realizuoti viename (keliuose) lustuose, atsirado mikroprocesoriaus sąvoka.
Mikroprocesorius - tai programa valdomas įtaisas skirtas duomenims
apdoroti, realizuotas viename arba keliuose (retai) lustuose.
Šiandien, kai visi procesoriai realizuojami VLIS (labai didelio integracijos
laipsnio) technologija, sąvokos procesorius ir mikroprocesorius praktiškai tapo
sinonimais (bent jau kai kalba eina apie kompiuteriuose taikomus vienkristalius
mikroprocesorius). Kalbant apie šiuos mikroprocesorius, tinka ir toks procesoriaus
apibūdinimas: tai elektroninė grandinė, kuri funkcionuoja kaip centrinis kompiuterio
užduočių apdorojimo vienetas, užtikrinantis rišlų valdymą.
Mikroprocesoriai turi būdingus lustų bruožus: gaminant masiškai, jie yra
palyginti pigūs ir patikimi. Dėl universalumo, pigumo, mažų matmenų jie tapo labai
populiarūs.
Kompiuterių ir mikroprocesorinių įtaisų charakteristikas ir galimybes didžiąją dalimi
lemia juose naudojami mikroprocesoriai. Todėl kiekvienas, kas tokiais įrenginiais
profesionaliai naudojasi, turi gerai suprasti mikroprocesorių darbo principus ir ypatybes.
Nors mikroprocesoriaus lustas laikomas pagrindiniu sistemos elementu, iš tikrųjų pats
mikroprocesorius sudaro tik nedidelę sistemos dalį: kai kuriose sistemose MP lusto kaina
nesudaro ir (10-20)% bendros mikroprocesorinės sistemos (MPS) kainos, o ši savo ruožtu
nesudaro ir pusės viso mikrokompiuterio kainos.
Mikroprocesorius yra sudarytas iš keleto skirtingų įtaisų: operacinio įtaiso
atliekančio duomenų apdorojimą; registrų naudojamų laikinai išsaugoti informaciją;
valdymo įtaiso, iškoduojančio programos komandas ir formuojančio valdymo signalus.
Šiuolaikiniai mikroprocesoriai turi ir priešatmintines (cache memory), tam kad pagreitintų
duomenų apdorojimą. Modernūs mikroprocesoriai dirba su 64 bitų magistralėmis. Tai reiškia,
kad 64 bitai informacijos gali būti apdorojama ir perduodama lygiagrečiai.
Įvairūs mikroprocesoriai naudojami visuose skaitmeniniuose prietaisuose:
laikrodžiuose, televizoriuose, kompaktinių plokštelių grotuvuose, kompiuteriuose,
buitiniuose prietaisuose, automobiliuose bei reaktyviniuose lėktuvuose ir t.t. Mikroprocesorių kaina svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių tūkstančių litų, našumas - nuo kelių
tūkstančių iki milijardų ar daugiau aritmetinių operacijų per sekundę.
Pagrindinės procesorių charakteristikos
Pagrindinės techninės charakteristikos: darbo dažnis, išorinių adresų ir duomenų
magistralių plotis, vidaus duomenų magistralės plotis, vidinių priešatmintinių tipai ir talpa.
Darbo dažnis nusako, kokiam esant maksimaliam sinchroserijos dažniui,
išreiškiamam MHz (GHz), mikroprocesorius dirba patikimai. Jei pirmųjų MP darbo
dažnis siekė vos kelis MHz, tai šiuolaikinių – 3 GHz ir daugiau.
Architektūrinės charakteristikos: procesoriaus tipas (skaliarinis, vektorinis);
architektūros tipas (CISC, RISC, VLIW ir pan.); išorinių bei vidinių adresų ir
duomenų linijų skaičius,...

Magistralės blokas iš atminties perduoda adresus ir duomenis į duomenų bloką vieno baito per ciklą greičiu.
