Plati mikroprocesorių teorija

1. ĮVADAS Iki 17 a. buvo naudojami skaitliukai. 1614 m. Neperis sudaro logaritmą. To pagrindu atsirado logaritminė liniuotė. 1623 m. Šikardas sukonstravo skaičiavimo mašiną, kuri atlikinėjo 4 veiksmus (+, –, /, *) su penkiaženkliais dešimtainiais skaičiais. 1642 m. Paskalis sudarė mašiną aštuonženkliams skaičiams. 1672 m. Leibnicas apjungė pagrindinius veiksmus bet kokia tvarka. 1804 m. Žakardas panaudojo perfokortas. 1820 m. Tomas pradėjo gaminti aritmometrus. 1833 m. Bebidžas parašė traktatą “Analytical Engine”. Skaičiavimo mašiną sudaro SM atmintis, programinio valdymo mazgas su perfokortom, spausdintuvas. 1890 m. Cholerikas sukeitė perfokortų skaitytuvą “TMC”  “IBM”. 1666 m. Leibnicas parašė traktatą “De Art Combinatoria”. Jis dvejetainės skaičiavimo sist. įkūrėjas. 1844 m. Bulis parašė straipsnį “Matematinė logikos analizė”; Paminėti loginiai veiksmai IR ARBA NE. Daug prisidėjo Pirsas, Šenonas. 1937 m. Zusė sukūrė 3 mašinas: Z1, Z2, Z3. Z1 – mechaninė; Z3 – ant vakuuminių lempų, Z3 – oje panaudota 22 bitų aritmetika, logaritminė skilčių vaizdavimo forma (su slankiu kableliu)   50 ms *  5 sek. Sukūrė PLANCALCUL kalbą, kurios pagrindu sukurtos ALGOL, PL1. 1944 m. Aikenas sukūrė elektromechaninį skaičiuoklį “Harword Work 1”   300 ms *  6 s /  11 s Jon Van Neuman sukūrė kompiuterį EDUAC. 1946 m. Foresteris sukūrė MTI – magnetinę atmintį. 1948 m. atsirado tranzistorius. Šoklis, Bardinas iš “Bell” gavo 1956 m. Nobelio premiją. 1959 m. “Fourcheld” firmoje sukurtas integrinis grandynas. 1965 m. “DEC” sukūrė pirmą mini kompiuterį PDP 8. 1968 m. atsiranda atminties elektroninis grandynas “Intel”. 1969 m. “Datepoint” pasiūlė “Intel” ir “TI” firmoms gaminti TTL, TTLS. Pirmasis mikroprocesorius 4004 firmoje “Intel”. Paskui jis modifikuotas į 8008. bazinis mikroprocesorius 8080. 1974 m. Altair 8800 procesorius panaudotas. Alenas ir Geitsas parašo interpretuojančią kalbą “BASIC”. 1975 m. firma “APLE” panaudodama “Mostel” firmos mikroproc. Sukūrė kompą. 1981 m. “IBM” personaliniai kompai XT panaudojus “Intel” 8088 mikroprocesorių. Šiuo metu naudojami: 16 b XT, AT (8088, 8086, …) 32 b (80836, 80486, …) 64 b (Pentium, …) 128 b (San) 2. KOMPIUTERIŲ ARCHITEKTŪROS Architektūra  Struktūra + Programinis modelis Programinis modelis – įvairūs, vartotojui prieinami duomenų registrai. 2.1. I VAN NEUMANO ARCHITEKTŪRA Suformavo pagrindinius principus: 1) Kompiuterio sudėtyje yra atmintis, skaičiavimo įtaisas, valdymo bei įvesties, išvesties dalys. Skaičiavimo ir valdymo įtaisai sudaro centrinį procesoriaus elementą. 2) Centrinis procesoriaus elementas yra sinchroninis įtaisas, dirbantis pagal taktinį dažnį. 3) Informacijos srautas koduojamas dvejetainiu kodu. 4) Apdorojami žodžiai. 5) Atmintį sudaro nuosekliai adresuojami žodžiai. 6) Atminties žodis turi unikalų adresą. 7) Kompiuteris apdoroja pagal viduje saugomą išorinę programą. 8) Programos komandos ir duomenys saugomi toje pačioje atmintyje. 9) Centrinis procesoriaus elementas nuosekliai apdoroja komandas ir duomenis. 