Atvejo analizės objektas – vaikas, turinčio autizmo spektro sutrikimą.
Amžius: 5 metai.
Berniukas namuose su tėvais stengiasi bendrauti lietuvių ir anglų kalba. Darželyje berniukas yra mokamas anglų kalba. Kartu su aukle bei specialistai stengiasi bendrauti anglų bei lietuvių kalba.
Nustatyta. Kompleksinė negalia: negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo.
Nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
PPT rekomenduoja individualizuoti bendrąsias programas.
Švietimo pagalbą teikia: logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, mokytojo padėjėjas.
Galios: berniukas aktyviai domisi aplinka, žmonėmis. Supranta labai paprastus nurodymus, rodydamas praneša apie savo poreikius. Aktyviai domisi žaislais (dinozaurais). Paprašytas parodo ir atpažįsta nuotraukose šeimos narius, katiną, šunį.
Kalbinamas kartais nusišypso, kartais sureaguoja į savo vardą. Gali kartoti plojimą. Kartais susidomi pokalbiu, kalbinimu bei garsine stimuliacija. Bendrauja emociniais šūksniais, gestais, mimika. Reaguoja į skirtingas balso intonacijas. Kartais pavyksta imituoti išmoktais garsais nurodytą objektą.
Naudodamasis simboliais, gestais moka išreikšti savo norus, emocijas.
Naujoje aplinkoje apsipranta labai greitai.
Sunkumai: Nekalba, tik įvairūs garsažodžiai. Nesidomi žodine informacija, nesidomi siūloma veikla.
Vaikas linkęs daryti tai, kas tuo momentu svarbu. Veiklas greitai keičia.
Matas nepalaiko akių kontakto, nekalba.
Elgiasi chaotiškai, dažnos atmetimo reakcijos. Dėmesys ties tikslingomis veiklomis trumpalaikis, blaškus.
Tikslas – pažinti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, turimus gebėjimus ir problemines sritis.
Uždaviniai :
1. Atskleisti vaiko verbalinės ir neverbalinės kalbos gebėjimus galių (turimų stiprybių) ir patiriamų sunkumų kontekste.
2. Apibūdinti elgesio ypatumus (pomėgiai, ribotumai, sensoriniai sutrikimai);
3. Išsiaiškinti socialinės sąveikos ypatumus.
Metodai. Atvejo analizė: stebėjimas, pusiau struktųruotas interviu, laiko leidimas su vaiku, kuomet tėvai nėra įtraukti į veiklą.
Stebėjimas. Stebėjimo duomenys buvo kaupiami raštu laisvos formos protokoluose chronologine tvarka 1,5h intervalu fiksuojant įvykių eigą ir vaiko elgseną įvairiose situacijose. Stebėta apie 20 val.
Nestruktūruotas interviu. Stebėtojo namai, 12h dienos , 15-20 min.
Interviu metu tėvų buvo paprašyta apibūdinti vaiko kasdienė veiklą namuose, jo elgesį bei reakcijas.
Interviu su specialiąja pedagoge buvo paprašyta trumpai įvardinti berniuko galias bei sunkumus šiose srityse: socialinėje sąveikoje, kalboje ir komunikacijoje, kasdieninėje elgsenoje, sensorikoje.
Tyrimo duomenims apdoroti, analizuoti ir interpretuoti, taikant turinio...

Mokosi: vienoje Mažeikių mokyklų pirmoje klasėje.
Šeima: turi abu tėvus. Tėtis – inžinierius, mama – administratorė. Šeimoje yra du vaikai. Benas – vyriausias, sesuo – 3m.
Problema: Agresija prieš klasės draugus.
Šį berniuką pasirinkau todėl, kad jis yra labai geros draugės sūnus, todėl, visą esamą situaciją labai gerai žinau.
Elgesio problemos pasireiškiančios ankstyvoje vaikystėje, yra pastebimos tik artimiausioje aplinkoje. Laikui bėgant, jeigu joms neužkertamas kelias arba jos nekoreguojamos, turi tendenciją sunkėti, gilėti ir plisti į tolimesnę aplinką. Šame mano darbe analizuojamas berniukas Benas su elgesio sutrikimu – agresija. Agresija – tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Mano manymu Beno netinkamas elgesys – jėgos demonstravimas. Jo tikslas – nugalėti, siekimas vadovauti. Jis yra agresyvūs, neigiantys, dažnai meluoja, šaukia, kai negali elgtis taip kaip nori.