Operacinis blokas, kurį sudaro registrai, aritmetinis loginis įrenginys ir mikrokomandų atmintis atlieka veiksmus su duomenimis. Baigęs vykdyti komandą, operacinis blokas išduoda signalą į adresų bloką, kad būtų rašomas naujas adresas komandos paėmimui iš atminties.
Kartu su 80286 buvo išleistas kooprocesorius 287, kuris atlikdavo operacijas su plaukiojančio kablelio skaičiumi. 286 registrai skiriasi nuo 8086 šiomis funkcijomis:1. palaikė daugiaprograminį režimą. 2. įvestas papildomas žymių registras MSW, kurio pagalba buvo pereinama nuo realaus režimo į vertikalų. 3. įvesti deskriptorių registrai.
Deskriptoriai naudojami suskirstyti atminties lauką į duomenų zoną, kodų zoną ir adresų zoną.
Procesorius atlieka šias funkcijas:
1. duomenų perdavimo komandos.
2. aritmetinės komandos.
3. loginės komandos.
4. eilučių komandos.
5. valdymo perdavimo komandos.
6. procesoriaus valdymo.
7. apsaugos valdymo.
8. deskriptorių valdymo.
Visos komandos skirstomos į bazines ir papildomas. Papildomos komandos veikia tik apsaugotame režime.
32 bitų procesoriai
32 bitų procesoriai turi duomenų magistralę, kuria vienu metu iš atminties priimami 4 bitai informacijos. Visi procesoriai dirba realiame ir virtualiame režime. Segmentų dalis nuo 64KB padidėja iki 4MB. Fizinė atminties adresacija iki 4GB, virtuali 64TB. Visi procesoriai IA-32 turi papildomą sisteminį valdymo režimą. Šiame režime procesorius gali išeiti iš operacinės sistemos ir grįžti į ją pagal pertraukties signalą. Šis režimas skirtas mažinti energijos sąnaudas. Pradedant 486, visuose naudojamas vidinis kešas L1. Duomenų apsaugai naudojama keturių lygių atminties ir įėjimo – išėjimo apsauga. Pradedant 486, koprocesorius montuojamas pagrindinio procesoriaus viduje.
Procesorius 80386
386 Intel procesoriai. Pirmasis buvo išleistas 1985m. 1988m. buvo išleistas 386SX kurio duomenų...

Procesorius. Procesoriaus istorija.

Tokiu bendriniu vardu vadinamas įtaisas, kuriame atliekamos visos skaičiavimo operacijos (pavyzdžiui, skaičių sudėtis, daugyba ir k.t.), loginės operacijos (pavyzdžiui, dviejų skaičių palyginimas, patikrinimas, ar prieš tai įvykdytos skaičiavimo operacijos rezultatas teigiamas, ir pan.), skaičiavimų valdymo operacijos (pavyzdžiui, jei rezultatas lygus nuliui, tai skaičiuoti toliau, jei nelygus nuliui, tai rezultatą spausdinti, ir pan.), duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintine operacijos (pavyzdžiui, skaičiavimo rezultatų įrašymas į diską ir pan.).
Mes matome tik šių operacijų vykdymo rezultatus, o pačios operacijos vyksta procesoriaus viduje. Tik informacijos įvesties ir išvesties operacijos dažnai reikalauja vartotojo dėmesio: kartais reikia įvesti informaciją iš klaviatūros, o skaičiavimo rezultatai pateikiami ekrane.
Šiuolaikiniuose procesoriuose dažniausiai atliekamos visos operacijos, tačiau santrumpa CPU tebenaudojama, nors procesoriai ir pasikeitė. Pavyzdžiui, procesorius MC88110 turi net 10 atskirų funkcinių įtaisų, kurie specializuoti atlikti skirtingų tipų operacijoms su įvairių tipų duomenimis – sveikaisiais ir slankiojo kablelio skaičiais, loginiais dydžiais, koduota grafine ir garso informacija.