10) Nuoseklus apdorojimas gali būti pakeistas sąlyginia ir nesąlyginia perėjimo komandom. 11) Yra galimas kiekvienas teoriškai pagrįstas skaičiavimas. 2.2. II HARVORDO ARCHITEKTŪRA Ji turi atskiras duomenų ir programų atmintis. Transpjūteriai: Juos sudaro: – centrinis procesorinis elementas – atmintis – valdymo sinchro mazgas 3. SKAITMENINĖS TECHNIKOS PAGRINDAI Skaičių vaizdavimo forma: y – skaičiavimo sistemos pagrindas 123,4510 Z10  1*102 + 2*101 + 3*100 + 4*10 – 1 + 5*10 – 2 Z16  1*162 + 2*161 + 3*160 + 4*16 – 1 + 5*16 – 2 dvejetainė 1010102 Z  1*25 + 0*24 + 1*23 + 0*22 + 1*21 + 0*20 Baitas  8 bitai 0111 1001 nibble – pusbaitis vyriausias jauniausias baitas baitas 16 b  2 byte 32 b  4 byte 64 b  8 byte 28 – 1  255 є [0;255] 4. KODAVIMO SISTEMOS 1) “Šešioliktainė” 0 – 0000 1 – 0001 2 – 0010 3 – 0011 4 – 0100 5 – 0101 6 – 0110 7 – 0111 8 – 1000 9 – 1001 A – 1010 (10) B – 1011 (11) C – 1100 (12) D – 1101 (13) E – 1110 (14) F – 1111 (15) 2) “Aštuntainė” Skaičiai koduojami 3 būdais 0, 1, …,7 10…111…100 2748 5. KAIP DEŠIMTAINIUS VERSTI Į KITAS SISTEMAS 16510  128 + 32 + 4 + 1  1*27 + 0*26 + 1*25 + 0*24 + + 0*23 + 1*22 + 0*21 + 1*20  10100101 27  128 24  16 21  2 26  64 23  8 20  1 25  32 22  4 165/2  82 1 82/2  41 0 41/2  20 1 20/2  10 0 10/2  5 0 5/2  2 1 2/2  1 0 1/2  0 1 0,45210 0,452*2  0,904 0 nuo MSB 0,904*2  1,808 1 0,808*2  1,616 1 0,616*2  1,232 1 0,232*2  0,464 0 0,464*2  0,928 0 0,928*2  1,856 1 0,856*2  1,712 1 ir t.t. 165,45210  10100101,011100112 6. DVEJETAINIŲ SKAIČIŲ SUDĖTIS IR ATIMTIS 101101 + 000011  110000 111 + 001  1  000 FF + FF  1FE 11111111 + 11111111  1FE Vyriausia skiltis paliekama ženklui saugoti. –128  +127 0 ¸ 255 Neigiami skaičiai vaizduojami papildomu kodu. Papildomas kodas daromas taip: invertuojamos visos skiltys ir prie jauniausios pridedamas 1. 510  01012 P.K. 1010 + 1 = 1011 5 + (–2) = 3 2 kodas: 0010 0010 + 1101 + 1 = 1110 0101 + 1110 = 0011 – 3 kodas 7. FIKSUOTO IR SLANKAUS KABLELIO FORMOS Skaičiai, kurių trupmeninė dalis turi fiksuotą bitų skaičių, vad. fiksuoto kablelio skaičiais. 0,1101 0,11100001 Z  Mantisė*10exp Normalizuota slankaus kablelio forma 0,111001,010*20000 nenormalizuota Kai kablelis eina po ženkline sritimi 011100,1010*20001 01110,01010*20010 0111,001010*20011 0,111001010*20110 8. BULIO ALGEBRA IR DEMORGANO DĖSNIAI 0 + 0  0 0  0  0 0 + 1  1 0  1  0 1 + 0  1 1  0  0 1 + 1  1 1  1  1  0  1  1  0 Iš šitų lygybių seka, kad argumento loginė suma su 0 nekeičia jo reikšmės, o sandauga su nuliu visada duoda 0. Loginėms operacijoms galioja komutatyvumo dėsnis. Taip pat asociatyvumo ir distributyvumo. a  (b  c)  (a  b)  c a + (b + c)  (a + b) + c a  (b + c)  a  b + a  c a + b  c  (a + b)(a + c) Demorganas (1806  1871) 1) Kad invertuota ~ (a + b + c +…)  ~ a ~ b ~ c… 2) ~ (abc…)  ~ a+ ~ b+ ~ c 9. MIKROPROCESORINĖS SISTEMOS Mikroprocesorinės sistemos struktūros Centrinis mikroprocesorinis elementas Duomenų šina naudojama dvikrypčiams mainams tarp mikroprocesoriaus atminties ir periferinių įrenginių. Skaitymas – rašymas bei įvedimas – išvedimas. Adresų šina naudojama atminties ląstelių bei periferinių įrenginių adresavimui. 