Radiacijos poveikio mes nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos poveikis gyviems organizmams yra labai didelis. Gamtinės radiacijos poveikis gyviems organizmams laikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų. Radiacijos pavojus gali kilti įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, kaimyninių šalių atominėse elektrinėse bei įvykus avarijai pervežant radioaktyvias medžiagas.
Visa mūsų aplinka sudaryta iš atomų– mažiausių nedalomų dalelių, turinčių visas medžiagos fizines- chemines savybes. Atomus savo ruožtu sudaro branduoliai ir elektronų apvalkalai. Branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Kai branduolyje esančių protonų ir neutronų skaičiai skiriasi, branduoliai yra radioaktyvūs ir skyla. Jų skilimo metu išsiskiria energija ir spinduliuojama jonizuojančioji spinduliuotė.
Gamtoje yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančios spinduliuotės pavyzdžiai yra šviesa, šiluma, garsas. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra.
Tiek atominių elektrinių branduoliniuose reaktoriuose, tiek sprogstant atominėms bomboms branduolių skilimo metu išsiskiria energija. Branduoliniuose reaktoriuose skilimas yra valdomas, o skilimo metu išsiskirianti energija paverčiama elektros energija. Sprogstant atominei bombai branduolių skilimas yra nevaldomas ir per labai trumpą laiką išsiskiria milžiniškas energijos kiekis, darantis nepataisomą žalą aplinkai ir žmonėms.
Branduolinių reaktorių kuras dažniausiai yra urano izotopas 235 U. Kuro skilimas vyksta reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Išsiskyrusi šiluminė energija paverčiama elektros energija. Branduoliniuose reaktoriuose susidarantys labai intensyvūs neutronų srautai dažnai yra panaudojami moksliniuose tyrimuose.
Ignalinos atominėje elektrinėje šiuo metu veikia du galingiausi pasaulyje RBMK tipo branduoliniai reaktoriai. Apie 80 procentų mūsų šalyje sunaudojamos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė. Normaliomis eksploatavimo sąlygomis atominės elektrinės nedaro jokio žalingo poveikio aplinkai ir žmonėms. Įvykus avarijai, gali būti padaryta didžiulė žala tiek Lietuvai, tiek ir už jos ribų.
Jonizuojančioji spinduliuotė taip pat naudojama medicinoje, pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, diagnozuojant ir gydant ligas, įvairių technologinių procesų valdymui ir kontrolei, priešgaisrinėje signalizacijoje ir kitur. Tokių...

Krovėjui, pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma LR įstatymais numatyta drausminė, materialinėm administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio bei pasekmių.
1.2. Krovėju, dirbti gali asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, pasitikrinęs sveikatą, išklausęs įvadinį darbų saugos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje.
1.3. Krovėjas, dirbantis su krautuvu, privalo turėti krautuvo vairuotojo pažymėjimą (tos rūšies, kokį krautuvą vairuoja). Dirbti prie krano gali tik krovinių kabinėtojo pažymėjimą turintis krovėjas ir kas penki metai atestuotas saugos darbe klausimais.
1.4. Dirbant maisto produktų sandėliuose krovėjas apmokomas būtinų higieninio elgesio įgūdžių pradėjus dirbti ir kas 2 metai.
1.5. Krovėjas privalo:
1.5.1. laikytis įmonės vidaus tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų, rūkyti tik tam skirtose vietose;
1.5.2. mokėti saugiai dirbti ir netrukdyti saugiai dirbti kitiems – darbe būti atidus, nebėgioti, nešokinėti;
1.5.3. saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, jeigu reikia – naudoti asmenines ir kolektyvines apsaugines priemones;
1.5.4. pranešti darbdaviui, savo tiesioginiam vadovui ir saugos darbe specialistui apie susižalojimus darbo metu, vykstant pakeliui į darbą ir iš darbo;
1.5.5. nustatytąja tvarka tikrintis sveikatą;
1.5.6. laikytis naudojamų darbe krautuvų, rankinių vežimėlių eksploatavimo instrukcijų, nurodytų mechanizmo techniniame pase, reikalavimų;
1.5.7. laikytis asmens higienos reikalavimų, dėvėti tvarkingus darbo rūbus ir avalynę, darbo vietoje palaikyti tvarką ir švarą;
1.5.8. vykdyti darbdavio ir savo tiesioginio vadovo nurodymus;
1.5.9. imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys, galinčios sukelti traumas. Apie pavojingas situacijas pranešti savo tiesioginiam vadovui.