Procesoriai įrengti kompiuteriuose XT, AT-286 ir AT-386, paprastai keisti neprisieina: sugenda jie ypač retai – greičiausiai atsakys kiti sisteminės plokštės elementai. Jų pakeitimas į labiau našius, gali pareikalauti radikalių pokyčių kituose likusiuose komponentuose. Šiuose kompiuteriuose tenka susidurti su matematinio paprocesoriaus įranga. Dėl to mikroschemą pakanka įstatyti į atitinkamą paketą (atkreipus dėmesį į raktą) ir įjungti paprocesoriaus opciją į BIOS Setup. Kai kurios BIOS versijos neturi specialios leidžiamosios opcijos ir automatiškai aptinka jos egzistavimą POST metu. XT paprocesoriaus įjungimui būtina perjungti atitinkamą DIP – perjungėją.
Pradedant nuo 486 procesorių situacija iš esmės pasikeitė: paprocesoriai tapo dalimi pagrindinio procesoriaus (įskaitant ir mikroschemą Intel 487, kuri yra CPU+FPU kombinacija). Tuo pat metu procesoriaus pakeitimas į galingesnį, tapo įmanomas dėka vidinio dažnio padidinimo, į procesorių progreso architektūrą ir sisteminių plokščių lanksčią konfigūraciją. Į procesorius pradėjo diegti ir standartizuotus ZIF – lizdus (soket) – kontaktinius paketus su nuline įstatymo jėga. Jų išėjimų paskirtis nustatoma procesoriais...

Šikardas sukonstravo skaičiavimo mašiną, kuri atlikinėjo 4 veiksmus (+, –, /, *) su penkiaženkliais dešimtainiais skaičiais.
1642 m. Paskalis sudarė mašiną aštuonženkliams skaičiams.
1672 m. Leibnicas apjungė pagrindinius veiksmus bet kokia tvarka.
1804 m. Žakardas panaudojo perfokortas.
1820 m. Tomas pradėjo gaminti aritmometrus.
1833 m. Bebidžas parašė traktatą “Analytical Engine”. Skaičiavimo mašiną sudaro SM atmintis, programinio valdymo mazgas su perfokortom, spausdintuvas.
1890 m. Cholerikas sukeitė perfokortų skaitytuvą “TMC”  “IBM”.
1666 m. Leibnicas parašė traktatą “De Art Combinatoria”. Jis dvejetainės skaičiavimo sist. įkūrėjas.
1844 m. Bulis parašė straipsnį “Matematinė logikos analizė”; Paminėti loginiai veiksmai IR ARBA NE.
Daug prisidėjo Pirsas, Šenonas.
1937 m. Zusė sukūrė 3 mašinas: Z1, Z2, Z3. Z1 – mechaninė; Z3 – ant vakuuminių lempų, Z3 – oje panaudota 22 bitų aritmetika, logaritminė skilčių vaizdavimo forma (su slankiu kableliu)
  50 ms *  5 sek.
Sukūrė PLANCALCUL kalbą, kurios pagrindu sukurtos ALGOL, PL1.
1944 m. Aikenas sukūrė elektromechaninį skaičiuoklį “Harword Work 1”
  300 ms *  6 s /  11 s
Jon Van Neuman sukūrė kompiuterį EDUAC.
1946 m. Foresteris sukūrė MTI – magnetinę atmintį.
1948 m. atsirado tranzistorius. Šoklis, Bardinas iš “Bell” gavo 1956 m. Nobelio premiją.
1959 m. “Fourcheld” firmoje sukurtas integrinis grandynas.
1965 m. “DEC” sukūrė pirmą mini kompiuterį PDP 8.
1968 m. atsiranda atminties elektroninis grandynas “Intel”.
1969 m. “Datepoint” pasiūlė “Intel” ir “TI” firmoms gaminti TTL, TTLS.
Pirmasis mikroprocesorius 4004 firmoje “Intel”. Paskui jis modifikuotas į 8008. bazinis mikroprocesorius 8080.
1974 m. Altair 8800 procesorius panaudotas. Alenas ir Geitsas parašo interpretuojančią kalbą “BASIC”.
1975 m. firma “APLE” panaudodama “Mostel” firmos mikroproc. Sukūrė kompą.