2.1.Besimokančiojo reakcijos į pastabas
Benas nuolat šūkauja klasėje, trukdo kitiems vaikams, yra labai išsiblaškęs, ne visada atlieka namų . Mokslo metų pradžioje klasės auklėtoja manė, kad Benui yra sunki adaptacija, kadangi jis atėjęs iš darželio priešmokyklinės grupės, bet vėliau suprato jei nesiims jokių priemonių, bus dar sunkiau ir blogiau. Berniukas nereaguodavo į jam skirtas pastabas, todėl pirmiausia mokytoja nusprendė pasikalbėti su pačiu vaiku, išsiaiškinti, kaip jis vertina esamą situaciją. Jam atrodė, kad jis elgiasi teisingai ir net nenorėjo save įsivaizduoti draugų vietoje. Kadangi bendravimas ir kalbėjimas su vaiku nedavė progreso gerėjimo buvo iškviesti tėvai. Tėvų įsikišimas į visą šią situaciją padėdavo dienai, dviem. Tada vėl viskas nuo pradžių – neklausymas, melavimas, bendraklasių stumdymas, tampymas, mušimas. Kuo toliau, tuo mažiau Benas reaguodavo į mokytojos pastabas.
2.2 S (mintys, jausmai, impulsyvi reakcija)
Mokytoja nerimavo dėl tokio Beno elgesio, bijojo, kad jis nesužeistų kitų vaikų, nes vis dažnėjo nevaldomas elgesys. Deja, ir tėvų įsikišimas nedavė naudos. Tada buvo nuspręsta Beno elgesį apspęsti su socialinę pedagogę, nes mokytoja jau buvo praradusi viltį. Nebepasitikėjo savo jėgomis. Pirmojo pokalbio...

Justinui (vardas pakeistas) šiuo metu yra 9 metukai, nuo pat gimimo jam nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius. Berniukas gyvena su mama ir tėčiu, tačiau Justuku labiau rūpinasi mama, nes tėvas nevengia „kilnoti“ stikliuko. Mama su tėvu susituokė neturėdami nė 17 metų. Nepasiruošimas šeimyniniam gyvenimui ir neįgalaus vaiko gimimas palaužė jauną šeimą, tad jie persikėlė gyventi pas tėvus, kad jie padėtų rūpintis cerebriniu paralyžiumi sergančiu Justuku.
Justukas šiuo metu gali truputi paeiti pats, tačiau labai sunkiai ir tik įsikibęs į sieną ar kokia atrama, dažniausiai jį nešioja mama arba naudojasi vežimėliu. Justinas lanko Kuršėnuose dienos užimtumo grupę (adresu Ventos g. 114), kur vyksta pamokėlės. Berniukui dienos užimtumo grupėje taikomi mankštos ir kineziterapijos užsiėmimai. Mokslai sekasi vidutiniškai, labiausiai patinka meninės raiškos pamokos. Į mokyklėlę kiekvieną rytą nuveža ir parveža iš jos, specialus autobusiukas, kuris atvažiuoja pas visus neįgalius vaikus į namus, kurie lanko šitą mokyklėlę. Justukas dažniausiai būna užsiėmęs iki pietų, tol kol vyksta pamokos ir kineziterapijos užsiėmimai, o po pietų visą laiką praleidžia namie su mama arba aplanko netoliese gyvenančią tėvo seserį. Be mokyklėlės berniukas daugiau niekur nedalyvauja, bendraamžių draugų neturi, jo draugai suaugę žmonės, giminės ir šeima. Su juo pabendravus atrodo, kad berniukas pagal metus pernelyg suaugęs, visada sveikinasi „labas“ ir visada elgiasi labai drąsiai, dažnai atkartoja suaugusių bendravimo modelį, nes aplink jį dažniausiai būna suaugę žmonės. Nėra buvęs kavinėje ar kituose vaikų pasilinksminimo vietose.
Justuko norai ir ketinimai: labiausiai Justukas nori pradėti savarankiškai gerai vaikščioti, nes pagal gydytojų prognozes buvo iš mamos išgirdęs, kad tai įmanoma, tik reikia specialiai jam pagamintos avalynės, tačiau tai nepadėjo. Nori ir toliau lankyti mokyklėlę, tačiau paklausus „kuom būsi užaugęs?“ atsako, kad dar nežino.