1.6. Krovėjas privalo žinoti: priežgaisrinės saugos reikalavimus sandėlyje, buitinėse patalpose, mašinos furgone ir juos vykdyti. Žinoti, kur laikomos gaisro gesinimo priemonės, mokėti jomis naudotis, vengti gaisrą sukeliančių veiksmų. Kilus gaisrui:
1.6.1. skubiai pranešti ugniagesiams, tiesioginiam vadovui ar kitiems atsakingiems darbuotojams apie įvykį;
1.6.2. gesinti gaisro židinį turimomis gaisro gesinimo priemonėmis;
1.7. Krovėjas turi teisę:
1.7.1. reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias darbo sąlygas;
1.7.2. žinoti apie darbo vietoje esančius sveikatai pavojingus ir kenksmingus veiksnius;
1.7.3. reikalauti atlyginti sveikatai padarytą žalą;
1.7.4. derėtis su darbdaviu dėl darbo sąlygų gerinimo;
1.7.5. atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus...

Gaisrai – sunkios nelaimės, nes jų metu sunaikinami gyvenamieji namai, pramonės įmonės, žūva žmonės. Priešgaisrinei apsaugai Lietuvos Respublikoje vadovauja priešgaisrinės apsaugos departamentas prie VRM. Teoriniai valstybės priešgaisrinės priežiūros organai yra miesto, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės priežiūros organai yra miesto, rajonų, gyvenviečių ir objektų priešgaisrinės apsaugos daliniai, dalys ir tarnybos, pavaldzios priešgaisrinės apsaugos departamentui. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atskingas vadovas (darbdavys).
1. APSAUGOS NUO GAISRO PRIEMONĖS
Pastatų priešgaisrinės profilaktikos priemonės numatomos dar gamybos projektavimo stadijoje. Atsižvelgiant į gamybos pavojingumo gaisro atžvilgiu kategoriją, parenkami ugniai atsparūs pastatų ir jų konstrukcijų elementai, numatomos gaisrasienės ir kiti gaisro plitimui sulaikyti įrenginiai, parenkamas leistinas aukštų skaičius, nustatomas plotas tarp gaisrasienių, paruošiamas generalinis teritorijos planas, parenkami saugūs technologiniai ir elektros įrenginiai, parenkami gaisrams gesinti įrenginiai ir signalizacijos įtaisai, numatomi žmonėms evakuoti būdai ir priemonės.
2. GAISRŲ GESINIMO BŪDAI IR PRIEMONĖS
Gaisrą galima likviduoti šiais būdais:
● stipriai atšaldant degančias medžiagas;
● izoliuojant degančias medžiagas nuo deguonies ir betarpiško ugnies veikimo šaltinio;
● pašalinant degias medžiagas iš gaisro vietos;
Pagrindinės gesinimo priemonės: vanduo, vandens garai, inertinės dujos, putos, apdangalai, smėlis.
Vanduo – labiausiai paplitusi, efektyvi ir ekonomiška gaisro gesinimo priemonė. Gesinant gaisrą vandeniu, degančioji medžiaga atšaldoma žemiau negu jos užsidegimo temperatūra. Vandens slėgimas veikia ir mechaniškai – numuša degančios medžiagos daleles ir prasiskverbia į įkaitusią medžiagą.
