Paklausa ir pasiūla

Įvadas Tik apie labai nedidelę grupelę žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viską, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalę - tarsi sąrašą, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba - yra tos skalės viršuje ir apskritai mūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosčius, mes pasiruošę už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visą savo uždarbį. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai , kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume. Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą, o pardavėjas- rinkos pasiūlą. Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime. Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai...). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms. Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. Rinka ir jos funkcijos. Rinka – tai prekinių – piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Bendresnis rinkos supratimas apima prekių kainų formavimo jėgas, paklausą ir pasiūlą. Prekių bei paslaugų kainų lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti, garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir vartotojams. Jeigu kurių nors prekių ar paslaugų paklausa didelė, o pasiūla nepatenkina paklausos, tai būtent jų gamybą ir reikia plėsti. Šiuo atveju gamintojai gaus didesnes pajamas, o vartotojai greičiau patenkins savo poreikius trūkstamoms prekėms ar paslaugoms. Rinkos funkcijos. Pirmiausia rinka yra tarpinė grandis tarp gamybos ir vartojimo, ir tarpusavyje juos sieja. Rinka aktyviai veikia tiek gamybą, jos apimtį, struktūrą, augimo tempus, prekių kokybę, asortimentą ir kitus nacionalinio produkto gamybos rodiklius. Antra rinka turi užtikrinti pagamintų prekių bei paslaugų realizavimą ir šiuo pagrindu jų visuomeninio naudingumo pripažinimą. Jei prekės ar paslauga nebus realizuota, tai reikš jų visuomeninį nepripažinimą, neatitikimą visuomenės poreikių ir galimybių, o kartu atneš jų gamintojams nuostolius ar netgi bankrotą. Trečia, rinka yra svarbus svertas, skatinantis mažinti prekių ir paslaugų gamybos kaštus. Rinkoje sėkmingiausiai konkuruoja tie prekių ar paslaugų gamintojai, kurie išleidžia mažiausiai pinigų prekėms pagaminti, nenusižengdami kokybės reikalavimams. Ketvirta, rinka yra efektyviau įgyvendinamas ekonomikos subalansuotumas, pašalinimas gamintojų diktatas, likviduojamas deficitas ir kitos administracinės – komandinės ūkio valdymo sistemai būdingos ydos. Rinkos atliekamas funkcijas gali perimti valstybės organai, vyriausybė, politinių partijų vadovai, reikalaudami iš gamintojų gaminti atitinkamas prekes, taupyti išteklius, gerinti prekių kokybę bei asortimentą ir t.t. Paklausa. Paklausos dėsnis. Paklausa - perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečia prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Paprastai vartotojai perka daugiau, jei prekė ar paslauga kainuoja mažiau, ir perka mažiau, jei prekė ar paslauga brangesnė. Tarp prekės ar paslaugos kainos ir jos kiekio yra atvirkštinė priklausomybė, kurią mikroekonomikoje vadinami paklausos dėsnis. Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus. Paklausos dėsnis galioja tol, kol kiti veiksniai, darantys įtaką paklausai, išlieka nepakitę. Paklausa kinta, kai rinkoje keičiasi vartotojų pajamos, jų skonis ir prekių kainos. Pavyzdžiui, kompaktinių plokštelių vartojimo apimtis gali daryti įtaką garso kasečių kainai. Paklausos kitimo veiksniai. Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Paklausos kiekis - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantis prekių kiekiai- horizontalioje ašyje. P, Lt/vnt. d 10 A 8 B 6 C 4 D 2 E 0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn. 1. paveikslas. Paklausos kreivė. Paklausos kreivė - grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas. Tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybę. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai, paklausos kreivė, būdama funkcijos q =f (P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekių kiekius. Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Tektų sudaryti naują paklausos lentelę ir brėžti naują paklausos kreivę. 1 paveiksle parodyta, kad tai, jog išaugo nuo 6 iki 8 Lt., sumažina paklausos kiekų nuo 5 iki 4 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai paklausos kreivės d aukštyn. Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusią paklausą, esant kainai P1, rodys q’1>q1 , o esant kainai P2 - q’2>q2 . Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d. Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas- poslinkiu į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklausos pasikeitimo atvejų. Pirkėjo pajamos ir kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos pačios prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę. Normalios kokybės prekė laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Tačiau taip nėra su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino (jį keisdami sviestu), padėvėtų drabužių (juos keisdami naujais) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę, šio poslinkio priežastis- blogesnės kokybės prekės. Blogesnės kokybės prekė laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Normalios ir blogos kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir jų kitimą. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja. P P d1 d1 d d O q a) normalios kokybės prekės b) blogesnės kokybės prekės 3 pav. Pajamų didėjimo įtaka prekės paklausai. Pasiūlos dėsnis. Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis. Pasiūla - parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūlos dėsnis tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y.  QAS PA Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didesnėmis kainomis ir mažiau- mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlą, o jų kritimas - mažina pasiūlą. Pasiūla didėja didėjanti prekės kainai, o mažėja jai mažėjant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. Pasiūlos kiekis paprastai kinta kainos kitimo linkme, gamintojas, siekdamas didinti savo pelną, gali keisti prekės pasiūlos kiekį ir priešinga linkme negu kad kinta kaina. Pasiūlos kitimo veiksniai. Pasiūlos lentelė - lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn. A 9 8 B 7 6 C 6 5 D 4 3 E 2 1 1 lentelė. Pasiūlos lentelė. Lentelės duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt už vienetą, parduodamas prekių kiekis bus 8 prekės vienetai. Kainai sumažėjus iki 2 Lt siūlomų prekių kiekis sumažės iki 1 prekių vieneto per mėnesį. Pasiūlos kiekis - prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laikos vienetą (pvz.: savaitę, mėnesį, metus). 1 Lentelėje pateikta informacija apie prekės kainą ir kiekį, norimą parduoti per mėnesį. Šios lentelės duomenys iliustruoja pasiūlos dėsnį: pasiūlos kiekis didėja kainai didėjant. Pasiūlos lentelė paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, išskyrus kainą, laikomi nekintamais. Tuo remdamiesi ir pasinaudoję pasiūlos lenteles duomenimis, galime sudaryti ir nubraižyti pasiūlos kreivę. P . A S 9 7 B 6 C 4 D 2 E 0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn. 4 pav. Pasiūlos kreivė. 4 paveiksle pavaizduota pasiūlos kreivė S. Ji gaunama vertikalioje ašyje atidėjus kainas, kurioms esant gaminamas ir siūlomas tam tikras prekių kiekis, o horizontalioje ašyje- pasiūlos kiekio reikšmės. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnį. Pasiūlos kreivė rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti į rinką 5 vnt. prekės A, yra 6 Lt už vienetą. Pasiūlą veikiantys veiksniai ilgainiui keičiasi ir kartu pakeičia pasiūlos kreivės padėtį. Pasiūlos kiekio pokyčiu - gaminimo ir siūlomo prekės kiekio pakeitimą pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. 4 paveiksle parodyta, kad kainos padidėjimas nuo 6 iki 7 Lt. už vienetą padidina pasiūlos kiekį nuo 5 iki 6 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės S aukštyn. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todėl įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis skirtingas. P s1 s s2 B P2 A P1 0 q0 q1 q2 q3 q 5 pav. Pasiūlos pokyčiai. Pasiūlos kiekio pokyčius, pasikeitus prekės kainai, vaizduoja taško (P,q) judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pasiūlos pokyčius rodo pasiūlos kreivės S poslinkiai koordinačių sistemoje. 5 paveiksle pavaizduoti taškai A ir B rodo gamybos apimties padidėjimą nuo P1 ir P2 . Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė S vaizduojama kreive S1, tada S1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!