Gamybos, palūkanų normos ir valiutos kurso santykis atviroje ekonomikoje

Įvadas Nagrinėjant gamybos, palūkanų normos ir valiutų kurso santyki atviroje ekonomikoje, svarbiausias vaidmuo atitenka Mundello - Flemingo modeliui, kuris parodo šių dydžių priklausomybę ir kitimą. Taip pat svarbu aiškiai apsibrėžti atvirosios ekonomikos sąvoką. Atvirosios ekonomikos makroekonomika – nagrinėja tokią ekonominę sistemą, kurioje žymią dalį ūkinės veiklos apima tarptautiniai sandėriai. Kitų šalių pavyzdžiai parodo, kad šalys yra stipriai priklausomos viena nuo kitos. JAV tiek eksportas, tiek importas prilygsta maždaug 10% BNP apimties. Kitose šalyse šis rodiklis yra: 20% - Japonijoje, 30% Prancūzijoje, Švedijoje, Anglijoje, 60% - Airijoje, Lietuvoje apytiksliais duomenimis apie 60-70%. Todėl išoriniai veiksniai gali turėti lemiamą įtaką šalies ekonominiam gyvenimui. Pavyzdžiui, 1980-1981 m. nuosmūkis Anglijoje siejamas pirmiausia su šios šalies prekių konkurencingumo tarptautinėje rinkoje kritimu. 1987 m. Anglijos vidinė makroekonominė politika buvo formuojama, siekiant užsibrėžto svaro sterlingų kurso. 1980 m. Prancūzijoje buvo bandoma imtis ryžtingų priemonių prieš nedarbą, tačiau staigaus franko kurso kritimas tarptautinėje rinkoje privertė atsisakyti šių planų. Nagrinėjant teorinę dalį, remsimės Mundello – Flemigo išrastu modelių, kad darbas būtų labiau struktūrizuotas, analizuosime pokyčius atviroje ekonomikoje esant plaukiojančiam ir fiksuotam valiutos kursui. Darbos tikslas: išsiaiškinti priklausomybę tarp gamybos, palūkanų normos ir valiutos kurso pokyčių atviroje ekonomikoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti gamybos, palūkanų normos ir valiutų kurso priklausomybę atviroje ekonomikoje, esant plaukiojančiam valiutos kursui 2. Parodyti priklausomybę tarp gamybos, palūkanų normos ir valiutos kurso, esat fiksuotam valiutos kursui šalyje 3. Parodyti Mundello – Flemigo modelio pritaikymą, remiantis JAV pavyzdžiu. Metodologija. Makroekonomikos šaltinių interpretavimas, Mundello – Flemingo modelio grafikų vaizdavimas ir interpretavimas, pagrindimas JAV pavyzdžiu. Lankstus valiutų kursas Lankstus valiutos kursas yra tada, kai nei vyriausybė, nei centrinis bankas nesiima jokių priemonių jį stabilizuoti. Valiutos kursas nusistovi kintant ekonominėms sąlygoms. Esant lankstiems keitimo kursams, paklausos ar pasiūlos pasikeitimai veikia valiutos kursą. Lankstus keitimo kursas atitinka rinkos kainodarą, nes jis formuojasi dėl paklausos ir pasiūlos sąveikos. Kurso svyravimai gali būti gana ryškūs. Lankstaus kurso valiuta nuvertėja, kai jos kaina kitų valiutų atžvilgiu krinta, kyla – kai kaina kitų valiutų atžvilgiu didėja. Veiksniai darantys įtaką valiutos kursui: • Vartotojų skonio kitimas. Vartotojų poreikių ar skonių pasikeitimai kitoje šalyje keis valiutos paklausą arba pasiūlą, pavyzdžiui: didėjant dolerio paklausai, jo kursas kils, o didėjant jo pasiūlai – kris. • Santykinis pajamų kitimas. Jei JAV bendrasis vidaus produktas didėja sparčiau nei Lietuvoje, tai JAV valiutos kursas nukris. Toks procesas vyks todėl, kad BVP augimas JAV padidins vartotojų pajamas, ir jie daugiau pirks tiek savo šalies gamybos, tiek importuojamų prekių. Dėl to didės litų paklausa ir lito kursas kils, t.y. lito kaina doleriais didės, o tai reiškia USD nuvertės. • Santykinis kainų kitimas. Tarkime, kad Lietuvoje kainų lygis sparčiai auga, o JAV – lieka nepakitęs. Todėl vartotojai Lietuvoje pradės pirkti santykinai pigesnes amerikietiškas