Mikroprocesorių tipai ir modeliai

1. 8 skilčiu MP registrinis modelis Duomenims saugoti mikroprocesorius turi 7 aštuonių skilčių registrus. Registras A vadinamas kaupikliu ir yra skirtas informacijos apsikeitimui su išoriniais įtaisais. Vykdant aritmetines, logines ir poslinkio operacijas, kaupiklyje laikomas vienas iš operandų. Jame, taip pat, talpinamas operacijos vykdymo rezultatas. Kiti šeši registrai B,C,D,E,H ir L sudaro vadinamąjį bendros paskirties registrų (BPR) bloką ir gali būti naudojami kaip duomenų, taip ir adresų laikymui. Šie registrai gali būti naudojami kaip pavieniai 8 skilčių registrai, o tais atvejais, kai reikia saugoti 16 skilčių dvejetainius skaičius, jie jungiami į poras BC, DE, HL. Asemblerio komandose šios poros identifikuojamos kaip B, D, ir H. Dėklo rodyklė SP (16 skilčių registras), skirta dėklo atminties ląstelių adresavimui. Programuotojui yra prieinamos atskirai žemesnioji SL ir aukštesnioji SH 8 skilčių registro dalys. Komandų skaitiklis PC (16 skilčių) skirtas komandos adreso laikymui. Išrinkus iš atminties eilinę komandą, skaitiklio turinys padidinamas vienetu, t.y. adresuojama kitas komandos baitas (jeigu programoje nėra sąlyginių arba besąlyginių perėjimų). Požymių registras F (8 skiltys) skirtas tam tikrų operacijos vykdymo rezultato požymių fiksavimui. Požymis užfiksuojamas įrašant 1 arba 0 į atitinkamą registro skiltį: 7 0 S Z 0 AC 0 P 1 C • bitas S - ženklo požymis: 1 - rezultatas neigiamas; 0 - rezultatas teigiamas; • bitas Z - nulio požymis: 1 - rezultatas lygus nuliui, 0 - rezultatas nelygus nuliui; • bitas AC - pagalbinės pernašos požymis: 1 - esant pernašai iš dvejetainio skaičiaus trečiosios skilties, 0 - pernašos nėra; • bitas P - lygiškumo požymis: 1 - jei rezultato dvejetainiame kode yra lyginis vienetų skaičius, 0 - jei nelyginis vienetų skaičius; • bitas C - pernašos požymis: 1 - jei operacijos rezultatas netelpa į 8 skiltis (įvyksta pernaša iš aukščiausiosios skilties, arba buvo skolintasi atliekant atimties veiksmą). Šios bitų reikšmės įeina ir į vėlesnių kartų Intel architektūros mikroprocesorių 16 ir 32 skilčių požymių registrus, kaip žemesnysis šių registrų baitas. 2. Operandu adresavimo budai Operacijos vykdymui komandoje, be operacijos tipo, turi būti nurodyti ir operandai. Aptarsime naudojamus operandų adresavimo būdus. Registrinis adresavimas. Operandai, esant šiam adresavimui, yra bendros paskirties registruose, kurių adresai nurodomi vieninteliame OKB. Kadangi registrų yra mažai, jų adresavimui pakanka trijų dvejetainių skilčių , kaip parodyta 2 lentelėje: 2 lentelė. Registrų adresai Registras Adresas Registras Adresas B 000 H 100 C 001 L 101 D 010 M 110 E 011 A 111 Čia M - atminties ląstelė, kurios adresas laikomas registrų poroje HL. Pvz. komandos MOV Reg1,Reg2 formatas yra toks: 7 6 5 4 3 2 1 0 0 1 Reg1 Reg2 Įrašius vietoje Reg1 ir Reg2 konkrečių registrų adresus, gauname komandos dvejetainį kodą. Tiesioginis adresavimas. Komandos su tiesioginiu operandų adresavimu gali būti 2 arba 3 baitų. Komandų su tiesioginiu adresavimu formatai yra tokie: 7 0 7 0 OKB Prievado Nr 7 0 7 0 7 0 OKB Adr L Adr H čia Adr L ir Adr H - žemesnysis ir aukštesnysis adreso baitai. Šalutinis registrinis adresavimas. Šis adresavimo būdas skiriasi nuo