Motinos norai: kaip ir kiekvienos mamos norai yra tik patys geriausi, tačiau ne viskas yra realiai įgyvendinama. Ji supranta, kad norėti galima daug ko, tačiau reali situacija yra visai kitokia. Trokšta, kad berniukas toliau...

TĖVAI KREIPĖSI Į SOCIALINĘ DARBUOTOJĄ, KAD JŲ SŪNUS RIMANTAS(vardas pakeistas), KURIAM 14 METŲ, LABAI PASIKEITĖ, TAPO AGRESYVUS, NE TIK SU TĖVAIS, BET IR SU BENDRAAMŽIAIS VAIKAIS, PASIDARĖ UŽDARAS.
RIMANTO ŠEIMA DARNI, PASITURINTI TURI NUOSAVĄ VERSLĄ. ŠEIMOJE JIS AUGA VIENAS NETURI NEI BROLIŲ NEI SESERŲ. RIMANTAS MATERIALIAI APRŪPINTAS.
Dianai yra 12 metų, ji mokosi 7 - oje klasėje. Mergaitė gyvena su savo motina, o motina turi sugyventinį, kuris yra neprognozuojamo elgesio. Jau 2 metus mergaitę seksualiai išnaudoja patėvis. Dėl šio įvykio į vaikų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi pati Diana. Ją galima apibūdinti kaip paslaugią, paklusnią, tačiau užsidariusią, mažai bendraujančią merginą.
• interviu metodą. Parengsiu iš anksto suformuluotą klausimyną su tam tikrais klausimais, siekiant išsiaiškinti seksualinės prievartos faktus.
• stebėjimo metodą, siekiant išsiaiškinti mergaitės elgesio pokyčius.
• piešinių metodą, siekiant išsiaiškinti santykius su tėvais, kokie svarbiausi žmonės jos gyvenime bei atskleisti seksualinės prievartos faktus.
Pagrindinė problema:
- seksualinės prievartos žala mergaitei.
Šalutinės problemos:
-
-
Tikslai:
A tikslas: apgyvendinti Dianą laikinai Šeimos krizių centre;
B tikslas: suteikti mergaitei įvairiapusią psichologinę bei socialinę – pedagoginę specialistų pagalbą.
3. VEIKLOS PLANAS
A tikslas: apgyvendinti Dianą laikinai Šeimos krizių centre.
1 siekinys: mergaitė apsigyvens 1 mėn. laiko Šeimos krizių centre ir stengsis adaptuotis naujoje, nepažįstamoje aplinkoje.
a) soc. pedagogės užduotis: sutvarkyti dokumentus dėl laikino mergaitės apgyvendinimo Šeimos krizių centre per 1 dieną.
b) Šeimos krizių centro darbuotojų užduotis: laikinai apgyvendinti mergaitę 1 mėn. laiko, nes dėl įvykusios krizės ji negali gyventi šeimoje kur šalia yra patėvis ir suteikti jai įvairiapusią pagalbą.
c) Dianos užduotis: apsigyventi 1 mėn. Šeimos krizių centre ir stengtis prisitaikyti naujoje aplinkoje.
d) mamos užduotis: lankyti Dianą 3 kartus per savaitę Šeimos krizių centre ir palaikyti ją morališkai.
B tikslas: suteikti mergaitei įvairiapusią psichologinę bei socialinę – pedaggoginę specialistų pagalbą.
1 siekinys: socialinė pedagogė suteiks mergaitei paramą bei pagalbą per 1 mėn.
a) soc. pedagogės užduotis: pasikviesti Dianą ir mamą į VTAT individualiam pokalbiui apie įvykusią krizę.
b) Dianos ir mamos užduotis: sutikti atvykti į VTAT...

Mergaitė vardu Urtė auga darnioje šeimoje, brolių ir seserų neturi. Gyvena kaimo vietovėje. Iki 3metų amžiaus buvo auginama D.Britanijoje. Ten nelankė jokios ugdymo įstaigos. Didžiąją laiko dalį praleisdavo su mama arba močiute. Lietuvoje ugdymo įstaigą -darželį pradėjo lankyti būdama 3m. ir 11mėn.
