Palūkanų normos rizikos valdymas komerciniame banke

4 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS GAP – grynųjų palūkanų normos spraga FRA – išankstinis palūkanų normos sandoris LIBOR – (London Interbank Offered Rate) – vidutin÷ tarpbankin÷ palūkanų norma, kuria bankai pageidauja paskolinti l÷šas kitiems bankams pagrindin÷mis pasaulio valiutomis ECB – Europos centrinis bankas FED – Federalinis rezervų bankas EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate) – vidutin÷ Europos tarpbankin÷ palūkanų norma, kuria bankai pageidauja paskolinti l÷šas eurais kitiems bankams VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) – vidutin÷ tarpbankin÷ palūkanų norma, kuria bankai pageidauja paskolinti l÷šas litais kitiems bankams 5 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentel÷ Skolinamųjų l÷šų paklausos ir pasiūlos veiksniai................................................................11 2 lentel÷ Palūkanų normos pokyčio poveikis finansiniam rezultatui .................................................14 3 lentel÷ Palūkanų normos rizikos įvertinimo metodai......................................................................18 4 lentel÷ Palūkanoms jautrių aktyvų ir pasyvų šaltiniai ....................................................................21 5 lentel÷ GAP ir palūkanų normos rizika ...........................................................................................22 6 lentel÷ GAP valdymas.....................................................................................................................23 7 lentel÷ Trukm÷s GAP ir palūkanų normos rizika............................................................................27 8 lentel÷ Palūkanų normos prognozavimo modeliai ..........................................................................31 9 lentel÷ GAP analiz÷ Lietuvos komerciniuose bankuose, tūkst. Lt ..................................................41 10 lentel÷ Santykiniai GAP analiz÷s rodikliai....................................................................................43 11 lentel÷ Palūkanų normos pasikeitimo poveikis grynosioms palūkanų pajamoms, tūkst. Lt .........44 12 lentel÷ Trukm÷s skaičiavimų rezultatai.........................................................................................46 13 lentel÷ Lietuvos komercinių bankų trukm÷s GAP ........................................................................47 14 lentel÷ GAP analiz÷ užsienio komerciniuose bankuose................................................................49 15 lentel÷ Santykiniai užsienio bankų GAP analiz÷s rodikliai ..........................................................50 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Palūkanų normos ir pinigų kiekio paklausos priklausomyb÷ ....................................................9 2 pav. Skolinamųjų l÷šų pasiūla ir paklausa bei pusiausvyros palūkanų norma................................10 3 pav. Palūkanų normos priklausomyb÷ nuo ekonomikos ciklo........................................................12 4 pav. Pelningumo kreiv÷...................................................................................................................15 5 pav. Palūkanų normos įvertinimo metodų klasifikacija ..................................................................19 6 pav. Palūkanų normos įvertinimo metodų privalumai ir trūkumai .................................................19 7 pav. Pajamų modeliavimo metodo pagrindin÷ struktūra.................................................................28 8 pav. Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai – susitarimas apsikeisti palūkanų normomis...........35 9 pav. Ind÷lių ir paskolų pokytis ........................................................................................................39 10 pav. Vidutin÷ paskolų normų litais palūkanų norma, proc. ..........................................................39 11 pav. Realiosios palūkanų maržos dinamika, proc. ........................................................................40 12 pav. Potencialių Lietuvos bankų nuostolių palyginimas su grynosiomis palūkanų pajamomis ...45 13 pav. Potencialių užsienio bankų nuostolių palyginimas su grynosiomis palūkanų pajamomis ....51 6 ĮVADAS Temos aktualumas. Bankas yra labai didelį finansinį svertą turinti organizacija, o tai reiškia, kad bet koks pelnas arba nuostolis gali tur÷ti žymią įtaką banko akcininkų nuosavyb÷s vertei. Reikia atsižvelgti į tai, kad banko, kaip ir visų įmonių, tikslas yra maksimizuoti akcininkų naudą, išsaugant kapitalą ir didinant jo vertę. Vienas iš būdų tai padaryti yra grynojo pelno uždirbimas. Pelnas, kaip ir nuostolis bankuose uždirbamas prisiimant riziką. Dažniausiai atsitinka taip, kad kuo daugiau rizikos prisiimama, tuo daugiau galima uždirbti pelno arba patirti nuostolio. Tod÷l valdyti pelną be rizikos valdymo negalima, šie du dalykai yra glaudžiai susiję. Bankas savo veikloje susiduria su įvairių rūšių rizikomis, nuo kurių s÷kmingo valdymo priklauso banko konkurencingumas bei pelningumo augimas. Paprastai didžiausias d÷mesys banke skiriamas kredito rizikai, tačiau pastaraisiais dešimtmečiams, plečiantis bankų teikiamų paslaugų spektrui bei keičiantis finansin÷ms rinkoms, bankams vis didesnę įtaką ÷m÷ ir kitos rizikos rūšys, kurių galimų nuostolių padengimui bankams reikalingas papildomas kapitalas. Viena iš šių rizikų – palūkanų normos rizika, kylanti iš palūkanų normų kaitos finansin÷se rinkose. Palūkanų normos rizikos valdymas bankams tampa vis aktualesnis, kadangi finansinių rinkų infrastruktūra plečiasi, stipr÷ja konkurencija ir palūkanų normos rizika gali tiesiogiai įtakoti banko veiklos rezultatus bei paveikti banko konkurencingumą. D÷l šios priežasties bankai, nenor÷dami prarasti dalies užimamos rinkos d÷l palūkanų normos rizikos, stengiasi ją išlaikyti priimtiname lygyje, diegdami valdymo modelius, taikydami apsidraudimo priemones bei prognozuodami palūkanų normų pokyčius. Problemos ištyrimo lygis - palūkanų normos rizikai nei Lietuvos nei užsienio autorių darbuose n÷ra skiriama tiek daug d÷mesio, kiek, tarkime, skiriama kredito rizikos vertinimui bei valdymui. Literatūroje galima rasti atskirų palūkanų normos rizikos valdymo etapų analizę, tačiau vientisos studijos, apimančios tiek teorinius, tiek praktinius palūkanų normos rizikos valdymo aspektus rasti nepavyko. Tiesa, kintant bankų požiūriui į palūkanų normos riziką bei jos svarbą banko veiklai, pastebimas ir mokslin÷s visuomen÷s susidom÷jimas palūkanų normos rizika kaip reiškiniu, jos šaltiniais, vertinimo modeliais bei mažinimo priemon÷mis. Darbo objektas – palūkanų normos rizika bei jos valdymas komerciniame banke. Darbo tikslas – išanalizuoti palūkanų normos rizikos valdymo teorinius aspektus bei atlikti praktinį palūkanų normos rizikos valdymo komerciniame banke tyrimą. Darbo uždaviniai: Vertinti palūkanų normos sampratą, jos riziką bei riziką įtakojančius veiksnius; Vertinti palūkanų normos rizikos valdymo metodų ypatumus, jų privalumus bei trūkumus ir palūkanų normos rizikos apsidraudimo priemones; Išanalizuoti palūkanų normos rizikos situacijas Lietuvos komerciniuose bankuose; 7 Vertinti palūkanų normos rizikos apsidraudimo priemones komerciniame banke; Suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Darbo struktūra. Iškeltas darbo tikslas ir uždaviniai apsprend÷ sekančią darbo struktūrą: įvadas, trys d÷stymo dalys bei išvados ir pasiūlymai. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami teoriniai palūkanų normos rizikos valdymo aspektai, pateikiant palūkanų normos sampratą bei analizuojant visus palūkanų normos rizikos proceso etapus bei jų ypatybes. Antrojoje dalyje, tyrimo objektu pasirinkus Lietuvos komercinių bankų sektorių, atliekamas palūkanų normos rizikos įvertinimas, palyginimas su užsienio komerciniais bankais ir išskiriamos pagrindin÷s palūkanų normos rizikos valdymo komerciniame banke problemos. Trečiojoje dalyje, remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos priemon÷s, kurių pagalba galima pašalinti egzistuojančias problemas ir patobulinti palūkanų normos rizikos valdymą. Darbo eigoje panaudoti sekantys tyrimo metodai: Lyginamoji mokslin÷s literatūros šaltinių analiz÷; Norminių aktų analiz÷; Matematiniai metodai; Statistinio grupavimo, lyginamosios ir dinamin÷s analiz÷s metodai; Grafin÷ analiz÷. Darbe analizuoti užsienio ir Lietuvos autorių moksliniai darbai, monografijos, moksliniai straipsniai, tyrimo eigoje naudotos komercinių bankų finansin÷s ataskaitos, Lietuvos banko pateikiami statistiniai duomenys, analitikų pateikiamos pagrindinių makroekonominių rodiklių bei ekonominių pokyčių apžvalgos. Darbo teorin÷ ir praktin÷ reikšm÷. Darbe pateikiama susisteminta palūkanų normos rizikos valdymo proceso visų etapų analiz÷, atskleidžiant pasirinkimo galimybes bei kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus. Be to, atliktas išsamus Lietuvos komercinių bankų palūkanų normos rizikos tyrimas, pateikiant rekomendacijas valdymo proceso tobulinimui, kurios gali būti pritaikytos kiekvienam komerciniam bankui, esančiame analogiškoje situacijoje palūkanų normos rizikos atžvilgiu. Darbo apribojimai – išsamių duomenų apie komercinių bankų veiklą nebuvimas bei tokių duomenų gavimo problematiškumas. Darbą sudaro trys dalys, 86 psl., 13 paveikslų, 15 lentelių, 2 priedai, 46 literatūros šaltiniai. 8 1. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS VALDYMO TEORINIAI ASPEKTAI Kiekvienas ekonominis subjektas, tame tarpe ir bankai, savo veikloje susiduria su tokiais įvykiais bei faktoriais, kurių negali reguliuoti bei tiksliai numatyti. Dar daugiau, tai vyksta vykdant bet kokią veiklą ir bet kuriuo metu. Šiuolaikin÷se teorijose tokiems neapibr÷žtumams apibūdinti naudojamas rizikos terminas. Taigi, finansin÷s institucijos, vykdydamos veiklą, kiekvienu momentu patiria vienokią ar kitokią su jų veikla susijusią riziką. Visų pirma, jos yra veikiamos išorin÷s rizikos, tiesiogiai nesusijusios su banko veikla, o sąlygojamos įvairių išorinių aplinkybių (politin÷s situacijos pokyčių ir pan.). Finansin÷s institucijos teikia kreditus, kurie sukuria planuojamus, rizikingus pinigų srautus, o tai, savo ruožtu sąlygoja kredito riziką. Be jau min÷tų rizikų, bankai taipogi patiria ir likvidumo, kapitalo (mokumo), veiklos, užsienio valiutos ir palūkanų normų rizikas. Pastaroji rizika, t.y. palūkanų normų rizika, yra viena sud÷tingiausių rizikos rūšių, veikianti tiek banko prekybinį portfelį, tiek visą banką apskritai. Norint suvokti šios rizikos esmę, šaltinius, valdymo būdus bei reikšmę banko veiklos rezultatams, visų pirma reikia suvokti kas tai yra palūkanų norma, d÷l kurios pokyčių ši rizika ir atsiranda, taip pat kokie veiksniai įtakoja palūkanų normos formavimąsi bei pokyčius, tod÷l darbo pradžioje pateikiama palūkanų normos samprata bei jos sukeliamos rizikos reikšm÷ komercinio banko veiklai. 1.1. Palūkanų normos samprata , jos rizikos rūšys, šaltiniai, sąlygojantys veiksniai Palūkanų norma vaidina pagrindinį vaidmenį finansų tarpininkavimo procese. Bet koks skolinimo ar skolinimosi sandoris yra susijęs su palūkanų mok÷jimo ar jų gavimo procesu. Į palūkanų normą galima žiūr÷ti kaip į kainą, kurią paskolos ÷m÷jas pasiruošęs sumok÷ti kreditoriui už skolinamas l÷šas. Kitaip sakant, palūkanų norma taip pat parodo ir dabartinę kapitalo ateities vertę, t.y. palūkanų norma išreiškia dviejų kapitalo verčių santykį – dabartin÷s vert÷s ir būsimosios vert÷s (Katkus, 2000, p.64). Literatūroje palūkanų norma dažnai yra vadinama skolinto kapitalo kaina, kuri, kaip ir kitos kainos, ekonomikoje atlieka paskirstomąją funkciją. Ji paskirsto l÷šas tarp l÷šų šaltinių ir l÷šų naudotojų bei finansų rinkų. Palūkanų normų lygis ir jas formuojantys veiksniai nagrin÷jami ir aiškinami remiantis įvairiais modeliais, kurie pagal bendruosius bruožus gali būti priskirti likvidumo pirmenyb÷s (preferencijos) arba skolinamųjų l÷šų teorijoms (Ragauskas, Senkus, 1998). 9 Pagrindin÷ likvidumo (preferencijos) teorijos id÷ja yra ta, kad pusiausvyros palūkanų norma turi būti tokio dydžio, kad pinigų pasiūla būtų lygi jų paklausai, kitaip tariant, palūkanų norma yra monetarinis reiškinys ir pinigų kiekis vaidina pagrindinį vaidmenį. Žemiau pateiktame 1 paveiksle matyti, kad padid÷jus pinigų kiekiui, pinigų pasiūla padid÷jo nuo pp1 iki pp2, palūkanų norma sumaž÷jo nuo N1 iki N2. Ir atvirkščiai, sumaž÷jus pinigų kiekiui, palūkanų norma padid÷s. Taigi, galime daryti išvadą, kad tarp palūkanų normos ir pinigų kiekio paklausos yra atvirkštin÷ priklausomyb÷. Krentant palūkanų normai investuotojai tikisi, kad ji bus grąžinta į normalų lygį, o tai reiškia, kad palūkanos ateityje tur÷tų pakilti. Jeigu investuotojai savo pinigus bus įd÷ję į vertybinius popierius, maž÷jant palūkanų normai jie patirs nuostolių, tod÷l siekdami jų išvengti, stengsis tur÷ti kuo daugiau likvidžių pinigų. Šaltinis: KATKUS, V. (2000) Šiuolaikin÷s bankininkyst÷s principai, p. 71 1 pav. Palūkanų normos ir pinigų kiekio paklausos priklausomyb÷ Likvidumo teorija nagrin÷ja likvidžių aktyvų paklausą ir pasiūlą. Kadangi investuotojai teikia pirmenybę likvidžioms priemon÷ms, tai nagrin÷jami trumpalaikių aktyvų palūkanų normos vidurkio pokyčiai. Pagal šią teoriją palūkanų normos apibr÷žiamos kaip kompensacija už riziką, kurią prisiima kreditorius, įšaldydamas savo pinigus, t.y. jis atsisako dalies likvidumo už gaunamą likvidumo priedą. Aukšta palūkanų norma reiškia, kad likvidumo ir saugumo kaina yra labai aukšta, kadangi laikyti likvidžius pinigus yra nuostolinga. Ši teorija didelį d÷mesį skiria investavimo terminui, kadangi trumpalaik÷s priemon÷s turi mažesnę kainos riziką. Kainos rizika did÷ja ilg÷jant terminui, tod÷l kuo ilgesnis terminas, tuo didesnis rizikos priedas. Pagal likvidumo (preferencijos) teoriją ilgalaik÷s palūkanų normos yra dabartinių ir numatomų trumpalaikių normų vidurkis plius likvidumo priedas. Kitaip tariant, būsima norma lygi Palūkanų norma (N) Pinigų kiekis Pinigų paklausa (PP) Pinigų pasiūla (pp) pp1 pp2 N2 N1 10 numatomai normai plius likvidumo priedas. Pagal šią teoriją, būsima norma gali būti išskaidyta į dvi dalis: į numatomą trumpalaikę normą ir likvidumo priedą. (Jasien÷, 1998, p. 29). Skolinamųjų l÷šų teorija teigia, kad palūkanų norma yra kreditų kaina, kurią nustato skolinamų l÷šų pasiūla ir paklausa. Jos svyruoja d÷l to, kad svyruoja skolinamų l÷šų pasiūla ir paklausa. Skolinamųjų l÷šų paklausa parodo skolininkų elgseną ir įvairių skolos rūšių paklausą. Ją apibr÷žia asmenų, įmonių, valstybinių struktūrų, užsienio subjektų kredito poreikiai su įvairiomis palūkanų normomis. Skolinamųjų l÷šų pasiūla rodo skolintojų elgesį ir įvairių skolos rūšių paklausą. Pasiūlą sudaro santaupos ir pinigų kūrimas per bankinę sistemą. Skolinamųjų l÷šų pasiūlos ir paklausos įtaką palūkanų normai galima pavaizduoti 2 paveiksle: Šaltinis: JASIENö, M. (1998) Palūkanų normos rizikos valdymas, p. 17 2 pav. Skolinamųjų l÷šų pasiūla ir paklausa bei pusiausvyros palūkanų norma Skolinamųjų l÷šų paklausos (DF) linijai art÷jant prie ašies į dešinę palūkanų norma maž÷ja, o tai reiškia, kad skolininkai skolinsis daugiau l÷šų, o skolinamųjų l÷šų pasiūlos (SF) linijai kylant į viršų palūkanų norma kyla, o tai reiškia, kad skolintojai skolins daugiau l÷šų, nes palūkanų normos aukštesn÷s. Paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške it susiformuoja pusiausvyros palūkanų norma bei pusiausvyros paskolų apimtis. Iš 2 paveikslo matyti, kad palūkanų normos lygis kils jei skolinamųjų l÷šų paklausos apimtis did÷s iki DF1, kuomet skolinamųjų l÷šų pasiūla nekis (SF), o normos lygis kris, jei skolinamųjų l÷šų pasiūla did÷s iki SF1 bei skolinamųjų l÷šų paklausa išliks DF lygyje. Tačiau gali atsitikti taip, kad keisis ne tik paklausa ar tik pasiūla, bet jos abi. Tokiu atveju, jei jų kiekybinis pasikeitimas sutaps, Palūkanų norma, % Skolinamos l÷šos DF SF1 it SF DF1 11 t.y. skolinamųjų l÷šų paklausa padid÷s iki DF1, o skolinamųjų l÷šų pasiūla padid÷s iki SF1, tuomet pusiausvyros palūkanų norma išliks nepakitusi (Jasien÷, 1998, p.18) . Tod÷l vertinant palūkanų normų lygį pagal skolinamųjų l÷šų teoriją yra svarbu nustatyti, kokie veiksniai lemia skolinamųjų l÷šų pasiūlos ir paklausos pokyčius. Kaip jau min÷ta anksčiau, skolininkus bei skolintojus sudaro kelios grup÷s: asmenys, verslo įmon÷s, vyriausybin÷s struktūros bei užsienio subjektai. Kiekviena šių grupių gali įtakoti skolinamų l÷šų paklausą bei pasiūlą d÷l skirtingų priežasčių, kurias apibendrintai galima pateikti 1 lentel÷je: 1 lentel÷ Skolinamųjų l÷šų paklausos ir pasiūlos veiksniai Subjektų grup÷ Skolinamų l÷šų paklausos veiksniai Skolinamų l÷šų pasiūlos veiksniai Asmenys 1. Ekonomikos sąlygos; 2. Skolinimosi kaina; 3. Su kaina nesusiję veiksniai. 