1981 m. “IBM” personaliniai kompai XT panaudojus “Intel” 8088 mikroprocesorių.
Šiuo metu naudojami:
16 b XT, AT (8088, 8086, …)
32 b (80836, 80486, …)
64 b (Pentium, …)
128 b (San)
2. KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪROS
Architektūra  Struktūra + Programinis modelis
Programinis modelis – įvairūs, vartotojui prieinami duomenų registrai.
2.1. I VAN...

Duomenims saugoti mikroprocesorius turi 7 aštuonių skilčių registrus. Registras A vadinamas kaupikliu ir yra skirtas informacijos apsikeitimui su išoriniais įtaisais. Vykdant aritmetines, logines ir poslinkio operacijas, kaupiklyje laikomas vienas iš operandų. Jame, taip pat, talpinamas operacijos vykdymo rezultatas. Kiti šeši registrai B,C,D,E,H ir L sudaro vadinamąjį bendros paskirties registrų (BPR) bloką ir gali būti naudojami kaip duomenų, taip ir adresų laikymui. Šie registrai gali būti naudojami kaip pavieniai 8 skilčių registrai, o tais atvejais, kai reikia saugoti 16 skilčių dvejetainius skaičius, jie jungiami į poras BC, DE, HL. Asemblerio komandose šios poros identifikuojamos kaip B, D, ir H.
Dėklo rodyklė SP (16 skilčių registras), skirta dėklo atminties ląstelių adresavimui. Programuotojui yra prieinamos atskirai žemesnioji SL ir aukštesnioji SH 8 skilčių registro dalys.
Komandų skaitiklis PC (16 skilčių) skirtas komandos adreso laikymui. Išrinkus iš atminties eilinę komandą, skaitiklio turinys padidinamas vienetu, t.y. adresuojama kitas komandos baitas (jeigu programoje nėra sąlyginių arba besąlyginių perėjimų).
AC
0
P
1
C
• bitas S - ženklo požymis: 1 - rezultatas neigiamas; 0 - rezultatas teigiamas;
• bitas Z - nulio požymis: 1 - rezultatas lygus nuliui, 0 - rezultatas nelygus nuliui;
• bitas AC - pagalbinės pernašos požymis: 1 - esant pernašai iš dvejetainio skaičiaus trečiosios skilties, 0 - pernašos nėra;
• bitas P - lygiškumo požymis: 1 - jei rezultato dvejetainiame kode yra lyginis vienetų skaičius, 0 - jei nelyginis vienetų skaičius;
• bitas C - pernašos požymis: 1 - jei operacijos rezultatas netelpa į 8 skiltis (įvyksta pernaša iš aukščiausiosios skilties, arba buvo skolintasi atliekant atimties veiksmą).
Šios bitų reikšmės įeina ir į vėlesnių kartų Intel architektūros mikroprocesorių 16 ir 32 skilčių požymių registrus, kaip žemesnysis šių registrų baitas.
2. Operandu adresavimo budai
Operacijos vykdymui komandoje, be operacijos tipo, turi būti nurodyti ir operandai. Aptarsime naudojamus operandų adresavimo būdus.
Registrinis adresavimas. Operandai, esant šiam adresavimui, yra bendros paskirties registruose, kurių adresai nurodomi vieninteliame OKB. Kadangi registrų yra mažai,...

Mikroprocesorinio įtaiso, mikroprocesorinės sistemos, mikroprocesoriaus ir mikrovaldiklio apibrėžimai. Mikroprocesorinių sistemų architektūrų tipai.