Vaikas yra judrus. Eina tiesia linija, geba šokinėti ant abiejų ir vienos kojos. Įsibėgėjusi geba be sunkumų sustoti ir pakeisti kryptį, apibėgti kliūtį. Gerai išlaiko pusiausvyrą ir koordinaciją. Jau moka važiuoti dviračiu su pagalbiniais ratukais. Moka lipti laiptais, kopėtėlėmis į viršų ir žemyn. Noriai šoka pagal muziką. Dominuojanti ranka yra dešinė. Mergaitė geba piešti įvairias formas ir jas nuspalvinti, moka naudotis žirklėmis. Su džiaugsmu žaidžia vandenyje, megdžioja didesnius vaikus ir bando „plaukti‘‘. Labai mėgsta būti lauke, spardyti ir mesti kamuolį, suptis sūpynėse. Stato daugiau nei 10 kaladėlių bokštus, formuoja figūras iš plastilino.
Urtė kalba daug, bet nesuprantamai. Netaria daug raidžių (pvz: R, L, Š, Č). Darželyje buvo rekomenduotos lokopedo paslaugos. Lokopedas renkomendavo kreiptis į šeimos gydytoją dėl liežuvio pasaitėlio kirpimo. Liežuvio pasailėlis buvo „ pakirptas‘‘ ir buvo tęsiamos lopodedo konsultacijos. Nepaisant nesuprantamos kalbos mergaitė yra nuovoki. Atsakinėja į klausimus , juos uždavinėja. Noriai pasakoja istorijas, bei jų klausosi. Seka ir suvokia nurodymus.
Mergaitė skiria savo ir kitų emocijas ir jas atpažysta....

Berniukas, kuriam yra 7 metai, lanko bendrojo ugdymo mokyklą .Berniuko vardas Matas. Vaikui nustatyta negalia dėl sunkių judesio ir padėties sutrikimų ir lėtinių neurologinių sutrikimų. Taip pat kompleksinis sutrikimas: fonologinis kalbos ir dėmesio sutrikimas. Matui nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Mato verbaliniai ir neverbaliniai gebėjimai išsivystę labai netolygiai. Verbalinės skalės IQ lygus 81 (10 procentinis rangas) atitinka truputį žemesnį nei vidutinis intelektinių gebėjimų lygį. Neverbalinės skalės IQ lygus 68 (2 procentinis rangas) atitinka labai žemę intelektinių gebėjimų lygį ir visos skalės IQ lygus 73 (3 procentinis rangas) atitinka žemą intelektinių gebėjimų lygį.
Berniuko stipriosios sritys ir gebėjimai: mokyklos aplinkoje Matas jaučiasi gerai, saugiai, įsitraukia į įvairias veiklas su bendraamžiais, yra draugiškas, noriai bendrauja su klasės draugais. Priima nustatytas struktūruotos veiklos taisykles. Turi žinių apie save ir aplinką, pasako savo vardą, amžių, įvardija šeimos narius ir jų vardus. Atliekant veiklas Matas geba susikaupti. Geriausiai išvystyti vaiko gebėjimai: trumpalaikė girdimoji ir regimoji atmintis, žodžių prasmių supratimas, pažysta raides, skaičius, spalvas. Vaiko žodynas pakankamai platus, ištaria sudėtingus žodžius. Matas domisi knygelėmis, mėgsta jas vartyti, domisi paveikslėliais, pagal juos bando pasakoti.
Sunkumai ir silpnosios vaiko sritys. Atliekant užduotis, kurios reikalauja daugiau pastangų išryškėja vaiko nepasitikėjimas savimi. Jeigu nepavyksta greitai ir iš pirmo karto atlikti užduoties, vaikas nusimena, skuba pasakyti „nežinau“, nebesistengia ir nebenori grįžti ir kartoti veiklą, kol ji pavyks. Tuomet dėmesys nukrypsta į pašalinius dalykus, aplinkoje esančius žaislus, pradeda blaškytis, kalbinti kitus vaikus. Klausinėja, kada galės žaisti, įvardindamas, kad nebenori tęsti darbo. Tačiau jei užduotis jam patinka, gali susikoncentruoti ir atlikti ją iki galo. Matui kyla sunkumų rašant, rašysena netvarkinga, padryka, beveik neįskaitoma, taip pat kyla sunkumų spalvinant, piešiant, kerpant, nes dėl sveikatos sutrikimų nepakankamai išlavėjusi akies rankos koordinacija, erdvinės vizualizacijos gebėjimai. Kyla sunkumų skaitant, garsą r keičia garsu l arba taria vienadūžį garsą, kai kuriuose žodžiuose neištaria garso š. Matui kyla...