1. Ekonomin÷s sąlygos; 2. Numatoma skolinamųjų l÷šų pajamų norma; 3. Skolinimo rizikos laipsnis; 4. Asmeninių biudžetų planavimas. Įmon÷s 1. Įmon÷s generuojami pinigų srautai; 2. Pajamų uždirbimas, esant priimtinam rizikos lygiui. Vyriausybin÷s struktūros 1. Veiklos pajamų ir išlaidų balansas; 2. Valstyb÷s biudžeto deficito dydis; 3. Nebiudžetinių išlaidų poreikis. 1. Papildomų pajamų uždirbimo tikimyb÷; 2. Monetarin÷s politikos tikslų įgyvendinimas. Užsienio subjektai 1. Skolinimosi kainos santykis lyginant su kitomis užsienio šalimis. 1. Pajamų ir rizikos lygio patrauklumas lyginant su kitomis užsienio šalimis. Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal JASIENö, M. (1998) Palūkanų normos rizikos valdymas p. 18 Abi aukščiau pateiktos teorijos bando paaiškinti, kod÷l did÷ja ir maž÷ja palūkanų norma. Sunku pasakyti kuri iš šių nagrin÷tų teorijų geriau pateikia palūkanų normų lygio kitimo priežastis. Iš pažiūros šios teorijos gali atrodyti labai skirtingomis, tačiau taip n÷ra. Iš esm÷s likvidumo teorija nesikerta su skolinamųjų l÷šų teorija, tiesiog tai yra kitas, kartais patogesnis būdas paaiškinti palūkanų normą, nes visgi skolintųjų l÷šų teorijoje pateikiami samprotavimai apie tai, kad palūkanų normų dydis priklauso nuo pinigų kiekio yra gana paviršutiniški. Analizuojant palūkanų normos lygio kitimą, galima išskirti tokius svarbiausius veiksnius, darančius įtaką palūkanų normų lygiui: Vyriausyb÷s politika ir priimami sprendimai; Infliacijos lygis; Paklausa; Mok÷jimų balansas; Užsienio valiutų kursas; Kitų šalių palūkanų normos. 12 Vyriausyb÷s poveikis palūkanų normai įgyja vis didesnę reikšmę ir yra dvejopas, t.y. politinių ir ekonominių veiksnių derinys. Jis pasireiškia per centrinio banko diskonto normą ir iždo vertybinių popierių emitavimą. Vyriausyb÷ palūkanų normas reguliuoja atsižvelgdama į ekonomikos ciklo fazę, neretai derinant su fiskalin÷mis priemon÷mis (Jasien÷, 2002, p. 52). Pastebima tendencija, kad palūkanų normų lygis kinta kartu su ekonomikos ciklu. Bendrosioms išlaidos kylant palūkanų normos taip pat kyla, o joms maž÷jant palūkanų normos krenta. Ekonomines tendencijas yra priimta vertinti bendrojo vidaus produkto pokyčiais procentine išraiška ir paprastai šios tendencijos yra ciklinio pobūdžio. Kaip palūkanų normos priklauso nuo ekonomikos ciklo galima pavaizduoti 3 paveiksle: Šaltinis: JASIENö, M. (1998) Palūkanų normos rizikos valdymas, p. 22 3 pav. Palūkanų normos priklausomyb÷ nuo ekonomikos ciklo Ekonomikos ciklo augimo stadijoje did÷ja vartotojų išlaidos, kaupiamos atsargos, d÷l šių priežasčių did÷ja paskolų paklausa, o centrinis bankas pradeda l÷tinti pinigų kiekio did÷jimą. Ekonomikos ciklui per÷jus į pakilimo fazę ribojama pinigų pasiūla, paklausa paskoloms yra didel÷, tai sąlygoja mažą likvidumą. Kuomet ekonomika smunka, priešingai nei augimo stadijoje maž÷ja vartotojų išlaidos, mažinamos atsargos, paskolų paklausa maž÷ja ir centrinis bankas ima spartinti pinigų kiekio did÷jimą. Nuosmukio stadijoje paklausa paskoloms yra ribota, atsiranda likvidumo perviršis ir šalinami pinigų pasiūlos ribojimai. Tokia tiesiogin÷ palūkanų normų priklausomyb÷ nuo ekonomikos ciklo, kaip kad pateikta 3 paveiksle, išryšk÷ja tik panagrin÷jus ilgus laikotarpius. Infliacija, kaip ir ekonomikos ciklas, tiesiogiai veikia palūkanų normas. Palūkanų norma keičiasi, kada kinta faktin÷ arba numatomoji infliacija. Did÷jant infliacijai arba tikintis jos Rinkos palūkanų norma, % Laikas Nuosmukis Pakilimas Augimas Augimas Smukimas 13 padid÷jimo ateityje, did÷ja ir palūkanų norma bei priešingai – maž÷jant faktinei arba numatomai infliacijai maž÷ja ir palūkanų norma. Priklausomai nuo to, ar palūkanų norma įvertina infliacijos lygį šalyje yra skiriama nominalioji ir realioji palūkanų normos. Realioji palūkanų norma yra lygi nominaliajai normai at÷mus infliacijos procentą (Katkus, 2000, p. 65). Priklausomybę tarp nominaliosios ir realiosios palūkanų normos aiškina keletas teorijų, tokių kaip: Fišerio priklausomyb÷, Mundell – Tobin santykis bei Darby - Feldstein santykis. Fišerio priklausomyb÷s formul÷, naudojama skaičiavimams, turi šį modifikuotą pavidalą: Nominalioji palūkanų norma = realioji palūkanų norma + infliacijos priedas [1 formul÷], kur realioji palūkanų norma – kompensacija investuotojui už teis÷s naudotis jo pinigais perleidimą skolininkui; infliacijos priedas – tai papildomos pajamos, kurios reikalingos kompensuoti investuotojui perkamosios galios nuostolius d÷l numatomo kainų lygio pakilimo paskolos galiojimo laikotarpiu. Esant aukštam infliacijos lygiui, realioji palūkanų norma gali būti neigiama (Jasien÷, 2002, p.50-51). Mundell – Tobin santykis paskaičiuojamas pagal sekančią formulę: Infliacijos priedas (Nominali palūkanų norma = Realioji palūkanų norma + infliacijos priedas [2 formul÷] Numatomi infliacijos pokyčiai keičia iš anksto numatomą realiąją palūkanų normą priešinga linkme, t.y. bet kokie rinkos palūkanų normos pasikeitimai bus mažesni nei numatomos infliacijos pokyčiai. Numatoma realioji palūkanų norma n÷ra pastovi, rinkos norma kinta ta pačia kryptimi kaip ir infliacija, bet šis kitimas n÷ra tapatus. Darby – Feldstein santykis – Fišerio santykio modifikacija, prapl÷sta pajamų mokesčio poveikiu. Skolintojai pirmiausia domisi realiąja palūkanų norma, atskaičius mokesčius, o ne pačia realiąja palūkanų norma. Šis santykis paskaičiuojamas taip: Realioji palūkanų norma atskaičius mokesčius Infliacijos priedas Nominalioji palūkanų norma = (1 – mokesčių norma skolintojui) + (1 – mokesčių norma skolintojui) [3formul÷] Kadangi pagrindin÷ bankų veiklos sritis yra skoliniai sand÷riai, jie yra neatsiejami tiek nuo palūkanų normų, tiek nuo jų sąlygojamos rizikos. Kokia galima palūkanų normos rizikos reikšm÷ banko veiklai bei jos rezultatams? Visų pirma, ir be jokios abejon÷s svarbiausia yra tai, kad palūkanų normos kitimas tiesiogiai veiks banko pajamas bei išlaidas, o tuo pačiu ir banko gaunamą pelną. Priklausomai nuo to, kaip keičiasi palūkanų normos ir kokioje pozicijoje yra bankas (skolintojo ar skolininko) galimi keli rezultatai (2 lentel÷). 14 2 lentel÷ Palūkanų normos pokyčio poveikis finansiniam rezultatui Palūkanų norma Palūkanų normos pokytis Skolintojo pozicija Skolininko pozicija Egzistuojantis ryšys tarp finansinio rezultato ir palūkanų normos pokyčio Kintanti palūkanų norma Palūkanų norma kyla Palūkanų norma krenta Pelnas Nuostolis Nuostolis Pelnas Fiksuota palūkanų norma Palūkanų norma kyla Palūkanų norma krenta Nuostolis Pelnas Pelnas Nuostolis Šaltinis: Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal BESIS, J. (2002) Risk management in banking p. 154 Kadangi bankas tuo pačiu metu yra tiek skolintojas, tiek skolininkas, vienareikšmiškai pasakyti, kaip palūkanų normų pokyčiai paveiks banko rezultatus, negalima. Tačiau yra rizika, kad palūkanų normos pokyčiai bankui bus nepalankūs ir šie pokyčiai sukels tokį efektą, kurio pasekoje ilguoju laikotarpiu pasikeis banko kapitalas, o trumpuoju laikotarpiu tur÷s įtakos banko pelnui bei ekonominei jo vertei. Tai gali paveikti banko akcijų rinkos kainą ir net kreditingumo reitingą. Žinant tai, nekyla abejonių, kad palūkanų normų pokyčiai ir d÷l jų kylanti rizika turi būti nuolat stebimi bei kontroliuojami. Norint tinkamai pasirengti palūkanų normos rizikos valdymui, neužtenka žinoti tik tai, kad ji egzistuoja, reikia žinoti ir tai, kas ją sudaro, kod÷l ji kyla ir kokie šaltiniai ją sąlygoja. Kaip jau min÷ta, palūkanų normos rizika yra viena iš rizikos rūšių, su kuria savo veikloje susiduria finansin÷s institucijos. Palūkanų normos riziką, pasak J. Ragausko ir A. Senkaus (1998) galima apibr÷žti kaip riziką, kad banko grynosios pajamos iš palūkanų sumaž÷s arba net taps neigiamomis, jei rinkoje pakis palūkanų norma. Rusų autorius А. В. Беляков (1999) palūkanų normos riziką apibr÷žia kaip potencialios banko finansin÷s būkl÷s pakitimo, veikiant nepalankiai pasikeitusiai palūkanų normai, riziką. Kiti autoriai (B. E. Gup ir R. Brooks) teigia, kad palūkanų normos rizika yra rizika, kylanti iš finansin÷s institucijos pajamų ir nuosavo kapitalo vert÷s priklausomyb÷s nuo rinkos palūkanų normų svyravimų. Šis apibr÷žimas yra išsamesnis, nes apima ne tik banko gaunamas pajamas, bet ir banko nuosavyb÷s priklausomybę nuo palūkanų normos pokyčių. M. Jasien÷s (2002) pateikiamas palūkanų normos rizikos apibr÷žimas yra panašus į užsienio autorių pateikiamą: “Palūkanų normos rizika – tai grynųjų palūkanų pajamų arba grynosios palūkanų normos (maržos) ir banko akcinio kapitalo rinkos vert÷s svyravimai d÷l palūkanų normų pokyčių”. Kitaip tariant, palūkanų normos rizika įtakoja banką dvejopai: keičia palūkanų pajamas bei akcinio kapitalo rinkos vertę. Tačiau reikia pasteb÷ti, kad visus apibr÷žimus jungia viena grandis – palūkanų normos pokyčiai. Taigi, jau iš apibr÷žimų analiz÷s matyti, kad pagrindiniu palūkanų normos riziką sąlygojančiu veiksniu yra palūkanų normos pokyčiai. Jeigu palūkanų normos būtų pastovios, tuomet nekiltų ir rizikos pavojaus. 15 Nepaisant to, kad riziką sąlygoja vienintelis veiksnys, ji yra kompleksin÷ ir autoriai išskiria kelias palūkanų normos rizikos sudedamąsias dalis. Palūkanų normos riziką sudaro keletas rizikos rūšių, arba pasak G. Kancerevyčiaus (2004), keletas rizikos šaltinių: 1. Perkainojimo rizika (angl. repricing risk). Pirminis palūkanų normos rizikos šaltinis bankams yra fiksuotos palūkanų normos rizika, kuri kyla d÷l terminų (fiksuotos palūkanų normos instrumentams) ir perkainojimo (kintamos palūkanų normos instrumentams) struktūros skirtumų banko aktyvų, pasyvų ir nebalansinių straipsnių pozicijose. Bankininkyst÷s verslui tai yra vienas pagrindinių dalykų, nes banko pajamų ekonomin÷ vert÷ gali būti paveikta nenumatytų palūkanų normų pokyčių. Pavyzdžiui, jeigu bankas finansavo ilgalaikę fiksuotos palūkanų normos paskolą trumpalaikiais ind÷liais, jis gali patirti pajamų sumaž÷jimą ateityje, jeigu pakiltų palūkanų normos, nes tada trumpalaikiai ind÷liai pabrangtų (tuo pačiu išaugtų finansavimo kaštai ir paskolos nešamas pelnas bankui sumaž÷tų). Šią riziką valdo ne rizikos valdymo, bet aktyvų – pasyvų valdymo padalinys. 2. Palūkanų normos (pelningumo kreiv÷s) (angl. yield curve risk) rizika. Pelningumo kreivę galima pavaizduoti grafiškai: Šaltinis: RAGAUSKAS, J; SENKUS, A. (1998) Aktyvų ir pasyvų valdymas, p. 63 4 pav. Pelningumo kreiv÷ Pelningumo kreiv÷ yra diagrama, kuri palygina vertybinių popierių, besiskiriančių tik termino ilgiu, įplaukas. Pelningumo kreiv÷s, priklausomai nuo palūkanų normų, gali būti keleto formų: Kylančioji pelningumo kreiv÷ – kuomet palūkanų normos už ilgesnio termino vertybinius popierius yra didesn÷s ir atspindi laukiamą infliacijos padid÷jimą ir trumpojo laikotarpio palūkanų normos padid÷jimą; Palūkanų norma, % Galiojimo terminas 16 Žem÷jančioji arba inversin÷ pelningumo kreiv÷ – kuomet palūkanų normos už ilgalaikius vertybinius popierius yra mažesn÷s ir atspindi laukiamą infliacijos maž÷jimą ir laukiamą trumpalaikių palūkanų sumaž÷jimą ateityje; Tolygi arba horizontalioji pelningumo kreiv÷ – kuomet ekonomikoje nelaukiama jokių pokyčių arba neįmanoma numatyti būsimos infliacijos ir trumpalaikių palūkanų dydžių; Banguojančioji arba ”kuprotoji” pelningumo kreiv÷ – kuomet numatomas trumpalaikių palūkanų padid÷jimas ir v÷lesnis sumaž÷jimas (Ragauskas, Senkus. Aktyvų ir pasyvų valdymas, 1998, p. 63) Bankas patiria palūkanų normos riziką keičiantis pelningumo kreiv÷s nuolydžiui ir formai. Pavyzdžiui, jeigu bankas turi ilgos pozicijos instrumentą ir apsaugo jį trumpos pozicijos instrumentu, tai bendra pozicijų vert÷ gali sumaž÷ti, jeigu pelningumo kreiv÷ pastat÷ja, nes pozicija apsaugota tik nuo lygiagretaus pelningumo kreiv÷s pokyčio. Kitaip sakant, bankas turi apsaugotą poziciją tuo atveju, jeigu proporcingai padid÷tų ir ilgos pozicijos, ir trumpos pozicijos instrumentų palūkanų normos. Tačiau jeigu ilgos pozicijos instrumento palūkanų norma pakyla daugiau negu trumpos pozicijos instrumento palūkanų norma, tai pozicijos vert÷ sumaž÷ja, nes trumpa pozicija nepadengia visos ilgos pozicijos pokyčio. Kadangi palūkanų normos kilimas reiškia skolos instrumentų kainos sumaž÷jimą, tai šiuo atveju pozicijos vert÷ sumaž÷s, nes ilgos pozicijos instrumento vert÷ smuks labiau negu smuks trumpos pozicijos vert÷. 3. Baz÷s rizika (angl. basis risk) – dar vienas svarbus palūkanų normos rizikos šaltinis. Šiuo atveju rizika atsiranda d÷l to, kad palūkanų normos, gaunamos ir mokamos skirtingiems skolos instrumentams, turintiems panašias charakteristikas, nekoreliuoja tobulai. Iš tikrųjų literatūroje n÷ra vieningos palūkanų normos rizikos klasifikacijos, tačiau labiausiai paplitusi yra Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomenduota palūkanų normos rizikos šaltinių klasifikacija, kuri aukščiau pateiktą G. Kancerevyčiaus klasifikaciją papildo dar viena palūkanų normos rizikos rūšimi: 4. Pasirinkimo rizika (angl. optionality) - papildoma ir vis didesnę reikšmę įgaunanti palūkanų normos rizikos rūšis, kuri kyla iš opcionų, įeinančių į banko turtą, įsipareigojimus bei nebalansinių straipsnių portfelius. Oficialiai opcionas jo tur÷tojui suteikia teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti, parduoti ar kaip kitaip keisti instrumento ar finansinio kontrakto pinigų srautus. Be atitinkamo tokių instrumentų valdymo, skirtingi tokių instrumentų padengimo terminai gali sukelti didelę riziką, ypatingai jos pardav÷jui, kadangi opcionai, kaip taisykl÷, naudojami patenkinti opciono valdytojo interesams. Be to, did÷jantis opcionų kiekis gali padidinti opcionų pozicijų poveikį (tiek teigiamą, tiek neigiamą) institucijos finansinei būklei (Basel Committee on Banking Supervision, 2004, p. 6; Беляков, 1999). 17 Be šių palūkanų normos rizikos rūšių (arba kaip dar nurodoma literatūroje - šaltinių), M. Jasien÷ (1998; 2002) išskiria dvi sudedamąsias šios rizikos dalis: 1. Kainos rizika – kapitalo nuostolio rizika d÷l rinkos palūkanų normos kilimo. Kainos rizika tiesiogiai priklauso nuo investavimo termino ilgo ir ją galima paaiškinti tuo, kad obligacijų kainos ir įplaukos susijusios atvirkštine priklausomybe. Jeigu palūkanų norma did÷ja, atsiranda kapitalo nuostoliai, kurie mažina faktines įplaukas bei atvirkščiai – jeigu palūkanų norma maž÷ja, did÷ja kapitalas, o tai savo ruožtu didina faktines įplaukas. Būtent šie įplaukų svyravimai, kuriuos nulemia kapitalo nuostoliai ar padid÷jimas ir sudaro kainos riziką. 2. Reinvestavimo rizika – tai galimyb÷, kad gautos palūkanos bus investuotos pagal skirtingą pajamingumo lygį negu buvo finansų priemon÷s pirkimo metu. Jei rinkos palūkanų normos investavimo laikotarpiu did÷s, gautos palūkanos bus investuojamos pagal aukštesnį pajamingumo lygį ir gaunamos reinvestavimo pajamos (palūkanų palūkanos) did÷s. Didesn÷s reinvestavimo pajamos didins faktinį pajamingumą, ir atvirkščiai. Taigi, faktinio pajamingumo kitimas priklausomai nuo reinvestavimo palūkanų normos pasikeitimo ir yra reinvestavimo rizika. Palūkanų normų sąlygojama rizika, daranti įtaką finansinių institucijų pelningumui, skatina bankus efektyviai identifikuoti d÷l šios rizikos kylančias gr÷smes, kruopščiai ir laiku įvertinti rizikos laipsnį bei parinkti bankui palankias rizikos valdymo priemones. Tačiau tam, kad šią riziką būtų galima valdyti, visų pirma reikia ją išmatuoti, pasirinkus tinkamiausią bei priimtiniausią palūkanų normos rizikos įvertinimo metodą. 