Vandeniu netinka gesinti:
1. Lengvai užsidegančius skysčius, nes jie su vandeniu nesusimaišo;
2. Elementus, kurie greit reaguoja su deguonimi: natrį, kalį, metanolį;
3. Karbidus, kurie reaguoja su vandeniu ir išskiria dėl sprogimo pavojingas dujas: acetileną ir metaną;
4. Virš 1300 laipsnių C temperatūros įkaitusius metalus, nes tuomet vanduo skaidosi ir išskiria sprogiamąsias dujas;
5. Elektros įrengimus ir aparatus, kai neišjungta įtampa.
Švarus ir sausas smėlis yra gera gesinimo priemonė. Užpylus degantį paviršių smėliu, deguonis negali patekti į degimo židinį ir degimo procesas nutrūksta.
3. EVAKUACINIAI KELIAI
Evakuacijos keliai, išėjimai turi būti tvarkingi. Tai turi garantuoti saugią visų žmonių evakuaciją iš pastato patalpų. Perėjos ir išėjimai turi būti...

savarankiškai virėju gali dirbti asmuo , išklausęs pasirašytinai saugos ir sveikatos įvadinį bei darbo vietoje instruktavimus , turintis virėjo kvalifikacinį pažymėjimą bei medicines knygelę , bei medicininę pažymą su medicines įstaigos išvada – leidimu dirbti virėju.
1.2.1. darbo laiko trukmė – 40 val. per savaitę.
1.2.2. darbo pamainos trukmė 8 val. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama 30 min. po 4 val. nuo darbo pradžios.
1.2.3. nustatoma 7 d. darbo savaitė.
1.3. saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje periodiškai instruktuojama pasirašytinai ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėn. , pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais – 2 kartus per 1 m.
1.4. virėjui būtina laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių , neleidžiama rūkyti darbo vietoje , gerti alkoholinius gėrimus , vartoti narkotines medžiagas , būti apsvaigusios būsenos , ateiti į darbą neblaiviam.
1.5. apie darbe įvykusį nelaimingą atsitikimą nedelsiant pranešti tiesioginiam padalinio vadovui , kuris praneša savininkui.
1.6. apie darbo ir darbų saugos priemonių gedimus , darbo metu pastebėtus trūkumus nedelsiant pranešti tiesioginiam padalinio vadovui.
1.7. virėjo atsisakymo dirbti esant nesaugiai darbo vietai tvarka , kai :
1.7.1. tiesioginis padalinio vadovas informuotas apie avarinę situaciją , įrenginių gedimus nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojui saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus , o nurodo tęsti darbą.
1.7.2. virėjas privalo atlikti darbus , kurių neapmokytas saugiai dirbti :
1.7.3. neaprūpinama asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.
1.7.4. darbo aplinka kenksminga ar pavojinga gyvybei.
1.7.5. darbų sustabdymo procedūra atliekama tokia tvarka :
1.7.5.1. nedelsiant pranešama tiesioginiam padalinio vadovui
1.7.5.2. tiesioginis padalinio vadovas nedelsiant praneša savininkui ir sprendžiama ar nutraukti darbus.
1.8. asmens higienos reikalavimai :
1.8.1. dirbti tik dėvint švarius , tvarkingus darbo rūbus.
1.8.2. nelaikyti savo drabužių kartu su darbo rūbais.
1.8.3. suteptas rankas nevalyti skiedikliais ar kitomis neprausimuisi skirtomis priemonėmis.
1.8.4. trumpai kirpti nagus.
1.8.5. prieš darbą ir po pertraukų švariai nusiplauti su muilu rankas.
1.8.6. draudžiama įeiti į visuomeninio maitinimo įstaigas , apsirengus darbo drabužiais.
1.9. už šios instrukcijos nevykdymą , virėjai taikoma...

Darbo tikslas- sudaryti būtinasias programas, pateikti galimų rizikos veiksnių analizę bei nustatyti jų valdymą.
• išsiaiškinti galimas RVSVT rizikas.
UAB „ Viktorijos pyragai“ konditerijos gaminių gamybą ir prekybą vykdys Kaišiadorių mieste, girelės g. 4, iš NT „ Valdos “ išnuomotose patalpose. Patalpos įrengtos atsižvelgiant į Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei taisykles taikomas įmonėms, kurios užsiima veikla susijusia su maisto gamyba ir prekyba. Patalpos įsikūrusios pačiame miesto centre, netoli Algirdo Brazausko vidurinės, Vaclovo Giržado pagrindinės mokyklos. Taip pat netoli yra vaikų darželiai- lopšeliai bei Kaišiadorių specialioji mokykla. Aplinka tvarkinga, geras privažiavimas, teritorija aptverta.
