Rinka, paklausa, pasiūla

 2. RINKA. PAKLAUSA IR PASIŪLA Mokymosi tikslai: • Suvokti rinką ir jos funkcionavimą ekonomikoje; • Išskirti rinkos struktūras ir joms būdingus bruožus; • Suprasti rinkos ekonomikos mechanizmą ir jo pagrindinius elementus: paklausą, pasiūlą bei jų sąveikos pusiausvyrą; • Gebėti analizuoti kainos ir kitų veiksnių įtaką paklausos, pasiūlos ir pusiausvyros pokyčiams. Bet kurioje ekonomikoje veikia tam tikri mechanizmai, padedantys atsakyti į tris pagrindinius ekonominius klausimus: ką gaminti? kaip gaminti? ir kam gaminti? Rinkos ekonomikoje visus šiuos tris klausimus sprendžia rinka. 2.1. Rinkos samprata ir funkcijos ekonomikoje Rinka – tai sudėtingas mechanizmas, koordinuojantis ekonomikos subjektų, turinčių skirtingus interesus, veiklą. Rinka – tai prekių ir paslaugų mainų tarp pirkėjų ir pardavėjų sistema. Rinka – tai tam tikras tarpininkas tarp pirkėjų ir pardavėjų. Pirkėjai – tai vartotojai, perkantys prekes ir paslaugas, bei įmonės, perkančios ekonominius išteklius. Pardavėjai – tai įmonės, parduodančios savo prekes ir paslaugas, darbuotojai, parduodantys savo darbo jėgą bei kitų gamybos veiksnių savininkai, parduodantys turimus išteklius (žr. 2.1. 1 paveikslą). A. Smitas 1776 metais savo pagrindiniame darbe „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ teigė, kad nematomoji ranka reguliuoja pirkėjų ir pardavėjų veiklą. Jo formuluojamas nematomos rankos principas yra toks: Individualūs gamintojai, skatinami savo asmeninių interesų ir elgdamiesi savanaudiškai ir racionaliai, nematomos rankos yra orientuojami taip, kad duotų naudą visuomenei: konkuruojant mažėja kainos, siekiant didesnių pardavimų ir didesnio pelno gerėja kokybė, vadinasi, laimi vartotojas. A. Smito „nematomoji ranka“ – tai ir yra rinkos mechanizmas. 2.1. 1 pav. Išteklių, produktų ir pajamų apytaka Ši schema padeda suprasti, kaip rinka, jos sąlygos bei mechanizmas lemia ką, kaip ir kam gaminti. Kainos, nusistovėjusios produktų ir išteklių rinkoje, padeda išspręsti klausimą: ką gaminti? Rinka išsprendžia ir klausimą: kaip gaminti? Jeigu tam tikroje šakoje kyla kainos, tai reikia laukti šios šakos gamybos pagyvėjimo. Į tokią šaką bus perskirstomi ekonominiai ištekliai iš kitų šakų. Jeigu, atvirkščiai, kainos mažės, tai ištekliai bus perkeliami į kitas šakas. Taigi rinkos mechanizmas nukreipia išteklius į tas šakas, kurių produkcija turi paklausą, pakankamą tam, kad užtikrintų pelningą gamybą. Rinka užtikrina ir trečiojo klausimo: kam gaminti? sprendimą. Bet koks produktas, paskirstomas tarp vartotojų, atsižvelgiant į jų galimybes ir norus sumokėti už šį produktą tam tikrą rinkos kainą. Vartotojo galimybė sumokėti nusistovėjusią kainą priklauso nuo gaunamų pajamų. Jos savo ruožtu priklauso nuo to, kiek ekonominių išteklių gamybos veiksnių rinkoje ir už kokią kainą pardavė namų ūkis (vartotojas) kaip tam tikrų išteklių savininkas. 