XXI a. vis dažniau pastebima, kad jaunimą supa žalingi įpročiai. Dabar mažiau yra ne tų, kurie vartoja alkoholį ar rūko, o tų, kurie atsisako. Alkoholizmo, rūkymo ir narkomanijos problema vis didėja. Žalingas įprotis virsta priklausomybe nuo kurio nors svaigalo. Pristatymo objektas – žalingi įpročiai, jų prevencija. Pristatymo tikslas – atskleisti žalingų įpročių samprata ir jų prevencijos būdus. Pristatymo uždaviniai: 1. Atskleisti žalingų įpročių rūšis. 2. Atskleisti žalingų įpročių prevencijos būdus.
• Žalingus įpročius dažniausiai siejame su besaikiu alkoholio , tabako ar kitų kvaišalų vartojimu, tad kartais nepastebime mažiau akivaizdžių kenkimo sau ir aplinkiniams formų.
• Prisirišimas prie azartinių lošimų, žalingi mitybos įpročiai , užsisėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio, darboholizmas tai tik keletas psichologinių priklausomybių pavyzdžių, kurie būdingi tiek jaunajai tiek vyresniajai kartai.
• Mums visiems yra būdingas įgimtas troškimas siekti malonumo. Tad prigimtis kiekvieną iš mūsų daro neatsparų įvairiausiems žalingiems įpročiams.
• Psichiką veikiančios medžiagos ar kita žalinga veikla sukuria iliuzijų pasaulį, kuriame asmuo išsivaduoja nuo psichologinės įtampos. Iš pradžių tokiu būdu vaikomasi išskirtinio malonumo , tačiau ilgainiui žalingi įpročiai tik padeda trumpam pašalinti nemalonius potyrius, kuriuos sukelia realus gyvenimas.
• Žalingas įprotis savo galia neretai prilygsta prigimtiniams instinktams, tad jis dažnai tampa viena iš pagrindinių asmenybės varomųjų jėgų.
• Teorijų apie narkotikų vartojimo priežastis yra daug ir labai ivairių. Psichologai, jaunuolių eksperimentuojančių su narkotikais priežastis suskirstė į tris grupes:
• Įtampos sumažinimas ar streso įveikimas. Narkoti – nės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos. Narkotinių medžiagų vartojimas tampa įtampos ar streso įveikimo būdu.
• Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis tikslas – naujovės ir malonumo siekimas.
• Bendraamžių įtaka. Svaigiųjų medžiagų vartojimą lemia socialinės priežastys. Norima kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų. Be abejo, ne visi narkotikų pabandę asmenys ateity ima vartoti narkotikus, kaip ir ne visi vartojantys tampa narkomanais. Pagal narkotikų vartojimo dažnumą asmenys skirstomi į 5...

• Didelė dalis tėvų gyvenimo būdo atsiliepia atžalai.
• Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus.
• Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.
Alkoholizmo požymiai
• Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
• Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
• Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
• Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
• Atminties užtemimai - visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
• Pastangos slėpti gėrimą - praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie reiškiniai praeina.
• Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie reiškiniai praeina.
• Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.
• Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.
Ligos eiga
• I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.: kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.
• II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.
• III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijų. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.
Alkoholio poveikis sveikatai ir žmonėms
• Alkoholis sukelia...