1.2. Palūkanų normos rizikos įvertinimo metodai Komerciniams bankams palūkanų normos rizikos valdymas yra labai aktualus uždavinys, kadangi palūkanų normų pokyčiai tiesiogiai įtakoja banko finansinius rezultatus, o pagrindinis šio uždavinio tikslas – sumažinti neigiamą palūkanų normų svyravimo įtaką, daromą grynosioms pajamoms ir dabartinei veiklai (Lukoševičius, Dzikevičius, 2003, p.85). Kitaip tariant, pagrindinis palūkanų normos rizikos valdymo tikslas yra suderinti turto įplaukų ir įsipareigojimų išlaidų ekonomines charakteristikas. Palūkanų normos rizikos valdymas - nepertraukiamas procesas. Šį teiginį galima pagrįsti tuo, kad palūkanų normų lygis nuolatos keičiasi, kaip kad keičiasi ir banko balanso struktūra. Vienas iš pagrindinių uždavinių palūkanų normos rizikos valdyme yra tinkamo rizikos įvertinimo metodo pasirinkimas, atsižvelgiant į pasirinktą palūkanų normos valdymo strategiją. Metodų, kurių pagalba galima būtų įvertinti palūkanų normos riziką kiekybiškai, yra daug ir galimas skirtingas jų klasifikavimas remiantis įvairiomis metodų ypatyb÷mis. 18 Bazelio bankų priežiūros komitetas (2004) palūkanų normos įvertinimo metodus skirsto pagal pajamų ir ekonomin÷s vert÷s pokytį, priklausantį nuo palūkanų normos pokyčio ir išskiria tris pagrindines metodų grupes: spragos (GAP) analiz÷, trukm÷s (duration) analiz÷ bei modeliavimo (simulation) metodai. Pasak M. Jasien÷s (2003), plačiausiai paplitęs metodų skirstymas remiasi naudojamais duomenimis bei priemon÷mis, išskiriant balansinius bei nebalansinius palūkanų normos rizikos valdymo metodus. Balansiniams metodams priklauso palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų skirtumo analiz÷ (angl. GAP analysis), skirtumo santykis (angl. GAP ratio), trukm÷s (angl. duration), išgaubos (angl. convexity) rodikliai, trukm÷s skirtumo metodai (angl. duration GAP), o nebalansiniams metodams galima priskirti išvestinių priemonių (tokių kaip būsimieji sandoriai, apsikeitimo sandoriai, išankstiniai sandoriai) naudojimą. Currency Administrator of National Banks (1998) išleistame vadove yra išskiriamos trys pagrindin÷s palūkanų normos rizikos įvertinimo sistemos: skirtumo, grynųjų pajamų modeliavimo metodai ir ekonominio įvertinimo arba trukm÷s metodai, išskiriant kiekvienos sistemos poveikį bei įvertinant skirtingas palūkanų normos rizikos sudedamąsias dalis: 3 lentel÷ Palūkanų normos rizikos įvertinimo metodai Skirtumo analiz÷ Pajamų modeliavimo metodai Ekonominis įvertinimas Trumpalaikių pajamų vertinimas Įvertina Įvertina Neišskiria trumpo laikotarpio pajamų iš ekonomin÷s vert÷s pokyčių Ilgalaikių pajamų vertinimas Įvertina Įvertina ribotai* Įvertina Perkainojimo rizika Įvertina Įvertina Įvertina Baz÷s rizika Įvertina ribotai* Įvertina Įvertina Pelningumo kreiv÷s rizika Įvertina ribotai* Įvertina Įvertina Pasirinkimo rizika Įvertina ribotai* Įvertina ribotai* Įvertina *Metodų galimyb÷s apimti šio tipo riziką yra nesuderinamos su metodo savyb÷mis ir metodo naudojimo tikslais. Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal Comptroller of the Currency Administrator of National Banks(1998). Interest rate risk, p.11 Tačiau iš visų literatūroje sutiktų įvertinimo metodų klasifikacijų priimtiniausią ir, mano manymu, logiškiausią pateikia rusų autorius И. Виниченко (1998), kuris rizikos įvertinimo metodus skirsto atitinkamai pagal metodų funkcijas: 19 Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal ВИНИЧЕНКО , И. (1998) Анализ и контроль процентного риска 5 pav. Palūkanų normos įvertinimo metodų klasifikacija Kompleksiniai metodai apima tiek palūkanų normos rizikos analizę, tiek ir kontrolę bei savaime aišku, savo paskirtimi yra universalesni nei likusioms dviems grup÷ms priskiriami metodai. Kadangi palūkanų normos rizika yra sud÷tingai išmatuojamas kompleksinis reiškinys, kiekvienas pasirinktas metodas, priklausomai nuo situacijos turi savų privalumų ir trūkumų. И. Виниченко (1998) apibendrintai išskiria sekančius įvairių metodų privalumus bei trūkumus: Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal ВИНИЧЕНКО , И. (1998) Анализ и контроль процентного риска 6 pav. Palūkanų normos įvertinimo metodų privalumai ir trūkumai Kompleksiniai metodai Analiz÷s metodai Kontrol÷s metodai Privalumai: GAP analiz÷: Paprastai pritaikomas; Trukm÷s analiz÷: Nesud÷tingas matematinis modelis, įvertinantis institucijos ekonomin÷s vert÷s pasikeitimą. Trūkumai GAP analiz÷: Tikslumo maž÷jimas, ilg÷jant periodui; baz÷s rizikos ignoravimas; neadekvati sud÷tingų finansinių instrumentų analiz÷, beprocenčių pajamų priklausomyb÷s nuo palūkanų normų ignoravimas; banko ekonomin÷s vert÷ pasikeitimo ignoravimas. Trukm÷s analiz÷: Netikslumas esant dideliems palūkanų normų pokyčiams; baz÷s rizikos ignoravimas, beprocenčių pajamų priklausomyb÷s nuo palūkanų normų ignoravimas. Privalumai: Modeliavimas: Aukštas tikslumas; galimyb÷ analizuoti visas palūkanų normos rizikos sudedamąsias dalis; visų palūkanų normos rizikos sukeliamų efektų analiz÷s galimyb÷; naudingi pašaliniai rezultatai (likvidumo prognoz÷, banko normatyvų įgyvendinimo prognoz÷ ir pan.) Trūkumai: Modeliavimas: Sud÷tingos praktinio pritaikymo galimyb÷s; aukšti reikalavimai banko informacin÷s sistemos automatizavimui, naudojamos informacijos tikslumui ir pilnumui, būtinyb÷ gautus rezultatus patikrinti kitais metodais. Privalumai: Apsidraudimas (hedžingas): Paprastas pritaikymas. Efektyvios ribos modelis: Aukštas strategijos efektyvumo įvertinimas. Portfelio struktūros optimizavimas panaudojant matematinį programavimą: Galimyb÷ analizuoti visas palūkanų normos rizikos sudedamąsias dalis; visų rizikos sukeliamų efektų analiz÷s galimyb÷; galimyb÷ gauti optimalų sprendimą, įskaitant papildomus reikalavimus Rizikos neutralizavimas: Paprastumas Trūkumai: Apsidraudimas (hedžingas): Papildomų rizikų įvedimas. Efektyvios ribos modelis: Sud÷tingos praktinio pritaikymo galimyb÷s; aukšti reikalavimai banko informacin÷s sistemos automatizavimui; būtinyb÷ gautus rezultatus patikrinti kitais metodais. Portfelio struktūros optimizavimas panaudojant matematinį programavimą: Aukšti reikalavimai banko informacin÷s sistemos automatizavimui, būtinyb÷ gautus rezultatus patikrinti kitais metodais. Rizikos neutralizavimas: Nepriimtinas banko konkurencingumo sumažinimas ANALIZöS: Modeliavimas KONTROLöS: Apsidraudimas (hedžingas) Efektyvios ribos modelis Portfelio struktūros optimizavimas panaudojant matematinį programavimą PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS ĮVERTINIMO METODAI KOMPLEKSINIAI: GAP analiz÷ Trukm÷s analiz÷ 20 Taigi, galime matyti, kad modelių palūkanų normos rizikos įvertinimui yra pakankamai daug ir įvairių. Vis tik reikia pažym÷ti, kad labiausiai paplitę metodai yra pagrįsti pajamų ir ekonomin÷s vert÷s pasikeitimo įvertinimu. Tokia praktika susiklost÷ tod÷l, kad šių metodų pritaikymas yra pakankamai paprastas (išskyrus modeliavimą apimančius metodus) ir sąnaudų/naudos santykis yra priimtiniausias. D÷l šios priežasties toliau bus aptarti pagrindiniai plačiausiai naudojami palūkanų normos rizikos įvertinimo metodai, kurie orientuojasi į pajamų ir ekonomin÷s vert÷s pokyčių skaičiavimą. Vienas iš pirmųjų ir plačiausiai naudojamų metodų yra GAP (spragos) analiz÷. Ši analiz÷ apima viso banko balanso atskirų elementų analizę pagal galimo perkainojimo datas ir jų jautrumą palūkanų normos pokyčiui (Ragauskas, Senkus, 1998, p. 66). Tai metodas naudojamas grynųjų palūkanų pajamoms trumpu laikotarpiu valdyti arba kitaip tariant, prognozuojant rinkos palūkanų poveikį grynajai palūkanų maržai. Pagrindiniai GAP (spragos) analiz÷s sudedamieji elementai arba veiksniai, kaip matyti iš aukščiau pateikto J. Ragausko ir A. Senkaus apibr÷žimo yra perkainojimo datos ir aktyvų bei pasyvų jautrumas palūkanų normos pokyčiams. Perkainojimo data – tai data, kai finansinis instrumentas gali pakeisti palūkanas ir taip daryti įtaką banko pelnui, kurį jis gauna iš palūkanų. Kiekvienas aktyvas arba pasyvas, kuriam pasibaigia galiojimo terminas pasirinktame laiko intervale, gali būti perkainojamas, nes bankas gali iš naujo kita palūkanų norma investuoti grįžusias l÷šas arba nustatyti kitą ind÷lių palūkanų normą, tod÷l iš esm÷s perkainojimo data dažniausiai sutampa su finansinio instrumento pasibaigimo terminu. Atvejai, kai perkainojimo data gali nesutapti su instrumento pabaigos data n÷ra dažni. Taip gali atsitikti, jei bankas, pavyzdžiui, išduoda paskolą su “plaukiojančiomis” palūkanomis – tokiu atveju perkainojimo data bus po kiekvieno periodo, kai yra keičiamos palūkanos išduotai paskolai. Aktyvai ir pasyvai laikomi jautriais palūkanų normos pokyčiui tik tuomet, jei jų kaina (palūkanos) pakis, rinkoje pasikeitus palūkanų normai. D÷l šios priežasties atliekant GAP analizę eliminuojami tie aktyvai ir pasyvai, kurie neteikia palūkanų ir už kuriuos jos nemokamos. Pagal M. Jasienę (1998) aktyvas arba pasyvas yra jautrūs palūkanų normos pakyčiams tam tikrame intervale, jeigu: baigiasi jo terminas; jis yra tarpinis (dalinis) arba galutinis pagrindin÷s sumos mok÷jimas; paskolos arba ind÷lių palūkanų norma pagal ind÷lį keičiasi šiame intervale; paskolos arba ind÷lio pagrindin÷ suma pagal sutartį gali būti perkainojama, kai tam tikra bazin÷ norma, arba indeksas, keičiasi, ir yra numatoma, kad tame laiko intervale bazin÷ norma (indeksas) pasikeis. 21 Apibendrintai pagrindinius komercinio banko palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų šaltinius galima pateikti lentel÷je: 4 lentel÷ Palūkanoms jautrių aktyvų ir pasyvų šaltiniai Jautrūs aktyvai Jautrūs pasyvai Paskolos Skolos VP Tarpbankiniai kreditai Banko įsigytos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (valiutos apsikeitimo sandoriai išankstiniai valiutos keitimo sandoriai,pasirinkimo sandoriai) Terminuoti ind÷liai (neskaitant einamieji ir kaupiamieji ind÷liai) Tarpbankiniai ind÷liai Finansų institucijų paskolos bei kredito linijos Banko parduodamos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s (valiutos apsikeitimo sandoriai, išankstiniai valiutos keitimo sandoriai, pasirinkimo sandoriai) Šaltinis. Sudaryta autor÷s pagal Vaškelaitis. V. (2003). Pinigai: Komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. p.78-79 Išanalizavus pagrindinius GAP analiz÷s veiksnius, galima pateikti bendrąją formulę, kuria remiantis yra apskaičiuojamas GAP arba spraga: GAP = palūkanoms jautrūs aktyvai – palūkanoms jautrūs pasyvai [4 formul÷] Kuomet bankas turi daugiau palūkanoms jautrių aktyvų nei pasyvų, tuomet gaunamas teigiamas GAP, o tai reiškia, kad bus perkainota daugiau aktyvų nei pasyvų, vadinasi, palūkanų pajamos padid÷s labiau nei išlaidos, jei palūkanų norma kils. Taigi, kai kyla palūkanų norma ir bankas turi teigiamą GAP, tai grynosios pajamos, kurias finansin÷ institucija gauna iš palūkanų taip pat išaugs. Ir be abejo atvirkščiai – jei bankas turi teigiamą GAP ir palūkanų norma maž÷ja, tai grynosios palūkanų pajamos sumaž÷s. Jei institucija turi daugiau palūkanoms jautrių pasyvų nei aktyvų, GAP analiz÷s metu gaunamas neigiamas GAP, parodantis, kad bus perkainota daugiau pasyvų nei aktyvų. Priešingai nei esant teigiamam GAP, pakilus palūkanų normai palūkanų pajamos padid÷s mažiau nei palūkanų išlaidos. To pasekoje palūkanų normai kylant, grynosios palūkanų pajamos banke maž÷s. Ir priešingai – palūkanų normai krentant grynosios pajamos iš palūkanų padid÷s. Jei banke yra vienodai palūkanoms jautrių aktyvų ir pasyvų, tuomet gausime nulinį GAP. Vadinasi, banke bus perkainota vienodai aktyvų bei pasyvų ir palūkanų normos pokyčiai netur÷tų daryti įtakos grynosioms palūkanų pajamoms. Apibendrintai GAP reikšmes bei palūkanų normų pokyčių įtaką turto ir įsipareigojimų, taip pat kaip ir kapitalo rinkos kainai galima pateikti lentel÷je: 22 5 lentel÷ GAP ir palūkanų normos rizika Skirtumas Palūkanų normų pokyčiai Palūkanų pajamų pokyčiai Palūkanų išlaidų pokyčiai Palūkanų grynųjų pajamų pokyčiai Teigiamas Padid÷jimas Padid÷jimas > Padid÷jimas Padid÷jimas Teigiamas Sumaž÷jimas Sumaž÷jimas > Sumaž÷jimas Sumaž÷jimas Neigiamas Padid÷jimas Padid÷jimas 15 % - spekuliacin÷ pozicija. Atliekant GAP analizę taip pat galima paskaičiuoti ir jautrumo palūkanų normos pokyčiui rodiklį: Palūkanoms jautrūs aktyvai Jautrumas palūkanų normai = Palūkanoms jautrūs pasyvai [7 formul÷] Šaltinis: RAGAUSKAS, J; SENKUS, A. (1998) Aktyvų ir pasyvų valdymas, p. 69 GAP valdymas iš esm÷s apima santykinio GAP ribų nustatymą. Jeigu bankas yra paj÷gus labai tiksliai prognozuoti palūkanų normos pasikeitimą, tuomet tur÷tų būti nustatoma riba į vieną pusę, tačiau jeigu n÷ra galimyb÷s tiksliai nustatyti, į kurią pusę keisis palūkanų normos, tuomet reik÷tų nustatyti tiek viršutinę, tiek žemutin3 santykinio GAP ribas. Be to, turint spragos reikšmes bei numatomą palūkanų normos kitimo kryptį (jos pad÷tį cikle) galima priimti valdymo sprendimus pad÷siančius bankui užsiimti tinkamą poziciją. 6 lentel÷ GAP valdymas Etapas Charakteristika Veiksmai 1 etapas Žemos palūkanų normos ir artimiausiu metu numatomas jų augimas. Pailginti skolinių instrumentų terminus. Sutrumpinti kreditus su fiksuotomis palūkanų normomis. Sutrumpinti vertybinių popierių portfelio trukmę. Parduoti vertybinius popierius. Gauti ilgalaikes paskolas. Uždaryti kreditines linijas. 24 6 lentel÷s tęsinys Etapas Charakteristika Veiksmai 2 etapas Kylančios palūkanų normos, artimiausiu metu laukiamas maksimaliai aukštos palūkanų normos. Prad÷ti mažinti skolinių instrumentų terminus. Prad÷ti ilginti investicijų terminus. Pasiruošti didinti kreditų su fiksuotomis palūkanų normomis dalį. Pasiruošti didinti investicijas į vertybinius popierius Peržiūr÷ti galimybę prieš terminą grąžinti įsipareigojimus su fiksuota palūkanų norma. 3 etapas Aukštos palūkanų normos, artimiausiu metu numatomas jų maž÷jimas. Sutrumpinti skolinių instrumentų terminus. Padidinti kreditų su fiksuotomis palūkanų normomis dalį. Pailginti vertybinių popierių portfelio terminą. Suplanuoti būsimą aktyvų pardavimą. Susikoncentruoti į naujų kreditinių linijų atidarymą. 4 etapas Krentančios palūkanų normos, artimiausiu metu turinčios pasiekti minimumą. Prad÷ti ilginti skolinių instrumentų terminus. Prad÷ti trumpinti investicijų terminus. Prad÷ti didinti kreditų su plaukiojančia palūkanų norma dalį. Prad÷ti mažinti investicijas į vertybinius popierius. Pasirinktinai pardavin÷ti aktyvus su fiksuota palūkanų norma. Prad÷ti planuoti ilgalaikes paskolas su fiksuota palūkanų norma. Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal БЕЛЯКОВ , А. В. (1999) Измерение процентного риска Nors GAP analiz÷ yra plačiai naudojama ir yra pakankamai paprasta bei aiškiai suprantama, tačiau ji turi ir nemažai trūkumų. Visų pirma, ši analiz÷ neįvertina, kad su laiku pozicijų charakteristikos keičiasi, taip pat šioje analiz÷je neatsižvelgiama į tai, kad skirtingi banko balanso elementai skirtingai reaguoja į palūkanų normos pokyčius. Be to, GAP analiz÷ daro prielaidą, kad reinvestuojama pasikeitus palūkanų normai, neįvertinant to, kad gautos l÷šos gali būti reinvestuotos dar prieš palūkanų normos pasikeitimą. Reikia pamin÷ti ir tai, kad GAP analiz÷ ignoruoja baz÷s riziką, nes daroma prielaida, kad palūkanų normos pokytis bendras tiek turtui, tiek įsipareigojimams (Kancerevyčius, 2004, p. 92). Taip pat GAP analiz÷ remiasi teiginiu, kad palūkanų normos pasikeitimo laikas yra svarbiausias palūkanų normos rizikos faktorius, tačiau iš tiesų jis tik sukuria grynųjų palūkanų pajamų pokyčio galimybę. Šį metodą vert÷tų naudoti siekiant nustatyti rinkos palūkanų poveikį grynajai palūkanų maržai, tačiau bendram palūkanų normos rizikos vertinimui šį metodą der÷tų naudoti kartu su kitais rizikos valdymo metodais (pvz. trukm÷s GAP analize). Siekiant pašalinti GAP metodo trūkumus, šis metodas modifikuotas, įvedant koeficientus, kurie įvertina balanso elementų skirtingą reakciją į palūkanų normų pokyčius. Toks metodas vadinamas standartizuotu GAP. Koeficientai apskaičiuojami atlikus istorinę įvairių instrumentų palūkanų normų analizę. Šiame metode yra gana didelis subjektyvumo laipsnis, tod÷l jo rezultatai tur÷tų būti vertinami ir sprendimai, remiantis šiais rezultatais priimami labai atsargiai. 