2.1.1 Kainų funkcijos Taigi kainos atlieka itin svarbų vaidmenį ekonomikoje. Pagrindinės kainų funkcijos yra: 1. kainos suteikia informaciją rinkos dalyviams; 2. kainos suderina rinkos dalyvių sprendimus, lemiančius gamybą ir vartojimą; 3. kainos apriboja vartojimą ir signalizuoja apie netobulą visuomenės išteklių naudojimą; 4. kainos atlieka skatinimo funkciją, parodo, kur gamintojas, investuodamas pinigus, gali gauti didesnį pelną, o vartotojas – sutaupyti pinigų, pradėjęs vartoti kitą prekę. Išvada – rinka per kainų mechanizmą užtikrina išteklių, produktų ir pajamų paskirstymą ir panaudojimą ekonomikoje. Šį teiginį galima detalizuoti, vardinant rinkos funkcijas: 1. rinka užtikrina racionalų gamybos veiksnių (ekonominių išteklių) paskirstymą ekonomikoje; 2. rinka, kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų, susieja gamybą ir vartojimą į vieningą reprodukcijos procesą; 3. rinka suderina gamintojo ir vartotojo interesus; 4. rinkoje išryškėja prekių ir paslaugų visuomeninis naudingumas ir jų gamybos sąnaudų visuomeninis pripažinimas; 5. rinka gerina ekonomikos sveikatą, nes pašalina nuostolingas, nekonkurentiškas įmones; 6. rinka per kainų mechanizmą užtikrina, kad gamybos apimtis ir struktūra atitiktų vartotojų paklausą; 7. rinka skatina techninę pažangą, nes sukelia konkurenciją tarp gamintojų. Konkurencija priverčia kiekvieną gamintoją mažinti gamybos kaštus, kad užtikrintų tam tikrą pelną. Tai savaime reiškia, kad gamintojai turi tobulinti technologiją, taupiai naudoti turimus išteklius, ieškoti naujų, gerinti produkcijos kokybę ir t. t. (Skominas, 2000). 2.2. Rinkos struktūros ir konkurencija 2.2.1 Konkurencijos rūšys Bet kokia įmonė, norinti gauti pelną, turi pagaminti tam tikrą prekių kiekį ir parduoti jį už tam tikrą kainą. Tačiau įmonių sprendimai dėl kainų ir gamybos apimties skiriasi priklausomai nuo to, kokioje šakoje ji funkcionuoja, kokio tai dydžio rinka ir kokia joje konkurencija. Konkurencija – tai varžybos tarp vartotojų, norinčių įsigyti prekę arba paslaugą, taip pat tarp gamintojų, siekiančių parduoti šią prekę arba paslaugą. Ekonomikoje egzistuoja labai daug įvairiausių ir su skirtinga konkurencija šakų. Pavyzdžiui, bulvių augintojų ir pardavėjų yra labai daug, rinka yra didelė, konkurencija joje yra didelė ir laisva, tuo tarpu šaldytuvai Europoje yra gaminami ir parduodami kelių didžiųjų gamintojų, konkuruoti yra sudėtinga, o vandens tiekimas ir pardavimas kiekviename mieste yra sukoncentruotas vienose rankose, čia konkurencijos nėra visai. Todėl ekonomistai skiria tobulą konkurenciją ir netobulą konkurenciją. Tobulos konkurencijos rinka – tai rinkos modelis, kada yra daug vartotojų ir daug gamintojų, gaminančių vienarūšes prekes, atskiras gamintojas ar vartotojas įtakos kainai neturi, nes atskiro rinkos dalyvio pirkimo arba pardavimo apimtis yra nežymi, palyginus su bendra rinkos pirkimo arba pardavimo apimtimi. Tai teorinis modelis, kokio realiame gyvenime praktiškai nėra. Jam artimiausia žemės ūkio produktų rinka turgavietėje. Netobulos konkurencijos rinkos yra tos, kuriose atskiras pirkėjas arba pardavėjas gali paveikti rinkos kainą, t.y. turėti rinkos galią. Kainų konkurencija yra pagrindinis konkurencijos būdas, tačiau dažnai naudojami ir kiti