Persirgtos ligos: sirgo vėjaraupiais, kelis kartus bronchitu, skiepytas visais privalomais skiepais, traumų nepatyręs.
Alergija vaistams ar kitiems alergenams: alergijos neturi.
3. LIGOS ANAMNEZĖ
Prieš 4 dienas karščiavo porą dienų, 05-03 ryte pradėjo vemti 6x, viduriuoti 4x, tapo vangus.
Objektyvi būklė: būklė vidutinė. Kiek vangesnis, lūpos sausos. Oda be bėrimų, elastingumas sumažėjęs. Žiočių lankai rausvi. Saturacija 97%, ŠD 125 k/min, svoris 12,5 kg., temp.: 36,7 °C.
GYVYBINIŲ VEIKLŲ VERTINIMAS
Gyvybinė veikla
Duomenys
1. Saugios aplinkos palaikymas
Saugi aplinka būtina norint išvengti nelaimingų atsitikimų. Stengiamasi sukurti kuo saugesnę aplinką.
2. Bendravimas
Berniukas vangus, nenoriai bendrauja, dažnai pradeda verkti, geriau jaučiasi, kai šalia yra mama.
3. Kvėpavimas
Kvėpavimas normalus.
4. Valgymas ir gėrimas
Apetitas sumažėjęs dėl vėmimo. Dėl ligos nenoriai vartoja skysčius.
5. Tuštinimasis ir šlapinimasis
Viduriuoja kelis kart per dieną, išmatos skystos, vandeningos. Diurezė sumažėjusi.
6. Asmeninis švarinimasis ir rengimasis
Mama pati sutvarko berniuką esant reikalui. Aprengiamas laisvais drabužiais, kad nevaržytų judesių.
7. Kūno temperatūros reguliavimas
Temperatūros nėra. Matuojama du kartus per dieną.
8. Judėjimas
Juda mažai...

Būsimo mokytojo vienas pirmųjų kertinių tikslų – gebėjimas pažinti mokinius. Pažinimas veda link ryšio, o ryšys link tvarios bendradarbystės, abipusio mokymosi ir tobulėjimo. Norint kokybiškai pažinti mokinius, vienas iš svarbiausių dalykų yra psichologinės asmens raidos išmanymas bei pritaikymas. Šios žinios tampa kertinėmis, kada pedagogas geba atpažinti ir išskirti raidos sutrikimus.
Man, kaip ikimokyklinio ugdymo mokytojai, didžiausią svarbą profesinėje plotmėje teikia ikimokyklinio amžiaus vaikų raida. Darželyje, kuriame dirbu, daugiausiai lankančių vaikų yra 4-5 metų berniukai, todėl pasirinkau atlikti šio amžiaus tarpsnio psichologinę asmens raidos analizę.
Jeanas Piaget atskleidė loginio mąstymo raidą. Jis teigė, kad vaikai tobulina savo logiką ir konstruoja tikslų pasaulio suvokimą manipuliuodami konkrečiais objektais. 2-5 metų amžių J. Piaget išskiria kaip ikioperacinės stadijos tarpsnį. Labai svarbi priešoperacinio periodo ypatybė – reprezentacinis mąstymas. Reprezentacinis mąstymas reiškia psichinių vaizdų atsiradimą, kurie reprezentuoja, atspindi psichikoje išorinio pasaulio objektus arba įvykius, nors betarpiškai vaikas jų nestebi ( Navickas ir Vaičiulienė, 2010). Šioje stadijoje vaikai pradeda suvokti tyrinėjamų daiktų savybes. Pažymėtina, kad vaikai šiame amžiuje gali domėtis viena daikto savybe, pavyzdžiui, kaip daiktas juda, nekreipdami dėmesio į jo panaudojimą. Tai rodo, kad vaikai pradeda atlikti bandymus su objektais nesikliaudami jų paskirtimi.