25 Sekantis metodas, kurį reikia panagrin÷ti analizuojant palūkanų normos rizikos valdymą - trukm÷s analiz÷. Ši analiz÷, lyginant su GAP analize, palūkanų normos riziką leidžia apskaičiuoti paprasčiau, tačiau panaudojant daugiau matematinių skaičiavimų, be to yra išsamesniu rizikos matu. Trukm÷ gali būti lengviausiai suprantama kaip palūkanų elastingumo matas nustatant vertybinio popieriaus rinkos kainą. Kitaip tariant, tai dydis, kuris apibūdina finansinio instrumento vert÷s jautrumą palūkanų normos pokyčiams bei įvertina pinigų srautų dydį ir atsiradimo laiką. Atliekant trukm÷s analizę apskaičiuojamas vienas instrumentą apibūdinantis dydis, kuriuo remiantis galima vertinti to instrumento rizikingumą palūkanų normos kitimo atveju. Trukm÷s skaičiavimas yra efektyvus matas, kuomet palūkanų normų svyravimai n÷ra dideli. Apytikslę trukmę galima apskaičiuoti remiantis sekančia formule: Trukm÷ [8 formul÷], kur P – vertybinio popieriaus kaina; i – vertybinio popieriaus rinkos palūkanų norma; ∆ – pokytis. Šioje formul÷je skaitiklis parodo santykinį kainos pasikeitimą, o vardiklis - santykinį rinkos palūkanų normos pasikeitimą (Jasien÷, 1998, p. 32). Žymiai tikslesnis trukm÷s apskaičiavimo būdas yra remiantis Macaulay trukm÷s formule: [9 formul÷], kur D – trukm÷; t – mok÷jimo periodas; p – rinkos palūkanų norma; Ct – periodo pinigų srautas. Šioje formul÷je skaitiklis lygus kiekvieno pinigų srauto, padauginto iš iki to laikotarpio pra÷jusių laikotarpių skaičiaus, dabartinei vertei, o vardiklis - vertybinio popieriaus kaina. Taigi, Macaulay formul÷ įvertina ir palūkanas, ir pinigų laiko vert÷s faktorių bei išsamiau atspindi trukmę. Taip pat yra skaičiuojama ir modifikuota trukm÷: [10 formul÷] 26 Didesn÷ trukm÷ reiškia, kad tam tikras palūkanų normos pokytis tur÷s didesnę įtaką pozicijos vertei negu esant mažesnei trukmei ir tokiam pačiam palūkanų normos pokyčiui (Kancerevyčius, 2004, p. 92). Apibendrinant galima išskirti šias pagrindines trukm÷s savybes (Comptroller of the Currency Administrator of National Banks, 1998; Jasien÷, 1998): kuo ilgesnis instrumento terminas, tuo ilgesn÷ jo trukm÷; kuo ilgesn÷ trukm÷, tuo instrumento kainos pokytis yra jautresnis rinkos palūkanų normų pokyčiams, t.y. instrumento kainos nepastovumas tiesiogiai priklauso nuo jo trukm÷s; instrumento su didesne kupono norma trukm÷ bus trumpesn÷ nei instrumento su mažesne kupono norma; fiksuotas pajamas teikiančio instrumento trukm÷ yra ilgesn÷ esant mažesn÷ms palūkanų normoms; vienintelį mok÷jimą turinčio instrumento trukm÷ yra lygi jo terminui; Trukm÷s analiz÷ atliekama laikantis prielaidos, kad kiekvieno termino palūkanų normos yra tokios pačios arba, kitaip tariant, kad pelningumo kreiv÷ yra horizontali. Tačiau kintant palūkanų normai pelningumo kreiv÷s nuožulnumas svyruoja, tod÷l metodo teikiami rezultatai n÷ra tikslūs, nors lyginant su GAP analize, trukm÷s analiz÷s metodas yra tikslesnis skaičiavimo būdas. Reikia pamin÷ti, kad jis, kaip ir GAP metodas, neįvertina baz÷s rizikos, tačiau trukm÷ yra labai naudinga nustatant limitus banko ekonominei vertei arba pasirinktiems portfeliams. Svarbiausia trukm÷s analiz÷s rodiklių panaudojimo sritis – finansinio instrumento palūkanų normos rizikos sumažinimas arba pašalinimas jo laikymo laikotarpiu. Palūkanų normos rizikos vertinimui ir valdymui taip pat yra naudojamas ir trukm÷s GAP metodas (angl. duration GAP). Šio metodo esm÷ yra banko aktyvų ir pasyvų trukm÷s neatitikimo skaičiavimas. Trukm÷s GAP analiz÷s rezultatai papildo aukščiau aptartą GAP metodą. Literatūroje pateikiama keletas trukm÷s GAP apskaičiavimo būdų. Vieni autoriai (Ragauskas, Senkus, 1998, p. 72 – 73) nurodo, kad trukm÷s GAP yra lygus suminių aktyvų trukm÷s, apskaičiuotos pagal 9 formulę, bei suminių pasyvų trukm÷s, apskaičiuotos analogiškai, skirtumui. Kiti autoriai (Jasevičien÷, Ginotien÷, Stankevičien÷, 2000, p. 60) pateikia šiek tiek prapl÷stą trukm÷ GAP apskaičiavimą, kuris apima keturis etapus: 1. pagal Macaulay formulę apskaičiuojama kiekvieno atskiro aktyvo bei pasyvo trukm÷; 2. kiekvienas apskaičiuotas rodiklis dauginamas iš jo rinkos vert÷s ir dalinamas iš bendros aktyvų arba pasyvų rinkos vert÷s; 3. gauti rezultatai susumuojami ir gaunamos vidutin÷s svertin÷s aktyvų ir pasyvų trukm÷s; 4. 3 etape gautų rezultatų skirtumas laikomas trukm÷s GAP ir jis interpretuojamas vadybos sprendimų požiūriu. 27 Užsienio literatūroje dažniausiai sutinkama sekanti trukm÷s GAP apskaičiavimo formul÷: Trukm÷s GAP = DA – DP [11 formul÷], kur DA – aktyvų trukm÷, matuojama kaip kiekvieno aktyvo trukm÷s, padaugintos iš jo lyginamojo svorio bendroje aktyvų rinkos vert÷je (svertinis aritmetinis aktyvų trukm÷s vidurkis); DP – pasyvų trukm÷, matuojama kaip kiekvieno pasyvo trukm÷s, padaugintos iš jo lyginamojo svorio bendroje pasyvų rinkos vert÷je (svertinis aritmetinis pasyvų trukm÷s vidurkis); Būtent šią formulę yra tikslinga naudoti skaičiuojant trukm÷s GAP, nes joje įvertinama ne tik aktyvų ir pasyvų trukm÷, bet ir jų lyginamieji svoriai, t.y. įvertinama kiekvieno laikotarpio aktyvų /pasyvų įtaka suminei aktyvų/pasyvų trukmei. Pagal aukščiau pateiktą formulę apskaičiavus trukm÷s GAP reikia priimti valdymo sprendimus, atsižvelgiant į palūkanų normų pokyčius. Trukm÷s GAP, kaip ir paprastas GAP gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas, tiek nulinis. Apibendrintai trukm÷s GAP reikšmes bei palūkanų normų pokyčių įtaką turto ir įsipareigojimų, taip pat kaip ir kapitalo rinkos kainai galima pateikti lentel÷je: 7 lentel÷ Trukm÷s GAP ir palūkanų normos rizika Trukm÷s skirtumas Palūkanų normų pokyčiai Turto rinkos vert÷s pokytis Įsipareigojimų rinkos vert÷s pokytis Kapitalo rinkos kaina Teigiamas Padid÷jimas Sumaž÷jimas > Sumaž÷jimas Sumaž÷jimas Teigiamas Sumaž÷jimas Padid÷jimas > Padid÷jimas Padid÷jimas Neigiamas Padid÷jimas Sumaž÷jimas auto regresiniai metodai, tokie kaip ARIMA – metodai, kurie apibūdina kintamojo dinamiką remiantis praeities duomenimis, bei praeities bei dabarties kintamojo pokyčiais; vienos lygties metodai (SEQ) – metodai, kurie apima vieną lygtį, su kintamaisiais, apimančiais svarbią informaciją palūkanų normos prognozei. Šie metodai sukoncentruoti į ateities palūkanų normas, kurias galima numatyti iš palūkanų normų terminų (arba pelningumo kreiv÷s); struktūrin÷s lygčių sistemos (STRM) – šis požiūris apima struktūrinę tarpusavyje susijusių lygčių sistemą, kurios pagalba nustatomos struktūrinių bei priežastinių ryšių tarp įvairų vidinių bei išorinių kintamųjų savyb÷s; daugiamat÷s dinaminių eilučių sistemos: vektoriniai auto regresiniai modeliai (VAR) ir vektorin÷s klaidos taisymo modeliai (VECM) – N kintamųjų sistema, kurią apibūdina N lygčių, kiekvieną kintamąjį susiejančių su tam tikru skaičiumi visų kintamųjų reikšmių; netiesinių neuroninių tinklų modeliai (NNM) – netiesinis ryšių tarp tam tikrų kintamųjų modeliavimas, siekiant gauti prognozinius duomenis. Pradiniai duomenys yra transformuojami, panaudojant įvairias svorių kombinacijas, kurias pakeičia viena ar kelios netiesin÷s funkcijos, prognozuojamų duomenų gavimui; režimo keitimo modeliai (RSM) – požiūris, kuris apima visus modelio parametrus, ir pateikia juos kaip ekonomikoje egzistuojančio režimo funkciją; Tai – ekonometriniai metodai, kuriais remiantis nustatomi statistinio ryšio d÷sningumai tarp palūkanų normos ir ją veikiančių makroekonominių rodiklių. Šie modeliai gali būti labai paprasti – apimti tik vieną lygtį, bei labai sud÷tingi – susidedantys iš šimtų tarpusavyje susijusių regresijos lygčių, tačiau visus ekonometrinius metodus sieja vienas bruožas – visi jie prognozuoja palūkanų normas darydami prielaidą, kad nustatyti d÷sningumai tarp ekonominių rodiklių išliks ateityje. Plačiausiai pasaulyje žinomi bei taikomi keli ekonometriniais metodais pagrįsti modeliai (8 lentel÷). 31 8 lentel÷ Palūkanų normos prognozavimo modeliai Modelis Apibūdinimas Čeiso ekonometrinis modelis (Chase econometric model) Čeiso ekonometrikos asociacijos (Chase Econometric Associates) modelis. Sukurtas 1984 metais. Skelbiami ketvirtiniai duomenys. Susideda iš 924 lygčių. Skelbia vartojimo, investicijų, vyriausyb÷s išlaidų, kainų lygio pokyčių, rinkos palūkanų normų prognozes. Vortono ekonometrinis modelis (Wharton econometric model) Vortono ekonometrinio prognozavimo asociacijos (Wharton Econometric Forecasting Associates) modelis, sukurtas L. Klein 1967 metais. Susideda iš apytiksliai 2400 lygčių, bei teikia daugiau kaip 900 ekonominių rodiklių (nacionalinio produkto, eksporto, investicijų, vartojimo) prognozes, kurios skelbiamos kasmet. DIR modelis (Data Resources, Inc model) Duomenų išteklių korporacijos ( Data Resources, Inc.) modelis. Sukurtas 1984 metais. Modelį sudaro 674 lygčių ir jis Prognozuoja apie 1000 finansinių ir ekonominių rodiklių. Brookings modelis Tai Vortono ekonometrinio prognozavimo asociacijos (Wharton Econometric Forecasting Associates) modelis. Sukurtas Dusenberry, Fromm, Klein, ir Kuh 1965 metais. Susideda iš 400 lygčių. St. Luiso modelis ( ST. Louis model) St. Luiso federalinio rezervų banko (Federal Reserve Bank of St. Louis) modelis. Sukurtas po 1960 metų. Susideda iš 8 pagrindinių lygčių, prognozuoja pagrindinius ekonominius rodiklius (BVP, kainų lygį nedarbo indeksą , rinkos palūkanų normas). Šaltinis: Sudaryta autor÷s pagal KEITH, M. C., SCOTT, E. H( 1983). Four Econometric Models and Monetary Policy: the Longer- Run View Be ekonometrinių modelių plačiai paplitę skolinamųjų l÷šų pasiūlos – paklausos analitiniai skaičiavimai, kurie remiasi viena iš palūkanų normas aiškinančių teorijų – skolinamųjų l÷šų teorija. Šio metodo esm÷ yra tokia, kad pra÷jusių laikotarpių duomenys parodo santaupų panaudojimo pokyčius ir tendencijas ekonomikoje. Kuomet prognozuojant palūkanų normas naudojamasi šiuo metodu, pagrindinis d÷mesys sutelkiamas į tas vietas, kuriose l÷šų paklausa aplenkia pasiūlą. Tokioje rinkoje, kur paklausa aplenkia pasiūlą, palūkanų norma pakyla ir sąlygoja palūkanų normų kilimą finansų rinkose. Analogiškas procesas, tik priešinga kryptimi, vyksta ir tuomet, kai l÷šų pasiūla aplenkia paklausą, tuomet tai sąlygoja palūkanų normos maž÷jimą rinkoje ir tuo pačiu finansin÷se rinkose. Galima pasteb÷ti, kad n÷ra išskirta vieno metodo, kuriuo naudojantis būtų galima tiksliai ir patikimai prognozuoti ateities palūkanų normas ar jų kitimo kryptį. Žinant, kad viešai skelbiamos prognoz÷s būna nepatikimos, palūkanų normos rizikos valdymo procesas tampa dar labiau komplikuotas, nes tik tiksliai žinant kuria kryptimi keisis palūkanų norma, galima priimti tikslų palūkanų normos rizikos valdymo sprendimą, kuris priklausys nuo banko pasirinktos strategijos bei priemonių tai strategijai įgyvendinti. 1.4. Palūkanų normos rizikos apsidraudimo priemonių taikymas Palūkanų normos rizikos valdymas – kompleksinis procesas, susidedantis iš rizikos identifikavimo, įvertinimo, palūkanų normos prognozavimo bei apsidraudimo nuo rizikos priemonių pasirinkimo. 32 Šiame skyrelyje bus plačiau aptartos apsidraudimo nuo palūkanų normos rizikos priemon÷s, kurias bankas pasirenka priklausomai nuo palūkanų normos rizikos valdymo strategijos. Banko pasirinkta strategija gali būt dvejopa (Виниченко, 1998): I. Palūkanų normos rizikos minimizavimas (rizikos vengimas, visiškas rizikos vengimas); II. Pelno maksimizavimas, ribojant palūkanų normos riziką. Tai strategija apimanti dalies rizikos perdavimą bei rizikos ribojimą. Pastaruoju metu šiuolaikin÷je bankininkyst÷je išimtinai naudojama antroji strategija, nes pirmosios strategijos naudojimas, nors ir padeda suvaldyti palūkanų normos riziką, tačiau smarkiai kenkia banko konkurencingumui. Rinkos sąlygomis, augant konkurencijai finansiniame sektoriuje, be jokios abejon÷s, strategijų, mažinančių banko konkurencingumą taikymas, privestų prie nepageidaujamų pasekmių. Trumpai tariant, pirmosios strategijos esm÷ yra maksimalus rizikos pašalinimas, kuri remiasi banko skolinių įsipareigojimų bei reikalavimų formavimu sinchroniškai, tokiu pačiu mastu, tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus palūkanų normą: įsipareigojimų palūkanų norma turi būti mažesn÷ už reikalavimų palūkanų normą fiksuotu maržos dydžiu, kuris padengtų banko kredito riziką bei uždirbtų banko užsibr÷žtą pelną. Tokios strategijos taikymas visiems banko aktyvams bei pasyvams šiuolaikiniame finansiniame sektoriuje yra sunkiai įsivaizduojamas, nes ne tik sumažintų banko konkurencingumą žemiau priimtino lygio, tačiau vis tiek 100 proc. neapsaugotų banko nuo palūkanų normos rizikos, tačiau ši strategija gali būti taikoma banke ne plačiu mastu, bet atskirų pozicijų rizikos mažinimui. Antroji strategija bankams yra žymiai priimtinesn÷ nei pirmoji kadangi iš principo šiuolaikin÷ bankininkyst÷ yra ne rizikos vengimo, bet rizikos valdymo verslas. Ši strategija apima palūkanų normos rizikos matavimą įvairiais 1.3. skyrelyje analizuotais metodais bei tam tikrus veiksmus, priklausomai nuo palūkanų normos prognoz÷s (6 lentel÷) bei palūkanų normos apsidraudimo metodų (hedžingo) taikymą. Hedžingas, kitaip tariant, yra sandoris, mažinantis finansinę riziką. Tai dalies rizikos perdavimas perkant ir/arba parduodant išvestinius vertybinius popierius, pasinaudojant organizuotomis finansin÷mis rinkomis (biržomis, elektronin÷mis prekybos sistemomis) arba dvišaliu susitarimu. Hedžingas arba apsidraudimas nuo palūkanų normos gali būti dvejopas: mikrohedžingas – pelno apdraudimas, pasinaudojant atskiromis reikalavimų bei įsipareigojimų pozicijomis arba jų kombinacijomis; makrohedžingas – pelno apskritai arba grynųjų palūkanų pajamų apdraudimas (Виниченко, 1998). 33 Hedžingas gali papildyti GAP analizę, trukm÷s analizę ir pad÷ti įveikti šių metodų trūkumus, tačiau nereikia pamiršti, kad finansinių išvestinių priemonių naudojimas, draudžiantis nuo palūkanų normos rizikos, sukelia kitokio pobūdžio rizikas. Apibendrintai galima išskirti šiuos pagrindinius finansinius instrumentus, kurie yra naudojami, siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos (Rose, 1993; Frost, 2004; Heffernan 2005): ateities sandoriai (angl. futures); išankstiniai palūkanų normų sandoriai (angl. forward rate agreement); palūkanų normų pasirinkimo sandoriai (angl. interest rate options); palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swaps). Paanalizuokime, kaip kiekvienas iš šių finansinių išvestinių instrumentų gali pad÷ti bankui apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos: Ateities sandoriai. Šie sandoriai suteikia galimybę vengiantiems rizikos perduoti ją spekuliantams, kurie iš egzistuojančios rizikos tikisi gauti pelno. Ateities sandoris – susitarimas pirkti/parduoti palūkanas uždirbantį turtą iš anksto apibr÷žta palūkanų norma ateityje. (Frost, 2005, p. 148). Šiais sandoriais prekiaujama organizuotose biržose (tokiose kaip Čikagos prekybos taryboje (Chicago Board of Trade), Čikagos prekių biržoje (Chicago Mercantile Exchange) ar Londono tarptautin÷je ateities finansinių sandorių biržoje (London International Financial Futures Exchange). Draudžiant palūkanų normos riziką ateities sandoriais galima trumpo bei ilgo laikotarpio pozicija (Rose, 1993, p. 494 – 495). Jeigu tikimasi, kad palūkanų normos kils, tuomet tur÷tų būti naudojama “trumpa“ apsidraudimo ateities sandoriais strategija. Paprastai ji naudojama tuomet, kai bankas tikisi pinigų ištek÷jimo (paskolų suteikimas, ind÷lių galiojimo pasibaigimas). Tokiu atveju, ateities sandoriai vertybinių popierių pristatymui parduodami ateities sandorių rinkoje, tam laikotarpiui, kuomet laukiama naujų depozitų, tur÷s būti suteikiama paskola ar įsigyjami vertybiniai popieriai. Kuomet baigiasi paskolos ar ind÷lio terminas, ateities sandorių rinkoje įsigyjamas panašus kiekis ateities sandorių. Jeigu palūkanų norma pakyla žymiai, tuomet ind÷lių pardavimo palūkanos pakils ir fiksuotų palūkanų normų paskolų bei vertybinių popierių palūkanos sumaž÷s. “Ilgoji“ apsidraudimo ateities sandoriais strategija naudojama tuomet, kai bankas nori apsidrausti nuo palūkanų normos kritimo. Tokia situacija susiklosto tuomet, kai bankas tikisi piniginių įplaukų ateityje, pvz. tikimasi gauti nemažai ind÷lių artimiausioje ateityje, tačiau prognozuojamas palūkanų normos kritimas. Tokiu atveju bankas gali įsigyti ateities sandorius šiandien, o parduoti tokį patį kiekį maždaug tuo laiku, kai tikimasi ind÷lių. Tokių veiksmų rezultatas – pelnas iš ateities sandorių, jei palūkanų norma krenta, nes tuomet sandorių vert÷ pakyla. 34 Susiejant ateities sandorius su GAP analize galima taikyti tokią apsidraudimo strategiją: jeigu bankas turi teigiamą GAP ( palūkanoms jautrių aktyvų yra daugiau nei pasyvų) bankas gali apsidrausti nuo palūkanų normos kritimo, padengdamas GAP ilga ateities sandorių GAP dydžio pozicija (pirkti ir parduoti ateities sandorius) ir priešingai, jei bankas turi neigiamą GAP (palūkanoms jautrių pasyvų yra daugiau nei aktyvų), bankas gali išvengti nuostolių d÷l palūkanų normos kilimo, padengdamas GAP trumpa tokio pat dydžio pozicija (parduoti ir pirkti ateities sandorius) (Rose, 1993, p. 495 – 496). Tačiau reikia pažym÷ti, kad ateities sandoriai, kaip palūkanų normos apsidraudimo priemon÷, turi nemažai apribojimų. Visų pirma, pagrindin÷ problema yra ta, kad pinigų rinkos bei ateities sandorių rinkos kainos nejuda lygiagrečiai laiku – o tai būtina, siekiant visiško apsidraudimo. Be to, JAV Finansin÷s apskaitos standartų taryba riboja apsidraudimą nuo palūkanų normos rizikos, reikalaudama, kad apsidraudimas naudojant ateities sandorius būtų susietas su konkrečiu turtu ar įsipareigojimu. Panašūs į ateities sandorius yra išankstiniai palūkanų normų sandoriai (FRAs). Tai kontraktas, pagrįstas sutartimi tarp dviejų šalių, apsikeisti palūkanomis nustatytą dieną ateityje, remiantis dviejų apibr÷žtų palūkanų normų – FRA sandorio palūkanų normos bei rinkos palūkanų normos - ribų skirtumu. Šios ribin÷s palūkanų normos gali būti plaukiojančios, tokios kaip tarpbankin÷ palūkanų norma, arba fiksuotos. FRA sandoriais prekiauja didieji tarptautiniai bankai eurodolerių rinkoje, dažniausiai susiejant juos su LIBOR palūkanų normos pokyčiais (Kuprianov, 1993). Palūkanų normų pasirinkimo sandoriai suteikia jų tur÷tojui galimybę 1) parduoti vertybinius popierius kitam investuotojui iš anksto sutarta kaina iki opciono galiojimo termino pabaigos (pardavimo pasirinkimo sandoris (angl. put option)) arba galimybę 2) pirkti vertybinius popierius ar kitus finansinius instrumentus iš anksto nustatyta kaina ateityje iki opciono galiojimo termino pabaigos (pirkimo pasirinkimo sandoris (angl. call option)). Palūkanų normų pasirinkimo sandoriai n÷ra plačiau taikomi bankuose, tačiau jų naudojimas yra nukreiptas šiems dviems tikslams (Rose, 1993): 1) apsaugoti banko obligacijų portfelį nuo, dažniausiai, palūkanų normų kritimo. Šis tikslas įgyvendinamas naudojant pardavimo pasirinkimo sandorius, kurių pagalba apsisaugoma nuo obligacijos vert÷s sumaž÷jimo pakilus palūkanų normai, nes n÷ra jokio įsipareigojimo vykdyti sandorį ir bankas gali uždirbti valdydamas obligacijas, jei palūkanų norma krenta ir obligacijų kainos kyla; 2) valdyti skirtumui tarp palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų. Pardavimo pasirinkimo sandoriai gali būti naudojami kompensuoti nuostoliams esant palūkanų normų kilimui, kuomet 35 bankas turi neigiamą GAP, o pirkimo pasirinkimo sandoriai – nuostolių kompensavimui, jei palūkanų norma krenta ir bankas turi teigimą GAP. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai – dvišaliai sandoriai, sukurti pasiekti apibr÷žtus palūkanų normos rizikos valdymo tikslus (Frost, 2005). Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai finansinei institucijai yra priemon÷ sumažinti savo jautrumą palūkanų normų svyravimams bei užsitikrinti mažesnius skolinimosi kaštus. Priklausomai nuo to, kokiomis palūkanų normomis yra keičiamasi, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai gali būti skiriami į kupono apsikeitimo sandorius (fiksuotos palūkanų normos keičiamos į plaukiojančias palūkanų normas ta pačia valiuta); baziniai apsikeitimo sandoriai (vienas plaukiojančios normos indeksas keičiamas į kitą plaukiojančios normos indeksą tą pačia valiuta); kryžminių valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (fiksuota norma viena valiuta keičiama į plaukiojančią normą kita valiuta) (Jasien÷, 1998, p. 51). Apibendrintai palūkanų normos apsikeitimo sandorio panaudojimą galima pavaizduoti schematiškai: Šaltinis: ROSE, S. P. (1993). Commercial bank management, p. 501 8 pav. Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai – susitarimas apsikeisti palūkanų normomis Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai dažnai naudojami pad÷ti spręsti problemas, kylančias d÷l aktyvų – pasyvų trukmių nesuderinamumo. Tarkime, jei bankas turi trumpos trukm÷s aktyvus su fiksuotu pelningumu bei ilgos trukm÷s pasyvus su fiksuota palūkanų norma, tuomet jis baiminsis, kad rinkos palūkanų normos maž÷jimas gali sumažinti jo pajamas ir priešingai, jei bankas turi ilgo laikotarpio aktyvus su fiksuotu grąžos procentu bei trumpo laikotarpio pasyvus, jis Moka ilgalaikes, fiksuotas palūkanų normas Aukšto kreditinio reitingo bankas Siekia mažesnių skolinimosi kaštų; Gali skolintis žemomis ilgalaikių obligacijų palūkanų normomis, bet teikia pirmenybę lankstesniems, trumpesnio laikotarpio finansavimo šaltiniams su plaukiojančia palūkanų norma, vietoj fiksuotos palūkanų normos paskolų iš stambių finansinių kompanijų, d÷l ilgo laikotarpio neapibr÷žtumo. Moka trumpalaik÷s paskolos palūkanų normą, susietą su pirmojo banko palūkanų norma arba LIBOR Žemo kreditinio reitingo bankas Siekia mažesnių skolinimosi kaštų; Teikia pirmenybę fiksuotos palūkanų normos ilgalaik÷ms paskoloms iš stabilių finansinių kompanijų, tačiau dydis arba kreditinis reitingas riboja galimybę skolintis iš pigių ilgo laikotarpio fondų, tod÷l tenka skolintis trumpalaikį kapitalą su aukštesniais kaštais. Komercinis, investicinis bankas ar kitos finansin÷s institucijos veikia kaip dileris arba brokeris organizuojant apsikeitimą palūkanų normomis ir netgi garantuoja SWAP įvykdymą kiekvienai sandorio šaliai 36 baiminsis palūkanų normų kilimo. Tokiu atveju šie bankai gali susitarti perimti vienas kito palūkanų mok÷jimus, t.y. sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandorį. Be aukščiau aptartų pagrindinių išvestinių finansinių instrumentų, plečiantis bei sparčiai vystantis finansų rinkoms, palūkanų normos rizikos apdraudimui taikomos ir kiti nauji finansinių rinkų produktai (Frost, 2005): palūkanų normos apsikeitimo pasirinkimo sandoriai (angl. swaption) – sandoriai, kurie jų tur÷tojui suteikia teisę, bet ne įsipareigojimą dalyvauti ateityje numatytam apsikeitimo sandoryje. Kitaip tariant, tai pasirinkimo sandorio bei apsikeitimo sandorio mišinys; palūkanų normos apsikeitimo ateities sandoriai (angl. interest rate swap futures) – tai ateities sandoriai, kurių pagrindinis instrumentas – apibr÷žto palūkanų normos apsikeitimo sandorio vert÷; bazinio skirtumo sandoriai (angl. basis spread contracts) - galima prekiauti ateities sandoriais, kurie paremti baziniais skirtumais, pvz. skirtumais tarp dviejų bazinių normų, tokių kaip tarpbankin÷s rinkos ir vyriausyb÷s obligacijų. obligacijų indeksų ateities sandoriai (angl. bond indices futures contracts) - egzistuoja keletas obligacijų indeksų, kuriems gali būti sudaromi ateities sandoriai, draudžiant palūkanų normos riziką; palūkanų normos “lubos“, “grindys“ bei palūkanų normos “intervalai“ (angl. caps, floors and collars) – sandoriai, literatūroje apibūdinami kaip tam tikra pasirinkimo sandorių forma. Palūkanų normos “lubos“ – tai susitarimas tarp dviejų šalių, kuomet viena šalis apsaugo kitą šalį nuo palūkanų normų jud÷jimo virš iš anksto nustatytos ribos. Investuotojas už “lubas” moka tam tikrą mokestį, o pardav÷jas investuotojui sumoka piniginę kompensaciją, jei palūkanų norma pakyla aukščiau nustatytos maksimalios ribos. Šios kompensacijos dydis priklauso nuo trijų faktorių: 1) dydžio, kuriuo palūkanų norma viršija “lubas”; 2) laiko, kuriuo egzistuoja skirtumas tarp palūkanų normos ir “lubų”; 3) kontrakto dydžio. Analogiškas yra palūkanų normos “grindų” sandoris, taip pat apsaugantis nuo palūkanų normos jud÷jimo, tačiau priešingai nei palūkanų normos “lubų” sandoris, jis saugo nuo palūkanų normos kritimo, kadangi sudarant sandorį, nustatoma žemiausia palūkanų normos riba, kurią kirtus investuotojui yra mokama kompensacija. Palūkanų normos “intervalai” – sandoris, savyje apjungiantis tiek “lubas”, tiek “grindis”, kadangi jis sukuriamas perkant vieną iš šių sandorių, tuo pačiu metu parduodant kitą. Visi šie instrumentai yra gan÷tinai paprasti, tačiau efektyvūs, siekiant sumažinti skolinimosi kaštus, sumažinti palūkanų normos riziką bei pasiekti didesn÷s investicijų grąžos. 37 Strips ir sintetin÷s bekuponin÷s obligacijos (angl. Strips and synthetic zeroes). Investiciniai bankai gali sukurti daugybę sintetinių produktų, pagrįstų faktiškomis ar hipotetin÷mis kuponin÷mis obligacijomis. Vyriausyb÷s obligacijos gali būti naudojamos dviejų vertybinių popierių sukūrimui – pirmasis jų vertybinio popieriaus mok÷tojui suteiktų tik kupono mok÷jimus (tokie vertybiniai popieriai vadinami strips), antrasis neturi kuponinių mok÷jimų, tačiau turi bekuponin÷s obligacijos struktūrą. Galimų finansinių instrumentų, kurių pagalba galima apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, skaičius iš esm÷s yra beribis, tiesiog vieni instrumentai atsiranda, užkariauja rinką, kiti pamažu, keičiantis rinkos sąlygoms, tampa jai nebereikalingi ir išnyksta. Kiekvienas bankas palūkanų normų apsidraudimo priemones renkasi pagal savo galimybes, esamą situaciją bei poreikį. Apibendrinant teorinius palūkanų normos rizikos valdymo aspektus, galima pasteb÷ti, kad palūkanų normos rizika – sud÷tingas, kompleksinis reiškinys, kurį bankui, d÷l galimų pajamų praradimo nepalankiai keičiantis palūkanų normoms, yra būtina valdyti. Palūkanų normos rizikos procesas apima tris etapus: turto ir įsipareigojimų vertinimas palūkanų svyravimų atžvilgiu, palūkanų normos prognozavimas bei apsidraudimo strategijos/instrumento/priemon÷s parinkimas bei taikymas. Kiekvienas iš šių etapų yra svarbus siekiant bankui priimtino palūkanų normos rizikos lygio. Be to, reikia pažym÷ti, kad kiekviename iš min÷tų rizikos valdymo etapų bankas susiduria su pasirinkimo problema, kadangi egzistuoja daug tiek palūkanų normos rizikos vertinimo metodų, tiek palūkanų normos prognozavimo modelių, tiek apsidraudimo nuo palūkanų normos rizikos. Pagrindiniu kriterijumi, renkantis metodus, kuriuos bankas pritaikys praktiškai, bankas tur÷tų atsižvelgti į kainos/naudos santykį, t.y. palūkanų normos rizikos valdymui (metodų, sistemų įdiegimui) skirtos išlaidos netur÷tų būti didesn÷s nei valdymo teikiamas efektas. 38 2. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS ANALIZö KOMERCINIAME BANKE Šioje darbo dalyje pagal pirmoje darbo dalyje išanalizuotą palūkanų normos įvertinimo metodiką, siekiant išanalizuoti kaip galima daugiau situacijų, su kuriomis komercinis bankas gali susidurti valdydamas palūkanų normos riziką, atliekamas palūkanų normos rizikos vertinimas, tyrimo objektu pasirinkus Lietuvos komercinių bankų sektorių, palyginamoji bankų patiriamos palūkanų normos rizikos analiz÷ bei Lietuvos komercinių bankų sektoriaus palūkanų normos rizikos pozicijos palyginimas su atsitiktinai atrinktų Europos Sąjungos narių bankų palūkanų normos rizikos pozicijomis. Taip pat išskiriamos pagrindin÷s problemos, galinčios iškilti palūkanų normos rizikos valdymo procese. 2.1. Trumpa Lietuvos komercinių bankų sektoriaus tendencijų apžvalga Siekiant analizuoti palūkanų normos riziką komerciniame banke, visų pirma reikia išsiaiškinti kokioje aplinkoje bankas veikia, kokios nuotaikos ir tendencijos vyrauja finansin÷se rinkose, tod÷l pateikiama trumpa tyrimo objektu pasirinkto Lietuvos komercinių bankų sektoriaus apžvalga. Lietuvos banko duomenimis šiuo metu Lietuvoje veikia 9 komerciniai bankai bei 2 užsienio bankų skyriai, kuriems išduotos licencijos verstis kredito įstaigų veikla. Pastaraisiais metais maž÷jus bankų valdomo turto koncentracijai, paskutiniaisiais metais v÷l pastebimas bankų koncentracijos stipr÷jimas: trys didieji bankai (SEB Vilniaus bankas, Hansabankas bei DnB Nord bankas) už÷m÷ 67,4 % rinkos dalies 2005 metais ir per metus užimamos rinkos dalį padidino iki 70,2 proc. (Vilniaus bankas, 2006b). Iš dalies tai gali reikšti mažieji bankai vis tik atsisak÷ kovoti d÷l didesn÷s rinkos dalies bet kokia kaina, siūlant klientams paslaugas net ir virš savo finansinių galimybių ribos, pelno sąskaita. Kalbant apie pelningumą, 2005 metai Lietuvos komerciniams bankams buvo ypač s÷kmingi – visi šalies bankai bei užsienio skyriai dirbo pelningai, bei lyginant su 2004 metais padidino savo pelną 18,3 proc. Lietuvos banko (2005) duomenimis, komercinių bankų pelnas nuosekliai auga jau ketvirti metai ir 2005 metais šis prieaugis buvo didžiausias. Pagrindin÷s išaugusio pelno priežastys – platesnio pobūdžio bankų veikla bei smarkiai išaugusio paskolų portfelio (9 pav.) įtakotas grynųjų palūkanų pajamų augimas. 39 Šaltinis: SEB Vilniaus bankas (2006b). Lietuvos makroekonomikos apžvalga, p. 14 9 pav. Ind÷lių ir paskolų pokytis Galima pasteb÷ti, kad paskolų portfelio pl÷tra buvo ypač aktyvi 2003 bei 2005 metais, kuomet paskolų portfelis augo daugiau kaip 50 proc. – 52,5 proc. 2003 metais bei 53,6 proc. 2005 metais. Visų pirma, tai sietina su stipria bankų konkurencija ir patraukliomis paskolų išdavimo sąlygomis, bei, be jokios abejon÷s, žemu palūkanų normų lygiu. Pasak Vilniaus banko analitikų, palūkanų normų “dugnas“ Lietuvoje pasiektas 2005 - 2006 metų sandūroje ir ateinančiu laikotarpiu palūkanų normos tur÷tų neišvengiamai did÷ti (10 pav.) Šaltinis: SEB Vilniaus bankas (2006b). Lietuvos makroekonomikos apžvalga, p. 15 10 pav. Vidutin÷ paskolų normų litais palūkanų norma, proc. Palūkanų normos did÷jimas sietinas su tendencijomis užsienio rinkose, kurias iš esm÷s diktuoja Europos centrinis bankas (ECB) bei Federalinis rezervų bankas (FED). Viena iš esminių ateities palūkanų normos did÷jimo prognoz÷s priežasčių – ECB reguliuojamų bazinių euro palūkanų normų laipsniškas k÷limas nuo 2005 metų gruodžio, iš kurių tris kart – 2006 metais po 25 bazinius punktus. Manoma, kad 2007 metais bazines palūkanas ECB didins dar kartą ir kad tuomet jos sudarys 3,5 proc. 40 Taip pat reikia pasteb÷ti, kad jau keleri metai maž÷jo ne tik palūkanų normos, bet ir realioji palūkanų normos marža, kurios dinamika pateikiama 11 pav.: Šaltinis. Lietuvos banko duomenys 11 pav. Realiosios palūkanų maržos dinamika, proc. Per šešerių metų laikotarpį realioji palūkanų marža bankuose sumaž÷jo daugiau nei dvigubai – nuo 5,2 proc. 2000 metais iki 2,52 proc. 2005 metais. Pakankamai ilgai užsitęsusį palūkanų maržos maž÷jimo procesą, kaip akcentuoja SEB Vilniaus banko analitikai (2006a), sąlygojo sparti verslo pl÷tra - kadangi tiek paskolų, tiek ind÷lių portfeliai augo sparčiai, bankai siek÷ pasinaudoti esama situacija bei pasiekti masto ekonomiją, mušant palūkanų normas daugiau nei stagnuojančios ekonomikos sąlygomis. Tačiau, Lietuvos banko duomenimis, 2006 metų 2 ketvirtį palūkanų marža ÷m÷ did÷ti ir sudar÷ 2,54 proc. Bankų realiosios palūkanų maržos padid÷jimą nul÷m÷ tai, kad bankų, kurių didelę paskolų portfelio dalį sudaro paskolos, su kintamomis palūkanų normomis, paskolų palūkanos kilo gerokai sparčiau negu palūkanos už ind÷lius (didžiąją ind÷lių dalį sudar÷ ind÷liai iki pareikalavimo, už kuriuos mokamos mažesn÷s palūkanos negu už terminuotuosius ind÷lius) (Lietuvos bankas, 2006). Be to reikia pasteb÷ti, kad ECB didinant bazines euro palūkanų normas, dalis bankų ÷m÷ vis labiau populiarinti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis, siekdami didesnio stabilumo keičiantis palūkanų normos rizikai, tod÷l tik÷tina, kad palūkanų normų kilimas bei rinkai esant prisotintai įvairiomis finansin÷mis paslaugomis, bankų sektoriaus pl÷tra tur÷tų l÷t÷ti. Apžvelgus pagrindines Lietuvos komercinių bankų tendencijas bei išsiaiškinus ekspertų prognozuojamą palūkanų normos did÷jimo tendenciją, galima pereiti prie palūkanų normos rizikos vertinimo Lietuvos bankų sektoriuje. 2.2. Lietuvos komercinių bankų sektoriaus GAP analiz÷ Palūkanų normos rizikos įvertinimui Lietuvoje yra privaloma naudoti GAP analizę. Lietuvos banko valdyba nutarimu (Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 102 – 4601) “D÷l palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos formos patvirtinimo“ komercinius bankus įpareigojo kas ketvirtį Lietuvos 41 banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikti palūkanų normos spragos (GAP) apskaičiavimo ataskaitą, išskirstant aktyvus ir pasyvus pagal trukmę iki jų perkainojimo bei pagal valiutinius straipsnius. Žemiau pateiktoje lentel÷je - apibendrinti Lietuvos bankų GAP analiz÷s, visus palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų straipsnius įvertinus litais, rezultatai: 9 lentel÷ GAP analiz÷ Lietuvos komerciniuose bankuose, tūkst. Lt Bankas iki 1m÷n. 1 - 3 m÷n. 3 - 6 m÷n. 6 - 12 m÷n. virš 1 metų Iš viso Palūkanoms jautrūs aktyvai 1868906 2160256 2720744 3433795 1930844 12114545 Palūkanoms jautrūs pasyvai 1588996 1270915 1369697 712322 1024801 5966731 SEB Vilniaus bankas GAP 279910 889341 1351047 2721473 906043 6147814 Palūkanoms jautrūs aktyvai 3753470 2320962 1563140 2328917 1664574 11631063 Palūkanoms jautrūs pasyvai 6506539 897290 1669738 2488814 1223763 12786144 Hansabankas GAP -2753069 1423672 -106598 -159897 440811 -1155081 Palūkanoms jautrūs aktyvai 911850 959938 1994190 269899 856679 4992556 Palūkanoms jautrūs pasyvai 2660613 924358 895618 199799 118187 4798575 DNB Nord bankas GAP -1748763 35580 1098572 70100 738492 193981 Palūkanoms jautrūs aktyvai 459127 784840 310043 508013 1072134 3134157 Palūkanoms jautrūs pasyvai 1075267 332844 377936 543860 280690 2610597 Bankas Snoras GAP -616140 451996 -67893 -35847 791444 523560 Palūkanoms jautrūs aktyvai 586409 1482322 622145 64639 125629 2881144 Palūkanoms jautrūs pasyvai 681793 483241 494400 733457 15109 2408000 Sampo bankas GAP -95384 999081 127745 -668818 110520 473144 Palūkanoms jautrūs aktyvai 79567 114867 44256 72514 95795 406999 Palūkanoms jautrūs pasyvai 93612 53549 21784 31348 6876 207169 Parex bankas GAP -14045 61318 22472 41166 88919 199830 Palūkanoms jautrūs aktyvai 946614 66513 81216 133073 338488 1565904 Palūkanoms jautrūs pasyvai 453696 216072 219594 316002 142943 1348307 Ūkio bankas GAP 492918 -149559 -138378 -182929 195545 217597 Palūkanoms jautrūs aktyvai 165825 183840 326391 58194 152056 886306 Palūkanoms jautrūs pasyvai 189220 155882 130324 142701 19709 637836 Šiaulių bankas GAP -23395 27958 196067 -84507 132347 248470 Palūkanoms jautrūs aktyvai 59468 48813 44747 11583 45135 209746 Palūkanoms jautrūs pasyvai 19818 16511 30111 41211 18448 126099 Medicinos bankas GAP 39650 32302 14636 -29628 26687 83647 Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal Lietuvos komercinių bankų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose pateiktus duomenis (2005) 42 Iš 9 lentel÷je pateiktų duomenų galima išskirti pagrindines bankų palūkų normos rizikos tendencijas: 6 iš 9 Lietuvoje veikiančių komercinių bankų tur÷jo neigiamą GAP laikotarpiui iki 1 m÷n. Tai rodo, kad didžioji dalis bankų savo trumpalaikius aktyvus bei pasyvus derina ta linkme, kad jiems būtų palankesnis palūkanų normų maž÷jimas. Tiesa, SEB Vilniaus