būdai. Gamintojas, siekdamas konkurencinio pranašumo gali nemažinti kainos, o gerinti prekės kokybę, dizainą, pakuotę, pasiūlyti papildomų paslaugų ir pan. Netobulos konkurencijos rinkos yra: • monopolija, kuri yra visiška priešingybė tobulos konkurencijos rinkai; joje yra tik vienas gamintojas ir vienas prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas; • oligopolija – tai rinka, kurioje vyrauja keli gamintojai ar pardavėjai ir kurioje yra gaminamos kuo nors besiskiriančios arba panašios prekės; • monopolinė konkurencija – tai rinka, kurioje yra nemažas, tačiau ribotas gamintojų kiekis, jie gali daryti nežymų poveikį kainai, joje yra didelė ir svarbi su kaina nesusijusi konkurencija: reklama, kokybė, aptarnavimas, įpakavimas ir pan. 2.2.2 Rinkos struktūra Aptarti rinkos modeliai dar yra vadinami rinkos struktūromis. Rinkos struktūra – tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos, t. y. svarbiausių rinkos požymių visuma, apibūdinanti įmonių elgseną. Svarbiausi rinkos struktūros elementai: įmonių skaičius ir dydis, gaminamos produkcijos pobūdis, įmonės poveikis kainai, įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos sąlygos. 2.2.2.1 lentelė Rinkos struktūrų bruožai (Skominas, 2000) Specifiniai bruožai Rinkos modelis Grynoji konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Grynoji monopolija Įmonių skaičius Labai daug Daug Keletas Viena Produkto tipas Homogeniškas Diferencijuotas (išsiskiriantis) Diferencijuotas arba homogeniškas Keletas Kainų kontrolės galimybės Nėra Labai mažas Didelės Labai didelės Įėjimas į rinką Laisvas Laisvas Sudėtingas Labai sudėtingas arba neįmanomas Nekaininė konkurencija Nėra Naudojama (reklama, prekybos ženklai, įpakavimai) Labai naudojama Mažai naudojama, nes firma neturi tiesioginių konkurentų. Naudojama firmos ryšių su visuomeninėmis organizacijomis reklama Pavyzdžiai Žemės ūkio produktų rinka Mažmeninė prekyba, paslaugų rinka Metalų, automobilių, butinės technikos rinka „De Beers“, komunalinių paslaugų tiekimas 2.3. Paklausa ir pasiūla Rinkos mechanizmą lengviau suprasti analizuojant tobulos konkurencijos rinkos modelį. Pirmiausiai analizuosime vartotojo ir gamintojo elgseną tobulos konkurencijos rinkoje ir darysime prielaidą, kad vyriausybė šių procesų nereguliuoja. Iškyla klausimas: kaip tokioje rinkoje nusistovi kainos, kurios tenkina ir pardavėją ir pirkėją? Kainų susiformavimo mechanizmą aiškinsime panaudojant „paklausos – pasiūlos“ modelį. 2. 3. 1. Paklausa ir paklausos kreivė Paklausa – tai pirkėjo noras ir galimybė pirkti vieną ar kitą prekę. Tai apibendrinantis terminas, nusakantis prekės faktinių ir potencialių pirkėjų elgesį. Tačiau, norint suprasti, kaip funkcionuoja rinka, reikia žinoti paklausos apimtį. Tam tikros prekės paklausos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti per tam tikrą laikotarpį. Paklausos apimtis priklauso visų pirma nuo šios prekės kainos ir daugelio kitų veiksnių. Ši priklausomybė vadinama paklausos funkcija, kuri gali būti išreikšta: QD = f (P, I, PS, PC, N, CT, …), (1.1.) Čia:QD – prekės paklausos apimtis; P – prekės kaina; I – pirkėjų pajamos; PS – prekių substitutų (pakaitų) kainos; PC – komplementarių (papildų) prekių kainos; N – gyventojų skaičius; CT – vartotojų skonis; …. – kiti nepaminėti veiksniai. Svarbiausias iš šių veiksnių yra prekės kaina. Paprastai, kuo aukštesnė kaina, tuo paklausos apimtis yra mažesnė, ir, atvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo paklausos apimtis yra didesnė esant visiems kitiems veiksniams nekintantiems. Tai galima paaiškinti dviem priežastimis. Pirmoji: kuo mažesnė prekės kaina, tuo daugiau žmonių linkę ją nusipirkti. Antroji: kuo mažesnė prekės kaina, tai atsiranda galimybė tam pačiam pirkėjui nusipirkti didesnį jos kiekį per tam tikrą laikotarpį. Atvirkštinis santykis tarp produkto kainos ir vartotojų nuperkamo kiekio vadinamas paklauso dėsniu: paklausos apimtis ir prekės kaina kinta priešingomis kryptimis. Ryšį tarp bet kokios prekės kainos ir paklausos apimties galima išreikšti šios prekės paklausos skale arba paklausos kreive. 2.3.1.1 lentelė Prekės paklausos skalė Kaina (Lt už kg) Paklausos apimtis (tūkst. kg) 4 80 8 55 12 35 16 20 20 10 2.3.1.1 lentelės duomenis pavaizduosime grafiškai. Koordinačių sistemoje pažymėsime: vertikalioje ašyje kainos P, horizontalioje – paklausos apimtis QD. Sujungus kainos paklausos kiekio taškus gaunama linija vadinama paklausos kreive. Tai grafinė prekės paklausos funkcijos išraiška, kuri žymima raide D. 2.3.1.1 pav. Paklausos kreivė Paklausos kreivė arba paklausos skalė – tai ryšys tarp prekės kiekio, kurį vartotojai nori ir gali pirkti, ir kainos, už kurią ji perkama per apibrėžtą laikotarpį esant nekintamiems kitiems veiksniams, turintiems įtakos paklausos apimčiai. Paklausos kreivė slenka žemyn į dešinę. Tokia paklausos kreivės forma atspindi paklausos dėsnį. Prekės kainos ir paklausos apimties taškai, judantys paklausos kreive žemyn arba aukštyn, rodo kainos ir paklausos apimties taškų padėties kitimą kreivėje, kuris vadinamas paklausos apimties pokyčiais. 2. 3. 2. Pasiūla ir pasiūlos kreivė Paklausa apibūdina vartotojų elgseną, o pasiūla – gamintojų. Pasiūlą galima apibrėžti kaip prekės pardavėjo norą ir galimybę parduoti vieną ar kitą prekę. Prekės pasiūlos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti per tam tikrą laiko tarpą, esant tam tikrai kainai. Pasiūlos apimtis priklauso nuo prekės kainos ir kitų veiksnių: gamyboje naudojamų išteklių kainų, gamybos technologijos, gamintojų skaičiaus ir t.t. Pasiūlos kiekio priklausomybę nuo ją sąlygojančių veiksnių vadiname pasiūlos funkcija, kuri gali būti išreikšta taip: QS = F (P, PR, T, NF, ….), (1.2.) čia: QS – pasiūlos apimtis; P – prekės kaina; PR – naudojamų išteklių kainos; T – technologijos lygis; NF – gamintojų skaičius; …. – kiti nepaminėti veiksniai. Pasiūlos apimtis paprastai didėja kylant prekės kainai. Kuo didesnė kaina, už kurią galima parduoti prekę, tuo didesnį pelną gauna gamintojas nekintant gamybos kaštams. Tai skatina gamintoją pateikti į rinką daugiau prekių. Be to, aukštesnės kainos ir pelnas pritraukia naujų gamintojų. Ryšys tarp kainos kitimo ir siūlomo prekės kiekio yra pastovus: kainai mažėjant, pasiūlos apimtis paprastai mažėja, ir, atvirkščiai, kainai didėjant, pasiūlos apimtis didėja, esant visiems kitiems veiksniams nekintantiems. Tokia priklausomybė vadinama pasiūlos dėsniu, pagal kurį pasiūlos apimtis paprastai kinta kainos kitimo linkme. Pasiūlos dėsnį galime išreikšti skale. Ji apibūdina pardavėjų elgesį taip pat, kaip ir paklausos skalė – pirkėjų elgesį. 