Mikroprocesoriniu įtaisu (MĮ) arba mikroprocesorine sistema (MPS) vadinamas elektroninis įtaisas, kuriame yra bent vienas mikroprocesorius. MĮ naudojami pramonėje, medicinoje, buityje ir daugelyje kitų sričių. Pavyzdžiui, MĮ yra personalinis kompiuteris, staklių ir mikrobanginės krosnelės valdymo įranga, elektroninis laikrodis ir t.t. Bendru atveju mikroprocesorinį įtaisą (1 pav.) sudaro mikroprocesorius, atmintis (programų ir duomenų) bei periferiniai įvedimo - išvedimo įrenginiai (I/O). MĮ skirtas skaitmeninio informacijos apdorojimo algoritmų programinei realizacijai. Pagrindinis informacijos apdorojimo elementas čia yra mikroprocesorius. Mikroschemų skaičius, sudarantis mikroprocesorinį įtaisą, svyruoja nuo vieno iki keleto dešimčių.
Mikroprocesorius apdoroja informaciją. Sistemine magistrale (System Bus) cirkuliuoja duomenys, adresai ir valdymo signalai. Pastoviojoje atmintinėje (ROM – Read Only Memory) saugoma minimali informacija, būtina įtaiso sistemos veikimui valdyti. Joje gali būti programa valdanti viso įtaiso veikimą. Operatyviojoje atmintinėje (RAM – Random Access Memory) saugomi duomenys, tarpiniai skaičiavimų rezultatai ir įtaiso valdymo programos. Programa į atmintinę įrašoma nuosekliai. Per sąsajas (Interface) MĮ bendrauja su kitais įrenginiais, gauna iš jų ir jiems siunčia informaciją. MĮ gali būti keli vienodi ar skirtingi mikroprocesoriai, jis gali turėti kelias sąsajas, įvairių tipų bei paskirties magistrales ir atmintines.
• keli (arba visi) funkciniai elementai realizuoti viename DIS (mikrovaldilkis).
Jeigu visi MPS funkciniai elementai yra vienoje DIS, ji vadinama vienkristaliu mikrokompiuteriu, arba mikrovaldikliu (microcontroller).
Mikrovaldikliai naudojami skaitmeninėje elektronikoje, kur nereikia atlikti itin sudėtingų skaičiavimų realiame laike. Jie itin patogūs ir lankstūs dėl įvairios periferijos integracijos, galimybės suderinti analogines ir skaitmenines grandines, galimybės atnaujinti projektą, neatliekant pakeitimų schemoje, bei sąlyginai nedidelės kainos.
Mikroprocesorinės sistemos architektūra sąvoka apjungia:
- vidinės architektūros tipą (Harvardo – kai mikroprocesorius naudoja atskiras magistrales duomenims ir komandoms įvesti / išvesti, ar Von Neumano – kai duomenų ir komandų skaitymui / rašymui naudojama ta pati magistralė);
- ryšio su mikroprocesorinės sistemos mazgais metodus ir priemones;
- sąsajos skilčių skaičių ir organizavimo principus;
- registrų kiekį ir darbo su jais...

Mikroprocesorius – tai programa valdomas įtaisas, sudarytas iš vienos ar kelių mikroschemų. Dažniausiai mikroprocesorius daromas viename kristale.
Mikroprocesoriai turi būdingus mikroschemų bruožus: gaminant masiškai, jie yra labai pigūs ir patikimi. Įvairūs mikroprocesoriai naudojami visuose skaitmeniniuose prietaisuose: laikrodžiuose, televizoriuose, kompaktinių plokštelių grotuvuose, asmeniniuose kompiuteriuose ir t.t. Mikroprocesorių kaina svyruoja nuo kelių centų iki kelių tūkstančių litų, našumas - nuo kelių tūkstančių iki milijardų ar daugiau aritmetinių operacijų per sekundę.
Šiame kursiniame darbe rašysime programą, kuri atliks skaičiavimus procesoriuje Intel 8080 (KP580ИK80). Intel pasirodė 1974 m. ir neretai laikomas pirmuoju praktiniam pritaikymui iš tiesų tinkamu šio tipo prietaisu. Jis buvo programiškai suderinamas su anksčiau gamintu Intel 8008, kuris nepasiteisino, nes reikalavo pernelyg daug papildomų mikroschemų savo darbui palaikyti. Šis mikroprocesorius gali dirbti 2 MHz taktiniu dažniu, atlieka 0,64 mln. operacijų per sekundę, sudarytas iš 6000 tranzistorių, adresuojama atmintis 64 Kb, naudojama galia 1,35-1,7 W, duomenų magistralė 8 bitai, turi fiksuotą komandų sistemą, kuri įrašoma gamybos metu į ir vartotojas jos negali keisti. Mikroprocesorius sukurtas taikant 6m technologiją.