bankas, Ūkio bankas bei Medicinos bankas trumpalaikius aktyvus ir pasyvus derina priešinga linkme, nei likusieji Lietuvos komerciniai bankai ir jie, palūkanų normai maž÷jant trumpame laikotarpyje, patirtų ne pelną iš palūkanų normos pasikeitimo, bet grynųjų palūkanų pajamų sumaž÷jimą; kalbant apie šiek tiek ilgesn÷s trukm÷s aktyvų bei pasyvų (1 – 3 m÷n. ir 3 – 6 m÷n.) GAP situacija priešinga – didesn÷ dalis bankų turi teigiamą skirtumą ir palūkanų normos did÷jimo atveju aktyvų būtų perkainota daugiau nei pasyvų, ko pasekoje grynosios palūkanų pajamos išaugtų. Šiose terminų grup÷se išsiskiria tik Ūkio bankas (terminas 1 – 3 m÷n., 3 – 6 m÷n.) bei Hansabankas – palūkanų normos did÷jimas šiuo laikotarpiu mažintų grynąsias bankų palūkanų pajamas, nes GAP yra neigiamas; nevienodai pasiskirsčiusios bankų pozicijos palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų nuo 6 m÷n. iki 1 metų atžvilgiu – 6 bankai turi neigiamą GAP, 3 - teigiamą. Vienareikšmiškos bankų pozicijos šio termino aktyvams bei pasyvams n÷ra – vieniems bankams (SEB Vilniaus bankui, DnB Nord bankui bei Parex bankui) šiame laikotarpyje grynųjų pajamų padid÷jimą sąlygotų palūkanų normos did÷jimas, o likusiems bankams – palūkanų normos maž÷jimas; priešingai nei 6 – 12 m÷n. aktyvų – pasyvų intervale, turto bei įsipareigojimų, kurie bus perkainuoti po metų ar ilgesnio laikotarpio, Lietuvos komercinių bankų pozicija vieninga ir visų jų GAP šiame laikotarpyje yra teigiamas. Galima daryti išvadą kad šiuo, ilgesniu laikotarpiu bankai laukia palūkanų normos kilimo ir suderino savo palūkanų normai jautrių aktyvų bei pasyvų struktūrą taip, kad kylančios palūkanų normos padidintų banko grynąsias palūkanų pajamas. Bendroji bankų prisiimtos palūkanų normos rizika, kurią atspindi suminis GAP, taip pat turi aiškią poziciją – visi bankai, išskyrus Hansabanką turi teigiamą suminį GAP. Vadinasi, 8 iš 9 Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pasirinko tokią palūkanų normos poziciją, kad būtų naudingas ilgalaikis palūkanų normos kilimas. Reikia pasteb÷ti, kad bankų užsiimta pozicija buvo tinkama, nes, kaip pasteb÷ta 2.1. skyrelyje, nuo 2005 metų pabaigos ECB net 4 kartus didino bazines palūkanų normas, tuo pačiu did÷jant ir tarpbankin÷ms paskolų palūkanų normoms. Tačiau atliekant palyginamąją komercinių bankų, besiskiriančių dydžiu – aktyvų, pasyvų, o tuo pačiu ir GAP reikšme, palūkanų normos rizikos analizę sunku palyginti absoliutines GAP analiz÷s reikšmes, tod÷l skaičiuojami santykiniai rodikliai, kurių pagalba palyginimas tampa lengvesniu (6 – 7 formul÷s). 43 10 lentel÷ Santykiniai GAP analiz÷s rodikliai Bankas Santykinis GAP Banko užimama pozicija Banko jautrumas palūkanų normai SEB Vilniaus bankas 0,46 spekuliacin÷ 2,03 Hansabankas 0,10 normali 0,91 DNB Nord bankas 0,04 normali 1,04 Bankas Snoras 0,12 taktin÷ 1,20 Sampo bankas 0,15 strategin÷ 1,20 Parex bankas 0,45 spekuliacin÷ 1,96 Ūkio bankas 0,09 normali 1,16 Šiaulių bankas 0,24 spekuliacin÷ 1,39 Medicinos bankas 0,34 spekuliacin÷ 1,66 Šaltinis: sudaryta autor÷s Didžiausią GAP ne tik absoliutine, bet ir santykine išraiška turi SEB Vilniaus - jo suminis GAP sudaro beveik pusę banko valdomų aktyvų – 46 proc., ir banko pozicija, parodanti prisiimamos palūkanų normos rizikos laipsnį yra spekuliacin÷, t.y. bankas prisiima didelę riziką, tačiau spekuliuoja būsimomis palūkanų normų pokyčiais, tik÷damasis iš to uždirbti. Tokia pozicija rizikinga, ypač, jei palūkanų normos kitimo kryptis yra numatoma neteisingai. Labai panašią poziciją užima ir Parex bankas - jo suminis GAP sudaro 45 proc. visų aktyvų, t.y. tik 1 proc. mažiau nei SEB Vilniaus banke. Be šių, min÷tųjų bankų, spekuliacinę poziciją palūkanų normos atžvilgiu taip pat užima ir Medicinos bankas (GAP sudaro 34 proc. aktyvų) bei Šiaulių bankas (GAP – 24 proc. aktyvų). Reikia pasteb÷ti, kad spekuliacin÷ pozicija populiaresn÷ tarp mažųjų komercinių bankų, nors, tiesa, tokios pat pozicijos laikosi ir komercinių banku rinkos lyderio pozicijas užimantis SEB Vilniaus bankas. Normalią poziciją (kuomet GAP santykis su aktyvais neviršija 10 proc.) užima trys bankai – vieni iš rinkos lyderių Hansabankas, DnB Nord bankas bei taip pat Ūkio bankas. Mažiausiai rizikos prisiima DnB Nord bankas – jo santykinis GAP tik 0,04, t.y. 4 proc. nuo aktyvų. Galima daryti išvadą, kad DnB Nord bankas nesiekia pasipelnyti iš palūkanų normų svyravimų, tačiau stengiasi sudaryti tokią palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų struktūrą, kad minimizuoti galimus nuostolius, nepalankiai pasikeitus palūkanų normai. Bankas Snoras vienintelis laikosi taktin÷s pozicijos, t.y. prisiima šiek tiek didesnę riziką nei bankai, besilaikantys normalios pozicijos, tačiau taip pat nesiekia spekuliuoti palūkanų normos rizikos pasikeitimais. Labiau rizikingesnę poziciją, artimesnę spekuliacinei, užima Sampo bankas, kurio GAP santykis su visais aktyvais siekia 15 proc. – riba tarp strategin÷s bei spekuliacin÷s pozicijos. Iš atliktų skaičiavimų matyti, kad bankai, užimantys spekuliacinę poziciją turi mažiau subalansuotą palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų struktūrą palūkanų normos rizikos atžvilgiu nei 44 bankai, prisiimantys mažesnę riziką. Pavyzdžiui SEB Vilniaus bankas turi 2,03 karto daugiau palūkanoms jautrių aktyvų nei pasyvų, kai tuo tarpu normalią poziciją užimantis DnB Nord bankas turi beveik subalansuotą aktyvų bei pasyvų struktūrą – jo jautrumo palūkanų normai rodiklis yra 1,04, t.y. palūkanoms jautrių aktyvų yra tik 0,04 karto daugiau nei pasyvų. Galima pasteb÷ti, kad didžioji dalis Lietuvos komercinių bankų nevengia prisiimti didesn÷s palūkanų normos rizikos, tik÷damiesi papildomo pelno palankiai pasikeitus palūkanų normai ir padid÷jus grynosioms palūkanų pajamoms. Be jokios abejon÷s, išlieka galimyb÷, kad palūkanų normos pasikeis ne ta linkme kaip kad buvo planuota ir vietoj laukto grynųjų palūkanų pajamų padid÷jimo bankas gali patirti praradimų. Panagrin÷kime, kiek kiekvienas iš analizuojamų bankų per metus prarastų esamoje situacijoje, jei palūkanų norma nepalankiai pakistų 1 procentiniu punktu. 11 lentel÷ Palūkanų normos pasikeitimo poveikis grynosioms palūkanų pajamoms, tūkst. Lt Bankas Palūkanų normos pasikeitimas 1 proc. Poveikis grynosioms palūkanų pajamoms SEB Vilniaus bankas Maž÷jimas -36426,58 Hansabankas Did÷jimas -867 DNB Nord bankas Maž÷jimas -4825,51 Bankas Snoras Did÷jimas -81,4 Sampo bankas Did÷jimas -3631,24 Parex bankas Maž÷jimas -665,61 Ūkio bankas Did÷jimas -2484,31 Šiaulių bankas Maž÷jimas -185,66 Medicinos bankas Did÷jimas -109,3 Šaltinis: sudaryta autor÷s Atlikus skaičiavimus gauti gana įdomūs rezultatai. Paaišk÷jo, kad net 4 bankų trumpalaik÷ (iki 1 metų) pozicija palūkanų normos rizikos atžvilgiu yra priešinga nei bendroji pozicija. Jeigu 9 lentel÷je mat÷me, kad suminis GAP yra neigiamas tik Hansabanke ir tik jam yra nepalankus palūkanų normos did÷jimas, tai laikotarpyje iki vienerių metų, tokių bankų yra jau 5. Trumpalaik÷ bei bendroji pozicija skirtingos Medicinos, Ūkio, Sampo ir Snoro banke. Vadinasi, trumpame laikotarpyje didesn÷ bankų dalis tik÷josi palūkanų normos maž÷jimo, o tik v÷lesnio kilimo ir siek÷ suderinti aktyvų bei pasyvų pozicijas taip, kad iš šių svyravimų nepatirti nuostolių. Iš 11 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad vieniems bankams būtų nenaudingas palūkanų normos did÷jimas, kitiems maž÷jimas, tačiau kalbant tik apie praradimo dydį, nepalankiai pasikeitus palūkanų normai (padid÷jus/sumaž÷jus – priklausomai nuo banko pozicijos) – 45 didžiausius nuostolius patirtų SEB Vilniaus bankas – 36,43 mln. litų. Nuostoliai d÷l nepalankaus palūkanų normos pasikeitimo milijoną litų viršytų DnB Nord banke – 4,83 mln., Sampo banke – 3,63 mln. bei Ūkio banke – 2,48 mln. litų. Mažiausi praradimai būtų Snoro banke – jie siektų vos 81,4 tūkst. litų. Kitų bankų praradimai svyruoja intervale tarp 109,3 tūkst. iki 867 tūkst. litų. Lyginant potencialius bankų praradimus su 2005 metais banko uždirbtomis grynosiomis palūkanų pajamomis (12 pav.) 2005 metais, reikia pasteb÷ti, kad didžiausią dalį grynųjų palūkanų pajamų prarastų SEB Vilniaus bankas – 13,9 % visų 2005 metais uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų. Tai vienintelis Lietuvos komercinis bankas, kurio praradimai, nepalankiai pasikeitus palūkanų normai viršytų 10 proc. uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų. Trijų bankų (Snoro, Hansabanko bei Šiaulių banko) praradimai neviršytų 1 % uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų, kai tuo tarpu likusių bankų praradimai siektų nuo 1,55 iki 8,09 proc. visų grynųjų 2005 metų grynųjų palūkanų pajamų. 13,90%8,02% 6,27% 5,10% 4,53% 1,55% 0,72% 0,42% 0,08% 0,00% 2,00% 4,00% 6,00% 8,00% 10,00% 12,00% 14,00% SEB Vilniaus bankas Sampo bankas Ūkio bankas Parex bankas DNB Nord bankas Medicinos bankas Šiaulių bankas Hansabankas Bankas Snoras Šaltinis: sudaryta autor÷s 12 pav. Potencialių Lietuvos bankų nuostolių palyginimas su grynosiomis palūkanų pajamomis Iš atliktos GAP analiz÷s galima teigti, kad Lietuvos komerciniai bankai nebijo prisiimti šiek tiek didesn÷s palūkanų normos rizikos. Atlikti skaičiavimai parod÷, kad trumpuoju laikotarpiu iki vienerių metų komercinių bankų sektorius prognozuoja palūkanų maž÷jimą, o ilguoju laikotarpiu – palūkanų normų kilimą. Dabar jau galima pasakyti, kad ši pozicija bankams ima pasitvirtinti, kadangi 2005 metų pabaigoje buvo pasiektas palūkanų normų “dugnas“ ir palūkanų normų kilimas tur÷tų tęstis iki 2007 metų pabaigos. Kadangi didžioji dalis bankuose išduodamų paskolų yra su kintama palūkanų norma, kuri tiesiogiai reaguoja į rinkos palūkanų normų (EURIBOR, LIBOR ir 46 VILIBOR) pokyčius, bazin÷s palūkanų normos did÷jimas tur÷jo įtakos ir bankų išduodamų paskolų palūkanų normoms. Siekiant papildyti aukščiau atliktą Lietuvos komercinių bankų GAP analizę bei patvirtinti bankų pozicijas palūkanų normos rizikos atžvilgiu, įvertinant palūkanų normos pokyčio įtaką banko kapitalo vertei visiems bankams atlikti trukm÷s skaičiavimai bei trukm÷s GAP analiz÷. Tiesa, trukm÷s analiz÷ labiau pritaikyta vertybinių popierių analizei, tačiau su tam tikromis išlygomis tolimesniame skyrelyje pabandyta pritaikyti trukm÷s analizę visų banko palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų trukm÷s apskaičiavimui. 2.3. Lietuvos komercinių bankų sektoriaus trukm÷s ir trukm÷s GAP analiz÷ Trukm÷s skaičiavimas bei trukm÷s GAP analiz÷s atlikimas reikalauja išsamių žinių apie banko aktyvų bei pasyvų struktūrą, palūkanų normas bei mok÷jimo terminus. Kaip jau min÷ta darbo pradžioje, pagrindinis užsibr÷žto atlikti darbo sunkumas – išsamių duomenų neprieinamumas, tod÷l trukm÷s skaičiavimų atlikimui buvo pasirinkti tokie duomenys: Aktyvų bei pasyvų trukmių skaičiavimui iš bankų finansinių ataskaitų paimtos vidutin÷s palūkanų normų reikšm÷s (1 priedas); Aktyvai ir pasyvai suskirstyti į 4 laikotarpius nuo vienerių iki ketverių metų (1 priedas); Priimama, kad aktyvai bei pasyvai pinigų srautus generuoja kartą per metus; Rinkos palūkanų norma prilyginta 1 metų trukm÷s 2005 metų gruodžio 31 dienos VILIBOR ir yra lygi 2,79 proc. Bankų aktyvų bei pasyvų skirtingų laikotarpių trukmių skaičiavimai pagal 1 dalyje pateiktą metodiką (9 formul÷) pateikiami 2 priede. Apibendrinti rezultatai pateikiami 12 lentel÷je: 12 lentel÷ Trukm÷s skaičiavimų rezultatai Aktyvų trukm÷ Pasyvų trukm÷ 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai SEB Vilniaus bankas 1 1,949 2,852 3,714 1 1,966 2,901 3,805 Hansabankas 1 1,968 2,905 3,813 1 1,982 2,945 3,840 DNB Nord bankas 1 1,952 2,859 3,726 1 1,978 2,934 3,868 Bankas Snoras 1 1,952 2,860 3,728 1 1,957 2,874 3,754 Sampo bankas 1 1,967 2,902 3,807 1 1,953 2,860 3,838 Parex bankas 1 1,952 2,859 3,726 1 1,978 2,919 3,868 Ūkio bankas 1 1,960 2,822 3,769 1 1,971 2,934 3,824 Šiaulių bankas 1 1,933 2,809 3,635 1 1,975 2,913 3,851 Medicinos bankas 1 1,964 2,894 3,792 1 1,966 2,925 3,802 Šaltinis: sudaryta autor÷s 47 Reikia pasteb÷ti, kad vienerių metų aktyvų bei pasyvų apskaičiuotosios trukm÷s nesiskiria nuo realios trukm÷s. Kitų laikotarpių trukm÷ yra šiek tiek trumpesn÷ nei reali, d÷l generuojamų pinigų srautų esamosios vert÷s. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bankų aktyvų ir pasyvų trukm÷s skiriasi, tačiau nežymiai. Ilgiausias aktyvų trukmes visais laikotarpiais turi Hansabankas, trumpiausias – Šiaulių bankas. Tai rodo, kad Hansabanko aktyvams palūkanų normos pokytis tur÷s didesnį poveikį nei visiems kitiems bankams, o Šiaulių bankui – mažesnį nei likusiems. Kalbant apie pasyvų trukmes n÷ra taip, kad vieno banko pasyvų trukm÷s visuose laikotarpiuose būtų didžiausios/mažiausios. Tačiau taip pat galima išskirti Hansabanką, kurio pasyvų trukm÷s yra ilgiausios 2 bei 3 metų laikotarpiuose, bei Sampo banką, kurio pasyvų trukm÷s, tame pačiame laikotarpyje yra trumpiausios. Siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą apie banko kapitalo vert÷s jautrumą palūkanų normos pokyčiams, vien trukm÷s skaičiavimų nepakanka, tod÷l, remiantis 12 lentel÷s duomenimis bei 11 formule, paskaičiuoti kiekvieno banko trukm÷s GAP rodikliai: 13 lentel÷ Lietuvos komercinių bankų trukm÷s GAP Sumin÷ aktyvų trukm÷ Sumin÷ pasyvų trukm÷ Trukm÷s GAP Nepalankūs palūkanų pokyčiai kapitalo vertei SEB Vilniaus bankas 1,290 1,357 -0,067 Sumaž÷jimas Hansabankas 1,266 1,183 0,084 Padid÷jimas DNB Nord bankas* 1,353 1,041 0,312 Padid÷jimas Bankas Snoras 1,495 1,192 0,303 Padid÷jimas Sampo bankas 1,068 1,010 0,059 Padid÷jimas Parex bankas* 1,389 1,045 0,343 Padid÷jimas Ūkio bankas 1,309 1,144 0,165 Padid÷jimas Šiaulių bankas 1,256 1,049 0,207 Padid÷jimas Medicinos bankas 1,472 1,261 0,211 Padid÷jimas Šaltinis: sudaryta autor÷s Trukm÷s GAP apskaičiavimo metu gauti nevienareikšmiškai vertintini rezultatai, didžiąja dalim nesutampantys su GAP analiz÷s rezultatais: jei GAP analiz÷s metu atlikti skaičiavimai parod÷, kad visiems bankams, išskyrus Hansabanką, nenaudingas palūkanų normos sumaž÷jimas, nes tai neigiamai paveiktų grynąsias palūkanų pajamas, tai trukm÷s GAP analiz÷ parod÷, kad palūkanų normos sumaž÷jimas kapitalo vertę neigiamai paveiktų tik SEB Vilniaus banke. Iš šių rezultatų būtų galima padaryti vieną iš sekančių išvadų: D÷l neišsamių duomenų trukm÷s skaičiavimai neatspindi realios situacijos arba 48 Sukoncentravę d÷mesį į palūkanų normos pokyčio įtaką grynosioms palūkanų pajamoms, bankai mažiau d÷mesio skiria kapitalo vert÷s pokyčiams d÷l palūkanų normos pasikeitimo nepalankia linkme. Atsižvelgiant į aktyvų – pasyvų struktūrą pagal terminus (1 priedas) labiau tik÷tinas antrasis variantas, kad bankams sukoncentravus d÷mesį į tinkamos aktyvų bei pasyvų struktūros sudarymą bei tinkamos pozicijos palūkanų normos atžvilgiu užsi÷mimą, nesubalansavo aktyvų bei pasyvų terminų taip, kad palūkanų normos pokyčiai viena kryptimi veiktų tiek grynąsias palūkanų pajamas, tiek banko kapitalo vertę. Tačiau reikia pažym÷ti, kad rinkos lyderių – SEB Vilniaus banko bei Hansabanko pozicija abiem atvejais (GAP ir trukm÷s GAP analiz÷s metu) sutampa – Hansabankui nepalankus palūkanų normos did÷jimas tiek grynųjų palūkanų pajamų, tiek kapitalo vert÷s atžvilgiu, o SEB Vilniaus bankui – palūkanų normos maž÷jimas. Taigi, galime matyti, kad didieji bankai, užimantys didžiausią dalį Lietuvos komercinių bankų sektoriaus rinkos, laikosi vientisos strategijos grynųjų palūkanų pajamų ir kapitalo vert÷s atžvilgiu. Be to, reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad visų bankų trukm÷s GAP n÷ra didelis – rodiklio reikšm÷s svyruoja intervale nuo -0,067 iki 0,343. Kadangi kuo rodiklio reikšm÷ artimesn÷ nuliui, tuo palūkanų normos pokyčiai mažiau veiks banko kapitalo vertę, galima teigti, kad didelio kapitalo vert÷s sumaž÷jimo d÷l nepalankaus palūkanų normos pokyčio bankai nepatirs. Iš kitos pus÷s, tokia bankų pozicija, kuomet palūkanų normos pokyčiai skirtingomis kryptimis įtakoja kapitalo vert÷s bei grynųjų palūkanų pajamų pokyčius bankui gali būti tam tikra prasme naudinga, kadangi grynųjų palūkanų pajamų pokytis atsvertų kapitalo vert÷s pokytį, o palūkanoms pakitus priešinga linkme – kapitalo vert÷s padid÷jimas iš dalies kompensuotų grynųjų palūkanų pajamų sumaž÷jimą. Apibendrinant GAP analiz÷s bei trukm÷s GAP analiz÷s rezultatus Lietuvos komercinių bankų sektoriuje galima pasakyti, kad bankai buvo pasiruošę palūkanų normos kilimui bei subalansavę aktyvų ir pasyvų struktūrą taip, kad uždirbtų iš palūkanų normos kilimo, tačiau pagrindine problema bankuose lieka aktyvų bei pasyvų trukmių suderinimas taip, kad palūkanų normos did÷jimas nemažintų kapitalo vert÷s. Siekiant ne tik susidaryti nuomonę apie bendrą palūkanų normos rizikos būklę Lietuvoje, bet kartu ir pažvelgti kaip Lietuvos komercinių bankų sektorius atrodo tarptautiniame kontekste, tolimesniame skyrelyje GAP metodo pagalba vertinama užsienio komercinių bankų palūkanų normos rizika bei atliekama Lietuvos bei pasirinktų užsienio bankų GAP metodo pagalba gautų rezultatų palyginamoji analiz÷. 