216 *8  65536*8 *1K  210  1024 8K  8  8192  8 1M  8  220  8 Valdymo šina – rašymo, skaitymo, įvedimo, išvedimo sinchronizacijai. ROM – tik skaitoma atmintis RAM – atsitiktinio kreipimosi atmintis ROM EPROM EEPROM PROM FLASH Mikroprocesorius – tai programiškai valdomas informacijos apdorojimo įrenginys, sudarytas iš vieno ar kelių integruotų grandynų. Mikroprocesorinė sistema: ją sudaro atmintis, mikroprocesas, įvesties / išvesties įrenginys. “Embbedded system” – įterptinė sistema 1) Projektuoti aparatūrą Hardware design 2) Software design 80 – 85  lėšų programinei įrangai 10. MAINŲ BŪDAI MIKROPROCESORINĖSE SISTEMOSE 3 mainų būdai: 1) balsavimo (polling) 2) programos pertraukimo (interrupt) 3) tiesioginių mainų (direct memory access) Būtinas būsenos registras (status register) ASK – analoginis skaitmeninis keitiklis Programos pertraukties (Interrupt request) Procesorius reaguodamas į tai, nutraukia pagrindinę programą.   Stack (dėklas) Dėklas – toks atminties organizavimo būdas, kur pirmas įrašytas skaitomas paskutinis. ÷ FIFO FILO tiesioginis atvirkščias Lyginant su kitais jis yra didesnio našumo, čia bet kuriuo metu procesorius momentaliai sureaguos ir įvykdys. Labai sudėtinga todėl, kad derinti sunku. Tiesioginiai mainai (DMA) Jo esmė: procesorius atjungiamas nuo magistralės. Ir prijungiamas prie trečio loginio lygio (VM, AM, DM). DMA – kontrolinis (valdiklis). Kietas diskas labai greitai perdavinėja duomenis. 1) Balsavimo 2) Pertraukties pagal našumą 3) Tiesioginiai mainai 11. CENTRINIS PROCESORINIS ELEMENTAS 8085A Jis yra 8 skilčių. Jis priklauso Fomoimeno architektūrai. Jis patobulintas 8080A. PSW – procesorio būvio registras DK – dešimtainis korektorius PVB – pertraukčių valdymo blokas D – demaskuojamas signalas RST 5.5 – RST 6.5 – Maskuojami RST 7.5 – Nemaskuojamo – negalima uždrausti Maskuojami – galima uždrausti BPRg – bendros paskirties registrai NKB – nuoseklių komunikacijų blokas WR  WR/ - aktyvus loginiu nuliu CLOCK – išėjime gausime tkv. / 3 TTL – tranzistoriaus tranzistorinė logika HOLD – tiesioginių mainų aprašymo signalas HLDA – jis sako, magistrales atidariau INT ir INTE – pertraukčių valdymo signalai INTE – išskleista RESIN – procesorius nustatomas į pradinę darbo būseną. Jis apnulina programos skaitiklį. Procesorius pradeda dirbti iš naujo. Pradinio proceso trukmė negali būti ilgesnė už atliekamo proceso trukmę. R, C – trukmė turi būti ilgesnė, negu maitinimo. RESET – pradinių nustatymui kitų įrenginių. Jis stačiais frontais. S0 S1 – šių signalų pagalba galima kontroliuoti, ką procesorius veikia duotu laiko momentu. FECH – išima komandos kodą iš atminties. ALE – adreso fiksavimas leistas 8 – tuonios linijos skirtos perduoti duomenis, priimamas adresas. ALE perduodam jauniausią adreso dalį. READY – pasiruošęs. Gali prireikti mikroprocesorių pristabdyti, tai ir naudosim READY. Kartotinam sinchr. skaičiui. Jį formuoja išorinis įrenginys. RD – skaitymas. Šis signalas rodo, kad duomenų magistralėje pasiimami duomenys arba skaitymas. WR – rašymas. Rodo, kad duomenų magistr. vyksta priimami duomenys arba rašymas. A8, A15 – vyresnysis adresų magistr. baitas. ADO, AD7 – D. RST – išorinio pertraukimo aprašymo signalai. RST 7.5 – nušoksim į adresą 2C. SIN , SOUT – 1) nuoseklus duomenų įvedimo signalas. 