Maisto tvarkymas vykdomas vadovaujantis Geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms, patvirtintomis įmonės vadovo.
Numatoma, kad skyriuje dirbs 8 darbuotojai. Tai generalinis direktorius- įmonės vadovas, vedėjas, vyr. konditeris, 3 konditeriai, 2 pagalbiniai darbuotojai, pardavėja.
Veiklos metu skyriuje bus pildomi šie žurnalai: greitai gendančių maisto produktų priėmimo žurnalas, maisto produktų ir žaliavų laikymo žurnalas ,šiluminio apdorojimo temperatūros ir laiko registravimo žurnalas ir valymo darbų registravimo žurnalas.
Konditerijos gaminiai gaminami pagal įmonės vadovo patvirtintas gaminių receptūras.
Ketinama gaminti bandeles, pyragus, tortus, sausainius, pyragaičius, keksus.
2 Personalas, personalo atsakomybių paskirstymas
Generalinis direktorius- įmonės vadovas- vadovauja visai įmonės veiklai, organizuoja, kad būtų įvykdyti numatyt koerciniai finansiniai rodikliai, priimti ir atleisti darbuotojus, sudarant su jais darbo sutartį, tvirtinti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisykles, kolektyvinę sutartį, darbuotojų pareigines instrukcijas, pareiginius atlyginimus, valandinius tarifinius atlygius, premijavimo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, leisti įsakymus, vykdyti atskiras užduotis, įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.
Vedėjas- tikrina gaminių, gamybos kokybę, sudarinėja konditerinių gaminių technologines korteles, taiso jas.
Vyr. konditeris- - atsakingas už žaliavas, priima jas, patikrina gautų žaliavų kokybę, tikrina šaldytuvų ir sandėlių temperatūrą.
Vyrėjai- gamina konditerinius gaminius pagal sudarytas technologines korteles, palaiko tvarką darbo vietoje, atsakingi už inventorių.
Pagalbiniai darbuotojai- padeda vyrėjams.
Pardavėja- priima iš klientų užsakymus, bei pardavinėja konditerinius gaminius.
3 Būtinosios programos
Būtinosios programos- tai dokumentai, kuriuose nustatytos pagrindinės maisto saugos sąlygos ir veikla, kurios yra būtinos užtikrinti...

Viešai neskelbkite savo draugų paslapčių, kurios jiems labai svarbios, nesvarbu, ar jie jus įžeidė, ar susipykot.
Nesišaipykite iš kitų nuotraukų, neviešinkite privačių vaizdo įrašų.
Būkite garbingas ir elkitės taip, kaip norėtumėt, kad su jumis elgtųsi.
Nepriimkite į draugus nepažįstamų žmonių.
Saugokite savo privatumą, būkite atsargus.
Nesinaudokite ir nesidalinkite kitų asmenine informacija ir duomenimis.
Nenaudokite žargono ar keiksmažodžių.
Elkitės atsakingai ir nepamirškite savo ir kitų teisų.
Saugumas turėtų būti suvokiamas kaip asmeninė higiena.
Komentavimas
Reikškite savo nuomonę pagarbiai ir neįžeidinėkite kitų.
Gerbkite kitų nuomonę.
Prieš rašydami gerai pagalvokite; skelbkite tik patikrintą informaciją, nešmeižkite kitų.
Kritikuokite argumentuotai ir protingai.
Laikykitės elektroninio laiško rašymo taisyklių. Nesiųskite įžeidžiančių ar nemandagių laiškų.
Nesiųskite tokio laiško, kurio patys nenorėtumėt gauti.
Nes tai galima prilyginti psichologiam smurtui
Bendravimas elektroniniu paštu
Neatidarinėkite įtartinų elektroninių laiškų ir juose esančio turinio. Saugokite savo asmeninius duomenis ir svarbią informaciją. Neatidarinėkite įtartinų elektroninių laiškų ir juose esančio turinio.