2. 3. 2.1 lentelė Prekės pasiūlos skalė Kaina (Lt už kg) Pasiūlos apimtis (tūkst. kg) 4 5 8 20 12 35 16 50 20 60 Pasiūlos skalė paprastai vaizduojama grafiškai. Kainos reikšmės žymimos vertikalioje ašyje, siūlomas kiekis QS – horizontalioje ašyje. Pasiūlos kreivė žymima raide S. Kainos ir pasiūlos apimties kombinacijas pažymime taškais ir juos sujungus, gauname pasiūlos kreivę . 2. 3. 2.1 pav. Pasiūlos kreivė Pasiūlos kreivė atspindi pasiūlos dėsnį ir paprastai yra kylanti aukštyn ir į dešinę, nes esant aukštesnei kainai, pardavėjai bus skatinami pateikti didesnį prekių kiekį į rinką. Prekės kainos ir pasiūlos apimties taškas, judantis pasiūlos kreive aukštyn ar žemyn rodo kainos ir pasiūlos kiekio taško kitimą kreivėje, kuris vadinamas pasiūlos kiekio pokyčiais. 2. 3. 3. Pasiūlos ir paklausos sąveika: rinkos pusiausvyra Nei pasiūla, nei paklausa pati negali nustatyti kainos. Tikrosios rinkos kainos yra nustatomos atsižvelgiant į šių dviejų jėgų balansą. Kad tai pailiustruotume, paklausos ir pasiūlos skales sujungsime. 2. 3. 3. 1 lentelė Paklausos ir pasiūlos skalės ir rinkos pusiausvyra (tūkst. kg) Kaina (Lt už kg) Paklausos apimtis Pasiūlos apimtis Perteklinė paklausa Kainos kitimo kryptis (1) (2) (3) (4) = (2) – (3) (5) 4 80 5 75 Didėja 8 55 20 35 Didėja 12 35 35 0 Pastovi 16 20 50 -30 Mažėja 20 10 60 -50 Mažėja Jei kainos mažos, paklausos apimtis viršija pasiūlos apimtį, vartotojai pageidauja daugiau pirkti negu gamintojai nori parduoti. Susidaro prekės deficitas, pirkėjai nesugeba rasti to kiekio, kurį jie norėtų pirkti ir konkuruoja tarpusavyje. Tokia padėtis rinkoje dažnai vadinama deficitine arba gamintojo rinka. Jei kainos didelės, paklausos apimtis mažesnė negu pasiūlos apimtis, tiekėjai norėtų parduoti daug tos prekės, tačiau pirkėjai nenori pirkti jos didelio kiekio didelėmis kainomis. Atsiranda prekės perteklius, pardavėjai negali rasti pakankamai pirkėjų, kad galėtų realizuoti visą siūlomą prekių kiekį. Šiuo atveju tarpusavyje konkuruoja pardavėjai ir tokia padėtis rinkoje vadinama pertekline arba vartotojo rinka. Pusiausvyros kaina (PE) – tai tokia kaina, kai paklausos apimtis lygi pasiūlos apimčiai ir ši apimtis atitinkamai vadinama pusiausvyros apimtimi (QE). . Pusiausvyros nustatymą galima pailiustruoti grafiškai 2. 3. 3. 