registrinio adresavimo tuo, kad registruose laikomas ne pats operandas, o šio operando atminties adresas. Kadangi adresas yra 16 bitų, tai jam saugoti naudojama registrų pora. Pvz. komanda MOV D, M reiškia, kad į D registrą bus persiųsti duomenys iš atminties ląstelės, kurios adresą nurodo registrų pora HL (M šiuo atveju reiškia registrų porą HL). Tiesioginis operandas. Tai vieno arba dviejų baitų duomenys, prijungti prie OKB. Komandos formatas yra dviejų, arba trijų baitų, ir yra panašus į komandų formatą su tiesioginiu adresavimu. Skirtumas yra tik tas, kad tiesioginio operando atveju po OKB seka ne adreso, o duomenų baitai (žr. 1 lentelę). 3. 8 skilčių MP modelis veikimas įmanomas tik įstačius mikroprocesorių i sistema. Joje turi būti taktiniu impulsu generatorius, operatyvioji atmintis, magistrale ir maitinimo šaltinis. MP struktūrine schema OAI-operatyvios atminties įtaisas; NAI-nuolatines atminties įtaisas; III-įvedimo išvedimo įtaisas; TIG- taktiniu impulsu generas;VM-valdymo magistrale TIG-sinchronizuoja MP darba, tai stabilizuotas kvarco generatorius. Nagrinėjamame proce naudojamos periodines stačiakampiu impulsu sekos, perstumtos viena kitos atžvilgiu per puse periodo. Iš MP i atminties moduli paduodamas eilines komandos adresas. Nuskaityta šiuo adresu komanda patenka i DM, perduodama i MP, kuri vykdoma. MP komandų skaitiklyje formuojamas sekančios komandos adresas. Vėl perduodamas i DM, vėl nuskaitoma ir t.t. procesas kartojamas kol nebus įvykdyta paskutine komanda kuri kaip taisykle nutraukia MP darba ir valdymą perduoda OS. Komandos vykdymo procesas skaidomas i ciklus kuriu komandoje gali būti 5. kiekviename cikle MP atlieka 1 kreipimąsi I atminti, arba i I/O įtaisą. MP funkcionuoja sinchroniškai su taktiniais impulsais, jo būsena išlieka nepakitusi taktinio intervalo bėgyje. Taktu sk. Nuo 3-5 sudaro masinos ciklą, jis reikalingas vienam kreipimuisi I atminti arba i I/0 įtaisą. Vieno masinos ciklo metu nuskaitomas 1-as baitas, duomenų baitas arba adreso baitas. Komandos ciklu vadinamas laiko intervalas, reikalingas komandos nuskaitymui. Jis susideda iš 1-5 masinos ciklu. Sis sk. Priklauso nuo operacijos sudėtingumo ir lygiu kreipimosi I atminti arba I/O įtaisu sk. Nors pati komanda gali turėti iki 5 masinos ciklu, ju įvairove didesne - priskaičiuojama iki 10 ciklu. : 1) komandos išrinkimas - M1; 2) atminties skaitymas - M2; 3) rašymas I atminti; 4) skaitymas iš dėklu; 5) rašymas į dėklą; 6) duomenų įvedimas iš išorinio įtaiso; 7) duomenų išvedimas į išorinį ištaisą; 8) pertraukčiu aptarnavimo ciklas; 9) stabdymo ciklas; 10) pertraukties aptarnavimas stabdymo metu. Vykdant bet kokia komanda, pirmu ciklu eina komandos išrinkimas - M1. tolimesni ciklai-bet kurie iš 10. 4. Komandos ciklas aptarsime ciklą M1 jam įvykdyti gali prireikti iki 5 taktu. Pirmieji 3 taktai visuose mašininiuose cikluose naudojami apsikeitimui su atmintimi, bei I/O įtaisais. Taktai T4 ir T5 naudojami vidiniam MP operacijų atlikimui. Pirmuoju taktu T1 komandų skaitiklio turinys išvedamas I AM. Ši adresą priima atmintis ir prasideda komandos baito skaitymas iš nurodytos ląsteles. Takte T2 tikrinama ar yra signalas (log.1) MP įėjime ”ready”. Jei jame log.0 tai reiškia kad atmintis nepasirengusi išduoti komandos