Turinys: Įvadas Teisė teikti kaimo turizmo paslaugas Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai Bendrosios nuostatos Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant individualiame gyvenamajame name Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant sodyboje Aktyvaus poilsio sąlygos Baigiamosios nuostatos Kaimo turizmo paslaugų sutartys Kontrolė, atsakomybė ir ginčų spendimas Išvados Literatūros sąrašas Ištrauka: Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, tai yra ūkininkai ir privačių namų valdų savininkai, kurie turi atitikti keliamus reikalavimus. Turizmo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip trys tūkstančiai gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga, kurios tiekėjai privalo: 1. Sudaryti kaimo turizmo paslaugų teikimui būnas sąlygas. 2. Turi Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijoje įregistruoti individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą (kaimo turizmo paslaugos, kodas 10). 3. Turi gauti savivladybės, kurios teritorijoje vykdys veiklą, pažymėjimą teikti paslaugas gyvenamajame name arba sodyboje. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą fizinis asmuo, teikiantis kaimo turizmo paslaugas yra laikomas verslininku. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Ribotos civilinės atsakomybės asmenys – tai akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos ir kt., kurios atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, kurių savininkai atsako savo asmeniniu turtu. Juridinių asmenų steigimo ir veiklos tvarką reguliuoja Civilinis Kodeksas, Įmonių įstatymas, Akcinių bendrovių ir kiti įstatymai.

• Išaiškinti kas yra teisės aktas ir kokios jo rūšys.
• Kokie yra teisės normų aktai, pagrindiniai jų požymiai ir rūšys.
• Išanalizuoti kokia yra teisės normų akto struktūra.
Teisės aktas
Teisėa aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Kitaip teisės aktą apibrėžia 1995 m.gegužės 2 d.Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas Nr.I-872, kur sakoma: „Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.“ Šiame apibrėžime padaryta logikos klaida idem per idem: apibrėžiamoji sąvoka teisės aktas apibrėžiama tą pačia sąvoka teiės aktas, todėl, kas yra tesės aktas, lieka nežinoma.Čia įstatymų leidėjas, matyt, norėjo apibrėžti ne teisės aktą, o bendrųjų teisės normų aktą
Pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios :
1) Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
2) Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai ( sutrumpintai – individualūs teisės aktai).
3) Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.
Pagrindinę vietą tarp šių teisės aktų užima bendrųjų teisės normų aktai.Ryški jų persvara, palyginti su kitomis teisės normų formomis, rodo didesnį valstybės vaidmenį reguliuojant visuomenei reikšmingus socialinius santykius.
Teisės normų aktų savybė
Centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisinių nurodymų išdėstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro šią teisės normų raiškos formą plačiai naudojamą. Be to, teisės normų aktų suformulavimas rašytine, dokumentine forma leidžia šalies gyventojams operatyviai susipažinti su jų turiniu.
Teisės aktų skirstymas į teisės normų aktus ir individualius teisės aktus gali suponuoti prielaidą, tarsi individualūs teisės aktai, kiek jie nevadinami teisės normų aktais, neformuluoja...

Teisės aktai, kaip ir įvairios pareigos yra hierarchiškai išsidėsčiusios nuo žemiausią juridinę galią turinčio iki aukščiausią galią turinčio teisės akto.
Šio darbo tikslas yra supažindinti su teisės aktų hierarchiją ir ją aprašyti.
3. Įstatymų galią turintis teisės aktai.
Teisės aktai turi savo hierarchiškas pakopas ir šios hierarchijos niekas negali keisti, taip kaip užsimanys. Juk kas būtų jai Konstitucija pagal hierarchija nusileistu, kokiems nors savivaldybių tarybų nutarimams, juk tada šalyje kiltu chaosas ir netvarka, nes visi kas užsimanytu galėtu įvesti savo įstatymus, kurie galiotu ir būtų privalomi visiems šalyje gyvenantiems žmonėms. Tokiai netvarkai ir chaosui išvengti teisės aktai yra paskirstyti hierarchiškai, kad nekiltu jokių nesusipratimų jos taikant.