Temos aktualumas – tema „Žalingi įpročiai“ šiais laikais yra labai aktuali. Šiuolaikinė visuomenė yra labai stipriai pažengusi į priekį, tad keičiasi ir žmonės. Didelė dalis paauglių nori greitai suaugti, tad padeda elgtis taip kaip suaugę daro. Vienas iš tų elgesio pavyzdžių yra rūkymas ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Šia tema kalbama mokyklose, yra daug parašytų knygučių, leidinių, straipsnių, vyksta įvairiausi prevenciniai projektai ir t.t. norint apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių.
Objektas: Vilniaus jaunimas.
Dalykas: vilniečių nuomonė apie rūkymą ir alkoholį.
1. Nustatyti kodėl jaunimas pradėjo rūkyti.
◦ Tikėtina, kad rūkantys draugai skatina rūkyti nerūkančius.
◦ Tikėtina, kad rūkymas – mada.
◦ Tikėtina, kad jie pradėjo rūkyti iš smalsumo.
2. Sužinoti kaip dažnai jaunimas vartoja alkoholį.
Hipotezės:
▪ Tikėtina, kad jaunimas linksminasi vartodami alkoholį.
▪ Tikėtina, kad jaunimas labai retai vartoja alkoholį, tik per šventes.
▪ Tikėtina, kad alkoholis visų problemų spendimo būdas.
3. Sužinoti kokią įtaką jaunimui darytų alkoholio ir rūkalų pabrangimas.
Hipotezės:
◦ Tikėtina, kad tai sumažintų alkoholio ir cigarečių vartojimą jaunimo tarpe.
◦ Tikėtina, kad nesumažintų alkoholio ir cigarečių vartojimo.
◦ Tikėtina, kad gertų alkoholinius gėrimus ir rūkytų tuomet, kai linksminsis arba per šventes.
KAS YRA ŽALINGAS ĮPROTIS?
Terminas „žalingas įprotis“ (addiction- angl.) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Pasidavimas žalingam įpročiui įvyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Ši veikla ar medžiaga užvaldo jo gyvenimą ir, jei jis neranda būdo, kaip iš jos išsivaduoti, galiausiai jį sunaikina. Specialistai, dirbantys šioje srityje, taip pat pripažįsta, kad žalingas įprotis - vergavimas tam tikrai medžiagai ar veiklos formai.
Teisingas žalingo įpročio apibrėžimas turi apimti svarbiausias jo savybes, sykiu eliminuodamas neesmines ar nepilnutinai su juo susijusias. Kiekvienas žalingas įprotis turi keturias pagrindines savybes: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą ir destruktyvumą. Žalingam įpročiui vystantys ir gilėjant, visi jo komponentai tampa vis stipresni.
Prisirišimas.
Labai stiprus, visa kita užgožiantis poreikis. Žalingo įpročio apimtas individas jaučia nuolatinį ir neatsispiriamą poreikį alkoholiui, nikotinui ar kokiai kitai medžiagai.
Priklausomybė.
Svarbiausias...

Sveika gyvensena yra plati sąvoka, apimanti ne vieną gyvenimo sritį. Daugelis nori gyventi sveikai, tačiau nežino nuo ko pradėti. Sveikos gyvensenos modelis pirmiausia atsiranda galvoje ir tik vėliau gali pereiti į konkrečius veiksmus. Tam reikia protiškai subręsti. Protiškai subręsti, kad galėtum teisingai sverti, kas labiau apsimoka – ar dabar gyventi nesveikai, žaloti savo organizmą ir senatvėje turėti krūvą sunkių lėtinių ligų, ar rūpintis savimi ir taip atitolinti senatvę ir prailginti gyvenimą.
Šiais laikais rūkymas, alkoholis ir narkotikai yra bene opiausia žmonių problema. Žmonės įgyja žalingų įpročių dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui, dėl šeimyninių nesutarimų, finansinės krizės, artimųjų netekties arba, tiesiog, norėdami atsipalaiduoti. Kovoti su šia liga yra labai sunku. Tam reikia daug valios ir pastangų, reikia besąlygiško artimųjų palaikymo. Norint stabdyti žalingų įpročių progresavimą, reikia pradėti tai daryti nuo mažumės. Visų pirma, būtina tinkamai auklėti vaikus, įdiegti jiems meilę sau. Gana dažnai vaikams ir paaugliams iškyla problemų dėl rūkymo, alkoholio ar kitokių narkotinių medžiagų vartojimo. Vieni norėtų pabandyti, bet abejoja ar verta, kiti jau pradėjo ir susidūrė su tam tikrais sunkumais, dar kiti nori mesti, tačiau nežino, kaip tai padaryti, arba yra girdėję, kad metant rūkyti gali būti neigiamos pasekmės.
Krikščionys įsitikinę, kad gyvybė yra Dievo dovana, todėl svarbu ją prideramai saugoti. Krikščioniškasis idealas reikalauja vengti tokios veiklos ir tokių aplinkybių, kurios gali sukelti grėsmę gyvybei, įstumti ją į pavojų. Todėl krikščionybė negali toleruoti žalingų įpročių, kaip vieno savigriovos ir kenkimo kitų sveikatai, būdų.
• slopinamieji preparatai,
• stimuliuojantys preparatai,
• tikrieji narkotikai,
• haliucinogenai.
Ir tėvams ir vaikams labai svarbu žinoti narkomanijos požymius. Tėvams – kad galėtų laiku ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams – kad nesusidraugautų su narkomanais. Narkomanas paprastai atrodo taip:
• Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs pažeisti dantys.
• Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais ilgom rankovėm.
• Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.
• Dažnai keičiasi jo nuotaikos.
• Vengia...

