Jaunimo žalingi įpročiai

ĮVADAS Temos aktualumas – tema „Žalingi įpročiai“ šiais laikais yra labai aktuali. Šiuolaikinė visuomenė yra labai stipriai pažengusi į priekį, tad keičiasi ir žmonės. Didelė dalis paauglių nori greitai suaugti, tad padeda elgtis taip kaip suaugę daro. Vienas iš tų elgesio pavyzdžių yra rūkymas ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Šia tema kalbama mokyklose, yra daug parašytų knygučių, leidinių, straipsnių, vyksta įvairiausi prevenciniai projektai ir t.t. norint apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių. Objektas: Vilniaus jaunimas. Dalykas: vilniečių nuomonė apie rūkymą ir alkoholį. Tikslai ir uždaviniai: 1. Nustatyti kodėl jaunimas pradėjo rūkyti. Hipotezės: ◦ Tikėtina, kad rūkantys draugai skatina rūkyti nerūkančius. ◦ Tikėtina, kad rūkymas – mada. ◦ Tikėtina, kad jie pradėjo rūkyti iš smalsumo. 2. Sužinoti kaip dažnai jaunimas vartoja alkoholį. Hipotezės: ▪ Tikėtina, kad jaunimas linksminasi vartodami alkoholį. ▪ Tikėtina, kad jaunimas labai retai vartoja alkoholį, tik per šventes. ▪ Tikėtina, kad alkoholis visų problemų spendimo būdas. 3. Sužinoti kokią įtaką jaunimui darytų alkoholio ir rūkalų pabrangimas. Hipotezės: ◦ Tikėtina, kad tai sumažintų alkoholio ir cigarečių vartojimą jaunimo tarpe. ◦ Tikėtina, kad nesumažintų alkoholio ir cigarečių vartojimo. ◦ Tikėtina, kad gertų alkoholinius gėrimus ir rūkytų tuomet, kai linksminsis arba per šventes. KAS YRA ŽALINGAS ĮPROTIS? Terminas „žalingas įprotis“ (addiction- angl.) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Pasidavimas žalingam įpročiui įvyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Ši veikla ar medžiaga užvaldo jo gyvenimą ir, jei jis neranda būdo, kaip iš jos išsivaduoti, galiausiai jį sunaikina. Specialistai, dirbantys šioje srityje, taip pat pripažįsta, kad žalingas įprotis - vergavimas tam tikrai medžiagai ar veiklos formai. Teisingas žalingo įpročio apibrėžimas turi apimti svarbiausias jo savybes, sykiu eliminuodamas neesmines ar nepilnutinai su juo susijusias. Kiekvienas žalingas įprotis turi keturias pagrindines savybes: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą ir destruktyvumą. Žalingam įpročiui vystantys ir gilėjant, visi jo komponentai tampa vis stipresni. Prisirišimas. Labai stiprus, visa kita užgožiantis poreikis. Žalingo įpročio apimtas individas jaučia nuolatinį ir neatsispiriamą poreikį alkoholiui, nikotinui ar kokiai kitai medžiagai. Priklausomybė. Svarbiausias priklausomybės komponentas yra visiškas pasikliovimas tam tikra veikla, žmogumi ar medžiaga. Frazė „man reikia tavęs, pabūk su manimi“ reiškia, kad, išėjus žmogui, kuriam ši frazė buvo skirta, mes pasijusime vieniši, suvaržyti, sugniuždyti, ar pasimetę. Tad priklausomybė nuo žalingo įpročio yra žinojimas, kad, vienaip ar kitaip nepasielgus arba nepriėmus būtinos nikotino medžiagos, etilo ar kitos medžiagos, įvyks kažkas negero ar apims kankinanti būsena. Reguliarumas. Reguliarumas reiškia tai, kad žalingas įprotis tampa nuolatine žmogaus gyvenimo dalimi. Žinoma, įvairiems žmonėms žalingo įpročio apraiškų pasikartojimo dažnumas labai skiriasi. Pavyzdžiui, linkęs persivalgyti žmogus šį savo įprotį gali „apreikšti“ tik kartą per pusmetį, o „formos viršūnę“ pasiekęs alkoholikas gali „stiprintis“ kiekvieną dieną. Be to, žalingo įpročio apraiškų dažnis gali keistis - jos gali kartotis vis rečiau, individui įgyjant daugiau atsparumo kovoje su savo įpročiu, ar, priešingai, vykstant asmenybės degradacijai, tai, kas prasidėjo kaip kassavaitinis ar kas dvisavaitinis reiškinys, netrukus gali tapti kasdienine norma. Destruktyvumas. Destruktyvumas reiškia tai, kad tam tikras elgesys daro žalą pačiam jo atlikėjui, jo aplinkai bei aplinkiniams žmonėms. Be abejo, destruktyvumo lygmuo atskirais atvejais gali labai skirtis. Vieną sykį asmenybės destrukcija ar žala aplinkiniams žmonėms gali būti žaibiškas ir su sunkioms pasekmėmis – savižudybė, žmogžudystė ir pan. Suprantama, egzistuoja ir aibė tarpinių variantų. Šiuos elementus sudėjus į krūvą, žalingą įprotį galima apibrėžti kaip būseną, kurioje individas reguliariai vartoja tam tikras medžiagas, atlieka tam tikrus veiksmus ar užsiima tam tikra veikla, reaguodamas į stiprų, neretai visa kita užgožiantį poreikį, kurio nepaisydamas, jis patirtų didelį diskomfortą ar netgi rimtai susirgtų. Vartodamas tam tikras medžiagas bei atitinkamai elgdamas, žalingo įpročio supančiotas individas neša žalą sau ir aplinkiniams. Taikant šį apibrėžimą, gauname teiginį, kad žalingų įpročių aukos yra žmonės, įsitraukę į jiems ir aplinkiniams kenksmingą veiklą, reaguodami į stiprų jos poreikį ir baimę pasekmių, ištiksiančių tuo atveju, jei bandytų šį poreikį ignoruoti. Šis požiūris leidžia daryti išvada, kad žalingų įpročių aukos nėra paprasčiausiai neatsakingi individai, bet žmonės, kurių veiksmus valdo stiprios ir sunkiai valdomos jėgos. Tad žalingas įprotis nėra aiškiai apibrėžiamas reiškinys – neretai sunku nubrėžti liniją tarp žalingo įpročio ir paprasčiausio stipraus poveikio. Tapimas žalingo įpročio auka yra laipsniškas procesas, apibūdinamas potraukio intensyvumu, priklausomybės stiprumu ir destruktyvumo laipsniu: vienas gali būti tik šiek tiek prisirišęs prie vienokios ar kitokio veiklos, o kitais prie to paties gali būti lipte prilipęs. Prisirišimo intensyvumas gali būti susijęs su vartojamos medžiagos ar praktikuojamos veiklos rūšim bei tuo, kiek laiko žalingas įprotis praktikuojamas [2, psl. 2–5]. RŪKYMAS IR CIGARETĖS Tabako istorija Niekas tiksliai taip ir nežino, kada buvo pradėtas rūkyti tabakas. Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutiko vietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų iš palmės ar kukurūzo lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino „tobago“, o užpildą – „cohiba“. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadino tabaku, o suktinę – cigaru. Nikotinas. Prisirišimas prie nikotino. Nikotinas yra aktyvusis tabako ingredientas, patenkantis į organizmą tabako rūkymo ir kramtymo būdu. Nikotinas yra stipriai toksiškas stimuliatorius. Smegenėlėse esančiame emocijų centre nikotinas gerokai padidina pagrindinio neurotransmiterio dopamino kiekį ir tuo būdu paveikia žmogaus nuotaiką. Daugelis žmonių savo nikotino „porciją“ gauna rūkydami cigaretes ir tuo pačiu įsisavindami šimtus kitų kenksmingų junginių, iš kurių toksiškiausi yra anglies monoksidas ir įvairios dervos. Šie toksinai stipriai prisideda prie rūkymo daromos žalos organizmui. Surūkius cigaretę, plaučiuose pasilieka visas išsiskiriantis nikotinas, 90% anglies monoksido bei 70% dervų. Daugelis rūkorių savo “stažą” pradeda paauglystėje, neretai besistengdami demonstruoti vyriškumą ir pasipriešinimą aplinkai. Nepaisant visų įspėjimų ir tabako antireklamos, vos keletas procentų paauglių aiškiai suvokia pavojus, kuriems jie meta iššūkį pradėdami rūkyti. Dar neseniai tabako verslu užsiimančios kompanijos atsisakydavo pripažinti, kad rūkymas yra žalingas ir priklausantys įprotis, bei įžūliai reklamuodavo savo produkcija. Kiekviena kompanija stengdavosi susikurti savo reklamos stilių ir pasitelkti jį reprezentuojančius įvaizdžius. Veikiami psichologinio šios reklamos ir rūkančių bendraamžių spaudimo, daug paauglių dar nesulaukę ir aštuoniolikos jau tampa aršiais rūkoriais [2, psl. 44]. Rūkymo poveikis žmogui: 1. Vėžys Sergamumas plaučių vėžiu priklauso nuo suvartojamo tabako kiekio. Susirgti plaučių vėžiu labiau rizikuoja asmenys, rūkyti pradėję dar vaikystėje ar paauglystėje. Apskritai tabako rūkymas didina plaučių vėžio riziką 10 kartų. Rūkymo problemą komplikuoja ir tai, kad rūkantieji kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Yra duomenų, kad daug rūkančių vyrų žmonų rizika susirgti plaučių vėžiu didėja beveik dvigubai. Rūkančiųjų šeimose didesnė vaikų navikų rizika. Manoma, kad taip yra ne dėl gyvenamosios patalpos užteršimo dūmais, dėl to, kad tabakas pakenkia spermatozoidus dar prieš apvaisinimą. Rūkymas gali būti viena iš gimdos kaklelio vėžio priežasčių. Dabar nustatyta, kad rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivėse yra nikotino ir pagrindinio jo metabolito - kotonino. Be to, aptiktas ir tabako specifinis kancerogenas N – nitrozaminas. Mažesnės jo koncentracijos aptiktos ir nerūkančiųjų, bet prirūkytoje aplinkoje būnančių moterų gimdos kaklelio gleivinėse. Nustatyta ir specifinių DNR pažeidimų. 2. Rūkymas – širdies ligų faktorius Pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis - širdies ir kraujagyslių ligos, iš kurių grėsmingiausia yra koronarinė širdies liga, nusinešanti daugiausia gyvybių. Rūkymas- didysis nepriklausomas koronarinės širdies ligos (KŠL) ir kitų aterosklerozinių ligų rizikos veiksnys. Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priežastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti dramatiškai padidina oraliniai kontraceptikai. Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės širdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių). Rūkymas skatina ne tik širdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę: • padvigubėja smegenų insulto rizika; • siaurėja kojų kraujagyslės; • gali atsirasti pilvo aortos aneurizmas; • venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus; • rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją. ALKOHOLIS Kas yra alkoholis? Pagrindinis alkoholinių gėrimų ingredientas etanolis yra bespalvis, beskonis ir bekvapis cheminis junginys. Tai cukraus ir mielių fermentacijos reakcijos šalutinis produktas. Etanolis - galingas slopinantis preparatas - jis lėtina ir slopina galvos ir stuburo smegenų funkcijas. Mažas alkoholio kiekis žmogų padaro kalbesnį, mažiau suvaržytą, pakelia nuotaiką, elgesys tampa spontaniškas, nevaržomas, atsiranda polinkis rizikuoti, sumažėja baimė ir drovumas. Didesni alkoholio kiekiai toliau silpnina veiksmų kontrolę - prarandama koordinacija, kalba tampa neaiški. Sumažėja socialinių ir moralinių tabu reikšmė. Tai neretai lemia netinkamą elgesį. Įdomus fenomenas pasireiškia, kai išgeriamas nemažas alkoholio kiekis. Gėrėjas praranda du kontrolės svertus: išnyksta ne tik socialinė, moralinė ir fizinė savikontrolė, bet ir galimybė suvokti, kad savikontrolė yra prarasta [4]. Alkoholio lygmenys: • Lengvas slopinantis efektas. Padedantis lengviau bendrauti bei ištirpinantis tarpusavio barjerus ir kompleksus; • Gilesnio slopinimo būsena. Blokuojama judesių, kalbos, mąstymo kontrolė ir blaivus situacijos vertinimas; • Blokavimo būsena. Apsinuodijimas alkoholiu, kuris jau gresia mirtimi.