Pagrindiniai įstatymai užima aukščiausia teisės aktų hierarchijos pakopą, tokie įstatymai yra:
1. Konstitucija;
2. Konstituciniai įstatymai;
3. Ratifikuotos tarptautinės sutartys;
4. Kodifikuoti įstatymai.
Šiems įstatymams jokie kiti įstatymai negali prieštarauti, visi įstatymai turi būti kuriami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstituciją, nei vienas įstatymas neturi jai prieštarauti arba būti priešingas pagrindiniam Respublikos įstatymui – Konstitucijai. Tokią kontrolę vykdo aukščiausia juridinę galią turintis Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tik jo nutarimai ar priimti įstatymai tampa pagrindiniais ir įgyja aukščiausia juridinę galią turinčiu įstatymų.
Ratifikuotos tarptautinės sutartys irgi yra pagrindiniai įstatymai, kurie yra įtraukiami į įstatymų sąrašą kai jos yra pasirašomos ir patvirtinamos Lietuvos Respublikos Seimo arba Lietuvos Respublikos Prezidento.
Lietuvos Respublika stodama į Europos Sąjungą ir NATO ratifikavo stojimo sutartys ir dabar šios sutartys yra vienos iš aukščiausių, pagal juridinę galią, teisės aktų, jie galiomis nusileidžia tik šalies Konstitucijai, kuri yra svarbiausias ir pagrindinis įstatymas.
Pagrindiniai įstatymai yra keičiami arba panaikinami tik išskirtine tvarka, kuri yra labai sunki ir sudėtinga. Tokius įstatymus gali pakeisti ar panaikinti tik Konstitucinis Teismas, kuris vienintelis turi tokia galią.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo ar...

Dabar egzistuojančiose demokratinėse valstybėse valdžios valia išreiškiama ir įteisinama norminiuose teisės aktuose – parlamentų priimamuose įstatymuose ir kt. Jie laikomi svarbesniais už kitas teisės formas. Norminio teisės akto reikšmė ir juridinė (teisės šaltinio) galia taip pat pripažįstama normatyvinio (įpareigojančio) turinio sutartims.
Lietuvos Respublikos pagrindinis teisės šaltinis yra įstatymas.
Darbo tikslas – išsiaiškinti ir išanalizuoti kas yra teisės aktai bei kokios teisės aktų rūšys, bei išnagrinėti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės darbo aplinkoje teoriškai ir praktiškai.
4. išanalizuoti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės priežastis.
5. išnagrinėti DK normų taikymą teismų praktikoje konkrečiu atveju.
Darbo metodas – teisės teorijos ir praktikos literatūros analizė.
1. TEISĖS TEORIJA
1. 1. Pagrindinės teisės aktų rūšys ir jų skirtumai
Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. Kitaip teisės aktą apibrėžia 1995 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas Nr. I-872, kur sakoma: „Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimtas aktas, kuriame nustatomos, keičiamos ar naikinamos teisės normos“ (Alfonsas VAIŠVILA, 2004).
Pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios:
1. bendrųjų teisės normų aktas,
2. individualiųjų teisės normų aktai,
3. interpretuotų teisės normų aktai.
Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetetingų valstybės institucijų(teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
Bendrųjų teisės normų aktų pakirtis centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius.
Individualių teisės normų aktai – tai aktai formuluojantys vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę, skiriamą konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms. Jie gali būti ir savarankišką elgesio taisyklę formuojantys aktai ir teisės taikymo aktai.
Savarankišką elgesio taisyklę formuluojančių individualių teisės normų aktų forma gali būti įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, pilieči testamentai, civiliniai sandoriai,...

Norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tarp daugelio teisės formų, vieną svarbiausių užima norminiai teisės aktai. Jie išreiškia aukščiausių valstybės institucijų valią ir yra visuotinai privalomo pobūdžio. Kiekvienas pilietis privalo žinoti savo teises bei pareigas, kad jo gyvenimas visuomenėje taptų sklandus ir nesukeltų nepageidaujamų pasekmių. Norminis teisės aktas Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse bei kai kuriose kitose teisės šeimose yra pagrindinis teisės šaltinis. Norminius teisės aktus priima ne valstybinės (nacionalinės bei federacijos subjektų), savivaldos arba tarptautinės institucijos, bet ir kiti (juridiniai) asmenys - religinė bendruomenė, profsąjunga, įmonė. Tai gali būti nuostatai, įstatai, vidaus darbo taisyklės.
Norminis teisės aktas – tai oficialus rašytinis dokumentas, turintis privalomąją juridinę galią ir skirtas nevienkartiniam naudojimui.
5. Nustato, keičia ar naikina teisės normas.
Norminis teisės aktas formuoja bendrojo pobūdžio taisyklę.
Teisės aktas – tautos, valstybės, institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Bendrieji teisės normų aktai
Bendrųjų teisės normų aktas – kompetentingų teisės institucijų subjektų specialiai išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugiapartiniam naudojimui, neribotam subjektų skaičiui. Bendrųjų teisės normų aktų paskirtis, centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančios socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisės normų išdėstymo jose tikslingumas ir prieinamumas daro jį plačiai naudojamą.
Individualieji teisės normų aktai
Individualiųjų teisės normų aktas – formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu tęstinę, taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims. Individualieji teisės normų aktai gali būti savarankišką individualią elgesio taisyklę formuluojantys aktai ir teisės taikymo aktai.
Pagrindinis skirtumas yra toks, kad bendrieji teisės normų aktai formuluoja savarankišką elgesio taisyklę, individualūs teisės normų aktai tokios taisyklės neformuluoja, o tik paverčia bendra norma nustatytas teises ir pareigas konkretaus asmens subjektyvinėms teisėms ir pareigoms.
Bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktų skirtumai:
1. Bendrųjų teisės normų aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes formuluoja bendrąją elgesio taisyklę....

Šio rašto darbo tikslas – išsiaiškinti kas yra teisės normų aktas, kokios yra pagrindinės teisės aktų rūšys ir požymiai, kaip teisės aktai susiję tarpusavyje. Taip pat šiame darbe apžvelgsiu kaip funkcionuoja norminių teisės aktų sistema, jos hierarchiškumą, specializaciją ir diferenciaciją pagal teisės šakas.
Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
2. Individualių teisės normų aktai.
3. Interpretuotų teisės normų aktai.
Bendrųjų teisės normų aktai –tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai.
Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.2
3. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ SISTEMA
Pagrindinę vietą tarp teisės aktų užima norminiai teisės aktai. Norminai teisės aktai –tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų sprendimai, kuriuose yra teisės normos. Tai teisėkūros aktai, nustatantys arba panaikinantys teisės normas.
Visi be išimčių norminiai teisės aktai yra valstybiniai, nes juos leidžia arba sankcionuoja valstybės institucijos. Juose yra išreiškiama valstybės valia, jie yra privalomi. Jų privalomumą garantuoja valstybės prievarta.
Valstybės institucijų leidžiami norminiai teisės aktai yra įstatymai, dekretai, įsakai, vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, vietos valdžios ir valdymo institucijų nutarimai ir sprendimai. Visi norminiai teisės aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kuriai būdingas suderinamumas, abipusė sąveika, hierarchiškumas, specializacija ir diferenciacija pagal teisės šakas.
Konstitucija nustato įvairių valstybės institucijų kompetenciją ir kartu, klausimus, kuriuos sprendžiant gali būti priimami norminiai aktai.
Įstatymuose nustatoma norminių teisės aktų leidimo, keitimo, papildymo ir panaikinimo tvarka. Nurodoma, kokia institucija, pagal kokią procedūrą išleidžia tam tikrą norminį teisės aktą. Norminiai teisės aktai, kaip teisės šaltiniai, palyginti su kitais šaltiniais, turi pirmenybę organizaciniu techniniu ir kitu atžvilgiu. Pirmiausia, juos leidžiančios valstybės institucijos, palyginti su kitomis teisėkūros institucijomis, turi daug koordinacinių galimybių ištirti ir...