Palyginti su Intel 8008, mikroprocesoriaus našumas padidėjo dešimt kartų, o papildomų, mikroprocesoriaus darbą palaikančių, mikroschemų sumažėjo nuo 20-ies iki šešių. Mikroprocesorius buvo naudojamas gatvių apšvietimo valdymo įrenginiuose ir pirmuosiuose asmeniniuose kompiuteriuose Altair. Dabar dėl nesudėtingos architektūros ir paprastos komandų sistemos mikroprocesorius plačiai naudojamas mokymo tikslais. Duomenims saugoti mikroprocesorius turi 7 aštuonių skilčių registrus. Registras A, vadinamas kaupikliu, skirtas keitimuisi informacija su išoriniais įtaisais. Atliekant aritmetines, logines ir postūmio operacijas, kaupiklyje laikomas vienas iš operandų. Jame talpinamas operacijos vykdymo rezultatas. Kiti šeši registrai – B, C, D, E, H, ir L – sudaro vadinamą bendros paskirties registrų bloką ir gali būti naudojami ir duomenims, ir adresams laikyti. Kai reikia saugoti 16 skilčių dvejetainius skaičius, šie pavieniai 8 skilčių registrai jungiami į poras BC, DE, HL.
Nors šis mikroprocesorius atrodo labai silpnas ir lėtas lyginant su naujausiais šiuo metu gaminamais mikroprocesoriais...

Lietuvoje kompiuteris tapo įprasta komunikacijos paslauga tiek namie, tiek įmonėse, tačiau reikalavimai kokybei sparčiai auga.
Mokslas sparčiai auga ir technologijos kurios buvo patikimos prieš pora metų, šiuo metų vartotojų netenkina Pastebime tendenciją, kad daugelis vartotojų kelia vis aukštesnius reikalavimus kokybės parametrams.. Vartotojai reikalauja vis didesnės procesorių spartos.
Tikslas: Apžvelgti procesoriu, kaip vieną iš pagrindinių kompiuterio dalių.
1. Charakterizuoti procesorių.
2. Išvardinti procesoriaus tipus ir modelius.
4. Pateikti įvairiausių pavyzdžių.
Procesorius (angl. Processor – apdorojantis, perdirbantis) – tai kompiuterio širdis, smegenys, įtaisas, kuriame atliekamos visos skaičiavimo operacijos, loginės operacijos, komandų valdymo operacijos, duomenų mainų su pagrindine bei išorine atmintine operacijos. Procesorių sudaro du pagrindiniai įtaisai: valdymo ir operacijų atlikimo. CPU1 atlieka visas skaiciavimo ir valdymo funkcijas, kurios vienu ar kitu budu yra nurodomos PK2. CPU ne tik apdoruoja duomenis, bet ir valdo, reguliuoja ir kontroliuoja visą PK darbo procesą bei pastoviai palaiko ryšį su kitais pagrindinės plokštės elementais. Jis atlieka šimtus operacijų per sekundę greičiu. Procesoriaus greitis išreiškiamas darbo dažniu, megahercais (MHz) arba gigahercais (GHz).
Procesorius – tai integrinė mikroschema išdėstyta viename puslaidininko kristate. Tai mažytė silicio plokštelė, kuriuoje atliekamos oksidavimo, išėsdinimo, difuzijos bei padengimo metalo atomais technologinės operacijos. Šiuoje plokštelėje yra sutalpinta šimtai tūkstančių loginių elementų, kitaip dar vadinamų tranzistorių, sujungtų į bendrą integrinę schemą, kuri yra vadanima lustų, šį schemą yra ne didesnė už mūsų mažojo piršto nagą. Pvz., procesoriuje „Pentium 4“ yra 42 milijonai tranzistorių, kurie susigrūgę 1x1 cm plotyje.