[2, psl. 41] Alkoholio istorija Lengviausiai pagaminama narkotinė medžiaga, žinoma, yra alkoholis; esant tinkamoms sąlygoms jis susidaro pats. Parūgusius vaisius yra pamėgę net drambliai ir papūgos. Todėl nenuostabu, kad ir žmonės netruko perprasti bei tikslingai taikyti alkoholio gamybos metodą. Pirmasis alus buvo pagamintas maždaug 8 000 m. pr. Kr. Mažojoje Azijoje, pirmasis vynas – 6 000 m. pr. Kr. Armėnijoje. Šiais duomenimis dėl skurdžių radinių neretai abejojama, tačiau tarp senųjų klestėjusių kultūrų Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje ir Kinijoje palikimo nuo pat pradžių būta reliktų, bylojančių apie įvairių narkotikų vartojimą. Tačiau atrodo, kad šios medžiagos beveik niekad nebuvo vartojamos dėl paties vartojimo; kaip minėta, tai buvo susiję su religinėmis ceremonijomis. To pavyzdžių galima rasti visais laikais ir visuose kontinentuose, pavyzdžiui Senovės Kinijoje protėviams pagerbti dideliais kiekiais buvo geriamas su kurpelėmis sumaišytas alkoholis. Alkoholio įtaka žmogui Etanolio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ir net nuodų įsiurbimas. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus (pvz.: smegenis). Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija (nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis ). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų (pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių ) ir silpnina ją jaudinančių vaistų (pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų ) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų (pvz.: nervinėse skaidulose sulėtėja nervinių impulsų perdavimo greitis). Etanolis veikia kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, mažina baimę, lėtina bronchų gleivinės, virpamojo epitelio veiklą, nuo didelės dozės – viduriuojama, piktnaudžiaujant vystosi kepenų cirozė, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina lytinių hormonų gamybą, kenkia medžiagų apykaitai, lėtina akių judesius, akyse ima dvejintis, sutrikdo erdvės jutimą, blogina klausą, sutrikdo pusiausvyrą [4]. Prisirišimas prie alkoholio Žmonės, prisirišę prie alkoholio, vadinami alkoholikais, o jų būsena–alkoholizmu. Yra keletas priežasčių, dėl kurių ši etiketė labai plačiai paplitusi. Tačiau yra ir argumentų, skatinančių pakeisti požiūrį į alkoholizmo problemą. Alkoholizmas yra sunkį būsena, kelianti pavojų gyvybei. Ji ne tik sugriauna alkoholiko gyvenimą, bet ir kelia didžiules problemas šalia jo gyvenantiems žmonėms. Tai ypač galioja kalbant apie sutuoktinį ir vaikus, kurių gyvenime ilgalaikiai artimi santykiai su alkoholiku palieka neišdildomą pėdsaką. Alkoholizmo būsena tai beatodairišką svaiginimąsi alkoholiu, visiškai ignoruojant jo daromą akivaizdžią fizinę bei dvasinę žalą. Ši būsena turi keletą charakteringų savybių, pasireiškiančių trimis alkoholizmo stadijomis: • adaptacinė (ankstyvoji) – pagal suvartojamų svaigalų kiekius neretai sunku atskirti nuo paprasto „kultūringo“ išgėrinėjimo. Šios stadijos požymis yra ne tik polinkis išgerti, kiek susiformavęs tam tikras individo emocinis santykis su alkoholiu. Štai keletas tipinių pirmosios stadijos charakteristikų: alkoholio vartojimas kaip priemonė įgyti gerą savijautą; ilgesnį laiką nevartojus alkoholio–vis stiprėjantis trūkumo jausmas ir bloga nuotaika; nuolatinio išgėrinėjimo įpročių įvairiomis progomis ir aplinkybėmis ugdymasis. Įgyjamas polinkis bendrauti tik su stikliuko mėgėjais; į draugus renkamieji tik tie, kurie toleruoja ar aktyviai palaiko girtuokliavimą. Tai gali būti alkoholikai arba individai, toleruojantys nesaikingą gyvensena ir vienadienę pasaulėžiūrą – tiks gyvenimo ir pasaulėžiūros modelis dažniausiai susiformuoja vėlyvame paauglystės ar ankstyvame brandos amžiuje. • priklausomybės (kritinė) – posūkis nuo alkoholio vartojimo nuotaikos pagerinimui prie jo vartojimo siekiant patenkinti jo nuolatinį poreikį, atsikratyti pagirių sindromo arba paprasčiausiai apsvaigti, nors individas gali tai ir neigti. Priimami alkoholio kiekiai didėja, ima rodytis požymių, kad žmogus pamažu praranda savo gyvenimo kontrolę. Jis ima vartoti alkoholį tokiu laiku ir tokiose vietose, kur anksčiau sau to jokiu būdu neleisdavo – anksti ryte, darbo metu ar pasilikęs vienas namuose. Vos pajutęs galimybę išgerti, jis pasidaro labai nekantrus ir nervingas. Atsiranda asmenybės pokyčių – nebesirūpinimas aplinkiniais ir jų reikalais, nuotaikos nepastovumas, atsidavimas vien tik savo reikalams. Žmogus vengia emocionaliai bendrauti, atvirai reikšti savo jausmus, o tai lemia santykių su artimaisiais atšalimą. Atsiranda ir fiziniai pokyčiai – nemiga, pykinimas, kūno, ypač galūnių, virpesys. Pats žmogus stengiasi užmaskuoti savo išgėrinėjimo mastą, jį įvardinti kitais vardais arba dėl savo situacijos kaltina kitus. Šioje stadijoje, kuri gali trukti nuo penkerių ik penkiolikos metų, žmogus nuo alkoholio jau priklauso ir fiziškai ir psichologiškai. • degradacijos (chroniška) stadija – pasižymi tokiomis giliomis asmenybės problemomis, kaip kraštutiniai nuotaikos svyravimai, pykčio protrūkiai, polinkis į depresiją ir savižudybę, tolydžio