2) nuoseklus duomenų išvedimo signalas. Visi šie signalai – išorinio valdymo signalai. Yra sudaromas mikroprocesoriaus interfeisas. DM – 8 skilčių 64k  8 – galima iš viso AM – 16 A, B, C, D ir t.t. – iš 8 skilčių. A – 111 B – 000 C – 001 D – 010 E – 011 F – 100 L – 101 M – 110 – netiesioginis adresavimo būdas. B, C – 00 D, E – 01 H, L – 10 SP – dėklo rodiklis 11 PC – programos skaitiklis. Jis saugo eilinės vykdomos komandos adresą atminty. MR, DCR – mikramentavimo ir dekramentavimo. i – i + 1 – padidinimo, kai prid. 1 (mikramentavimo) i + 2 – sumažėjimas (dekramentavimas) Komandų registras – kai yra išrenkamas kodas, jis yra patalpinamas į KR. ADDA – A  A + A  2A Į akumuliatorių bus patalpinamas adresas arba duomenys. ALI – suma skaičiuoja skirtumą, inversiją, sumą moduliui 2, “ir”, “ar”. Dešimtainis korektorius – šešioliktainį rezultatą verčia į dešimtainį pavidalą. 0B 00001011 + 00000110 = 00010001 Procesoriaus būvio žodžio registras (8 bitai) – c – carry (pernešimo), dedamas į c (pernešimo, pasiskolinimo skiltis). Z – zero (nulio požymio skiltis) S – sign (ženklo skiltis) P – party (lyginumas) CY – papildomo pernešimo skiltis. C – ji nustatoma tada, kai yra pernešimas iš vyriausios skilties arba pasiskolinimas iš jauniausios. Pvz.: FE + FF = 1FD 1 C skiltyje Iš mažesnės skilties atimsim didesnę skiltį – jauniausia skiltis. Z – tada, kai bet kokios loginės, aritmetinės komandos rezultate gausime 0. S – nustatoma tada, kai rezultatas neigiamas. P – nustatoma tada, kai rezultate loginių vienetų skaičius yra loginis. Pvz.: 07h (šešioliktainis) 00000111 03h 00000011 CY – nustatoma tada, kai vykdant dešimtainę korekciją atsiranda pernešimas iš trečios į ketvirtą skiltį. 12. KOMANDŲ FORMATAI Yra 3 komandų formatai: 1) Vienabaitis (vienbaitis) formatas. Komandų kodas + operandų adresai MOV A, B 01111000 (dvejetainis) 78h (šešioliktainis) 011110000 dst src dst – paskirties adresas; src – šaltinio adresas 2) Dvibaitis formatas Komandos kodas Betarpiškas operandas Pvz.: CPI 0F2h 0F2h FE F2 92h – klaidos nebus 3) Tribaitis formatas Komandos kodas saugojamas jaunesnis adreso baitas vyriausias adreso baitas Ji naudojama tiesioginiam adresavimui realizuoti. Pvz.: LD1 3267h 3A 13. ADRESACIJOS METODAI 1. Tiesioginis STA 1234h ;A1234h 2. Netiesioginis MOV M,B ;(H,L)B 3. Betarpiškas CPI 02h 4. Tiesioginis- registrinis MOV A,B MOV M,B VAD: A8A15; OPK\Duom.: AD0AD7 14. KOMANDŲ SĄRAŠAS 1. Komandos su pernešimo skiltim “C” STC – nustatyti pernešimo skiltį “C”1 CMC – invertuoti pernešimo skiltį “ 2. Vieno registro komandos INR INR A ;A = A + 1 Ja galima padidinti visų 7 registrų turinius. INR M ;(H,L)=(H,L)+1 Turi poveikį skiltims z, s, p, c. DCR – sumažinti registro ląstelių turinį. DCR A ;A = A – 1 DCR M ;(H,L)= (H,L)-1 CMA – invertuoja akumo turinį CMA ; DAA – dešimtainės korekcijos komanda. DAA 3,4 CY NOP – tuščia komanda. 