kodo. Tuomet procas pervedamas I laukimo būsena, kurioje kiekvienas sekantis taktas traktuojamas kaip T2. tai trunka tol kol iejime “ready” nepasirodys log.1. jam pasirodžius MP išeina is laukimo būsenos ir prasideda taktas T3, jame komandos baitas iš DM įrašomas I MP komandų registrą. Takte T4 dešifruojamas priimtas komandos baitas ir nustatoma ar nereikia papildomai kreiptis i atminti, jei to nereikia ir šiame takte arba panaudojus papildoma T5, atliekama komandoje užkoduota operacija. Jeigu reikia papildomai kreiptis i RAM, tai po T4 ciklas M1 užbaigiamas ir pereinama prie sekančio ciklo (šiuo atveju prie M2). Vieno baito komanda, bet operandas RAMe, tuomet bus reikalingas M2 ciklas. Tada cikle vyks sekantis procesas: T1 takte išduodamas atminties ląsteles adresas, T2-tikrinama ar yra parengties signalas, jam pasirodžius pereinama prie T3 takto kuriama MP priima operandą iš atminties ir šiame takte atlieka komandoje numatyta operacija. 4.1 Sinchronizacija ir informacija apie MP būsena Kiekvieno masininio ciklo pradzioje formuojamas sinchronizacijos ir MP busenos strobimpulsa. Strukturine cshema IR-NE ir suformuoja stroba. Pagal stroba busenos registruose uzfiksuojamas MP busenos baitas. Sis baitas kiekvieno masinos ciklo pradzioje parodo ka MP atliks. MPS paleidimas(inicializacija) Padavus I atitinkamus MP isvadus maitinimo itampas ir C1,C2 I pradines busenos nustatymo iejima “reset”pakliuva signalas log.1, siuo signalu I log.0 nustatomas komandu skaitiklis, komandu registras ir valdymo irenginio trigeriai. Pasibaigus “reset” signalui MP pradeda dirbti nuo M1 ir T1. I AM is komanduskaitiklio paduodamas nulinis adresas. 4.2 I/O organizacija Ivedant duomenis atliekamos 2 pagr. Operacijos: 1)I ivedimo interfeisa pasiunciamas adresas, selekcijos sistema(interfeiso sudetyje) si adresa dekoduoja ir nustato prievado numeri is kurio bus ivedama informacija. 2)pagal spec. komanda “IN” duomenys is nurodyto prievado, DM patenka I MP. Isvedant duomenis atliekamos 3 operacijos: 1)pagal MP duota adresa selekcijos schema isrenka isvedimo porta. 2) pagal “OUT” komanda duomenys is MP per DM paduodami I isrinkta porta. 3)portas priima duomenis ir perduoda juos adresatui. 4.3 Magistraliu uzemimo buseana Sia busena issaukia isoriniai irenginai kumet MP baigia vykdyti einamaji komandos ciklair perveda adresu ir duomenu buferius I aukstesne busena. Taigi Mp atjungiamas nuo isoriniu magistraliu, kurios perduodamos isoriniams irenginiams. Perejimas I uzemimo busena vyksta taip: 1)isor. Irenginys I MP spec. iejima pasiunciatiesioginiu mainu kanalo reikalavimo signala. Tas signalas vadinamas “HOLD”(jo aktyvus lygis – log.1); 2)sis signalastakte T2 irasomas I valdanciojo irenginio taip vadinama uzemimo trigeri; 3) valdymo irenginys baigia vykdyti eilini cikla ir pereina I uzemimo busena isduodamas uzemimo patvirtinimo signala. Pasibaigus uzemimo signalui, MP pradeda vykdyti sekanti komandos cikla nuo sustijimo vietos. 