prekes. Tai didins USD paklausą, ir jo kursas kils. Tokiu atveju amerikiečiai bus linkę pirkti mažiau lietuviškų prekių, ir USD pasiūla sumažės. Taigi, viena vertus, USD paklausos didėjimas, kita vertus, USD pasiūlos mažėjimas lems lito kurso nuvertėjimą USD atžvilgiu. • Santykinis realių palūkanų normos kitimas. Tarkime, kad realioji palūkanų norma JAV yra didesnė negu kitose šalyse dėl šalyje vykdomos stabdančiosios monetarinės politikos. JAV taps patrauklia potencialiems kapitalo investuotojams, todėl šalies finansinių aktyvų paklausa padidėtų ir Lietuvoje. Tai reikštų litų pasiūlos didėjimą, todėl dolerio kursas pakils. • Spekuliacija. Galime pateikti tokį pavyzdį, tarkime, kad tikimasi, jog JAV ekonomika, palyginti su Lietuvos ekonomika: a) augs sparčiau; b) susidurs su didesne infliacija; c) JAV bus mažesnė realioji palūkanų norma. Tokios ekonominės prognozės verčia galvoti, kad ateityje dolerio kursas kris, o lito, atvirkščiai, pakils. Todėl doleriai bus keičiami į kitą valiutą, taip pat į litus. Tai sąlygos dolerio kurso dar didesnį kritimą. Doleris nuvertės tiek, kiek spekuliantai savo veiksmais remsis tuo, kad doleris nuvertėjo. Vadinasi, kai seniau keičiant pinigus, už litą gaudavome vis daugiau dolerių (kyla lito kursas), sakome, kad kyla lito vertė dolerio atžvilgiu, o jei atvirkščiai – krinta. Prekių rinkos pusiausvyra Prekių rinkos pusiausvyra susiklosto, jeigu gamyba yra lygi vietos prekių paklausai. Ši paklausa lygi vartojimui C, pridėjus investicijas I ir vyriausybės išlaidas G, atėmus importą IM/e ir pridėjus eksportą X. Visa formulė atrodytų taip: Y=C(Y-T) + I(Y,r) + G – IM(Y,e)/e + X(Y*,e) • Vartojimas C didėja augant disponuojamoms pajamoms Y-T • Investicijos I didėja augant gamybai Y ir mažėja didėjant realiai palūkanų normai r. • Sakoma, kad šiuo atveju vyriausybės išlaidos G nekinta. • Importo kiekis IM didėja augant gamybai Y ir realiajam valiutos kursui e. Importo vertė vietos prekėmis lygi import ir realiojo valiutos kurso santykiui. • Eksportas X didėja didėjant užsienio gamybai Y ir mažėja augant realiajam valiutos kursui e. Analizė bus patogesnė, jei du paskutinius lygties narius sukeisime vietomis ir nagrinėsime kaip grynajį eksportą, suprantamą kaip eksporto ir import vertės skirtumas: NX(Y,Y*,e)= X(Y*,e) – IM(Y,e)/e Grynasis eksportas NX priklauso nuo šalies gamybos Y, užsienio gamybos Y* ir realiojo valiutos kurso e. Šalies gamybai didėjant, importas auga, todėl grynasis eksportas mažėja. Užsienio gamybai augant, eksportas didėja, todėl didėja ir grynasis eksportas. Realiam valiutos kursui didėjant, grynasis eksportas mažėja. Tiek realioji palūkanų norma, tiek realusis valiutos kursas veikia paklausą ir savo ruožtu pusiausvyros gamybą. • Realiai palūkanų normai didėjant investicinės išlaidos mažėja, todėl mažėja vietos prekių paklausa. Multiplikatorių pasitelkus, tai mažina gamybos apimtį. • Realiajam valiutos kursui didėjant paklausa pasislenka užsienio prekių link, todėl grynasis eksportas mažėja. Grynajam eksportui mažėjant, mažėja vietos prekių paklausa, o tai, multiplikatoriui padedant, mažina gamybą. Vienu metu nelengva analizuoti tris priklausomybes, tačiau pasiremdami palūkanų pariteto sąlyga gana paprastai jas galime redukuoti iki dviejų – pašalinti valiutos kursą iš prekių rinkos pusiausvyros priklausomybės. Palūkanų normos didėjimo poveikis gamybai dabar bus dvejopas: • Pirmiausia, didėjanti palūkanų norma mažina investicijas ir šalies prekių paklausą, o kartu ir