Kiekvienos įmonės verslo aplinką reguliuoja įvairūs teisės aktai. Kurie aktai reguliuoja konkrečios įmonės veiklą, reikia atsižvelgti į tai, kokio tipo ji yra (individuali įmonė, akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ir pan.), kokia veikla užsiima, kokios aplinkos daro įtaka tai veiklai.
Pasirinkta įmonė – kelionių agentūra UAB „Krantas Travel“. Atsižvelgiant į anksčiau minėtus faktorius, reikėjo apžvelgti tuos teisės aktus, kurie reglamentuoja būtent šios įmonės veiklą.
Darbo tikslas – apžvelgti kelionių agentūros UAB „Krantas Travel“ verslo aplinką reguliuojančius teisės aktus.
1. Pateikti duomenis apie kelionių agentūrą UAB „Krantas Travel“.
2. Išskirti iš UAB „Krantas Travel“ verslo aplinką reguliuojančių teisės aktų aspektus, tinkančius būtent šiai įmonei.
Darbo metodas – teisės aktų analizė.
• UAB "Krantas Travel" Janonio 24, Klaipėda.
• Įmonės kodas – 110812435.
• PVM kodas – 108124314.
Turizmo ir kelionių agentūra UAB ,,Krantas Travel" savo veiklą pradėjo 1998m. spalio 1d.
Pardavimo biuruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dirba 46 išsilavinę ir kūrybingi darbuotojai. Agentūra teikia verslo ir poilsio kelionių organizavimo paslaugas, parduoda lėktuvų ir keltų bilietus, rezervuoja viešbučius, nuomoja transportą ir aptarnauja į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus.
Per palyginti neilgą kompanijos veiklos laikotarpį UAB ,,Krantas Travel" išplėtė ir ištobulino savo paslaugų spektrą, įgijo daugelio klientų pasitikėjimą, o pardavimų apyvarta išaugo iki 35,1 mln. litų.
1999 m. kompanija pradėjo taikyti Tarptautinės kokybės sistemos ISO 9002 elementus. 2000 m. vasarą UAB ,,Krantas Travel" tapo Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA nare. 2001 m. pabaigoje kompanija įsiliejo į danų laivybos koncerną DFDS. Šiuo metu kompanija yra viena stambiausių turizmo agentūrų Lietuvoje.
UAB ,,Krantas travel" savo darbą grindžia šiomis vertybėmis:
• Saugumu ir patikimumu;
• Atsakingumu ir sąžiningumu;
• Profesionalumu ir novatoriškumu;
• Komandiniu darbu;
• Globaliu mąstymu.
Kompanijos moto: kokybė nėra atsitiktinumas.
Duomenys pateikti iš kelionių agentūros UAB „Krantas Travel“ internetinio puslapio
2. Įmonės UAB „Krantas Travel“ veiklą reglamentuojantys teisės aktai
Kadangi UAB „Krantas Travel“ organizuoja kruizus, tai įmonė turi remtis Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu, tiksliau jo penktuoju skirsniu – „Keleivių vežimo jūra sutartis“. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos...

Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentais, kuriame suformuluotos teisės normos.Muitinės teisės atveju tai yra muitinės, jos įstaigų ar pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriamae suformuluotos muitinės teisės normos.
Poįstatyminių teisės aktų samprata
Poįstatyminiai aktai – tai teisės aktai, priimami remiantis įstatymais, jiems neprieštaraujantys, juos konkretinantys ir užtikrinantys jų įgyvendinimą. Poįstatyminiai aktai paprastai yra valdymo aktai. Jais įgyvendinamos įstatymo normos, tačiau tokie teisės aktai negali pakeisti įstatymų ir sukurti naujų bendrojo pobūdžio teisės normų, kurių galia konkuruotų su įstatymo normomis.