gilėjanti izoliacija. Asmeninės problemos pasiekia kritinį lygmenį, atsiranda rimtų finansinių bei darbo problemų; iškyla darbo netekimo grėsmė. Pašalyje ir santykiai su šeimos nariais, kurie neretai baigiasi skyrybomis ir bendravimo nutrūkimu. Tęsiasi ir fizinis nuosmukis, atsiranda virškinimo problemų, patinsta audiniai, pakenkiamos kepenys. Sutrinka smegenų funkcijos, dėl ko stipriai suprastėja atmintis. Yra alkoholikų, kurie nusigeria tik kartą per mėnesį. Yra ir tokiu, kurie ramiai ir tyliai, nekovodami su savo įpročiu ir nesistengdami argumentuoti savo veiksmų, kasdien nusigeria kone iki komos būsenos. Kokiu būdu alkoholizmas bepasireikštų žmogaus gyvenime, jo pagrindinis požymis yra nesugebėjimas liautis piktnaudžiavus alkoholiu netgi tuo atveju, kai girtuokliavimas neša didžiulę žalą pačiam ar aplinkiniams. Kartais alkoholikas savo įklimpimą į alkoholizmą pastebi pats paskutinis, tačiau ir pastebėjęs kiek galėdamas stengiasi jį dangstyti, neretai uoliai padedamas draugų ir artimųjų [2, psl.41–43]. ANKETA Sveiki! Mes esame Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto I kurso studentės - Simona Čaplikaitė, Diana Olševskaja, Svetlana Gaidamovič ir Agnė Kučinskaitė. Šiuo metu mes atliekame apklausą apie tam tikrus jaunimo įpročius. Maloniai prašome atsakyti į anketos klausimus. Apveskite tinkamą atsakymą, jeigu joks netinka parašykite savo. Mes jums garantuojame anonimiškumą ir visi duomenys bus panauduoti tik statistiniams tyrimams. Ačiū, kad sutikote su mumis bendradarbiauti. 1. Kokie, Jūsų nuomone, įpročiai yra žalingi? (Galimi keli atsakymai) a) Rūkymas, b) Sėdėjimas prie kompiuterio, c) Alkoholinių gėrimų vartojimas, d) Šiukšlinimas, e) Plepumas, f) Narkotikai, g) Pertraukinėti, kai kiti šneka, h) Kita, parašykite 2. Ar jūsų nuomonė palanki apie rūkymą? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki) a) 1-4, b) 4-6, c) 6-8, d) 8-10. 3. Išvardinkite 3 pagrindines žalas rūkančiojo žmogaus organizmui. a) Jų oda sensta greičiau, b) Jie turi didesnę tikimybę susirgti odos ir plaučių vėžiu, c) Gali gimti nesveiki vaikai, d) Tokie žmonės greičiau miršta, e) Pasikeičia balsas, tampa storas ir nemalonus ausiai, f) Gali tapti nevaisingi, g) Mažai kenkia organizmui, h) Kita, parašykite 4. Ar jūsų tėvai rūko? a) Taip, b) Vienas iš tėvų, c) Ne. 5. Ar jūs rūkote? a) Taip (eikite prie 6 klausimo), b) Ne (eikite prie 11 klausimo). 6. Pagal ką renkatės cigaretes? (Galimi keli atsakymai) a) Pagal kainą, b) Pagal pavadinimą, c) Pagal skonį, d) Pagal jame esantį nikotino, dervų ir anglies monoksido kiekį, e) Pagal viską, f) Kita, parašykite 7. Kodėl pradėjote rūkyti? (Galimi keli atsakymai) a) Draugų įtaka, b) Smalsumas, c) Kad „sumažinti“ stresą, d) Nes tai yra malonu, e) Nes visi rūko, f) Kita, parašykite 8. Kaip dažnai rūkote? a) Retai, pora cigarečių per dieną, b) Mažiau nei viena pakelį per dieną, c) Apie vieną pakelį per dieną, d) Daugiau nei vieną pakelį per dieną, e) Kita, parašykite 9. Ar norite mesti rūkyti? a) Taip, b) Apie tai negalvojau, c) Ne. 10. Ką darytumėte, jeigu pabrangtų cigaretės? a) Toliau rūkyčiau, b) Mažiau rūkyčiau, c) Rūkyčiau tik kada linksminuosi, d) Mesčiau rūkyti, e) Kita, parašykite 11. Ar bandėte rūkyti? a) Taip (eikite prie 12 klausimo), b) Ne (eikite prie 13 klausimo). 12. Kelerių metų surūkėte pirma cigaretę? a) Iki 10 metų, b) 11-13 metų, c) 14-16 metų, d) 17-19 metų, e) 20 ir daugiau. 13. Ar jūsų nuomonė palanki apie alkoholinių gėrimų vartojimą? a) Palanki, b) Iš dalies, c) Nepalanki. 14. Kaip dažnai geriate? a) Negeriu (eiti prie 18 klausimo), b) Tik per šventes, c) Porą kartų per mėnesį, d) Beveik kiekvieną savaitgalį, e) Kasdien, f) Kita, parašykite 15. Ką dažniausiai geriate? a) Alų, b) Šampaną, c) Sidrą, d) Degtinę, e) Kita, parašykite 16. Kiek pinigų išleidžiate alkoholiniams gėrimams per mėnesį? a) Labai daug, b) Daug, c) Vidutiniškai, d) Mažai, e) Labai mažai, f) Išvis neišleidžiu. 17. Kaip reaguotumėte, jei alkoholis pabrangtų? a) Tiek pat gerčiau, b) Gerčiau tik per šventes, c) Mažiau gerčiau, d) Negerčiau išvis, e) Kita, parašykite 18. Kaip jūs praleidžiate laisvalaikį? • Parašykite 19. Ar kai linksminatės vartojate alkoholinius gėrimus? a) Taip, b) Retkarčiais, c) Ne. 20. Ar įsivaizduojate linksmybes be alkoholio? a) Taip, b) Iš dalies, c) Ne. 21. Ar alkoholis padeda išspręsti problemas? a) Visada, b) Kartais, c) Niekada. 22. Ar mėgstate atsakinėti į anketas? (1-4 labai nemėgstate, 8-10 labai mėgstate) a) 1-4, b) 4-6, c) 6-8, d) 8-10. Jūsų lytis?  Moteris  Vyras Jūsų amžius?  Iki 17 metų  18 ir daugiau AČIŪ, KAD SUTIKOTE DALYVAUTI MŪSŲ APKLAUSOJE. VISO GERO! TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR JŲ REZULTATAI VISŲ APKLAUSTŲJŲ ANKETOS DUOMENŲ ANALIZĖ Kokie, Jūsų nuomone, įpročiai yra žalingi? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 1 pav. Iš 1 paveikslėlio matyti, kad respondentai pasirinko žalingiausią įprotį narkotikų vartojimą. Ar jūsų nuomonė palanki apie rūkymą? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki) Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 2 pav. Išanalizavus apklausos duomenis, paaiškėjo, jog daugumą apklaustųjų yra nepalankios arba iš dalies palankios nuomonės apie rūkymą, tačiau kaip vėliau pastebime, kad didelė dalis jų rūko, nors ir nuomonė yra nepalanki apie tokį žalingą įprotį. Išvardinkite 3 pagrindines žalas rūkančiojo žmogaus organizmui. Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 3 pav. Šio tyrimu nustatyta, kad respondentai puikiai žino apie žalas, kurias patys sau daro rūkydami, viena iš jų tai vėžys, kurią dauguma pasirinko ir laiko pagrindine žala rūkančio žmogaus organizmui. Ar jūsų tėvai rūko? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 4 pav. Išnagrinėjus tyrimo duomenis, mes nustatėme, kad yra gana daug šeimų kur nei vienas iš tėvų nerūko, bet gaila daugiau yra tokių šeimų kur nors vienas iš tėvų arba abudu tėvai yra priklausomi nuo nikotino ir anglies monoksido. Ar jūs rūkote? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 5 pav. Rūkančių respondentų yra dauguma  tai ryškiai matosi iš 5 paveikslėlio. Pagal ką renkatės cigaretes? Atsakymai nuo visų rūkančiųjų respondentų, N=70. 6 pav. Tyrimo metu nustatyta, kad nikotino, dervų, anglies skaičius taip pat ir kaina neturi didelės įtakos cigarečių pasirinkimui. Dauguma jaunuolių skiria cigarečių skonius, nes pasirinko variantą pagal skonį. Kodėl pradėjote rūkyti? Atsakymai nuo visų rūkančiųjų respondentų, N=70. Iš 7 paveiksliuko matyti, jog smalsumas, bei draugų įtaka pavertė apklaustuosius rūkoriais. Kaip dažnai rūkote? Atsakymai nuo visų rūkančiųjų respondentų, N=70. 8 pav. Išanalizavus tyrimo duomenis, padarėme išvadą, kad respondentai rūko nelabai dažnai, vidutiniškai - vieną pakelį per dieną. Ar norite mesti rūkyti? Atsakymai nuo visų rūkančiųjų respondentų, N=70. 9 pav. Išnagrinėjus atsakymų duomenis, pastebime rūkantieji tiriamieji, nors jų yra dauguma, nori atsikratyti šio žalingo įpročio. Ką darytumėte, jeigu pabrangtų cigaretės? Atsakymai nuo visų rūkančiųjų respondentų, N=70. 10 pav. 10 paveikslėlyje matome, jog kaina vis gi nėra labai svarbi priežastis, dėl kurios respondentai atsisakytų cigarečių. Ar bandėte rūkyti? Atsakymai nuo visų nerūkančiųjų respondentų, N=50. 11 pav. Šio tyrimu nustatėme labai mažą skaičių nebandžiusių rūkyti. Visi skuba viską išbandyti. Kelerių metų surūkėte pirmą cigaretę? Atsakymai nuo visų bandžiusių rūkyti ir rūkančių respondentų, N=97. 12 pav. Pastebėjome, jog pirmą kartą surūkę cigaretę, respondentai buvo dar vaikais ir darė tai iš smalsumo, tik nedaugelis pabandė rūkyti sulaukus pilnametystės. Ar jūsų nuomonė palanki apie alkoholinių gėrimų gėrimą? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 13 pav. Išnagrinėjus apklaustųjų duomenis, paaiškėjo, nors, vieną iš žalingiausių įpročių jie laiko alkoholinių gėrimų vartojimą, žr.  pav., jų nuomonė apie vartojimą nebuvo visiškai nepalanki. Kaip dažnai geriate? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 14 pav. Iš 14 paveikslėlio matyti, kad jaunimas labai dažnai geria net beveik kiekvieną savaitgalį nors ir mano, jog tai yra žalingiausias įprotis. Ką dažniausiai geriate? Atsakymai nuo visų respondentų geriančių alkoholinius gėrimus, N=113. 15 pav. Išnagrinėjus tyrimo duomenis, priėjome išvadą, kad respondentai geria pigiausius, iš išvardintų pavadinimų, alkoholinius gėrimus. Kiek pinigų išleidžiate alkoholiniams gėrimams per mėnesį? Atsakymai nuo visų geriančių alkoholinius gėrimus respondentų, N=113. 16 pav. Išanalizavus apklausos duomenis, matome, kad respondentai nors ir geria dažnai, kaip bebūtų keista išleidžia pinigų alkoholiniams gėrimams mažai. Kaip reaguotumėte, jei alkoholis pabrangtų? Atsakymai nuo visų geriančių alkoholinius gėrimus respondentų, N=113. 17 pav. Iš 17 paveikslėlio matyti, kad dauguma respondentų tiek pat gertų ir jiems neaktualus yra kainų pasikeitimas, o kai kurie gertų mažiau. Kaip jūs praleidžiate laisvalaikį? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 18 pav. Remiantis 18 paveikslėliu, matome, kas respondentai dažniausiai savo laisvalaikį praleidžia draugų kompanijose arba namie (tai yra prie kompiuterio, žiūri TV, skaito knygas ir t.t.) Ar kai linksminatės vartojate alkoholinius gėrimus? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 19 pav. Šiuo tyrimu nustatyta, kad jaunimas dažniausiai linksmindamasis vartoja alkoholinius gėrimus, tikėtina, kad tai padeda atsipalaiduoti. Ar įsivaizduojate linksmybes be alkoholio? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 20 pav. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog dauguma respondentų nėra priklausomi nuo alkoholio ir gali apsieiti ir be jo per linksmybes. Ar alkoholis padeda išspręsti problemas? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 21 pav. Šiuo tyrimu siekta nustatyti ar alkoholis padeda išspręsti problemas, matome, kad dauguma galvoja, jog tai nėra išeitis ir problemos neišsispręs, jeigu prisigers. Ar mėgstate atsakinėti į anketas? (1-4 labai nemėgstate, 8-10 labai mėgstate) Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 22 pav. Išnagrinėjus tyrimo duomenis, pastebime, jog nuomonės pasiskirstė beveik po lygiai, kai kurie labai mėgsta, o kai kurie išvis nemėgsta atsakinėti į anketas. RESPONDENTŲ IKI 18 IR NUO 18 METŲ ANKETOS DUOMENŲ PALYGINIMAS Kokie, Jūsų nuomone, įpročiai yra žalingi? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 23 pav. Trečdalis respondentų iki 18 metų ir virš 18 metų mano, kad rūkymas, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimas yra žalingi įpročiai. Ar jūsų nuomonė palanki apie rūkymą? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki). Atsakymai nuo visų respondentų, N=120 24 pav. Beveik puse nepilnamečių rūkymą vertina labai nepalankiai, o šiek tiek mažiau nei puse virš 18 metų apklaustųjų rūkymą vertina nepalankiai. Išvardinkite 3 pagrindines žalas rūkančiojo žmogaus organizmui. Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 25 pav. Trečdalis apklaustųjų nepilnamečių ir pilnamečių mano, kad pagrindinė žala yra ta, kad rūkantys turi didesnę tikimybę susirgti odos ir plaučių vėžiu. Ar jūsų tėvai rūko? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 26 pav. Vis dėl to mažai yra, kad abudu tėvai rūkytų, beveik pusę nepilnamečių tėvų yra nerūkančių, o apie pusę pilnamečių respondentų bent vienas iš tėvų rūko. Ar jūs rūkote? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 27 pav. Kaip matome iš 25 paveikslėlio, kad daugiau yra rūkančių nepilnamečių negu jau sulaukusių 18 metų. Pagal ką renkatės cigaretes? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 28 pav. Šiuo klausimu abiejų amžiaus grupių nuomonės pasiskirstė panašiai, daugiau negu puse rūkančių nepilnamečių cigaretes renkasi pagal skonį, o trečdalis rūkančių pilnamečių taip pat renkasi pagal skonį. Kodėl pradėjote rūkyti? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 29 pav. Šiuo tyrimu nustatyta, kad didelė dauguma abiejų amžiaus grupių pradėjo rūkyti iš smalsumo. Kaip dažnai rūkote? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 30 pav. Išanalizavus apklausos duomenis iš 30 paveikslėlio matome dauguma nepilnamečių rūko mažiau nei vieną pakelį per dieną, o jau virš 18 metų trečdalis respondentų surūko taip pat mažiau nei vieną pakelį per dieną, taip pat trečdalis – apie vieną pakelį per dieną. Ar norite mesti rūkyti? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 31 pav. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiau nei puse tiek pilnamečių tiek nepilnamečių norėtų mesti rūkyti. Ką darytumėte, jeigu pabrangtų cigaretės? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 32 pav. Remiantis 32 paveikslėliu, galime aiškiai matyti, kad pabrangus cigaretėms toliau rūkytų tik šiek tiek daugiau nei trečdalis rūkančiųjų apklaustųjų virš 18 metų, o trečdalis rūkalių iki 18 metų mažiau rūkytų. Ar bandėte rūkyti? Atsakymai nuo nerūkančių respondentų, N=50. 33 pav. Atlikus apklausą, pastebėta, kad daugokai yra nerūkančių respondentų, kurie bandė rūkyti. Pagirtina tai, kad yra dalis žmonių, kuriems jau virš 18 metų ir vis dar nebandė rūkyti. Kelerių metų surūkėte pirma cigaretę? Atsakymai nuo rūkančių respondentų ir tų kurie bandė rūkyti, N=107. 34 pav. Tyrimu siekta nustatyti kelerių metų surūkė pirmą cigaretę, ir nustatėme, kad beveik puse nepilnamečių pirmą cigaretę surūkė 11-13 metų. O jau virš 18 metų šiek tiek mažiau nei puse apklaustųjų surūkė pirmą cigaretę 14-13 metų. Ar jūsų nuomonė palanki apie alkoholinių gėrimų vartojimą? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 35 pav. Didelė dauguma, tiek jaunimas iki 18 metų, tiek virš 18 metų alkoholinių gėrimų vartojimą vertina iš dalies palankiai. Kaip dažnai geriate? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 36 pav. Šį kartą nuomonės taip pat sutapo, daugiau nei trečdalis pilnamečių ir nepilnamečių geria beveik kiekvieną savaitgalį. Kaip ir turėtų būti, taip ir yra, kad daugiau yra negeriančio jaunimo iki 18 metų. Ką dažniausiai geriate? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 37 pav. Kaip matome iš 37 paveikslėlio, kad dažniausiai geriamas alkoholinis gėrimas, tarp abiejų amžiaus grupių, yra alus. Jaunimas geria pigesnius gėrimus, tokius kaip alus, sidras, šampanas, o vyresni jau brangesnius – degtinę, vyną. Kiek pinigų išleidžiate alkoholiniams gėrimams per mėnesį? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 38 pav. Beveik puse respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus, iki 18 metų alkoholiniams gėrimams išleidžia mažai pinigų. O virš 18 metų tik trečdalis, geriančių alkoholinius gėrimus išleidžia jiems mažai pinigų. Kaip reaguotumėte, jei alkoholis pabrangtų? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 39 pav. Pabrangus alkoholiui, puse nepilnamečių tiek pat gertų, taip pat ir pilnamečiai, daugiau nei trečdalis toliau tiek pat gertų. Yra ir tokių respondentų, kuriems visiškai neaktualus alkoholio pabrangimas. Kaip jūs praleidžiate laisvalaikį? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 40 pav. Daugiau nei puse iki 18 metų jaunimas laisvalaikį praleidžia draugų kompanijoje. O pilnamečiai žymiai įvairiau praleidžia laiką, tai yra praleidžia aktyviai laisvalaikį, skiria laiko savo hobiui ir t.t. Ar kai linksminatės vartojate alkoholinius gėrimus? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 41 pav. Daugiau nei puse pilnamečių ir nepilnamečių linksmindamiesi vartoja alkoholinius gėrimus. Ar įsivaizduojate linksmybes be alkoholio? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 42 pav. Didelė dalis jaunimo iki 18 metų įsivaizduoja linksmybes be alkoholio, kaip bebūtų gaila, mažiau nei puse žmonių virš 18 metų įsivaizduoja linksmybes be alkoholio. Ar alkoholis padeda išspręsti problemas? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 43 pav. Iš 43paveikslėlio matome, kad didelė dauguma abiejų amžiaus grupių mano, kad alkoholis niekada nepadeda išspręsti problemų. Tik labai maža dalis mano, kad alkoholis visada padeda problemų sprendimo klausimuose. Ar mėgstate atsakinėti į anketas? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki). Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 44 pav. Nepilnamečiams žymiai labiau nepatinka atsakinėti į anketas nei pilnamečiams. Penktadaliui respondentų virš 18 metų labai patinka atsakinėti į anketas. VAIKINŲ IR MERGINŲ ATSAKYMŲ Į ANKETOS KLAUSIMUS PALYGINIMAS Kokie, Jūsų nuomone, įpročiai yra žalingi? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 45 pav. Trys žalingiausi žmogaus įpročiai tiek merginų tiek vaikinų nuomone yra rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir narkotikai. Ar jūsų nuomonė palanki apie rūkymą? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki). Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 46 pav. Tiek merginos tiek vaikinai rūkymą vertina nepalankiai, nors vaikinai kiek nepalankiau. Išvardinkite 3 pagrindines žalas rūkančiojo žmogaus organizmui. Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 47 pav. Dauguma vaikinų ir merginų mano, kad rūkantys žmonės turi didesnę tikimybę susirgti odos bei plaučių vėžiu nei nerūkantys. O kad rūkymas mažai kenkia organizmui atsakė vos keli vaikinai. Ar jūsų tėvai rūko? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 48 pav. Į šį klausimą merginos ir vaikinai atsakė labai panašiai. Beveik puse apklaustų vaikinų ir puse apklaustų merginų šeimose rūko vienas iš tėvų, taip daugelyje šeimų nerūkoma. Ar jūs rūkote? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 49 pav. 49 paveikslėlyje matome, kad rūkančių vaikinų yra daugiau nei merginų, nors merginų taip pat daug. Pagal ką renkatės cigaretes? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 50 pav. Dauguma rūkančių merginų ir rūkančių vaikinų cigaretes renkasi pagal skonį. Merginos dar dažniau nei vaikinai kreipia dėmesį ir į cigaretėse esančių nikotino, dervų ir anglies monoksido kiekį. Kodėl pradėjote rūkyti? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 51 pav. Dauguma vaikinų rūkyti pradėjo todėl, kad rūko visi arba iš smalsumo, o dauguma merginų taip pat iš smalsumo bei draugų įtakos paveikti. Kaip dažnai rūkote? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 52 pav. Dauguma merginų surūko nedaugiau nei pakelį į dieną, arba tik keletą cigarečių, o dauguma vaikinų apie vieną pakelį per dieną. Ar norite mesti rūkyti? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 53 pav. Dauguma rūkančiųjų, tiek merginos tiek vaikinai nori mesti rūkyti. Nenorinčių mesti yra mažuma. Ką darytumėte, jeigu pabrangtų cigaretės? Atsakymai nuo rūkančių respondentų, N=70. 54 pav. Cigarečių kainų padidėjimas vaikinams darytų mažesnę įtaką nei merginoms. Ar bandėte rūkyti? Atsakymai nuo nerūkančių respondentų, N=50. 55 pav. Dauguma nerūkančių vaikinų ir merginų yra bandę rūkyti. Kelerių metų surūkėte pirmą cigaretę? Atsakymai nuo rūkančių respondentų ir tų kurie bandė rūkyti, N=107. 56 pav. Daugiausiai iš apklaustųjų vaikinų pirmąją cigaretę surūkė 11-13 metų arba būdami iki 10 metų amžiaus, o merginos 14-16 metų amžiaus. Ar jūsų nuomonė palanki apie alkoholinių gėrimų vartojimą? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 57 pav. Dauguma vaikinų ir merginų iš dalies teigiamai vertina alkoholinių gėrimų vartojimą. Kaip dažnai geriate? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 58 pav. Iš 58 paveikslėlio galima spręsti, jog didžioji dalis apklaustų vaikinų ir merginų alkoholį vartoja kiekvieną savaitgalį. Ką dažniausiai geriate? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 59 pav. Tiek merginų tiek vaikinų tarpe populiariausi gėrimai yra alus, sidras ir degtinė. Kiek pinigų išleidžiate alkoholiniams gėrimams per mėnesį? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 60 pav. Dauguma merginų alkoholiniams gėrimams išleidžia jų nuomone mažai pinigų, dauguma vaikinų pasiskirstę į mažai ir vidutiniškai išleidžiančius. Kaip reaguotumėte, jei alkoholis pabrangtų? Atsakymai nuo respondentų, geriančių alkoholinius gėrimus. N=113. 61 pav. Iš 61 paveikslėlio matome, kad merginos labiau skaičiuoja pinigus nei vaikinai, nes dauguma jų teigia, kad mažiau gertų, o kai kurios rastų, kas joms „pastatytų“. Dauguma vaikinų teigia kad gertų tiek pat. Kaip jūs praleidžiate laisvalaikį? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 62 pav. Tiek vaikinai tiek merginos dažniausiai savo laisvalaikį leidžia draugų kompanijoje, taip pat ne maža dalis laisvalaikį leidžia namuose. Merginos dar mėgsta laisvalaikį paskirti savo hobiui, o vaikinai aktyvesniem dalykam: sportui ar žvejybai. Ar kai linksminatės vartojate alkoholinius gėrimus? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 63 pav. Kur kas daugiau vaikinų nei merginų linksmindamiesi vartoja alkoholį. O visai nevartojančių alkoholio besilinksminant daugiau sudaro merginos. Ar įsivaizduojate linksmybes be alkoholio? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 64 pav. 64 paveikslėlyje matome, kad merginos geriau įsivaizduoja linksmybes be alkoholio nei vaikinai, nes nebuvo nei vienos merginos, kuri teigtų, kad neįsivaizduoja linksmybių be alkoholio. Ar alkoholis padeda išspręsti problemas? Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 65 pav. Šiuo klausimu vaikinų ir merginų nuomonės ganėtinai sutampa. Nors dauguma respondentų teigia, kad alkoholis niekada nepadeda išspręsti problemų, tačiau nemažai teigia, kad kartais alkoholis gali ir padėti. Ar mėgstate atsakinėti į anketas? (1-4 labai nepalanki, 8-10 labai palanki). Atsakymai nuo visų respondentų, N=120. 66 pav. Iš 66 paveikslėlio matome, kad vaikinai labai nemėgsta atsakinėti į anketas, o merginų dauguma mėgsta. PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ OPERACIONALIZACIJA Koronarinė širdies liga - tai širdį maitinančių koronarinių (vainikinių) kraujagyslių laipsniško siaurėjimo ir užsikimšimo procesas, kuris baigiasi krūtinės anginos sustopiejimu, miokardo infarktu ar net mirtimi. Lytis - remiasi biologine žmogaus prigimtimi, apimdama įvairias žmogaus įgimtas biologines charakteristikas. Neurotransmiteris - natūralus cheminis junginys, padedantis funkcionuoti smegenims ir, esant reikalui, operatyviai pagaminamos organizmo. Respondentas - apklausinėjamas žmogus Socialinė izoliacija - padėtis, kuriai esant asmens ar grupės ryšiai su kitais visuomenės nariais yra labai riboti. Sociologijos dalykas - socialiniai santykiai, socialinė sąveika. Sociologijos objektas - pati visuomenė ir jos atskiros dalys,socialiniai procesai ir reiškiniai. Tromboembolija – terminas, rodantis, kad embolą sudaro atitrūkę trombai. Šie susidaro venose sergant tromboflebitu (venos užsikimšimas krešuliu ir dėl to kilęs uždegimas), flebotromboze (venos užkimšimas be ryškesnės uždegiminės reakcijos). Visuomenės nuomonė - yra piliečių samprotavimai ir nuostatos jiems svarbiai visuomeninio gyvenimo klausimais, kurie viešai diskutuojami, įvairiai interpretuojami. SOCIALINĖ – DEMOGRAFINĖ DALIS Mes apklausėme 120 respondentų. Kiekviena grupelės narė apklausė po 30 žmonių. Buvo apklausta 58 merginos ir 62 vaikinai, iš jų iki 18 metų buvo 32 respondentai, o virš 18 metų – 88 apklaustieji. Apklausinėjom savo grupės draugus, kaimynus, draugus, draugų draugus ir pora nepažįstamų žmonių. Apklausa vyko toje patalpoje, kur ir tie respondentai buvo, tai yra Vilniaus kolegijoje, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, geležinkelių profesinėje mokykloje, namuose, svečiuose. Dalis respondentų buvo apklausta žodžiu. Taip pat keletą buvo apklausta internete, yra toks portalas www.banga.lt, jame yra forumai, viename iš forumų buvo patalpinta anketa, ir atsirado geranoriškų žmonių, kurie su mielu noru atsakė į pateiktus klausimus. Respondentų mes labai negaudėm, tiesiog visada turėjome anketas po ranka, pasitaikius tinkamai progai ir paaiškinus visą situaciją, duodavom jiems užpildyti anketas. Taip pat tai buvo puiki proga aplankyti seniai nematytus draugus ir kaimynus. Pasitaikė ir tokių respondentų, kurie patys pasiprašė, kad jiems būtų duota anketa. HIPOTEZIŲ PATVIRTINIMAS/ ATMETIMAS 1. Tyrimo metu išsiaiškinom, kad didelė dalis jaunimo pradėjo rūkyti iš smalsumo, tačiau ne ką mažiau respondentų pasirinko atsakymą, kad jie pradėjo rūkyti draugų įtakos dėka. Vis dėl to teiginys, kad rūkymas – mada yra klaidingas, nes mažai apklaustųjų atsakė, kad jų rūkymo priežastis buvo: „nes visi rūko“ ir, kad pasirodyti „kietesniam“. 2. Išanalizavus apklausos duomenis, mes nustatėme, kad puse apklaustųjų linksmindamiesi vartoja alkoholį. Mūsų iškelta hipotezė, kad jaunimas labai retai vartoja alkoholį, tik per šventes nepasitvirtino, tik penktadalis atsakė, kad geria per šventes. Vis dėlto džiugu tai, kad mažuma sutinka su teiginiu, kad alkoholis visų problemų spendimo būdas. 3. Mūsų tyrimu siekta nustatyti, kokią įtaką jaunimui darytų alkoholio ir rūkalų pabrangimas. Ir nustatėme, kad cigarečių pabrangimas tūrėtų įtakos rūkančių žmonių poelgiams, didesnė dauguma mažiau rūkytų. O alkoholinių gėrimų pabrangimas žmonių nuomonę paskirstė po lygiai į dvi dalis: vieni tiek pat gertų, kiti mažiau gertų. Tik dešimtadalis rūkytų ir gertų linksmindamiesi ir švenčių metu. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS. „Įgimtas poreikis visomis išgalėmis vengti skausmo ir siekti kuo didesnio malonumo bei komforto kiekvieną iš mūsų daro neatsparų prisirišimui prie įvairiausių žalingų įpročių. Daugeliu iš mūsų gyvenimo realybė rodosi esanti sunki ir skausminga, tarpusavio santykių problemos, nesaugumas, skurdas, socialinė izoliacija, asmeninės dvasinės problemos, šiuolaikinio gyvenimo tempas ir spaudimas - visa tai skatina mūsų polinkį apsiribuoti nuo skausmingos ir sunkiai pakeliamos tikrovės arba ją ignoruoti“ (2, psl.1). LITERATŪRA 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. ISBN 9955-519-16-9. 2. HARDIMAN, Michael. Žalingi įpročiai. Vilnius: Vaga, 1999. 3. Sveikatos ekonomikos centras. [interaktyvus]. Vilnius, 2003. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!