Paprastieji mechanizmai ir jų rūšys

• Darbams atlikti arba palengvinti žmonės nuo seno naudoja įvairius įrankius, prietaisus, mechanizmus: svertą, suktuvą, skridinius, nuožulniąsias plokštumas ir kt. Jie vadinami paprastaisiais mechanizmais. • SVERTAS • Svertu vadinami kietieji kūnai, kurie gali suktis apie įtvirtintą ašį. Jie naudojami technikoje ir buityje, kai reikia laimėti jėgos, t. y. mažesne jėga atsverti didesnę. • Sverto • pusiausvyros • taisyklė • Paveikslėliuose matyti, kad pusiausviram svertui galioja jėgų momentų taisyklė: jėgos P1 momentas lygus jėgos P2 momentui. Ją galime užrašyti formule: • P1 l1= P2 l2 • Iš čia  • Gavome lygybę, kuri nusako sverto taisyklę. • Sverto • pusiausvyros • taisyklė • Svertas pusiausviras yra tada, kai jį veikiančios jėgos atvirkščiai proporcingos jų pečiams. • Šią taisyklę suformulavo Archimedas (287 m. pr. Kr. – 212 m. pr. Kr.). Jam priskiriamas pasakymas: “Duok man atramos tašką, ir aš pajudinsiu Žemę”. • SVERTO PANAUDOJIMO PAVYZDYS • Senojo lietuviško kaimo neįsivaizduojame be šulinio su svirtimi. Mūsų protėviai suvokė ir praktiškai taikė sverto veikimo principus. • SVERTO PANAUDOJIMO PAVYZDYS • Vanduo iš šulinio keliamas ir kitokios rūšies svertu – suktuvu. Jį sudaro velenas ir ant jo užmautas ratas. • Sverto principu pagrįstas viniatraukio, žnyplių, atkimštuko, spaustuko, svarstyklių veikimas. • Svertų yra daugelyje mašinų ir įrenginių, pavyzdžiui, dviratyje, treniruokliuose, automobilyje, ekskavatoriuje, karučiuose. • SKRIDINIAI • Nekilnojamasis skridinys • Nekilnojamąjį skridinį galima laikyti lygiapečiu svertu (l1 = l2). Lygios jėgos (F1 = F2) viena kitą atsveria (jeigu nekreipiame dėmesio į trintį, kuri čia labai maža). • Šiuo skridiniu jėgos nelaimime, o tik pakeičiame jos veikimo kryptį. • SKRIDINIAI • Nekilnojamasis skridinys • Šiuo skridiniu jėgos nelaimime, o tik pakeičiame jos veikimo kryptį. • Kilnojamasis skridinys • Keliant krovinį kilnojamuoju skridiniu, kartu keliasi ir skridinys. Todėl jis ir vadinamas kilnojamuoju skridiniu. • Kilnojamasis skridinys yra svertas, kurį jėgos veikia iš vienos atramos pusės. Keliamo pasvaro svorio P petys lygus l1, kėlėjo jėgos F petys l2. Pusiausvyros sąlyga: P · l1 = F · l2. Tačiau l2 du kartus ilgesnis už l1, tai F turi būti perpus mažesnis už P. O išmatavę virvės ir pasvaro nueitą kelią, matome, kad pasvaras pakilo perpus mažiau nei virvė. • Vadinasi, kilnojamuoju skridiniu laimime dvigubai jėgos, bet dvigubai pralaimime kelio. • Kilnojamasis skridinys • Kilnojamuoju skridiniu laimime dvigubai jėgos, bet dvigubai pralaimime kelio. • Skrysčiai – krovinių kėlimo įrenginys, sudarytas iš kilnojamųjų ir nekilnojamųjų skridinių. • Nuožulnioji • plokštuma • Jas dažnai naudoja sunkiems daiktams įridenti ar įstumti į sunkvežimį, o ne kelti tiesiai nuo žemės į sunkvežimį. Galima palyginti darbą reikalingą kroviniui užkelti vertikaliai į aukštį h: A = P · h ir atliekamą darbą, traukiant krovinį nuožulniąja plokštuma A = F · l. • Eksperimentiškai atlikus ir išmatavus veikusias jėgas ir nueitą kelią abiem atvejais gautume, kad atliktas darbas vienodas: P· h = F · l. Gauname: • Kroviniui pakelti nuožulniąja plokštuma reikia tiek kartų mažiau jėgos, kiek kartų plokštumos ilgis didesnis už jos aukštį. • Plokštuma sudaranti kampą su horizontu, vadinama nuožulniąja. • Auksinė mechanikos taisyklė • Nagrinėdami paprastųjų mechanizmų veikimą, pabrėžėme, kad jais dažniausiai laimime jėgos ir pralaimime kelio. • O ar laimime šiais mechanizmais darbo? • Kaip matote paveikslėlyje, darbas, kurį atliekame pakeldami krovinį į aukštį h, lygus darbui, kurį atliko jėga F. • Kiek kartų laimime jėgos, tiek kartų pralaimime kelio. • Ši taisyklė vadinama auksine mechanikos taisyklę. Tai universalaus energijos tvermės dėsnio atskiras atvejis. • Naudingumo koeficientas •     Kalbėdami apie mechanizmų (sverto, skridinio ir kt.) atliktą darbą, neatsižvelgėme į trintį ir šių prietaisų svorį. Pavadinę mechanizmo atliktą darbą kroviniui pakelti naudinguoju darbu, veikiančios jėgos darbą - visu darbu ir juos palyginę, pamatysime, kad naudingas darbas An visada mažesnis už visą Av. • Naudingojo ir viso atlikto darbo santykis vadinamas mechanizmo ar mašinos naudingumo koeficientu. •   Naudingumo koeficientas visada yra mažesnis už vienetą (0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!