gamybą. • Antra, tai matoma tik atviroje ekonomikoje, gamyba veikiama per valiutos kursą. Šalies palūkanų normai didėjant, valiutos kursas auga – šalies valiutos vertė kyla. Vertės pakilimas, dėl kurio šalies prekės santykinai pabrangsta, palyginti su užsienio prekėmis, mažina grynąjį eksportą, dėl to mažėja tos šalies prekių paklausa, o kartu ir gamyba. Grafikas 1 Dvejopas poveikis padėtį kreipia ta pačia linkme: palūkanų normos didėjimas ir tiesiogiai, ir netiesiogiai – per nepalankų vertės pakilimo poveikį paklausai – mažina paklausą. IS kreivė eina žemyn: didėjanti palūkanų norma mažina gamybą. Palūkanų norma veikia gamybą ne vien tiesiogiai, bet taip pat ir netiesiogiai – per valiutos kursą. LM priklausomybė yra toki pati kaip ir uždarojoje ekonomikoje. LM kreivė kyla į viršų. Kai realiųjų pinigų atsarga pastovi, tai didėjanti gamyba didina pinigų paklausą, o kartu ir pusiausvyros palūkanų normą. Prekių ir finansų rinkų pusiausvyra 1 grafike žymima taške A, kai gamybos lygis yra Y, o palūkanų norma i. Iš grafiko negalime tiesiogiai matyti valiutos kurso pusiausvyros reikšmės, tačiau ją galime lengvai nustatyti iš paveikslo (b) dalies, kuriame atkartota a dalies kreivė ir pateiktas valiutos kursas, susijęs su pastovia palūkanų normos reikšme. Valiutos kursas, susijęs su pusiausvyros palūkanų norma i, lygus E. Taigi, IS kreivė eina žemyn: didėjanti palūkanų norma tiesiogiai ir netiesiogiai (per valiutos kursą) mažina paklausą, o kartu ir gamybą. LM kreivė kyla į viršų: didėjančios pajamos didina pinigų paklausą ir tai lemia pusiausvyros palūkanų normos didėjimą. Pusiausvyros gamyba ir pusiausvyros palūkanų norma nusistovi IS ir LM kreivių susikirtimo taške. Kai užsienio palūkanų norma ir ateityje laukiamas valiutos kursas nekinta, pusiausvyros palūkanų norma lemia pusiausvyros valiutos kursą. Politikos vaidmuo atvirojoje ekonomikoje Fiskalinės politikos vaidmuo ekonomikoje yra labai svarbus. Galime imti paprastą pavyzdį: tarkime, kad pradžioje valstybės biudžetas subalansuotas ir vyriausybė nutaria padidinti išlaidas gynybai, tuo pat metu nedidindama mokesčių, taigi atsiranda biudžeto deficitą. Būtent tokiomis priemonėmis valstybė gali reguliuoti valstybės biudžetą, skolą ir mokesčių sistemą. Grafikas 2 Nagrinėjant 2 grafiką matosi, jog pradžioje ekonomikos padėtis yra A taške. Vyriausybės išlaidoms padidėjus, sakykime, G>0, gamyba, kai palūkanų normos lygis nekinta, didėja, ir paveikslo (a) dalyje IS kreivė pasislenka į dešinę. LM kreivė padėties nekeičia, nes vyriausybės išlaidos neįeina į LM priklausomybę. Nusistovėjusi nauja pusiausvyra yra su didesne palūkanų norma ir gamybos lygiu. Paveikslo (b) dalyje matyti, kad palūkanų normai didėjant, valiutos kursas auga – šalies valiutos vertė didėja. Taigi vyriausybės išlaidoms didėjant, gamyba ir palūkanų norma didėja, o šalies valiutos vertė kyla. Taigi, didėjančios vyriausybės išlaidos didina paklausą ir tai lemia gamybos padidėjimą. Gamybai didėjant, kartu didėja ir pinigų paklausa ir tai lemia gamybos padidėjimą. Gamybai didėjant, kartu didėja ir pinigų paklausa, o tai lemia didėjantį spaudimą palūkanų normai. Didėjančios palūkanų normos didina šalies obligacijų patrauklumą ir šalies valiutos vertę. Grafikas 3 Aptarus fiskalinę politiką, reikėtų paminėti ir kitą politikos pavyzdį – stabdomąją pinigų politiką, kuri pavaizduota 3 grafike. Esant pastoviam gamybos lygiui, pinigų atsargos mažėjimas, sakysime, M

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!