1 pav. Rinkos pusiausvyra Esant kainai mažesnei už pusiausvyros kainą (12 LT), gamintojai nėra suinteresuoti gaminti, net jei vartotojai nori nupirkti didelį prekės kiekį. Tokia kaina negali būti ilgalaikė, kadangi deficito sąlygomis nepatenkinti pirkėjai pradės konkuruoti tarpusavyje ir siūlyti aukštesnę kainą. Kita vertus, pardavėjai taip pat greitai susivokia, kad galima pakelti kainą ir parduoti tiek produkcijos, kiek jie nori parduoti nauja, didesne kaina. Kainai kylant, vyksta judėjimas abiejose kreivėse pusiausvyros E taško link: kainos padidėjimas skatina įmones parduoti daugiau, o vartotojus pirkti mažiau ( grafike tai atspindi į viršų kylančios rodyklės). Tokiu būdu perteklinė paklausa išnyksta. Pusiausvyros 12 Lt kaina yra kilimo riba, kadangi esant tokiai kainai paklausos apimtis pasidaro lygi pasiūlos apimčiai (35 tūkst. kg). Esant pusiausvyros kainai, nebėra nepatenkintų pirkėjų (ar pardavėjų) ir nėra anksčiau minėtų jėgų, lemiančių tolesnį kainų padidėjimą. Kai visi rinkos dalyviai patenkinti, PE kaina yra išlaikoma ir nusistovi rinkos pusiausvyra. Tačiau pusiausvyros kaina paprastai nėra staiga pasiekiama ir nėra ilgai išlaikoma. Esant kainai aukštesnei už pusiausvyros kainą (12 Lt), gamintojai norėtų parduoti daugiau prekių, kad padidintų savo pajamas, tuo tarpu didelė kaina atstumia pirkėjus ir skatina juos pasirinkti pakaitus. Gamintojai bus priversti mažinti kainas. Kainų sumažėjimas panaikins perteklių, nes, viena vertus, gamintojai gamins mažiau esant mažesnei kainai, o kita vertus, padidės vartotojų paklausos apimtis ( grafike tai atspindi nukreiptos žemyn rodyklės). 2.3.4. Paklausos kitimas ir jį lemiantys veiksniai Paklausos ir pasiūlos kreivės sudaromos atsižvelgiant į teiginį, kad visi veiksniai, išskyrus rinkos kainą, yra nekintami. Tačiau, kaip minėjome, yra daug veiksnių, darančių įtaką paklausai ir pasiūlai. Jei prekės kaina yra pastovus dydis, o kinta kiti paklausos veiksniai, tada paklausos kreivė koordinačių sistemoje keičia savo padėtį. Paklausos kreivės poslinkį į dešinę arba į kairę, veikiant kitiems paklausos veiksniams, išskyrus tos prekės kainos veiksnį, vadiname paklausos pokyčiu. Paklausos pokyčio veiksniai yra šie: • prekės pakaitų (substitutų) kainų pokyčiai: kainų didėjimas prekės paklausą didina, mažėjimas – mažina; • prekės papildų (komplementarių prekių) kainų pokyčiai: kainų didėjimas prekės paklausą mažina, mažėjimas – didina; • pirkėjų pajamų pokyčiai: pajamoms didėjant, auga normalios kokybės prekių paklausa ir mažėja blogesnės kokybės prekių paklausa, o pajamoms mažėjant – didėja blogesnės kokybės prekių paklausa ir mažėja normalios kokybės prekių paklausa; • pirkėjų prioritetų (skonio) kitimas: augant prioritetams paklausa didėja, o jiems smunkant prekės paklausa mažėja; Veikiant paklausą formuojantiems veiksniams paklausos kreivė persikelia ir rinkoje gali nusistovėti nauja paklausos – pasiūlos pusiausvyra. 2.3.4.1 pav. Prekės paklausos didėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai Tarkime, kad išaugus pajamoms, paklausa padidės ir paklausos kreivė pasislinks į dešinę, pasiūlos kreivės padėtis nepasikeis (2.3.4.1 pav.). Pusiausvyros taškas persikels iš EO padėties į E1, prekės kaina pakils, pirkėjų norimas pirkti prekių kiekis padidės. Kaip prekės paklausos mažėjimas veikia rinkos pusiausvyrą, matome 2.3.4.2 paveiksle. 