Pasiūla ir paklausa

Turinys Įvadas 2 1. Paklausa 3 1.1 Paklauso dėsnis ir jos kreivė 3 1.2 Palausos veiksniai 5 1.3 Rinkos paklausa 8 2. Pasiūla 9 2.1 Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė 9 2.2 Pasiūlos veiksniai 11 2.3 Rinkos pasiūla 13 3. Paklausos ir pasiūlos pusiausvyra 14 4.Paklausos ir pasiūlos elastingumas 15 4.1 Paklausos elastingumas 15 4.2 Pasiūlos elastingumas 16 Išvados 18 Naudota literatūra 19 Įvadas Tik apie labai nedidelę grupelę žmonių galėtume pasakyti, kad jie turi viską, ko norėtų. Dauguma žmonių turi apsieiti be kai kurių daiktų, kuriuos turėti jie labai norėtų: jiems tenka paaukoti kai kuriuos savo norus. Taigi žmonės turi tarsi preferencijų skalę - tarsi sąrašą, kuriame paslaugos ir prekės surašytos preferencijose (jų vartojimo reikmenys - maistas, tinkamumo, prioriteto tam vartotojui) tvarka. Gyvybiniai arba būtiniausi vartojimo reikmenys - maistas, drabužiai, būstas, medicininė pagalba- yra tos skalės viršuje ir apskritai mūsų būtiniausių prekių poreikis negali būti paaukotas; aplinkybėms susiklosčius, mes pasiruošę už tuos gyvybinius dalykus atiduoti visą savo uždarbį. Žemiau tų gyvybiškai svarbių prekių preferencijų skalėje bus daiktai , kurių reikia savo komfortui padidinti ir gyvenimo lygiui pakelti (televizoriai, draudimai, automobiliai r t.t.). Žemiausiai šioje skalėje yra ne pirmo būtinumo prekės (šokoladas), be kurių prireikus mes lengvai išsiverstume. Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir pardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas- rinkos pasiūlą (market supply). Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime. Kiekvinas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamos, poreikiams, madai...). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys rodo, ar prekė bus perkama. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiau prekių ir kuo didesne kaina. Ji atliekama labai įvairiomis sąlygomis, sukuria tinkamų vartoti visų rūšių prekių ir paslaugų apimtį, kurią gali pasiūlyti gamintojai, esant skirtingoms kainoms. Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla. 1. Paklausa 1.1. Paklausos dėsnis ir jos kreivė Rinkos subjektų- pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo )- interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa (demand)- perkamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paklausos kainos; tai vartotojo noras ir pajėgumas pirkti prekę ar paslaugą konkrečia kaina. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečia prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija. Paklausos funkcija (demand funcfion) vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių: QAD = f (PA , PB ... PZ, Y, T, ...); Čia QAD - A prekės paklausos kiekis (quantity); PA - prekės kaina (price); PB ... PZ - kitų prekių kainos; Y - pirkėjų piniginės pajamos; T - skonis ir mada; ... - kiti veiksniai; Paklausos analizei taikoma “ceteris paribus” prielaida: kai visi veiksniai išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui. Iš čia išeina, kad QAD = f (PA) Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis teigia:  QAD PA Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus. Galimas įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota lentelėje, kuri vadinama paklausos lentele. Paklausos lentelė (modelis)(demand schedule)- tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). 1 lentelė. Paklausos lentelė  2; 29  Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7 Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį, kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai. Paklausos kiekis (quantity demanded) - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenys perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantis prekių kiekiai- horizontalioje ašyje. P, Lt/vnt. d 10 A 8 B 6 C 4 D 2 E 0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn. 1. paveikslas. Paklausos kreivė.  2 ; 30  Paklausos kreivė (demand curve)- grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas. Tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybę. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai, paklausos kreivė, būdama funkcijos q =f (P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekių kiekius. 1.2. Paklausos veiksniai Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys. Tektų sudaryti naują paklausos lentelę ir brėžti naują paklausos kreivę. Paklausos kiekio pokyčiu (change in quantity demanded) vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės. 1 paveiksle parodyta, kad tai, jog išaugo nuo 6 iki 8 Lt., sumažina paklausos kiekų nuo 5 iki 4 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai paklausos kreivės d aukštyn. Paklausos pokyčius (change in demand) rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje. Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusią paklausą, esant kainai P1, rodys q’1>q1 , o esant kainai P2 - q’2>q2 . Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d. 2 paveikslas. Paklausos pokyčiai [ 2 ; 31 ] Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas- poslinkiu į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklausos pasikeitimo atvejų. Pirkėjo pajamos ir kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 3 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos pačios prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę. Normalios kokybės prekė (normal goods) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Tačiau taip nėra su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino (jį keisdami sviestu), padevėtų drabužių (juos keisdami naujais) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę, šio poslinkio priežastis- blogesnės kokybės prekės. Blogesnės kokybės prekė (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami). Normalios ir blogos kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir jų kitimą. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja. P P d1 d1 d d O q a) normalios kokybės prekės b) blogesnės kokybės prekės 3 pav. Pajamų didėjimo įtaka prekės paklausai. [ 2; 32 ] Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Jų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai (substitutai), ar tik papildančios viena kitą (komplektas) jas vartojant. 1. Savo išlaidas mes paskirstome taip, kad gautume iš jų didžiausią pasitenkinimą, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, išleistas bet kuriai prekei, duotų vienodą pasitenkinimą. Pavyzdžiui, jeigu apelsinų kaina padidėtų du kartus, o obuolių kaina nepakistų, tai pirkėjai vietoj apelsinų mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinų kainai, obuolių kreivė pasislenka į dešinę. Tokios kreivės, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos pačius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais. Šią tendenciją ekonomistai apbūdina kaip substicijos dėsnį ( dar vadinama lygių ribinių rezultatų dėsniu), kuris teigia, kad mūsų išlaidos įvairioms prekėms pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami išleidžiant paskutinį piniginį vienetą bet kuria vartojimo forma yra lygūs. Ir jei nustatome, kad pakeisdami vieną prekę kita, mes padidinsime savo bendrą pasitenkinmą, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todėl, kad mes nuolatos lyginame naudingumą, gaunamą išleidžiant tiek pat pinigų kitai prekei. 2. Tarp viena kitą papildančių komplektinių prekių pasireiškia priešingas ryšys. Skirtingai nuo prekių substitutų, pakeičiančių viena kitą vartojime, komplektinės prekės viena kitą papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras). Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės - pakaito- paklausą. Pakaito paklausos didėjimą rodo 4 paveikslo (a) dalis, o papildančios prekės paklausos sumažėjimą- (b) dalis. Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke is anksto. Tai padidina paklausą. 3. Galiausiai yra ir tokių prekių, kurios visiškai nesusiję tarpusavyje. Kainos pakilimas vienai prekei neturi jokios įtakos kitos prekės paklausai (pvz.: autobuso bilietai ir sviestas). P P d1 d1 d d 0 q 0 q a) Prekės pakaito paklausa. b) Papildančios prekės paklausa. 4. pav. Tarpusvyje susijusių prekių kainų pasikeitimo įtaka paklausai. [ 2; 33 ] 2 lentelė. Paklausos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės [ 2; 33 ] Priežastys Efektas 1. Pirkėjo pajamų padidėjimas (normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 2. Pirkėjo pajamų sumažėjmas ( normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę 3. Pirkėjo pajamų padidėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę 4. Pirkėjo pajamų sumažėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 5. Prekės pakaito kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 6. Prekės pakaito kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 7. Papildančios prekės kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 8. Papildančio prekės kainos papidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 9. Išlaidų reklamai padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 10. Išlaidų reklamai sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 11. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 12. Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 1.3 Rinkos paklausa Iki šiol nagrinėta paklausos kreivė ir paklausos lentelė apibūdina individualaus pirkėjo elgesį rinkoje konkrečiu laikotarpiu. Žinoma, metinė šios prekės paklausa viršys mėnesinę, reikiamas prekės kiekis bus didesnis visoje tos prekės rinkoje, nei jos dalyje. Bendrąją rinkos paklausą formuoja individualios pirkėjų paklausos. Žinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumų, įvairių pirkėjų paklausos gali būti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometriškai nustatyti bendrąją rinkos paklausą galima horizontaliai sudėjus įvairių vartotojų paklausos kreives. 