Žalingi įpročiai – susiformavę polinkiai, kurie kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui, kartais – aplinkiniams.
• Rūkymas, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas (narkomanija).
• Psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų.
Žalingi įpročiai gali sukelti abstinencijos sindromą.
Visame pasaulyje žalingų įpročių turi ~10 % žmonių.
Abstinencijos sindromas – sveikatos sutrikimas, atsirandantis asmenims, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, nustojus vartoti arba sumažinus jų vartojimą.
Dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai – įvairios priklausomybės; pvz:
PRIKLAUSOMYBĖ NUO RŪKYMO
SIMPTOMAI:
• Rūkimu piktnaudžiaujama;
• Medžiaga vartojama ir toliau, nepaisant jaučiamo neigiamo poveikio;
• Išsivysto didelė tolerancija medžiagai;
• Pasireiškia abstinencijos simptomai bandant nustoti vartoti;
• Vartojimas asmeniui tampa prioritetu, nepaisant žalos sveikatai, asmenybei ir socialiniai veiklai.
Nuolatinis nikotino vartojimas sukelia priklausomybę, tad dauguma rūkančiųjų negali nustoti rūkyti savo noru, patiria fizinius ir psichologinius abstinencijos simptomus.
Tabako vartotojai, kurie pradeda rūkyti dar būdami paaugliai, dažniausiai tampa labiau priklausomi nei tie, kurie pradeda vartoti suaugę.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ
SIMPTOMAI:
• Jaučiamas...

žalingi, bet ir ilgainiui tampa įpročiais, kurie apsunkina gyvenimą.
paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra nikotino, kuris turi
trumpalaikį stimuliuojantį poveikį, tačiau sukuria stiprią fiziologinę ir
psichologinę priklausomybę.
Kas yra elektroninės cigaretės?
cheminės medžiagos
Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti
keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus.
Tikriausiai jau nebereikia kartoti, kad rūkymas yra
žalingas tavo sveikatai. Tabako dūmuose randama per
4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi
kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti
kancerogenais, kurie sukelia vėžį...

Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės užsimezgimo ir žmogui būtina per visą jo gyvenimą. Vaikų sveikatą lemia daug priežasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49-53% ją lemia žmogaus gyvenimo būdas. Lietuvos vaikų sveikatos analizė rodo, kad problemų yra daug. Plačiai paplitęs dantų ėduonis, kaulų ir raumenų sistemos, regos aštrumo sutrikimai, daugėja psichikos susirgimų. Vidutiniškai kas antras moksleivis turi nors vieną, o kas penktas, šeštas - du sveikatos rizikos veiksnius (1997, Zaborskis).
15,5 % moksleivių Lietuvoje vartoja narkotikus;
40 % moksleivių Lietuvoje rūko. (Kretingos PSC duomenys).
Taigi sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Svarbu nuo mažens skiepyti sveikos gyvensenos principus, skatinti rūpintis tiek fizine, tiek dvasine sveikata. Augantis žmogus imlus ir lengvai pažeidžiamas, todėl vaikui reikia žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos.
Vykdymo vieta. Projektas bus vykdomas vidurinėje mokykloje.
Dalyviai: ketvirtų klasių moksleiviai.
Trukmė. Penkios dienos.
Tikslas. Sveikos gyvensenos mokymas ir propagavimas.
Metodai: seminarai, darbas grupėje, savarankiškas darbas, žaidimas.
Programos – projekto uždaviniai:
• suteikti žinių, įgūdžių ir suformuoti nuostatas, kurios skatintų sveikos gyvensenos praktiką ir būtų naudingos patiems mokiniams, jų šeimoms, bendruomenei;
• formuoti socialinius įgūdžius;
• skatinti mokinių pasitikėjimą savimi;
• skatinti mokinių kūrybiškumą.
VEIKLOS PLANAS
Pirma diena - tema „Narkotikai“
Uždaviniai:
1. Aptarti: žodį ,,Narkotikai;
2. Išsiaiškinti, kodėl žmonės įpranta vartoti vaistus ir narkotikus.
Siūloma veikla:
◦ Diskusija „Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ?“
◦ apibūdinti narkotikus kaip cheminę medžiagą, kuri paveikia jausmus, mąstymą, elgesį;
◦ aptarti, kodėl žmonės vartoja narkotikus, kaip jie paveikia protą, kūną;
◦ kalbėti apie įstatymus, draudžiančius narkotikų platinimą ir pardavimą.
Namų darbas: paruošti plakatą mokyklos stendui, žalingų įpročių prevencijos tema.
Antra diena - tema „Alkoholio poveikis organizmui“
Uždaviniai :
1. Paaiškinti, kaip alkoholis skaidomas organizme;
2. Paaiškinti, kaip alkoholis veikia organizmą.
Siūloma veikla:
◦ aptarti namų darbą, geriausius darbus atrinkti mokyklos stendui;
◦ apibūdinti alkoholio veikimo požymius;
◦ sukurti alkoholio antireklamą (kaip pavyzdį pateikti tabako antireklamą, žr. priedą
Trečia diena -...