Šiuo metu asmeniniams kompiuteriams skirtus procesorius gamina daug firmų,bet populiariausi ir dažniausiai minimi yra:
• „Intel“ (Celeron, Pentium)
• „AMD“ (Athlon, Sempron)
1 pav. intel procesorius
Procesoriaus pagrindinės charakteristikos:
1. Sparta (taktinis dažnis)
2. Magistralinė3 sparta
3. Spartinančiuoji atmintinė
Taktinis dažnis
Kalbant apie pagrindinį procesorių, pirmiausia atkreipiame dėmesį į jo taktinį dažnį. Tai tam tikra darbinė CPU sparta, kurią reguliuoja mažytis kristalas.
Kiekvienas kristalas skleidžia stabilius vidinius virpesius – milžinišką virpesių kiekį per sekundę. Per kiekvieną kristalo taktą centriniam procesoriui pasiunčiamas impulsas ir kiekvienas toks impulsas...

Tai buvo jau trečias mikroprocesorius po Intel 4004 (1971) ir Intel 8008 (1972).
Pagrindiniai mikroprocesoriaus Intel 8080 parametrai:
• taktinis dažnis 2 MHz;
• greitis 0,64 mln. operacijų per sekundę;
• tranzistorių skaičius 6000;
• gamybos technologijos skiriamoji geba 6 m;
• duomenų magistralė 8 bitai;
• adresuojamoji atmintis 64 KB.
Palyginti su Intel 8008, mikroprocesoriaus našumas padidėjo dešimt kartų, o papildomų, mikroprocesoriaus darbą palaikančių, mikroschemų sumažėjo nuo 20-ies iki šešių. Mikroprocesorius buvo naudojamas gatvių apšvietimo valdymo įrenginiuose ir pirmuosiuose asmeniniuose kompiuteriuose Altair. Dabar dėl nesudėtingos architektūros ir paprastos komandų sistemos mikroprocesorius plačiai naudojamas mokymo tikslams.
2.1.2. Registrų blokas
Duomenims saugoti mikroprocesorius turi 7 aštuonių skilčių registrus. Registras A vadinamas kaupikliu skirtas keitimuisi informacija su išoriniais įtaisais. Atliekant aritmetines, logines ir poslinkio operacijas, kaupiklyje laikomas vienas iš operandų. Jame talpinamas operacijos vykdymo rezultatas. Kiti šeši registrai – B, C, D, E, H ir L – sudaro vadinamąjį bendros paskirties registrų (BPR) bloką ir gali būti naudojami ir duomenims ir adresams laikyti. Jai reikia saugoti 16 skilčių dvejetainius skaičius šie pavieniai 8 skilčių registrai jungiami į poras BC, DE, HL. Asemblerio komandose šios poros identifikuojamos kaip B, D, ir H.
Dėklo rodyklė SP (16 skilčių registras) skirta dėklo atminties ląstelėms adresuoti. Programuotojui yra prieinamos atskirai žemesnioji SL ir aukštesnioji SH 8 skilčių registro dalys.
Komandų skaitiklio PC (16 skilčių) paskirtis – laikyti komandos adresą. Išrinkus iš atminties eilinę komandą, skaitiklio turinys padidinamas vienetu, t. y. adresuojamas kitas komandos baitas (jeigu programoje nėra sąlyginių arba besąlyginių pereigų).
Požymių registras F (8 skiltys) skirtas tam tikriems operacijos vykdymo rezultato požymiams fiksuoti. Požymis užfiksuojamas į atitinkamą registro skiltį įrašant 1 arba 0:
7
0
S
Z
0
AC
0
P
1
C
• bitas S – ženklo požymis: 1 – rezultatas neigiamas; 0 –rezultatas teigiamas;
• bitas Z – nulio požymis: 1 – rezultatas lygus nuliui, 0 – rezultatas...