5 paveiksle pavaizduotas prekės A rinkos paklausos susidarymo procesas. Matome, kad kainai mažėjant nuo P1 iki P2 rinkos paklausą lemia tik pirmo vartotojo paklausa, nes antrajam vartotojui prekė A yra per brangi. Kainai toliau mažėjant, rinkos paklausą lemia abiejų vartotojų paklausos kiekiai. Pavyzdžiui, esant kainai P3 , rinkos paklausa yra lygi paklausų kiekiui, kurie pažymėti atkarpomis (1) ir (2) sumai, kuri atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausą. P P1 P1 P1 P2 P2 P2 1 2 1 2 P3 P3 P3 d1 d2 D 0 q1 0 q2 0 Q a) pirmojo pirkėjo b) antrojo pirkėjo c) abiejų pirkėjų paklausa paklausa paklausa 5 pav. Rinkos paklausos sudarymas. [ 2; 34 ] 5 paveikslas rodo, kad įvairių vartotojų tos pačios prekės paklausa skirtinga. Pavyzdžiui, pirmajam pirkėjui ši prekė yra labai reikšminga, todėl ir jos paklausa pradeda formuotis esant aukštai kainai ir menkai keičiasi kainai mažėjant. Gali būti, kad pirkėjas gauna dideles pajamas, nes perka prekę esant didelei kainai. Antrajam pirkėjui ši prekė yra mažiau svarbi, o jo paties pajamos gali būti mažesnės. Todėl jo paklausa susidaro esant neaukštai kainai ir daugiau priklauso nuo kainos kitimo. 2. Pasiūla 2.1 Pasiūlos dėsnis ir jos kreivė Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomos prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis. Pasiūla (supply)- parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tos prekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūlos funkcija (supply function) vadinama pasiūlos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių: QAS = f (PA , PB ... PZ , PK , PL , K , L , N, ...) čia: QAS - A prekės pasiūlos kiekis; PA - A prekės kaina; PB ... PZ - kitų prekių kainos; PK , PL - gamybos veiksnių kainos; K - naudojama technologija; L - mokesčiai ir dotacijos, valstybinis reguliavimas; N - gamtinės sąlygos; ... - kiti veiksniai. Jei visi veiksniai, išskyrus kainą, yra pastovūs, tai: QAS = f (PA) Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y. Kitaip tariant, pasiūlos dėsnis teigia, kad pardavėjui daugiau prekių siūlo didenėmis kainomis ir mažiau- mažesnėmis, ir kainų kilimas paprastai didina pasiūlą, o jų kritimas - mažina pasiūlą. Pasiūlos lentelė (modelis)(supply schedule)- lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta). Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn. A 9 8 B 7 6 C 6 5 D 4 3 E 2 1 3 lentelė. Pasiūlos lentelė. Lentelės duomenys rodo, kad kai kaina 9 Lt už vienetą, parduodamas prekių kiekis bus 8 prekės vienetai. Kainai sumažėjus iki 2 Lt siūlomų prekių kiekis sumažės iki 1 prekių vieneto per mėnesį. Pasiūlos kiekis (quantity supplied)- prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną kainą pasiūlos lentelėje. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laikos vienetą (pvz.: savaitę, mėnesį, metus). 3 Lentelėje pateikta informacija apie prekės kainą ir kiekį, norimą parduoti per mėnesį. Šios lentelės duomenys iliustruoja pasiūlos dėsnį: pasiūlos kiekis didėja kainai didėjant. Pasiūlos lentelė paremta tuo, kad visi kiti kintamieji veiksniai, išskyrus kainą, laikomi nekintamais. Vadovaujamės minėtąja “ceteris paribus” prielaida- visi veiksniai lieka pastovūs, nesikeičia. Tuo remdamiesi ir pasinaudoję pasiūlos lentelęs duomenimis, galime sudaryti ir nubraižyti pasiūlos kreivę. P . A S 9 7 B 6 C 4 D 2 E 0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn. 6 pav. Pasiūlos kreivė. [ 2; 37 ] Pasiūlos kreivė (supply curve)- tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. 6 paveiksle pavaizduota pasiūlos kreivė S. Ji gaunama vertikalioje ašyje atidėjus kainas, kurioms esant gaminamas ir siūlomas tam tikras prekių kiekis, o horizontalioje ašyje- pasiūlos kiekio reikšmės. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnį. Pasiūlos krievė rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti. Pavyzdžiui, minimali kaina, skatinanti gamintojus gaminti ir pateikti į rinką 5 vnt. prekės A, yra 6 Lt už vienetą. 2.2. Pasiūlos veiksniai Pasiūlą veikiantys veiksniai ilgainiui keičiasi ir kartu pakeičia pasiūlos kreivės padėtį. Pasiūlos kiekio pokyčiu (change in quantity supplied)- gaminimo ir siūlomo prekės kiekio pakeitimą pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. 6 paveiksle parodyta, kad kainos padidėjimas nuo 6 iki 7 Lt. už vienetą padidina pasiūlos kiekį nuo 5 iki 6 vienetų per mėnesį. Tai rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės S aukštyn. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todėl įvairių periodų pasiūlos kreivių pobūdis skirtingas. P s1 s s2 B P2 A P1 0 q0 q1 q2 q3 q 7 pav. Pasiūlos pokyčiai. [ 2; 39 ] Pasiūlos kiekio pokyčius, pasikeitus prekės kainai, vaizduoja taško (P,q) judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pasiūlos pokyčius (change in supply) rodo pasiūlos kreivės S poslinkiai koordinačių sistemoje. 7 paveiksle pavaizduoti taškai A ir B rodo gamybos apimties padidėjimą nuo P1 ir P2 . Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė S vaizduojama kreive S1, tada S1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!