2.3.4.2 pav. Prekės paklausos mažėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai Tarkime, turime prekes pakaitus jautieną ir kiaulieną. Jeigu jautiena pinga, kiaulienos paklausa mažėja ir jos paklausos kreivė pasislenka į kairę ir rinkos pusiausvyra irgi pasislenka iš taško EO į tašką E1. Kiaulienos kaina ir perkami kiekiai mažėja. Galima daryti tokias išvadas: 1. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos padidėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į dešinę, padidina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai; 2. Visi veiksniai, sukeliantys paklausos sumažėjimą ir atitinkamai paklausos kreivės poslinkį į kairę, sumažina pusiausvyros kainą ir produkcijos pusiausvyros apimtį, esant pastoviai pasiūlai. 2.3.5. Pasiūlos kitimas ir jį lemiantys veiksniai Jei prekės kaina yra pastovus dydis, o kinta kiti pasiūlos veiksniai, tada pasiūlos kreivė koordinačių sistemoje keičia savo padėtį. Pasiūlos kreivės poslinkį į dešinę arba į kairę, veikiant kitiems pasiūlos veiksniams, išskyrus tos prekės kainos veiksnį, vadiname pasiūlos pokyčiu. Pasiūlos pokyčio veiksniai yra šie: • prekės gamybai naudojamų veiksnių (kapitalo, darbo, žaliavų) kainų pokyčiai: kainų didėjimas pasiūlą mažina, mažėjimas – didina; • prekės gamybai naudojamų veiksnių pakaitų (substitutų) ir papildų (komplementarių) kainų pokyčiai: kainų didėjimas pasiūlą mažina, mažėjimas – didina; • pažangių technologijų panaudojimas gamyboje: panaudojimas didina pasiūlą, nepanaudojimas – mažina; • dotacijų buvimas ar nebuvimas: buvimas pasiūlą didina, nebuvimas – mažina. Prekės pasiūlos pokyčiai formuoja naują pusiausvyrą. 2.3.5 pav. Prekės pasiūlos didėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai Dėl prekės pasiūlą didinančių veiksnių pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę (2.3.5 paveikslas). Pavyzdžiui, pingant baldų gamybai naudojamai medienai, baldų gamintojai į rinką pasiūlys daugiau baldų ir pasiūlos kreivė pasislinks į dešinę. Susiformuos nauja rinkos pusiausvyra, esanti taške E1, baldų kaina sumažės, kiekis padidės. Kaip prekės pasiūlos mažėjimas veikia rinkos pusiausvyrą, matome 2.3.6 paveiksle. 2.3.6 pav. Prekės pasiūlos mažėjimo įtaka rinkos pusiausvyrai Tarkime, .kad pakilo miltų kaina. Tikėtina, kad duonos kepėjai sumažins duonos pasiūlą ir pasiūlos kreivė pasislinks į kairę, perstumdama rinkos pusiausvyrą iš pradinės padėties EO į naują padėtį E1 (2.3.6 paveikslas). Duonos kaina pakils, kiekis sumažės. Išvados: 1. Visi veiksniai, mažinantys pasiūlą ir stumiantys pasiūlos kreivę į kairę, padidina pusiausvyros kainą ir sumažina pusiausvyros apimtį; 2. Visi veiksniai, sukeliantys pasiūlos augimą ir stumiantys pasiūlos kreivę į dešinę, sumažina pusiausvyros kainą ir padidina pusiausvyros apimtį. 3 . PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS Mokymosi tikslai: • Suvokti paklausos ir pasiūlos ryšio su kaina stiprumo laipsnį; • Suprasti paklausos elastingumą vartotojo pajamų atžvilgiu ir kryžminį paklausos elastingumą; • Išskirti paklausos ir pasiūlos elastingumą sąlygojančius veiksnius; • Gebėti analizuoti elastingumo teorijos praktinio taikymo atvejus. Kainos kitimas turi nevienodą poveikį atskirų prekių paklausos ir pasiūlos apimties kitimui. Siekiant įvertinti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis pasikeitus kainai, naudojama elastingumo sąvoka. 