Poįstatyminiai aktai yra klasifikuojami pagal juridinę galią, t.y. pagal juos sukūrusių teisėkūros subjektų kompetenciją:
• Seimo nutarimai;
• Prezidento dekretai;
• Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai;
• Konstitucinio Teismo nutarimai;
• Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos;
• Ministerijų, departamentų instrukcijos ir įsakymai;
• Savivaldybių tarybų sprendimai;
• Savivaldybių valdybų nutarimai ir potvarkiai;
• Savivaldybių valdybos skyrių vadovų įsakymai;
• Apskričių viršininkų įsakymai.
Muitinės teisės poįstatyminiai teisės aktai
Teisės aktai tiesiogiai reguliuojantys muitinių veiklą yra leidžiami LR Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos, jo padalinių ir jam pavaldžių subjektų.
Instrukcijos
Instrukcija – normatyvinis valdymo aktas, apimantis normas ir taisykles, reguliuojančias tam tikros veiklos tvarką ir sąlygas, taip pat normas, nustatančias aukštesnio lygio normatyvinių aktų vykdymo tvarką. Instrukcijų pavyzdžiais muitinės teisėje gali būti, šiuo metu galiojantys ir svarbūs:
• Carnet TIR knygelės naudojimo instrukcija (Patvirtinta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 341) - reglamentuoja Carnet TIR naudojimą bei jos įforminimą muitinės įstaigose;
• Krovinio deklaracijos pildymo instrukcija (Patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 339; įsigaliojo nuo 1994 m. sausio 1 d.) - nustato krovinio deklaracijos pagrindinio, papildomų lapų ir specifikacijos lapų pildymo tvarką.
Įsakymai
Kitus muitinės poįstatyminius teisės aktus - įsakymus galima išskirti pagal tai, ką jais yra patvirtinama. Šiuo atveju kalbėsime apie įsakymais patvirtintus muitinės struktūrinių elementų nuostatus. Taigi muitinės teisės sistema yra tokia:
1....

Teisė yra ne tik vienas iš svarbiausių, bet ir vienas pačių sudėtingiausių visuomeninių reiškinių. Ji egzistuoja tik veikdama ir reguliuodama žmonių santykius. Tokių būdu teisė diegia į žmonių santykius civilizacijos ir socialinės partnerystės pradus ir savo principingais paliepimais užtikrina teisėtą subjektų veiklą ir elgesį. Teisė (kaip ir valstybė, visuomenė, moralė, kultūra) padeda žmogui tapti civilizuotu, padeda tapti socialine būtybe, gebančia gyventi, dirbti, kurti drauge su kitais žmonėmis. Šioji sąveika labai svarbi, kadangi be jos asmenybė negali realizuoti savęs, tuo pačiu netenka prasmės. Kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje teisė yra aukščiausia socialinė vertybė, bet tik tada, kuomet jos principai ir normos yra įgyvendinami ir realizuojami kasdieniniame gyvenime.
Kiekvienas iš mūsų teisę suprantame skirtingai. Vieniems teisė - tai visuomenėje galiojantys įstatymai, apsauga nuo jiems galinčių pakenkti veikų. Kiti teise laiko savo teises ir pareigas, savo vietą bendruomenėje. Teisės mokslas dažniausiai pateikia tokią teisės sąvoką: teisė – tai visuma valstybės nustatytų ar sankcionuotų kiekvienam privalomų formaliai apibrėžtų bendrų elgesio taisyklių, kurios skirtos reguliuoti visuomeninius santykius, o atsiradus būtinybei, užtikrinti valstybinės prievartos naudojimą.
Valstybės ir teisės tapatinti negalima, bet ir atskirti jų neįmanoma. Valstybinę valią išreiškia teisė. Valstybė prižiūri, kad būtų laikomasi teisės normų, o prireikus priverčia jų laikytis. Teisinėje valstybėje piliečiai iš vienos pusės ir valstybė iš kitos, prisiima abipusius įsipareigojimus laikytis teisės normų.