Šiais laikais žmonės turi labai daug žalingų įpročių. Žmonės turėdami žalingų įpročių dažniausiai net nesistengia jų atsikratyti. Šita tema yra labai svarbi mūsų gyvenimui. Labiausiai žinomas žalingas įprotis yra rūkalai. Šiais laikais labai daug žmonių rūko. Taip pat dar labai svarbūs žalingi įpročiai yra narkomanija ir alkoholizmas. Šitokie žmonės gadina ir trumpina savo gyvenimą to dažniausiai nepripažindami. Rūkymo ir alkoholizmo galima atsigratyti, bet narkomanijos ne. Narkomanija yra pati klastingiausia liga, nes nuo jos nebegalima atprasti ir toliau gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Plinkšių kaime labiausiai paplitęs žalingas įprotis yra alkoholizmas. Labiausiai jis kenkia paaugliams kurie vartoja alkoholinius gėrimus. Labiausiai jie žaloja save bet būna, kad dar pritraukia ir kitų paauglių. Alkoholinius gėrimus vartoja 6-10 klasių mokiniai.
Literatūros pagalba supažindinsiu su žalingų įpročių pasekmėmis ir rezultatais, nurodysiu pagrindines žalingų įpročių sukeliamas ligas ir atlikti tyrimą tarp mokinių ir išsiaiškinti kiek mokinių yra turėję kontaktų su žalingais įpročiais.
Elgesys ar polinkis, tapęs gyvenime įprastu, pastoviu, vadinamas įpročiu. Jo susidarymas glaudžiai susijęs su sąliginiais refleksais. Kodėl vienų žmonių įpročiai vienoki, o kitų—kitokie? Iš esmės tai priklauso nuo dviejų dalykų — nuo papročių ir asmeninių žmogaus savybių. (Paprotys — tai įprastas, nusistovėjęs gyvenimo bei elgesio būdas.) Naudingi įpročiai padeda žmogui vystytis, būti kūribingam, sveikam ir prailgina gyvenimą. Prie jų priklauso ir visi higienos įpročiai. Juos svarbu ugdyti nuo pat mažens.
Tačiau yra įpročių, kurių poveikis neigiamas. Jie trukdo žmogui vystytis, kenkia sveikatai, dėl jų trumpėja amžius, trikdoma darbinė bei kūrybinė veikla. Labai dažnai žmonės žino, kokie kurio nors žalingo įpročio padariniai sveikatai, bet negali jiems atsispirti.
Rūkimas. Laikomasi nuomonės, kad rūkimas yra labai paplitusi narkomanijos rūšis. Europoje rūkoma nuo XV amžiaus pabaigos. Šį potraukį lemia įvairios priežastys. Kai kam patinka visas rūkimo rituoalas, kitus traukia gražios rūkalų reklamos, berniukai pradeda rukyti mėgdžiodami suaugusiuosius ir t. t.
Laikui bėgant, tabako dūmai pažeidžia lūpų, liežuvio, gomurio ir gerklų gleivinę, sukelia sausą kosulį ir burnos...

