvsidabris, karmis).
Baltyminės ir nebaltyminės medžiagos (cianidas, penicilinas).
ŽMOGAUS VIRŠKINIMO SISITEMA IR JOS FUNKCIJOS
Virškinimas – fizinis ir cheminis maisto skaidymas virškinimo sistemoje. Jam vykstant, sudėtingos netirpios stambiamolekulės organinės maisto medžiagos suskaidomos į tirpius smulkiamolekulius junginius, kurie patenka į kraują ir limfą.
Kodėl reikia virškinti maistą? Virškinti medžiagas reikia tam, kad polimerinės medžiagas paversti monomerais, o netirpias medžiagas – tirpiomis, tam, kad iš virškinimo trakto patektų į organizmą.
Virškinimo sistemos dalys: virškinimo traktas, burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas: plonoji žarna ir storoji žarna.
Virškinimo trakto ypatybės:
1. Išklotas epiteliniu audiniu (daug ląstelių, mažai tarpląstelinės medžiagos).
Epitelinio audinio svybės: 1) regeneruoja 2) neturi kraujotakos indų
2. Peristaltika – nevalingas pasikartojantis lygiųjų raumenų susitraukimas virškinamojo trakto sienelėje, stumiantis ir vartantis maistą. Reguliuoja pailgosios smegenys.
Virškinimo liaukos
• Liauka – organas, kuris gamina biologiškai aktyvias medžiagas (fermentus ir hormonus). Liaukas sudaro liaukinis epitelinis audinys
• Virškinimo liaukos – išorės sekrecijos liaukos (egzokrininės), turinčios latakus, kuriais išskiria virškinimo sultis į organų latakus. Maistas į liaukas neužeina, iš jų tik laša virškinio sultys.
Virškinimo liaukų rūšys:
1. Seilių liaukos (išskiria fermentus)
2. Skrandžio liaukos
3. Kepenys – didžiausia liauka (negamina virškinimo fermentų, tačiau gamina tulžį).
4. Kasa
5. Plonosios žarnos liaukos
LIMFA
Limfa – perteklinis audinių skystis sutekėjęs į limfagysles. Limfa įteka į tuščiąją veną.
Limfos sudėtis: vanduo, glicerolis, antikūnai, šlapalas, druskų jonai.
Limfagyslių ir kraujagyslių panašumai ir skirtumai:
1) Limfagyslės ir kraujagyslės(venos) turi vožtuvus
2) Limfiniai kapiliarai prasideda tarp ląstelių (tarp audinių)
3) Limfą varo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!