3. Duomenų persiuntimo (mainų) komandos. MOV dsr, src (gali būti bet kurie registrai). MOV A, C STAX Naudojama tik D,E ; B,C STAX B ;A(B, C) STAX D ;A(D, E) LDAX B ;A(B, C) LDAX D ;A(D, E) 4. Veiksmų su registrais (atminties ląstel.) komandos. ADD Rg ;A=A+Rg ADD M ;A=A+(H,L) ADD A ;A=A+A=2A ADC Rg ;A=A+Rg+”C” SUB Rg ;A=A-Rg SBB Rg ;A=A-Rg-“C” 5. Loginės ANA Rg ;A=A&Rg (loginis ir) ANA B ;A=A&B XRA Rg ;A=ARg ORA Rg ;A=A^Rg (loginis arba) CMP Rg – palyginimas. Netalpina į A, palieka tik požymius z,s,p,c. Leidžia nustatyti: A mažesnis, lygus, didesnis už Rg. 6. Akumo turinio postūmio komandos (ciklinis; aritmetinis) RLC RRC RAL RAR 7. Veixmai su registrų poromis. PUSH RP (B, C; D, E; H, L; A, požymiai) POR RP (B, C; D, E; H, L; A, požymiai) paimti iš stack’o DAD RP (Rg. pora) – dvibaitė H,L=H,L+RP(B,C;D,E) DAD H ; H,L=H,L+H,L=2H,L INX RP ; H,L=H,L+1 INX D ; DE=DE+1 DCX RP ; RP=RP-1 XCHG ; H,LD,E XTHL ; H,LSP SPHL ; H,LSP 8. Komandos su betarpiškais duomenimis. LXI RP, Duom.16 LXI H, 1234h ;H12, L34 D,E; H,L; B,C; SP MVI Rg, Duom.8 MVI M,32h ;(H,L)32h ADI Duom.8 ;A=A+Duom.8 ACI Duom.8 ;A=A+Duom.8+”C” SUI Duom.8 ;A=A-Duom.8 SBI Duom.8 ;A=A-Duom.8-”C” ANI Duom.8 ;A=A & Duom.8 XRI Duom.8 ;A=A  Duom.8 ORI Duom.8 ;A=A ^ Duom.8 CPI Duom.8 9.Tiesioginės adresacijos komandos. STA Adr 16 ;A(Adr 16) LTA Adr 16 ;A(Adr 16) SHLD Adr 16 ;H,L(Adr 16) LHLD Adr.16 ;H,L(Adr 16) 10. Perėjimo komandos. a) besąlyginiai perėjimai; b)sąlyginiai perėjimai. a) JMP Adr 16 PCAdr 16 PCHL PCH,L PSWZ,S,P,C b) JZ Adr 16 ;(pereiti, jeigu yra Z požymis) JNZ Adr 16 ;(peršokti, jei nėra Z) JM Adr 16 JP Adr 16 ;(peršokti, jei P) JPE Adr 16 ;(pereiti, jei nelyginis) JPO Adr 16 ;(pereiti, jei lyginis) JC Adr 16 ;(jei yra C) JNC Adr 16 ;(jei nėra C) 11. Programinio pertraukimo programa. RST 0  7 - programinio pertraukimo RST 0  C7 RST 1  CF RST 7  FF 12. Paprogramių iškvietimo komandos. CALL – besąlyginė CALL Adrpaprogr. pradžios adresas CZ Adr (kviesti paprogr., jei yra Z) CNZ Adr (jei nėra z) CN Adr (jei minusas) CP Adr (jei pliusas) CPE Adr (jei nelyginis) CPO Adr (kai lyginis) CC Adr (kai yra pernešim. ar pasiskolin.) CNC Adr (jei nėra pernešim.) 13. Grįžimo iš paprogramių a)besąlyginis; b) sąlyginis. 1)RET Adr. (besąlyginis) 2)RZ Adr. 3)RNZ Adr. 4)RM Adr. 5)RP Adr. 6)RPE Adr. 7)RPO Adr. 8)RC Adr. 9)RNC Adr. 14. Pertraukčių valdymo komandos EI leidimas DI draudimas HLT sustoti 8085A procas atlieka dar 2 komandas: RIM SID – nuoseklus duomenų įėjimas I7,5 – I5,5 –pertr. įėjimo būsena IE – pertrauktės požymis (EI, DI) SIM Pirm. lang. – nuoseklus duomenų išvedimas. Antr. – nuoseklūs duomenys prijungti. Ketv. – RST7,5 “numetimas Penkt. – “kaukės” uždėjimo požymis (ar yra?) Trys paskutiniai - “kaukės” uždėjimo požymis (kokia?) 