49 2.4. Užsienio bankų GAP analiz÷s rezultatai ir jų palyginimas su Lietuvos bankų GAP analiz÷s rezultatais Atsitiktin÷s atrankos būdu GAP analizei parinkti 4 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bankai: 2 iš jų priklauso ES senbuv÷ms, turinčioms gilias finansines tradicijas bei plačiai išvystytą bankų sektorių, o kiti 2 – ES naujok÷ms, kurių komercinių bankų sektorius tur÷tų būti artimesnis Lietuvai. Trumpai galima pamin÷ti kiekvieną iš bankų: Bristol & West plc - Didžiosios Britanijos bankas, priklausantis Bank of Ireland, įsteigto 1783 metais, grupei; Banco popular – 1926 metais įsteigtas, trečias pagal dydį Ispanijos komercinis bankas; HVB Bank Czech Republic a.s. – bankas, veikiantis Čekijoje nuo 2001metų, priklausantis Europos finansin÷s grup÷s UniCredit nariu ir smarkiai vystydamasis tampa vienu bankinio sektoriaus lyderių Čekijoje; Nova Ljublijanska banka – didžiausiai Slov÷nijos finansinei grupei NLB group priklausantis komercinis bankas. Remiantis bankų pateiktomis finansin÷mis ataskaitomis apskaičiuotas GAP absoliutiniu dydžiu pateikiamas 14 lentel÷je: 14 lentel÷ GAP analiz÷ užsienio komerciniuose bankuose Bankas iki 3 m÷n. 3 - 6 m÷n. 6 - 12 m÷n. virš 1 metų Iš viso Palūkanoms jautrūs aktyvai, mln. GBP 10367,8 1048,86 699,24 10584 22699,9 Palūkanoms jautrūs pasyvai, mln. GBP 10162,8 1130,28 753,52 10457,3 22503,9 Bristol & West plc GAP, mln. GBP 205 -81,42 -54,28 126,7 196 Palūkanoms jautrūs aktyvai, mln. EUR 33045 13838,4 22232,1 4722,9 73838,4 Palūkanoms jautrūs pasyvai, mln. EUR 38883,3 7049,5 3781,8 6173,1 55887,7 Banco popular GAP, mln. EUR -5838,3 6788,9 18450,3 -1450,2 17950,7 Palūkanoms jautrūs aktyvai, mln. CZK 45814 15694 10462 80074 152044 Palūkanoms jautrūs pasyvai, mln. CZK 117822 2224 1783 36597 158426 HVB Bank Czech Republic a.s. GAP, mln. CZK -72008 13470 8679 43477 -6382 Palūkanoms jautrūs aktyvai, mln. SIT 1401634 175150 116767 322002 2015553 Palūkanoms jautrūs pasyvai, mln. SIT 1636347 176849 117899 91723 2022818 Nova Ljublijanska banka GAP, mln. SIT -234713 -1699 -1132 230279 -7265 Šaltinis: sudaryta autor÷s pagal komercinių bankų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose pateiktus duomenis (2005) 50 Kadangi analiz÷ atliekama bankams, kurie skiriasi savo dydžiu, geografine pad÷timi bei finansin÷s atskaitomyb÷s pateikimo valiuta, bankų rizikos laipsnio palyginimas sunkiai įmanomas, tod÷l galima analizuoti tik santykinius rodiklius. Tačiau jau iš 14 lentel÷s pateiktų duomenų galima pasteb÷ti, kad ES narių senbuvių bankų bei ES naujokių bankų GAP analiz÷s rezultatai išsiskiria: jei Didžiosios Britanijos bei Ispanijos bankams nebūtų palankus palūkanų normos sumaž÷jimas, nes jis neigiamai įtakotų banko grynųjų banko palūkanų pajamų sumaž÷jimą, tai Čekijos bei Slov÷nijos atveju – priešingai – palūkanų normos sumaž÷jimas sąlygotų grynųjų palūkanų pajamų prieaugį. Atlikus Lietuvos komercinių bankų GAP analizę buvo nustatyta, kad Lietuvos bankų sektorius yra pasiruošęs palūkanų normos kilimui, tod÷l pagal absoliutinius rezultatus galima pasteb÷ti, kad pagal poziciją palūkanų normos rizikos atžvilgiu Lietuvos bankai yra artimesni D. Britanijos bei Ispanijos bankams. Siekiant detalesn÷s analiz÷s bei palyginimo, apskaičiuoti santykiniai rodikliai: 15 lentel÷ Santykiniai užsienio bankų GAP analiz÷s rodikliai Bankas Santykinis GAP Banko užimama pozicija Banko jautrumas palūkanų normai Bristol & West plc 0,01 normali 1,01 Banco popular 0,23 spekuliacin÷ 1,32 HVB Bank Czech Republic a.s. 0,04 normali 0,96 Nova Ljublijanska banka 0 normali 1,00 Šaltinis: sudaryta autor÷s Trys iš keturių analizuojamųjų bankų užima normalią poziciją palūkanų normos rizikos bei nesiekia spekuliuoti palūkanų normų pokyčiais ir tik Ispanijos banko Banco popular užimama pozicija – spekuliacin÷. Lietuvoje tuo tarpu iš 9 bankų normalią poziciją už÷m÷ vos 3 bankai, o spekuliacinę – 4. Lyginant su užsienio bankų GAP analiz÷s rezultatais, galima tik patvirtinti išvadą, kad Lietuvos komerciniai bankai nevengia prisiimti didesn÷s palūkanų normos rizikos, tik÷damiesi išlošti iš palūkanų normų pokyčių. Šią išvadą gali patvirtinti ir banko potencialių palūkanų pajamų nuostolių palyginimas su uždirbtomis palūkanų pajamomis (13 pav.) – šis rodiklis visuose užsienio bankuose yra nedidelis, t.y. potencialūs nuostoliai d÷l palūkanų normos rizikos sudaro tik labai mažą dalį banko uždirbamų grynųjų pajamų. Mažiausias šis rodiklis Slov÷nijos banke – viso labo 0,9 proc. visų 2005 metais uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų, o didžiausia rodiklio reikšm÷ siekia 1,04 proc. Banco popular (Ispanija) banke. 51 0,09% 0,20% 0,95% 1,04% 0,00% 0,20% 0,40% 0,60% 0,80% 1,00% 1,20% Nova Ljublijanska banka Bristol & West HVB Bank Czech Republic a.s. Banco Popular Šaltinis: sudaryta autor÷s 13 pav. Potencialių užsienio bankų nuostolių palyginimas su grynosiomis palūkanų pajamomis Tuo tarpu Lietuvoje reikšmę, mažesnę už 1,04 proc. tur÷jo tik trys bankai, o didžiausia reikšm÷ (SEB Vilniaus banke) siek÷ 13,9 proc., t.y. daugiau nei trylika kartų didesn÷ už Ispanijos banko rodiklį. Taigi Lietuvos bankai iš tiesų prisiima didesnę riziką nei analizuojami užsienio bankai, tod÷l ir jų nuostoliai nepalankių palūkanų normos pokyčių atveju būtų santykinai didesni. Atliekant GAP analizę Lietuvos bankuose buvo pasteb÷ta, kad 4 iš 9 bankų trumpo laikotarpio (iki 1 metų) pozicija palūkanų normos atžvilgiu skyr÷si nuo bendrosios banko pozicijos, t.y. bendruoju atveju bankams palankus palūkanų normos did÷jimas, o trumpuoju laikotarpiu – maž÷jimas. Tuo tarpu užsienio bankuose tik Brisol & West plc trumpalaik÷ pozicija skiriasi nuo bendrosios. Galima daryti išvadą, kad Lietuvos komercinių bankų pozicija palūkanų normos rizikos atžvilgiu yra lankstesn÷ bei labiau reaguoja į palūkanų normų svyravimus. Tokia išvada logiška, nes užsienio bankai, kaip kad matyti 14 lentel÷je, laikosi konservatyvesn÷s strategijos, nei Lietuvos bankai, besistengiantys pasipelnyti iš kintančių palūkanų normų. Kaip parod÷ tyrimo rezultatai, 2005 metais Lietuvos komercinių bankų pozicija palūkanų normos rizikos atžvilgiu buvo artimesn÷ Vakarų, o ne Vidurio ir Rytų Europos bankų pozicijai, taip pat pasteb÷tas Lietuvos bankų sektoriaus atotrūkis nuo užsienio bankų, kalbant apie priimtiną rizikos laipsnį – užsienio bankams labiau priimtina saugesn÷ bei konservatyvesn÷ pozicija, kai tuo tarpo Lietuvos komerciniai bankai nevengia rizikuoti. Analiz÷s metu išryšk÷jo sekančios problemos, su kuriomis, valdydamas palūkanų normos riziką susiduria Lietuvos komerciniai bankai: Pakankamai aukštas prisiimamos rizikos laipsnis; 52 Aktyvų ir pasyvų struktūros nesuderinimas taip, kad palūkanų normos viena linkme veiktų tiek banko grynąsias palūkanų pajamas, tiek kapitalo vertę; Netinkamos pozicijos, lyginant su palūkanų normos prognoz÷mis, užsi÷mimas. Kiekvienas bankas, valdydamas palūkanų normos riziką turi būti pasiruošęs susidurti su aukščiau išvardintomis problemomis bei būti pasiruošęs šias problemas spręsti, pasinaudodamas palūkanų normos rizikos apsidraudimo priemon÷mis. Tod÷l tolimesn÷je darbo dalyje, remiantis atlikto tyrimo rezultatais bei pasinaudojant Lietuvos komercinių bankų sektoriaus pavyzdžiu pateikiamos priemon÷s, kurių pagalba komercinis bankas gali išvengti min÷tų problemų arba jas pašalinti, jei įvertinus riziką, paaišk÷jo, kad tokia problema egzistuoja. 53 3. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS APSIDRAUDIMO PRIEMONIŲ TAIKYMAS KOMERCINIAME BANKE Atlikta Lietuvos komercinių bankų sektoriaus bei jo patiriamos palūkanų normos rizikos analiz÷ parod÷, kad sparčiai augdami, susidurdami su nuožmia tarpusavio konkurencija bankai prisiima nemažą palūkanų normos riziką bei yra nuo jos priklausomi. Kadangi Lietuvos komerciniai bankai yra sparčiai besivystantys, pl÷tojantys savo finansinių paslaugų spektrą bei kovojantys už užimamos rinkos dalį, jiems būtų netikslinga taikyti rizikos minimizavimo strategiją. Tod÷l tolimesniame darbe, remiantis Lietuvos komercinių bankų sektoriaus pavyzdžiu, bus analizuojama kaip komercinis bankas gal÷tų pagerinti pozicijas palūkanų normos rizikos atžvilgiu, remiantis antrąja strategija, t.y. ribojant ir perduodant dalį rizikos. Analiz÷ atliekama dviem aspektais: nagrin÷jant jautrių palūkanoms aktyvų bei pasyvų struktūros bei terminų derinimo galimybes ir analizuojant išvestinių finansinių instrumentų kaip apsidraudimo nuo palūkanų normos rizikos priemonių panaudojimo galimybes. 3.1. Jautrių palūkanoms aktyvų bei pasyvų valdymas Tyrimo rezultatai parod÷, kad didžioji dalis Lietuvos komercinių bankų turi nemažą (iki 13,9 proc.) potencialių nuostolių lyginant su grynosiomis palūkanų pajamomis tikimybę. Tai rodo apie netinkamai subalansuotą aktyvų/pasyvų struktūra kaip, beje, ir didelį prisiimamos rizikos laipsnį. Be to, bankų aktyvų ir pasyvų terminai suderinti taip, kad palūkanų normų pokytis skirtingai veikia kapitalo vertę bei grynąsias pajamas. Siekiant, kad palūkanų normos rizika nekeltų gr÷sm÷s banko stabilumui, komerciniai bankai (ypatingai tie, kurių pozicija palūkanų normos atžvilgiu spekuliacin÷), tur÷tų imtis sekančių veiksmų: mažinti atotrūkį tarp palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų. Kadangi aktyvų yra daugiau nei pasyvų (GAP teigiamas), bankai tur÷tų arba mažinti aktyvų kiekį, arba didinti pasyvų kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad paskolų klientams portfelis bankuose pastaraisiais metais sparčiau augo, bankams reik÷tų peržiūr÷ti klientų kreditavimo sąlygas ir šiek tiek apriboti paskolų išdavimo apimtis, siekiant subalansuoti aktyvų bei pasyvų struktūrą. Tiesa, reikia pasteb÷ti, kad vien tik paskolų apimčių mažinimas kenktų banko augimui bei konkurencingumui, tod÷l tuo pačiu metu, ribojant paskolų apimčių augimo tempus, bankams reik÷tų spartinti ind÷lių augimo apimtis sudarant patrauklesnes ind÷lių laikymo sąlygas. Ind÷lių apimties augimas pasyvuose bei paskolų apimties 54 sumaž÷jimas aktyvuose sumažintų jautrių palūkanoms aktyvų bei pasyvų skirtumą, o tuo pačiu ir banko priklausomybę nuo palūkanų normos rizikos; suderinti aktyvų bei pasyvų trukmes taip, kad pozicija grynųjų palūkanų pajamų bei kapitalo vert÷s atžvilgiu būtų vienoda. Reikia pažym÷ti, kad trukm÷s rodikliai Lietuvos komerciniuose bankuose, neįvertinant kiekvieno laikotarpio aktyvų/pasyvų įtakos suminei trukmei, atitinka specialistų rekomendacijas ir pasyvų trukm÷s šiek tiek viršija aktyvų trukmes. Tačiau suminiai skaičiavimai parod÷, kad esamoje situacijoje bankų aktyvų ir pasyvų trukm÷s n÷ra gerai subalansuotos. Bankams (išskyrus SEB Vilniaus banką, kurio sumin÷ trukm÷ atitinka palūkanų normos kilimo prognozę) der÷tų trumpinti akyvų terminus, tuo pačiu ilginant pasyvų trukmes. Vadinasi, trumpinant aktyvų terminus bankai tur÷tų orientuotis į trumpesnio termino paskolų išdavimą (mažinant trumpalaikių kreditų palūkanas bei padidinant ilgalaikių kreditų palūkanas) , trumpalaikių vertybinių popierių įsigijimą, taip pat parduoti įsigytus ilgalaikius vertybinius popierius. Be to, bankai tur÷tų ieškoti ilgalaikių finansavimo šaltinių – imti ilgalaikes paskolas su fiksuota palūkanų norma, leisti ilgo laikotarpio skolos vertybinius popierius, skatinti ilgo laikotarpio terminuotų ind÷lių dalies augimą (mažinant trumpalaikių ind÷lių palūkanų normas bei didinant ilgalaikių). Šių priemonių taikymas bankui pad÷tų sumažinti rizikos laipsnį bei pad÷tų eliminuoti kapitalo vert÷s sumaž÷jimo galimybę esamoje situacijoje – kuomet prognozuojamas palūkanų normų augimas. Reikia prisiminti, kad vienintelis iš 9 analizuotų Lietuvos komercinių - Hansabankas turi neigiamą GAP skirtumą ir jis ne tik kad priklausomas nuo palūkanų normų pokyčių, bet n÷ra pasirengęs prognozuojamam palūkanų normos kilimui. Tokiu atveju pirmoji iš aukščiau pateiktų rekomendacijų šiam bankui netinka, kadangi ji veiktų priešinga, nei reikia, linkme ir tik padidintų neigiamą GAP skirtumą. Tod÷l komerciniams bankams, turintiems tokią pačią poziciją palūkanų normos atžvilgiu kaip ir Hansabankas, derinant palūkanoms jautrių aktyvų bei pasyvų apimtis rekomenduojama imtis kitokių veiksmų: Investuoti į trumpo laikotarpio turtą – investavimo procesas sąlygos palūkanoms jautrių aktyvų did÷jimą; Didinti paskolų kintamomis palūkanų normomis portfelį, atitinkamai mažinant paskolų fiksuotomis palūkanų normomis dydį – tai padidins palūkanoms jautrių aktyvų dalį visuose aktyvuose, o tuo pačiu mažins neigiamą GAP; Apriboti ind÷lių pri÷mimą – tai sumažins palūkanoms jautrių pasyvų apimtis; Sumažinti trumpalaikių įsipareigojimų apimtis – jie, kaip taisykl÷ yra jautresni palūkanų normos pokyčiams nei trumpalaikis turtas, tod÷l mažesn÷ jų apimtis sąlygos mažesnius nuostolius kylant palūkanų normoms; 55 Kryptingai derinant visus aukščiau išvardintus veiksmus komercinio banko aktyvų apimtys did÷tų, pasyvų maž÷tų kol palūkanoms jautrių aktyvų apimtis viršytų palūkanoms jautrių pasyvų apimtis ir GAP taptų teigiamas, t.y. banko grynosios palūkanų pajamoms palūkanų normos did÷jimas taptų palankus. Tačiau reikia pasteb÷ti, kad visos rekomendacijos, kuriomis siekiama subalansuoti bankų aktyvų bei pasyvų struktūrą taip, kad bankas kuo mažiau būtų jautrus palūkanų normų pokyčiams, n÷ra paprastai įgyvendinamos. Visų pirma, tam, kad subalansuoti aktyvus bei pasyvus reikalingas laikas, o visų antra, reikia pasteb÷ti, kad bankas neveikia uždaroje erdv÷je, tod÷l vienas ar kitas sprendimas gali tur÷ti įtakos jo konkurencingumui. D÷l šių priežasčių komerciniai bankai tur÷tų ne tik draustis nuo palūkanų normos rizikos valdydami aktyvų bei pasyvų struktūrą bei trukmes, bet ir pasinaudoti finansin÷mis išvestin÷mis priemon÷mis, perduodant dalį patiriamos palūkanų normos rizikos kitiems asmenims. 3.1. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas Apžvelgus Lietuvos komercinių bankų finansinių ataskaitų duomenis, reikia pasteb÷ti, kad išvestinių finansinių priemonių naudojimas palūkanų normos rizikos mažinimui n÷ra populiarus. Pagrindine šio reiškinio priežastimi gal÷tų būti papildomos rizikos prisi÷mimo vengimas, galimų nuostolių d÷l nenusisekusios prekybos baim÷, aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių poreikis. Tačiau vis tik bankai netur÷tų vengti naudoti finansinius išvestinius instrumentus kaip apsidraudimo nuo palūkanų normos rizikos priemones. Paanalizuokime, kaip finansin÷s išvestin÷s priemon÷s gali būti panaudojamos komerciniame banke, esant dviems situacijoms: 1) kuomet prognozuojamas palūkanų normos did÷jimas bankui yra naudingas (8 iš 9 tirtų Lietuvos komercinių bankų situacija); 2) kuomet prognozuojamas palūkanų normos did÷jimas ir jis bankui n÷ra palankus (Hansabanko situacija). Pirmuoju atveju bankams, žinant kad palūkanų norma kils ir turint teigiamą GAP, išvestinų finansinių priemonių naudojimo tikslais tur÷tų būti pelno iš palūkanų normos kitimo padidinimas bei apsidraudimas nuo galimo neprognozuoto palūkanų normos maž÷jimo. Šių tikslų įgyvendinimui bankai tur÷tų naudoti palūkanų normų apsikeitimo sandorius (swapus), tiksliau tariant – kupono apsikeitimo sandorius bei palūkanų normos “grindų“ (interest rate floors) sandorius. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai tur÷tų būti panaudoti plaukiojančių palūkanų normų keitimui į fiksuotas palūkanų normas pasyvų pus÷je, nes tokie sandoriai leistų bankui sumažinti 56 palūkanų išlaidas kylant palūkanų normai, o tuo pačiu ir padidinti grynąsias palūkanų pajamas. Tokiu būdu bankas tur÷tų drausti ilgalaikius įsipareigojimus su plaukiojančia palūkanų norma. Pavyzdžiui, jei bankas turi ilgalaikį 10 metų įsipareigojimą, kurio palūkanų norma yra LIBOR + 0,5 proc., kylant rinkos palūkanų normai did÷ja ir banko mokamos palūkanos už įsipareigojimą. Tokiu atveju, bankas gali sudaryti palūkanų normos apsikeitimo sandorį ir keisti savo plaukiojančią palūkanų normą į dabar egzistuojančia pastovią ir d÷l arbitražo sumažinti savo skolinimosi kaštus. Tiesa, bankai negali būti 100 proc. garantuoti, kad palūkanų norma iš tiesų kils, kaip kad prognozuojama. D÷l šios priežasties, siekiant apsidrausti nuo galimų nuostolių, netik÷tai sumaž÷jus palūkanų normai, bankai tur÷tų naudoti palūkanų normų “grindų“ (floors) sandorius, jais fiksuodami minimalią rinkos palūkanų normą, žemiau kurios nukritus palūkanų normoms gautų už tai palūkanų normų skirtumo kompensaciją. Kadangi šie sandoriai bankui duoda naudą tik tuomet, kai palūkanų norma nukrenta žemiau užfiksuotos ribos, o priešingu atveju bankas praranda už sandorius sumok÷tą sumą, šiais sandoriais der÷tų apdrausti su kintančia palūkanų norma išduotas paskolas, kurių sumos yra reikšmingos ir der÷tų užfiksuoti rinkos palūkanų normos lygį, esantį prieš numatomą palūkanų normos kilimą. Tuomet bankas užfiksuotų iš paskolų gaunamas pajamas esamame lygyje ir palūkanų normos maž÷jimo atveju jam negr÷stų paradimai, o palūkanų normos kilimo atveju – nuostolis d÷l “floors“ sandorių būtų kompensuojamas grynųjų palūkanų pajamų bei kapitalo vert÷s did÷jimo. Kaip pavyzdį paanalizuokime sekančią situaciją: jei bankas turi pinigų rinkos instrumentų už 10 mln. eurų, kurių nustatyta kintanti palūkanų norma – 6 m÷n. LIBOR+1 proc. 2005 metų gruodžio 30 dieną 6 m÷n. LIBOR sudar÷ 2,64 proc. Kaip jau min÷jome, numatyta, kad palūkanų normos ateityje tur÷tų augti, tačiau bankas baiminasi, kad per artimiausius metus palūkanų normos gali netik÷tai nukristi. Tokiu atveju bankas įsigyja palūkanų normos “grindų“ sandorį apsibr÷žtam laikotarpiui, tarkim, trims metams ir fiksuoja įsigijimo dienos LIBOR – 2,64 proc. kaip žemiausią palūkanų normos ribą. Jei LIBOR pakyla aukščiau fiksuoto lygio, bankas negauna jokių išmokų, tik praranda sumok÷tą premiją už sandorį (proc. nuo sandorio apimties), tačiau jei LIBOR nukrenta žemiau fiksuoto lygio, tarkim iki 2,04 proc., tuomet bankas gauna kompensaciją, kurios dydis yra (2,64 – 2,04) x 10 mln. = 6000 EUR, t.y. suma, kurią bankas prarastų netik÷tai nukritus palūkanų normai, jei netur÷tų “floors“ sandorio. Šių dviejų išvestinių priemonių pilnai pakaktų bankui, turinčiam teigiamą GAP bei prognozuojančiam palūkanų normos kilimą, bei siekiančiam maksimaliai apdrausti savo poziciją. Žinoma, siekiant tuo geresnių rezultatų išvestin÷s finansin÷s priemon÷s tur÷tų būti derinamos su ankstesniame skyrelyje išvardintomis jautrių palūkanoms aktyvų/pasyvų valdymo priemon÷mis. 57 Antruoju atveju, kuomet banko pozicija palūkanų normos atžvilgiu yra tokia, kad jam yra nepalankūs prognozuojami palūkanų normos pokyčiai (šiuo atveju palūkanų normos did÷jimas), bankas visų pirma, išvestinių finansinių priemonių pagalba tur÷tų apdrausti savo poziciją nuo nepalankaus palūkanų normų pokyčio laikotarpiui, per kurį, banko personalo nuomone, bankas yra paj÷gus pakeisti poziciją palūkanų normos atžvilgiu. Taigi, jeigu bankas nori apsidrausti nuo palūkanų normos pokyčių, tur÷damas nepalankią poziciją, jis tur÷tų naudoti vieną iš šių išvestinių priemonių (arba šių priemonių kompleksą): palūkanų normų apsikeitimo sandorius; palūkanų normų ateities sandorius; palūkanų normų “lubas“. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai tur÷tų būti naudojami analogiškai kaip ir pirmojoje situacijoje, t.y. palūkanų normos išlaidų mažinimui kintamas įsipareigojimų palūkanų normas keičiant į fiksuotas. Palūkanų normų ateities sandoriai gali būti naudojami dvejopai: visai įmon÷s pozicijai palūkanų normos atžvilgiu apdrausti arba atskiriems sandoriams drausti. Tiek vienu, tiek kitu atveju, bankas tur÷tų pasirinkti laikotarpį, kuriam draudžiasi, įvertinant tai, per kiek laiko sugeb÷s pakeisti aktyvų bei pasyvų pozicijas. Tarkime, kad tai – pus÷s metų laikotarpis. Tuomet bankas tur÷tų parduoti ateities sandorius, kuriais investuotojas įsipareigoja pristatyti tam tikrą kiekį vertybinių popierių iš anksto sutarta kaina po šešių m÷nesių. Pra÷jus šešerių m÷nesių laikotarpiui bankas tur÷tų įsigyti tokios pačios sumos ateities sandorius, kuriais pats įsipareigoja pristatyti tuos pačius vertybinius popierius ateityje iš anksto nustatyta kana. Tokių sandorių rezultatas – abu sandoriai būtų panaikinti biržos Kliringo rūmų ir bankas nebūtų įsipareigojęs nei pirkti, nei parduoti vertybinius popierius. Tačiau, kylant palūkanų normai tuo laikotarpiu, kai atliktas pirmasis sandoris – parduoti ateities sandoriai, vertybinių popierių kainos krenta. Kuomet bankas įsigyja ateities sandorius po šešių m÷nesių, jų kaina yra žymiai mažesn÷ nei tų, kuriuos pardav÷ prieš šešis m÷nesius. Taigi, toks prekiavimas ateities sandoriais pad÷s bankui padengti ar bent sušvelninti dalį nuostolių, patirtų d÷l palūkanų normos kilimo. Be to, bankas, žinodamas kad palūkanų normos kils ir šis kilimas jam gali atnešti nuostolių, taip pat gali įsigyti palūkanų normų “lubų“ sandorius, užfiksuodamas maksimalią ribą, virš kurios pakilus palūkanų normoms bankas gaus kompensaciją. Šio sandorio esm÷ yra analogiška “floors“ sandoriui, tik fiksuojama ne žemiausia, bet aukščiausia riba. Palankiausia bankui, esančiam tokioje situacijoje kai prognozuojamas palūkanų normos kilimas jam yra nepalankus, maksimalia “lubų“ sandorio palūkanų norma nustatyti palūkanų normas esančias prieš kilimą. Kadangi žinoma, kad palūkanų normos kils, bankas gaus kompensaciją, lygią praradimams d÷l palūkanų normos kilimo. Taigi, bankas d÷l palūkanų normos kilimo prarastų tik sumą, sumok÷tą įsigyjant palūkanų normos 58 “lubų“ sandorius arba kitaip tariant, sumažintų savo nuostolius d÷l netinkamai pasirinktos palūkanų normos pozicijos iki minimumo. Reikia pabr÷žti, kad visų šių išvestinių finansinių instrumentų naudojimas tur÷tų būti laikina priemon÷, sušvelninanti galimus nuostolius d÷l nepalankaus palūkanų normos pokyčio, tuo pačiu bankui aktyviai bei kryptingai keičiant palūkanoms jautrių aktyvų/pasyvų struktūrą, siekiant pritaikyti savo poziciją palūkanų normos rizikos atžvilgiu taip, kad numatomi palūkanų normų pokyčiai (šiuo atveju palūkanų normos did÷jimas) bankui būtų ne tik kad nenuostolingas, bet ir atneštų teigiamų rezultatų. Apibendrinant galima pasakyti, kad išvestinių finansinių priemonių naudojimas gali pad÷ti bankui sušvelninti prisiimtą riziką, tuo pačiu padidinti banko pelną d÷l palankių palūkanų normos pokyčių arba perduoti dalį rizikos kitai šaliai, tačiau jų naudojimas tur÷tų būti derinamas su aktyvų bei pasyvų valdymo priemon÷mis, atsižvelgiant į artimiausias palūkanų normos prognozes. 59 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Atlikti teoriniai ir praktiniai tyrimai leido suformuluoti šias išvadas ir pasiūlymus: 1. Palūkanų norma - tai skolinto kapitalo kaina, kurios pokyčiai sąlygoja palūkanų normos riziką. Šių pokyčių priežastys literatūroje aiškinamos įvairiai – pradedant nuo pinigų pasiūlos bei paklausos kitimo, skolinamųjų l÷šų paklausos ir pasiūlos pokyčių, baigiant infliacijos lygiu, užsienio valiutų kursu bei vyriausyb÷s politika ir priimamais sprendimais. D÷l palūkanų normos pokyčių kylanti rizika yra kompleksinis reiškinys, susidedantis iš keleto rizikos rūšių - perkainojimo, pelningumo kreiv÷s, baz÷s bei pasirinkimo rizikų. Ji veikia banką dvejopai - keisdama banko grynąsias palūkanų pajamas bei kapitalo vertę. 2. Palūkanų normos rizikos valdymo procesas gali būti išskaidytas į tris etapus: 1) palūkanų normos rizikos įvertinimo metodo pasirinkimas; 2) palūkanų normos prognozavimas; 3) palūkanų normos rizikos valdymo sprendimų pri÷mimas. Svarbiausiu iš šių trijų etapų laikytinas tinkamo palūkanų normos rizikos įvertinimo metodo pasirinkimas priklausomai nuo banko keliamų tikslų. Metodų pasirinkimui yra daug ir įvairių, literatūroje jie klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais, tačiau plačiausiai paplitusi metodų klasifikavimo metodika remiasi metodų naudojamais duomenimis bei priemon÷mis. 3. Plačiausiai paplitę palūkanų normos rizikos vertinimo metodai yra GAP analiz÷, trukm÷s skaičiavimai ir trukm÷s GAP analiz÷ bei modeliavimas. GAP analiz÷ – metodas, padedantis įvertinti palūkanų normos rizikos poveikį grynosioms palūkanų pajamoms bei priklausomai nuo gautų rezultatų padedantis bankui priimti valdymo sprendimus, tačiau nevertina baz÷s rizikos bei galimos skirtingos banko balanso elementų reakcijos į palūkanų normos pokyčius. Trukm÷s bei trukm÷s GAP analiz÷ apima finansinių instrumentų jautrumo palūkanų normos pokyčiams vertinimą bei matuoja palūkanų normos pokyčių įtaką banko kapitalo vertei.Modeliavimas – kompleksinis palūkanų normos rizikos įvertinimo metodas, apjungiantis grupę skirtingų metodų bei padedantis bankui įvertinti riziką tiek iš ekonomin÷s, tiek iš pajamų perspektyvos, tačiau tuo pačiu ir labai sud÷tingas, sunkiai pritaikomas metodas. 4. Palūkanų normos rizikos valdymo sprendimai gali būti priimami vadovaujantis viena iš dviejų rizikos valdymo strategijų – palūkanų normos rizikos minimizavimo bei pelno maksimizavimo, ribojant palūkanų normos riziką. Šiuolaikiniam bankui pirmosios strategijos taikymas, apimantis visišką rizikos vengimą, sumažintų konkurencingumą žemiau priimtino lygio. Antrosios strategijos taikymas apima jautrių palūkanoms aktyvų bei pasyvų struktūros bei terminų derinimą bei palūkanų normos rizikos apsidraudimo priemonių naudojimą, iš kurių svarbiausios yra ateities sandoriai, palūkanų normų išankstiniai, pasirinkimo bei apsikeitimo sandoriai. Taip pat 60 naudojamos naujos išvestin÷s finansin÷s priemon÷s, iš kurių lanksčiausiomis yra palūkanų normos “grindų“, “lubų“ bei “intervalų“ sandoriai. 5. Atlikta Lietuvos komercinių bankų palūkanų normos rizikos analiz÷, kuri parod÷, kad 8 iš 9 Lietuvos komercinių bankų (išskyrus Hansabanką) turi teigiamą suminį GAP ir yra pasirengę palūkanų normos kilimui. Taip pat nustatyta, kad 4 Lietuvos bankai siekia spekuliuoti palūkanų normų pokyčiais. Labiausia šioje pozicijoje išsiskiria SEB Vilniaus bankas – jo suminis GAP sudaro 46 proc. visų banko aktyvų. Be to, tyrimo eigoje paaišk÷jo, kad palūkanų normų pokyčiai grynąsias palūkanų pajamas bei banko kapitalo vertę įtakoja skirtingomis kryptimis – jei palūkanų normos did÷jimas grynųjų palūkanų pajamų atžvilgiu naudingas 8 iš 9 bankų, tai kapitalo vert÷s atžvilgiu šis did÷jimas yra naudingas tik SEB Vilniaus bankui. Palyginus Lietuvos komercinių bankų sektorių užsienio bankais nustatyta, kad Lietuvos komercinių bankų sektoriaus prisiimama rizika viršija ES bankų lygį – praradimai palūkanų normos rizikos atveju Lietuvoje siektų iki 13,9 proc. grynųjų palūkanų pajamų, kai tuo tarpu užsienio bankuose tik iki 1,04 proc. Atliktas tyrimas pad÷jo išskirti pagrindines problemas, su kuriomis bankas gali susidurti valdydamas palūkanų normos riziką: 1) per didelio rizikos laipsnio prisi÷mimas, 2) palūkanoms jautrių aktyvų/pasyvų bei jų terminų nesuderinimas grynųjų palūkanų pajamų bei kapitalo vert÷s atžvilgiu, 3) netinkamos pozicijos, lyginant su palūkanų normos prognoz÷mis, užsi÷mimas. 6. Išskirtoms problemoms spręsti komerciniams bankams, esant prognozuojamam palūkanų normos kilimui, pasiūlytos dvejopos priemon÷s: Jautrių palūkanoms banko aktyvų bei pasyvų valdymas – paskolų apimties apribojimai, ind÷lių apimties didinimas siekiant sumažinti komercinių bankų riziką esant teigiamam GAP; investicijos į trumpalaikį turtą, įsipareigojimų, ind÷lių apimties mažinimas, kuomet bankas turi neigiamą GAP ir nori išvengti nuostolių. Išvestinių finansinių priemonių naudojimas – bankai, turintys teigiamą GAP apsidraudimui nuo nepalankių palūkanų normos pokyčių tur÷tų naudoti apsikeitimo sandorius, fiksuodami palūkanų normas pasyvuose bei “grindų“ sandorius. Bankui, turinčiam neigiamą GAP rekomenduotina naudoti apsikeitimo, ateities bei “lubų“ sandorius, kompensuosiančius nuostolius d÷l palūkanų normos kilimo. 7. Bankas siekdamas išlaikyti priimtiną palūkanų normos rizikos lygį tur÷tų nepasikliauti vieno įvertinimo metodo rezultatais, o patikrinti gautus rezultatus iš anksto pasirinktu kitu, pirmąjį metodą papildančiu, metodu bei remiantis analiz÷s gautais rezultatais priimti valdymo sprendimus. Sprendimų pri÷mimui bankas tur÷tų kompleksiškai naudoti aktyvų/pasyvų valdymo bei išvestines finansines priemones, nes: 61 Išvestin÷s finansin÷s priemon÷s suteikia galimybę dalį patiriamos rizikos perduoti kitai šaliai ir pasirinktu laikotarpiu stabilizuoja banko poziciją palūkanų normos atžvilgiu (priemon÷ trumpam laikotarpiui); Aktyvų/pasyvų valdymo priemon÷s keičia banko balanso struktūrą priklausomai nuo palūkanų normos prognoz÷s bei padeda bankui užimti tinkamą poziciją palūkanų normos atžvilgiu (priemon÷ ilgam laikotarpiui). .................................................. 62 YLAITö, Živil÷. (2007) Palūkanų normos rizikos valdymas komerciniame banke. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 86 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: palūkanų norma, palūkanų normos rizika, palūkanų normos rizikos įvertinimo metodai, komercinių bankų rizika, rizikos valdymas, palūkanų normos rizikos valdymas. Palūkanų normos rizikos vaidmuo komercinio banko veikloje bei šios rizikos įtaka banko veiklos rezultatams pastaraisiais dešimtmečiais augo plečiantis finansinių rinkų infrastruktūrai bei stipr÷jant konkurencijai. Tod÷l bankai, kad palūkanų normos rizika nesumažintų banko konkurencingumo skiria jai vis daugiau d÷mesio, stengdamiesi ją išlaikyti priimtiname lygyje, diegdami valdymo modelius, taikydami apsidraudimo priemones bei prognozuodami palūkanų normų pokyčius, tuo pačiu skatindami mokslinę visuomenę tyrin÷ti palūkanos normos riziką įvairiais aspektais. Šio darbo objektu yra palūkanų normos rizika bei jos valdymas komerciniame banke, o pagrindinis darbui iškeltas tikslas - išanalizuoti palūkanų normos rizikos valdymo teorinius aspektus bei atlikti praktinį palūkanų normos rizikos valdymo tyrimą komerciniame banke. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmojoje analizuojami teoriniai palūkanų normos valdymo aspektai, susipažįstant su palūkanų normos samprata bei ją sąlygojančiomis teorijomis, analizuojant palūkanų normos rizikos sudedamąsias dalis bei jos įvertinimo metodų įvairovę, jų privalumus bei trūkumus, svarstant palūkanų normos prognozavimo reikšmę palūkanų normos rizikos valdymo procesui bei nagrin÷jant kokiomis priemon÷mis galima apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos. Antrojoje darbo dalyje, siekiant įvairiapusiškai atskleisti palūkanų normos rizikos valdymą komerciniame banke, Lietuvos komercinių bankų sektoriaus pavyzdžiu atliekamas palūkanų normos rizikos tyrimas bei lyginant su užsienio bankais išskiriamos pagrindin÷s problemos Trečiojoje dalyje, dviem aspektais (nagrin÷jant jautrių palūkanoms aktyvų bei pasyvų struktūros bei terminų derinimo galimybes ir analizuojant išvestinių finansinių instrumentų kaip apsidraudimo nuo palūkanų normos rizikos priemonių panaudojimo galimybes) pateikiamos tolimesn÷s komercinio banko palūkanų normos valdymo proceso tobulinimo gair÷s, sprendžiant tyrimo metu aptiktas problemas. 63 YLAITö, Živil÷. (2007) Management of interest rate risk in commercial bank MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 86 p. SUMMARY KEYWORDS: interest rate, interest rate risk, methods of interest rate risk evaluation, risk of commercial bank, risk management, interest rate risk management. The role of interest rate risk in the activity of the commercial bank, as well as influence of this risk to the banks’ financial results, was recently growing in the past decades, while the infrastructure of financial markets was developing and the competition between financial institutions was strengthening. The object of this graduation paper is interest rate risk and its’ management in the commercial bank and the main upraised purpose is to analyze theoretical aspects of the process of interest rate risk management and to make a practical study of interest rate risk management in the commercial bank. The paper consists of three parts, whereof in the first parts the theoretical aspects of interest rate risk management are analyzed, acquainting with the conception and theories of interest rates, analyzing the components of interest rate risk and the variety of its’ evaluation methods, their advantages, disadvantages, as well as discussing the significance of forecasting interest rate risk for the process of interest rate risk management and analyzing the instruments of hedging against interest rate risk. Aiming variously to reveal the interest rate risk management in the commercial bank, the study of interest rate risk management in the example of sector of Lithuanian commercial banks is made in the second part. The comparison with the abroad banks and indication of main problems are also made in this part of graduation paper. The benchmarks of the further improvement of interest rate risk management in the commercial bank by two aspects (analyzing the possibilities of adjusting the structure and duration of interest rate risk sensitive assets and liabilities and the possibilities of derivative financial instrument usage for the hedging of interest rate risk) are given in the third part of paper, solving the problems, revealed in the practical study. 64 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. AB bankas Hansabankas. (2006) Metin÷ ataskaita 2005 [interaktyvus]. Hansabankas.lt [žiūr÷ta 2007 m. vasario 11 d.] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!