Išplėstinė darbo paieška

Tai vienas iš tų konspektų kuriais galiu pasididžiuoti. Skirta begale laiko, tačiau buvo verta, nes jei studijuoji teisę ar nori būti susipažinęs su konstitucine teise ir jos subtilybėmis, šis konspektas yra būtinas norint sutaupyti savo laiką.

Turinys:

Įvadas
Administracinė atsakomybė
Administracinės teisės pažeidimų rūšys
Administracinės teisės pažeidimų nuobaudos
Administracinių nuobaudų skyrimas
Administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimas
Išvados
Naudota literatūra

Įvadas

Žodis „teisė“ – nuo senovės laikų žinomas terminas. Be abejo, per daugybę metų ji patobulėjo. Pačioje pradžioje vyravo paprotinė teisė, pozityvioji teisė, atsirado pirmasis rašytinis įstatymas – „Hamurabio teisynas“. Vėliau visoje teisėje įvyko lūžis, kai pasirodė Justiniano kodifikacija (Corpus iuris civilis), kuri pakeitė visą teisės sistemą. Administracinės teisės evoliucija taip pat vyko tam tikrą laiko tarpą. Administracinės teisės pėdsakų galima ieškoti jau Senovės civilizacijų visuomenėse, tačiau, kaip atskira teisės šaka ir šiuolaikinės administracinės teisės pagrindas, ji atsirado gana vėlai, tik XVIII amžiuje.
Lotyniškai „administratio“ reiškia „valdyti, vadovauti“. Šia prasme administracinė teisė – valdymo teisė.
Administracinės teisės pažeidimų uždaviniai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1-ajame straipsnyje, kuris skamba taip : „Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.“

Paprastos ir sunkios bylos: teisės normos ir kiti teisės sistemos elementai
Principai ir politinės nuostatos
Teisės principo samprata
Teisės principų funkcijos
Teisės principų rūšys
Bendrieji teisės principai
Teisės normos, principai ir kitos nuostatos vientisos teisės teorijos požiūriu
Naudota literatūra

Teisės referatas tema "Valstybė".

Turinys.
Lietuvos Respublikos konstitucija.
Valstybė ir jos požymiai.
Valstybės valdymo santvarkos.
Valstybės valdymo formos.
Valstybės funkcijos.
Kas yra teisė ir jos norma?
Lietuvos teisinė sistema.
Teisinės šakos, teisės šaltiniai.
Kas yra norminis aktas?
Kas yra įstatymas?
Kokia tvarka priimami įstatymai?
Įstatymų įsigaliojimo tvarka.
Literatūros sąrašas.

Šiandieninėje visuomenėje daugelis žmonių turi vienokią ar kitokią nuosavybę. Tad natūralu, kad kiekvienas asmuo nori, jog jo nuosavybės teisė būtų neliečiama ir apsaugota, taip pat, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai, jeigu tokie įsipareigojimai yra numatyti. Tačiau ne visada nuosavybės teisė išlieka nepažeista ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų valios ar norų. Tais atvejais, kai nuosavybės teisė yra pažeidžiama, kiekvienas asmuo turi teisę remdamasis Konstitucija apginti savo pažeistas teises.
Konstitucinė nuosavybės teisių apsauga – tai iš Konstitucijos bei Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančios teisės reikalauti, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai asmeniui, apsauga. Tam tikros nuosavybės teises apsaugos garantijos yra įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.
Konstitucinis Teismas aiškindamas šį straipsnį savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, sudarydamos visumą, atskleidžia nuosavybės teisių gynimo esmę1. Tačiau pačioje Konstitucijoje nėra atskleistas šių nuostatų turinys. Kitaip sakant, tai tėra „sausos“ frazės, kurias kiekvienas asmuo gali interpretuoti savaip. Kad tam būtų užkirstas kelias, Konstitucinis Teismas nuosavybės teisės apsaugos garantijų turinį yra atskleidęs savo jurisprudencijoje, t.y. savo aktuose. Konstitucinio Teismo jurisprudencija vaidina labai reikšmingą vaidmenį, kadangi joje formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, atskleidžiamas konstitucinių nuostatų tarpusavio sąsajos. Taigi, mano pagrindinė užduotis šiame darbe būtų susipažinti su Konstitucinio Teismo praktika, įsigilinti į ją, bei pateikti pagrindines Konstitucinio Teismo suformuluotas nuostatas apie nuosavybės teisės apsaugos garantijas. Mano kursiniame darbe pagrindinis šaltinis, kuriuo remsiuosi, bus minėtieji Konstitucinio Teismo aktai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas pirmuosiuose nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas „nuosavybė neliečiama”, „nuosavybės teises saugo įstatymai” aiškino kaip „savininko teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o kitų asmenų pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savininko teises”5. Vadinasi, iš pradžių Teismas betarpiškai „nesuteikė” savininkui teisės reikalauti nepažeisti nuosavybės teisių, o tai padarė netiesiogiai, nustatydamas visiems asmenims bendro pobūdžio...

ĮVADAS


Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo.
Teismo nepriklausomybė -esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime - bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač
svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma. Teisminės valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę.
Mano darbo tikslas yra apžvelgti Letuvos Respublios teismų sistemą nuo Lietuvo s Didžiosios kunigaikštystės laikų iki šių dienų, tai yra, įvardinti, kokios teismų reformos vyko mūsų šalyje, kaip skirstomi Lietuvos Respublikos teismai, apžvelgti Konstitucinio teismo pareigas ir darbą.

TEISĖS TEORIJA
CIVILINĖ TEISĖ

Turinys:

Įvadas
Teisė teikti kaimo turizmo paslaugas
Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai
Bendrosios nuostatos
Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant individualiame gyvenamajame name
Reikalavimai kaimo turizmo paslaugą teikiant sodyboje
Aktyvaus poilsio sąlygos
Baigiamosios nuostatos
Kaimo turizmo paslaugų sutartys
Kontrolė, atsakomybė ir ginčų spendimas
Išvados
Literatūros sąrašas

Ištrauka:

Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, tai yra ūkininkai ir privačių namų valdų savininkai, kurie turi atitikti keliamus reikalavimus. Turizmo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad kaimo turizmo paslauga – tai kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip trys tūkstančiai gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga, kurios tiekėjai privalo:
1. Sudaryti kaimo turizmo paslaugų teikimui būnas sąlygas.
2. Turi Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijoje įregistruoti individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą (kaimo turizmo paslaugos, kodas 10).
3. Turi gauti savivladybės, kurios teritorijoje vykdys veiklą, pažymėjimą teikti paslaugas gyvenamajame name arba sodyboje.
Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.
Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti.
Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą fizinis asmuo, teikiantis kaimo turizmo paslaugas yra laikomas verslininku.
Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Ribotos civilinės atsakomybės asmenys – tai akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos ir kt., kurios atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, kurių savininkai atsako savo asmeniniu turtu. Juridinių asmenų steigimo ir veiklos tvarką reguliuoja Civilinis Kodeksas, Įmonių įstatymas, Akcinių bendrovių ir kiti įstatymai.

EB pirminė teisė;
Pirminės teisės akto sąvoka;
Galiojimo laikas;
Taikymo Teorija.

Rašinys apie vaikų teises... Kiekvienas vaikas turi teisę į gyvenimą meilėje , šilumoje ir mylimų žmonių apsuptyje. Juk kiekvienas savo gyvenimą pradedame nuo kūdikystės .Suaugęs žmogus gali savimi pasirūpinti ,o kas padės bejėgiams vaikams? Tam juk sukurtos vaikų teisės...