Nesiųskite nereikalingų laiškų ar grandininių žinučių.
Saugus elgesys elektroninėje erdvėje
Kruopščiai apgalvokite, kokią informaciją apie save nori pateikti. Nesidalinkite asmenine informacija internete apie save, savo draugus ir šeimą, pvz., neviešinkite savo ar kitų namų adreso, telefono ir kt. Nesidalinkite savo interneto paskyrų prisijungimo duomenimis.
Naudokite patikimą slaptažodį. Atsakingai pasirinkite savo vartotojo vardą.
Ignoruokite įtartinus laiškus / žinutes, gautas tiek iš nepažįstamų, tiek iš draugų. Kartais tokiu būdu internete plinta virusai.
Netikėkite viskuo, ką randate internete. Dažnai informacija viešoje erdvėje nėra filtruojama, todėl galima susidurti su neteisingais, klaidinančiais faktais.
Būkite atsargūs naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, kurioms reikia nurodyti jūsų banko duomenis.
Saugus elgesys elektroninėje erdvėje
Neatidarykite el. laiškų, gautų nuo nepažįstamų asmenų ir jokiais būdais neatidarykite neaiškių juose prikabintų failų.
Prie interneto junkitės iš kompiuterio, į kurį įdiegta patikima ir legali antivirusinė programa, nes
Kompiuteris...

Žmonės pripratę prie elektros teikiamų patogumų ir galimybių, pasijunta bejėgiais, kai ji trumpam dingsta. Žmonės dažnai nežino pagrindinių elektrosaugostaisyklių arba jas ignoruoja, elgiasi neatsakingai, todėl atsitinka nelaimės.

Nepaisant griežtos gamtos apsaugos politikos daugelio gyvūnų rūšių sparčiai nyksta. Dėl neracionalios ūkinės veiklos nukenčia ne tik retos rūšys, bet ir įprastos rūšys.
Šiandien apie pusė Europos gyvūnų, trečdalis roplių, žuvų ir paukščių rūšių yra nykstančios. Daugelyje Vakarų Europos šalių ištiesinus, sureguliavus upelius, išnyko bebrai. Gyvulių augintojai tol persekiojo vilkus, kol jie išnyko beveik visoje Europoje. Lietuva negali lygintis su daugeliu Europos sąjungos šalių ekonomine galia, tačiau mes galime didžiuotis, kad mūsų šalies kraštovaizdis, gyvūnijos bei augalijos pasaulis išliko palyginti įvairus bei turtingas.
Šio darbo tikslas- išsiaiškinti kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios gyvūnų nykimą, bei kokie veiksniai yra taikomi, užtikrinant gyvūnų apsaugą.
Šiuo metu pagrindinė gyvūnų nykimo priežastis yra neigiamas žmogaus veiklos poveikis gyvūnams, dėl kurio vienos rūšys visiškai išnyksta, kitos- virsta retomis ir nykstančiomis, trečiųjų sumažėjimas kartais būna toks didelis, kad tenka imtis neatidėliotinų apsaugos priemonių. Negalutiniais duomenimis, iki dabar žemėje išnyko 150 paukščių rūšių ir porūšių, apie 600 gyvūnų rūšių yra arti išnykimo ribos. Daugelis gyvūnų rūšių, kurios praeityje buvo įprastos ir gausios, dabar yra retos ir nykstančios.
Prie retų ir nykstančių rūšių gyvūnų priskiriami tie gyvūnai, kurių skaičius ir arealas mažėja ir kuriems išsaugoti reikia skubių priemonių. Dažniausiai gyvūnų sumažėja dėl tiesioginės arba netiesioginės žmogaus įtakos, o neretai- dėl vienos ir kitos drauge. Visos retos ir nykstančios gyvūnų rūšys įrašytos į specialią Raudonąją knygą.