ALKOHOLIZMAS – dažno alkoholinių gėrimų vartojimo sukelta liga, kuri reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui ir lėtine intoksikacija, fizine ir psichine asmens priklausomybe nuo alkoholio, sukeliančia socialinę ir psichinę žmogaus degradaciją.
ALKOHOLIKAS – tai žmogus, vyras ar moteris, kuris priklauso nuo alkoholio.
NARKOMANIJA – tai dažno narkotinių medžiagų vartojimo sukelta liga, kuri reiškiasi potraukiu narkotikams, fizine ir psichine asmens priklausomybe nuo narkotikų.
NARKOMANAS – tai žmogus, vyras ar moteris, kurių gyvenimas yra priklausomas nuo narkotikų.
RŪKYMAS – mažoji arba buitinė narkomanija.
RŪKANTYSIS – tai žmogus, vyras ar moteris, kuris rūko ir yra priklausomas nuo cigarečių.
ĮVADAS
Narkotikai naudojami nuo senų laikų, o dabar yra dar labiau paplitę paauglių ir suaugusiųjų tarpe. Bėgant metams daugėja smurto. Kompiuteriai ir internetas vietoj realios siūlo tariamą realybę. Realios tikrovės jausmo stoka ir vis didėjantis stimuliatorių vartojimas – tai būdingi mūsų laikų bruožai.
Kiekvienas žalingas įprotis turi tris pagrindines savybes: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą. Žalingam įpročiui vystantis ir gilėjant, visi jo komponentai tampa vis stipresni.
Prisirišimas yra labai stiprus, visa kita užgožiantis poreikis.
Svarbiausias priklausomybės komponentas yra visiškas pasikliovimas tam tikra veikla, žmogumi ar medžiaga.
Terminas „žalingas įprotis“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Pasidavimas žalingam įpročiui įvyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Ši veikla ar medžiaga užvaldo jo gyvenimą ir, jei jis neranda būdo, kaip iš jos išsivaduoti, galiausiai jį sunaikina. Specialistai, dirbantys šioje srityje, taip pat pripažįsta, kad žalingas įprotis yra vergavimas tam tikrai medžiagai ar veiklos formai.
Reguliarumas reiškia tai, kad žalingas įprotis tampa nuolatine žmogaus gyvenimo dalimi. Žinoma, įvairiems žmonėms žalingo įpročio apraiškų pasikartojimo dažnumas labai skiriasi. Be to, žalingo įpročio apraiškų dažnis gali keistis – jos gali kartotis vis rečiau, individui įgyjant daugiau atsparumo kovoje su savo įpročiu, ar, priešingai, vykstant asmenybės dagradacijai, tai, kas prasidėjo kassavaitinis ar kasdvisavaitinis reiškinys, netrukus gali tapti kasdienine norma.
PROBLEMOS AKTUALUMAS:
Į alkoholio liūną...

Įprotis yra polinkis daryti tam tikrus veiksmus, virtęs su vidiniu poreikiu juos kartoti.
Kas yra žalingas įprotis?
Įprotis, susiformavęs polinkis, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui (šeiminiams santykiams, darbui), kartais – aplinkiniams. Dažniausiai pasitaikantys žalingi įpročiai – įvairios priklausomybės
Rūkymas
Rūkymas:
Rūkymo būdai:
1. Cigaretė;
2. Cigaras;
3. Pypkė;
4. Kaljanas;
5. Bongas (vandens pypkė).
Mokslinių tyrimų duomenimis:
apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti paauglystėje;
75-80 proc. rūkančiųjų norėtų atsisakyti tabako, tačiau tik 5-7 proc. tai padaryti pavyksta
savarankiškai, be kitų pagalbos;
10-15 proc. rūkančiųjų atsisako tabako padedami sveikatos prieţiūros specialisto.
Rūkymas:
Rūkymą įtakojantys veiksniai:
Nikotino poveikis psichikai – tabako dūmuose yra nikotino, kuris yra psichostimuliatorius.
Nikotinas sukelia trumpalaikį atminties ir koncentracijos pagerėjimą, tačiau tuo pačiu sumaţina
acetilcholino išsiskyrimą. Dėl to nikotinas, pakeisdamas natūralią smegenų medţiagą, greitai
sukelia priklausomybę;
Priklausomybė nuo nikotino – dauguma rūkančiųjų tai daro ne savo noru – jie yra bandę mesti, bet
jiems nepavyko. Metus rūkyti, pasireiškia abstinencijos reiškiniai, tokie kaip nemiga, dirglumas,
nerimas, širdies ritmo sumaţėjimas. Statistikos duomenimis, iš metusiųjų rūkyti 60 proc. vėl
pradeda maţiau nei po 3 mėnesių;
Tėvų rūkymas – rūkančių tėvų vaikai patys daţniau pradeda rūkyti;
Filmai ir televizija – filmų ir TV laidų herojai rūko, tuo būdu rūkymas siejamas su sėkmingu,
normaliu ir priimtinu elgesiu;
Depresija – ţmonės, kuriems buvo diagnozuotas koks nors depresinis susirgimas, rūko daţniau,
rečiau ir maţiau sėkmingai meta rūkyti.
Rūkymas:
Rūkymo žala sveikatai:
• Rūkymas ir mutacijos
• Nustatyta, kad vidutiniškai 15 surūkytų cigarečių sukelia vieną taškinę mutaciją ţmogaus genome.
• Piktybinėse vėţio ląstelėse būna maţdaug 10–30 tūkst. taškinių mutacijų, iš kurių keletas šimtų,
• paprastai, tenka baltymus koduojančiai daliai.
Rūkymas ir kvėpavimo takų ligos
• Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos,
• bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rūkantys ţmonės lėtiniu bronchitu serga 5,5
• karto, o plaučių vėţiu – 10 kartų daţniau negu niekada nerūkiusieji. Rūkančių tėvų vaikai taip pat
• daţniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma ir plaučių vėţiu. Rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių
• ligų yra didesnis nei...