Teisės taikymas užima ypatingai svarbią vietą visuomenės gyvenime, be jo piliečiai sunkiai įgyvendintų savo teises, nustatytas teisės normose, kadangi teisės taikymas yra kaip valstybės pagalba ir kaip teisingumo vykdymas.
Tam, kad teisė gyvuotų – ji turi veikti. Teisės veikimas apima kelis procesus, tokias kaip teisinio reguliavimo priemonių sukūrimas bei jų taikymas subjektų praktinei veiklai, kad būtų pasiekta norimų rezultatų.
Teisės reguliavimas yra teisės veikimo dalis, apibūdinanti teisės poveikį subjektų elgesiui ir veiklai. Teisės reguliavimą sudaro kelios stadijos, viena kurių ir bus aptariama šiame darbe – tai baigiamoji teisinio reguliavimo stadija – teisės taikymas.
1. TEISĖS ĮGYVENDINIMO SĄVOKA
Teisės...

Darbe daugiausiai dėmesio skiriama debitorių ir debitorinių įsiskolinimų valdymo praktiniams aspektams. Debitorių ir debitorinių įsiskolinimų pripažinimo tvarka bei jų atspindėjimo finan­sinėje atskaitomybėje pastaraisiais metais nepaskelbta daug naujovių, todėl šį klausimą nagrinėsime plačiau, juolab kad jie nėra išsamiai aptariami specialioje literatūroje.
Paminėsime pagrindi­nius debitorių ir debitorinių įsiskolinimų, sąnaudų pripažinimo klausimus, akcentuodami svarbiausius šios tvarkos aspektus bei išaiškin­dami skirtumų tarp mokestinės ir finansinės beviltiškų skolų sąnaudų apskaitos registravimą finansinėje apskaitoje ir jų atspindėjimą mokestinėje bei finansinėje atskaitomybėje.
Pirmiausia pažymėtina, kad debitorių ir debitorinių įsiskolinimų, abejotinų skolų ir beviltiškų skolų sąnau­dų apskaita turi būti vedama nebūtinai laikantis šios apskai­tos taisyklių, reglamentuojančių beviltiškų skolų sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį rezul­tatą, apskaičiavimą. Kita vertus, negalima igno­ruoti ir apskaitos optimalumo principo: jeigu beviltiškos skolos gali būti pripažintos mokesčių apskaičiavimo tikslais, tai jos be abejo turi būti atspindėtos ir finansinėje apskaitoje bei atskai­tomybėje. Be to, nesant didelių finansinės atskaitomybės iškraipymų, beviltiškų skolų sąnaudas finansinėje apskaitoje galima atspindėti pagal taisykles, reglamentuojančias mokesčių apskai­čiavimą.
Darbo objektas – teisės aktai reglamentuojantys debitorių sąvoką, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarka.
Darbo tikslai ir uždaviniai. Analizuojant ir sisteminant Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius debitorių sąvoką, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarką išanalizuoti esamos tvarkos probleminius aspektus atsižvelgiant į priimtus paskutinius LR pelno ir gyventojų pajamų įstatymus bei kitus teisės aktus bei pasaulio praktika šiuo klausimų.
- apibrėžiami debitorių sąvoką, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarkos teorinius principus ir tūrinį;
- sistemiškai aprašyti debitorių sąvoką, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarkos efektyvumo lemiančias sąlygas;
• parinkti teisinės priemonės, būtinos debitorių sąvoką, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarkos tobulinimui Lietuvoje.
Tyrimo metodai. Suformuluota problema buvo sprendžiama Lietuvos praktinės patirties ir kiekybinių metodų pagalba. Dėl šios priežasties darbe vyrauja loginė ir palyginamoji analizė. Darbe naudojamasi istoriniais, loginiais, analitiniais ir lyginamaisiais tyrimo metodais. Tiriant debitorių problemą, skolų, beviltiškų skolų pripažinimo tvarkos funkcionavimą ir jos plėtros perspektyvas, taip pat buvo atliekama statistinių duomenų analizė, sisteminama ir apibendrinama surinkta informacija. Vertinant...