Vyrauja nuomonė, kad gyvūnai nyksta dėl neūkiškumo, neatsakingo požiūrio į gamtos ir gyvūnijos pasaulį, kultūros, mokslo žinių bei planingos veiklos stokos. Be abejonės, šie veiksniai susiję su gyvūnijos nykimu, tačiau jie yra antraeiliai. Norint surasti pagrindinę priežastį, sąlygojančią visus kitus gyvūnų nykimo veiksnius, reikia išanalizuoti žmonijos vystymosi dėsningumus ir jų poveikį gamtai.
Žmonijos vystymasis šiuolaikinėmis sąlygomis susijęs su dviem fenomenais- biologiniu ir socialiniu. Biologinis- tai nepaliaujamas žmonių skaičiaus ir biologinių poreikių didėjimas, socialinis- nenutrūkstamas socialinių poreikių bei vartojimo augimas.
Gyvūnų gyvenamųjų vietovių pakeitimai. Vietovės pakinta iškirtus miškus, suarus stepes, nusausinus...

Civilinė sauga, individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės, kitos kvėpavimo organų ir odos apsaugos priemonės, individualių apsaugos priemonių priežiūra ir laikymas.

Tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose teisės šaltiniuose akcentuojama žmogaus teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas.
Žmogaus egzistavimo aplinkoje egzistuoja įvairios prigimties pavojingi ir kenksmingi veiksniai, galintys sukelti traumas, sutrikdyti darbingumą arba pakenkti sveikatai. Vienas iš tokių veiksnių – elektra. Todėl elektros inžinerijos ir giminingų specialybių specialistams reikia žinoti apsaugos būdus. Šios disciplinos tikslas supažindinti apsaugos nuo elektros pavojingais ir kenksmingais veiksniais apsaugojimo jų būdais.
Pavojingi ir kenksmingi dažniausiai yra elektros įrenginiai ir gamtos reiškiniai.
Tuose šaltiniuose yra įteisintos žmogaus teisės į sveikas ir saugias darbo sąlygas. Tokiais šaltiniais gali būti visuotinė žmogaus teisių deklaracija – tarptautinis ekonominių, socialinių ir kitų teisių aktas, Europos socialinė chartija. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir rekomendacijos, Europos direktyvos ir atskirų valstybių teisės aktai. Teisinėje praktikoje naudojamas terminas – norminis aktas. Norminiu aktu vadinamas toks teisės aktas, kuriuo įvertinamos naujos, naikinamos galiojusios normos.
TDO rengia konvencijas ir rekomendacijas (konvencija yra užbaigtas dokumentas). Jeigu valstybė yra ekonomiškai nepajėgi įgyvendinti visas konvencijos normas, tai TD rengia rekomendacijas.
TDO yra priimta 155 konvencijos ir 164 rekomendacijos, kurios vadinasi „darbo sauga ir aplinka“. Tai yra nurodyta, kas turi būti sutvarkyta nacionaliniu ir įmonės mastu, kad apsaugoti dirbantįjį.
Visi teisės aktai pagal teisinę galią grupuojami į hierarchiniu principu: pvz.: Lietuvoje aukščiausiame lygyje – konstitucija, žemesniame – įstatymai, po įstatymų – ratifikuotos tarptautinės sutartys, toliau – taisyklės, reglamentai, normos ir t.t., dar žemesniame lygyje – instrukcijos (techninio eksploatavimo ir pan.).
5. Standartai ir jų taikymas
Kol elektros variklis nėra prijungtas prie elektros šaltinio, tol jis yra elektros gaminys. Gaminiai turi atitikti saugos reikalavimus. Tam jie yra sertifikuojami. Reikalavimai gaminiams dažniausiai nustatyti standartuose. Pastaruoju metu egzistuoja tokia standartų sistema:
ISO (International Standart Organization). Šie standartai nurodo, apibrėžia įvairius standartus, išskyrus elektros gaminiams. ISO elektros gaminiams nenaudojami.
IEC (International Electrotechnics Commission).
Europa turi savo standartų sistemą.
ISO atitikmuo : CEN (Europos normų komiteto standartai);
IEC → CENELEC (Europos elektrotechnikos standartai).
Taip pat yra nacionaliniai standartai.
Lietuvoje : LST.
Standartus galima...