15. ASEMBLERIO EILUTĖS STRUKTŪRA NAME: OP OPER ;COMENT (Žymė): (Komanda ar pseudokomanda) (Operandai) ; (Komentarai) Pseudokomandos: 1) ORG 100h ;pradėti transliuoti pradedant 100-uoju adresu. 2) END ;teksto pabaigos pseudokomanda. 3) EQU ;Rg: EQU 80h -priskyrimas. Naudojamas registrams, naudojamas vieną kartą. 4) SET ;Rg: SET 80h –priskyrimas. Naud. daug kartų. 5) DB ;kintamojo aprašymas (DB “Baitas”) 6) DS ;rezervuoti vietą atminty (baitais) 7) DW ;rezervuoti vietą atminty (žodžiais) 16. PROGRAMAVIMO PAVYZDŽIAI Duota adresų sritis 200h-232h. Ištrinti neig. sk. 23 MVI M,  ; (H,L) APEITI: ………… Pvz.: MVI B,  PR: MOV A,B OUT Nr8; A(Nr8) išvesti 00FF IN Nr8; A(Nr8) ANI 1 JNZ Apeiti INR B JMP PR Apeiti: Pvz.: Atmintyje 100h150h 50h=8010 FFh=25510 2040010; 215=32768; 214=16384 LXI B, LXI H, 1H GR: MOV A, M ADD C; A=A+C MOV C, A JNC PER INR B PER: INX H MOV A, L CPI 51h JNZ GR Duotas 200h232h LXI H, 200h MVI B,  MOV A, M ANI 01000000 B4h—maskavimo operacija CPI 44h JZ APEITI INR B APEITI: ……………… 17. ATMINTYS 1) Programų atmintys (ROM, PROM-programuojamo tik skaitoma atmintis, EPROM - elektrinė programuojama, EEPROM-elektriškai ištrinama, FLASH-sujungia EPROM ir EEPROM. 2) Duomenų atmintys (išjungus maitinimą prarandama): RAM (statinės, dinaminės), DRAM (registrinės: FIFO, FILO). Statinės-realizuotos ant trigerių, jose informacija išsaugoma iki kito perrašymo. Dinaminės-informacija išlaikoma tam tikrą laiko intervalą. Registrinės-registrų failai su nuosekliu priėjimu. FIFO-first in, first out. FILO-first in, last out. Elektroninė struktūra: bipoliarinės (TTL, TTLŠ, I2L, ERL), su lauko tranzu (p MDP, n MDP, k MDP). ATMINČIŲ ŽYMĖJIMAS PRINCIPINĖSE SCHEMOSE -išėjimas yra su aukšto impedanso būsena -atviro kolektoriaus išėjimas -atviro emiterio išėjimas CAS-stulpelio adreso, RAS-eilutės adreso, CS-chip select kristalo išrinkimas, A-adresas, D-duomenys, WR-rašymas, RD-skaitymas, R/W---jei loginis 1 skaitymas, jei 0 rašymas, WE-rašymas leistas, OE-išėjimas leistas, DI-įėjimo duomenys, DO-išėjimo duom, DIO-įėjimo išėjimo duom, REF-regeneracija, PR-programavimas. 18. DUOMENŲ (OPERATYVIOS) ATMINTYS Skiriami 2 tipai: n=10 1023 RAM 1k*1 2k*8 1k*4 Statinio tipo d 19. DVIMATĖ ATMINTIES ADRESACIJA 20. STATINIS TTL TIPO ATMINTIES ELEMENTAS 21. TIPINĖS STATINIO DARBO LAIKO DIAGRAMOS 22. STATINĖS MDP STRUKTŪROS DUOMENŲ ATMINTYS 23. DINAMINIS ATMINTIES ELEMENTAS Regeneracija atliekama visiems vienu metu. 24. REGISTRINĖS ATMINTYS Registrų failai: FIFO; FILO Pavienės registrinės atmintys OUT FFh A(FEh) 25. INDIKACIJOS SISTEMOS IR JŲ VALDYMAS. 1. Statinio valdymo schema 2. Dinaminio valdymo schema Nr. 0h  7h (40h  47h) 0100,0000  0100,0111 DVI 32x8 26. DUOMENŲ ATMINTIS IR JOS PROJEKTAVIMAS 27. DUOMENŲ ATMINTIES BLOKO PROJEKTAVIMAS Q=reikalingas mikroschemų skaičius 4k*8; 1k*4; Adresų linijų apkrovų skaičius. ALAS=Q; I0A=Q*I0Adis; I1A=Q*I1Adis; Apkrovos talpumas adreso linijoms CA=Q*C­Indis+Cm; CA

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!