Pagal Piaget teoriją, šiame amžiaus tarpsnyje vaikai geba atskirti daiktus pagal jų požymius, rūšiuoti, sukurti logines sekas. Tiesa, verta pažymėti, kad vaikas klasifikuoja objektus pagal atsitiktinį, labiausiai tuo metu jam krentantį į akis nepastovų požymį. Anot Piaget, šiuo raidos etapu vaikas įsisamonina simbolinį mąstymą, kuris leidžia vartoti žodžius ir naudoti vaizdinius objektų, kurių tuo metu nėra vaiko akiratyje (Kerevičienė, 2014).
Kai vaikas įvaldo simbolinį mąstymą, jis labai greitai išmoksta tūkstančius naujų žodžių. Ketverių metų vaiko kalba tampa gramatiškai taisyklinga – gali vartoti daugiskaitą, veiksmažodžio laikus, derinti būdvardžius su daiktavardžiais ir kt. 4-5 metų vaiko žaidimai darosi sudėtingi, nes vaikas, vartodamas žodžius, gali paversti popieriaus juostą auksine karūna, lėlę – savo „vaiku“ ir kt. Sužmogina daiktus. Ikioperacinėje stadijoje...

Vaikų dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas ( DTHS ) yra vienas dažniausių vaikų psichikos sutrikimų , kuris gali tęstis paauglystėje ir suaugus. V. Leskausko ir kt. ( 2004 ) atlikto epidemiologinio tyrimo Lietuvos mokyklų pradinių klasių mokinių ( N= 2298 ) duomenimis, DTHS būdingas 5,2% vaikų ir yra vienas dažniausių šio amžiaus vaikų elgesio sutrikimų ( R. Žukauskienė, 2012 ).
impulsyvumas.
DSM – IV klasifikacijoje pagal vyraujančius simptomus išskiriami trys aktyvumo ir dėmesio sutikimo tipai : hiperaktyvus tipas, kai ryškesni motorinio hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai ;nedėmesingas tipas, kai vyrauja dėmesio išlaikymo sutikimai, ir mišrus tipas ( pats dažniausiai pasitaikantis ), kuriam būdingi vienodo ryškumo visų grupių simptomai ( Leskauskas, 2004 ).
Sutrikęs dėmesys pasireiškia tuo, kad per anksti nustojama vykdyti užduotis, todėl pradėta veikla lieka neužbaigta. Hiperkinezinių sutrikimų turintys vaikai dažnai pereina nuo vienos veiklos prie kitos, lyg prarastų susidomėjimą viena užduotimi ir susidomėtų kita, nors laboratoriniai tyrimai nerodo jokio žymaus jutimų ar suvokimo sutrikimo. Vaikui būdingas per didelis aktyvumas, nuolat nerimstantis elgesys, ypač kai situacija reikalauja sąlyginai ramaus elgesio.. Pirminiai nedėmesingumo, impulsyvumo ir hiperaktyvumo sutrikimai yra bendros savikontrolės stokos požymis ( R. Žukauskienė, 2012 ).
Mokykloje šie vaikai ryškiai išsiskiria iš kitų nedėmesingumu, šnekumu, fantazijomis. Per pamokas jiems sunku susikaupti, pašaliniai dirgikliai greitai atitraukia dėmesį. Jie nuolat pamiršta ką nors atsinešti, pameta daiktus. Nors šių vaikų intelektas nėra sutrikęs, jie turi sunkumų mokantis, ypač tuos dalykus, kurie reikalauja dėmesingumo. Be to, hiperaktyvūs vaikai kartu gali turėti sunkumų skaitant, skaičiuojant, jie dažnai labai nerūpestingai rašo, sukeičia raides ( R. Žukauskienė, 2012 ).
Hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nejautrūs bendraamžiams, dažnai elgiasi agresyviai, linkę vadovauti to nesugebėdami, nori atkreipti dėmesį į save, todėl kolektyvo nemėgstami ( R. Žukauskienė, 2012 ).
Tikslas : nustatyti ar tirtam vaikui galima taikyti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo požymius.
Uždaviniai :
Stebėjimo metodu pabandyti įžvelgti tiriamojo asmens dėmesio trūkumo požymius.
Interviu metodu su klasės mokytojo pagalba,...