3. 1. Elastingumo samprata ir skaičiavimas Elastingumas – tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Skiriamas paklausos elastingumas ir pasiūlos elastingumas. Paklausos elastingumas kainai išreiškia pirkėjų reakciją į kainų pokyčius, o pasiūlos elastingumas kainai išreiškia pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Šių pokyčių sąveikos santykio negalima analizuoti naudojantis absoliučiais dydžiais, nes prekių kiekio ir kainos matavimo vienetai skiriasi tarpusavyje (pavyzdžiui, litai ir kilogramai).Todėl imamas šių pokyčių procentinis santykis, kuris išreiškiamas koeficientu. Paklausos ir pasiūlos elastingumą kainai galima išreikšti matematiškai: kaip perkamo arba parduodamo prekės kiekio procentinio pokyčio ir kainos procentinio pokyčio santykį. (1.3.) (1.4.) Paklausos elastingumo kainai koeficientas visuomet neigiamas, nes kaip teigia paklausos dėsnis – paklausos apimties kitimas yra atvirkščiai proporcingas kainos kitimui. Į tai galima nekreipti dėmesio (dažnai minuso ženklas tiesiog nerašomas), nes pardavėją domina absoliutus procentinis pokyčio dydis. Elastingumo kainai skaičiavimui naudojami du būdai: 1. Taško, taikomas, kai labai nedaug kinta kaina ir paklausos ar pasiūlos apimtis. (1.5.) Pavyzdžiui, jei prekės kaina padidėjo nuo 99 Lt iki 100 Lt, o paklausa sumažėjo nuo 2004 iki 2000 vnt., tai galima pasinaudoti taško metodu. . 2. Lanko (arba vidutinis), taikomas, jeigu kainos ir paklausos ar pasiūlos pokyčiai yra dideli ir tarp jų yra pakankamas laiko tarpas. Šis elastingumo koeficiento nustatymo būdas remiasi vidurio taško taisykle ir kur kas patikimesnis. ; (1.6.) Pavyzdžiui, jeigu prekės kaina padidėjo nuo 5 Lt iki 6 Lt, o paklausos kiekis sumažėjo nuo 40 iki 5 vnt., tai: . Galimi keli paklausos ir pasiūlos elastingumo kainai atvejai: Absoliutus elastingumas – situacija, kai pats mažiausias kainos procentinis pokytis sukelia didžiausią galimą paklausos arba pasiūlos apimties procentinį pokytį, ir E → ∞ Tokia situacija galima retai ir tik tobulos konkurencijos rinkoje, kai visi gamintojai siūlo vienarūšį produktą ir parduoda jį už rinkoje nusistovėjusią kainą. Jei kuris nors pardavėjas kainą padidina, galima tikėtis, kad paklausos apimtis sumažės iki nulio. Absoliutus neelastingumas – kai kainos procentinis pokytis nesukelia jokio paklausos ar pasiūlos apimties procentinio pokyčio ir E = 0. Tokia paklausa gali būti tada, kai prekė gyvybiškai svarbi vartotojui (pavyzdžiui, vaistai sunkiai sergančiam ligoniui). Santykinis elastingumas – tai padėtis, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia didesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą ir E>1. Santykinis neelastingumas – tokia situacija, kai kainos procentinis pokytis sukelia mažesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pokytį ir 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!