4.5 Pertraukties būsena Ji reikalinga I/O operacijoms vykdyti kai isorinis irenginys yra asinchroniskas MP atzvilgiu. Siuncviamas I MP pertraukties reikalavimo signala I spec. iejima “INT”. sis signalas gali atsirasti bet kuriuo laiko momentu. Tas signalas yra asinchroninis MP atzvilgiu bet sinchronizuoja pati MP. MP foksuoja si signala vidiniame pertraukciu trigeryje. Taciau fiksacija atliekama pasikeitimo vykdomosoios komandos takto metu. Sistemos pertraukties busena rodo vidinis trigeris pavadinimu “INTE” kurio log.1 isvestas I ”INTE”pavadinimo isvada. Jei “INTE” yra log.0 pertrauktys yra yzdraustos. I nuline padeti trigeris nustatomas signalu “RESET” arba priemus pertraukties reikalavimo signala. Jei pertrauktys yra leidziamos, MP atlieka: 1)baigia vykdyti komanda ir vidiniame pertraukčiu trigeryje fiksuoja pertraukties reikalavimo signala: 2)uzdraudzia pertrauktis; 3)spec. signalu patvirtina kad gavo pertraukties reikalavimo signala; 4) pertraukties patvirtinimo signalu I DM paduodama komanda “RST” vykdant šia komanda I dekla įrašomas komandų skaitiklio turinys, oi pastaraji irasomaspirmosios pertraukiancioskomandos adresas. 4.6 Stabdymo būsena Komandu sistemoje yra komanda “HLT” kuri nutraukia komandos vykdymą ir perveda MP I stabdymo busena. Tai atliekama tokiu nuoseklumu: 1)duomenu ir adresu buferiaipervedami I busena. Taigi MP atjungiamas nuo isoriniu magistraliu; 2)MP isejime “Wait” nustaomas log.1. is sios busenos MP galima isvesti signalu “RESET”kuris nustato i pradine busena komandos skaitikli. 6. MP Intel 8086 registrinis modelis MPS panaudotas 16 skilčių mikroprocesorius KM1810BM86 (Intel 8086, 1978), pagamintas naudojant MOP technologiją. Mikroprocesoriaus kristale yra apie 29000 tranzistorių. Pagrindiniai šio MP architektūriniai ypatumai, leidžiantys padidinti jo našumą daugiau kaip 10 kartų, lyginant su MP Intel 8080 yra šie: • išplėsta komandų sistema (daugyba, dalyba, simbolių eilučių apdorojimas); • sudaryta galimybė tuo pačiu metu išrinkti iš atminties ir vykdyti komandas; • lankstesnė pertraukčių organizacija; • sudaryta galimybė dirbti multiprocesorinėse sistemose; • išplėstos atminties adresavimo galimybės. Pagrindinės MP Intel 8086 sisteminės charakteristikos yra tokios: • taktinis dažnis: 5,8,10 MHz (0.33, 0.66, 0.75 mln. operacijų per sekundę); • technologijos skiriamoji geba: 3 m; • duomenų magistralė: 16 bitų; • adresų magistralė: 20 bitų; • adresuojama atmintis: 1 MB; • pagrindinių komandų skaičius: 133; • maitinimo įtampa: +5 V; • naudojama galia: 1,75 W. Pastaba: MPS naudojamas KM1810BM86 mikroprocesorius su 4.8 MHz taktiniu dažniu. Vidinė mikroprocesoriaus architektūra programuotojo požiūriu (registrinis modelis) pateikta 1 pav. Šešiolikos skilčių duomenų registrai AX,BX,CX, ir DX naudojami atliekant aritmetines ir logines operacijas. Išskirtinę vietą šių registrų tarpe užima kaupiklis AX. Jame, paprastai, saugojamas vienas iš operandų, o atlikus operaciją - jos rezultatas. 1 pav. Mikroprocesoriaus Intel 8086 (KM1810BM86) registrinis modelis Registrai BX, CX ir DX naudojami ne tik aritmetinėse - loginėse operacijose, bet turi ir specialią paskirtį. Bazinis registras BX tarnauja apskaičiuojant adresus, CX - ciklinėse procedūrose dirba kaip ciklų skaitiklis, DX - kai kuriose įvesties / išvesties operacijose laiko prievadų adresus. Kiekvienas iš išvardintų registrų susideda iš dviejų dalių - H (High) ir L (Low), turinčių po 8 skiltis, į kurias galima kreiptis atskirai. Programinio suderinamumo požiūriu yra toks duomenų registrų atitikimas: Intel 8086 (KM1810BM86) Intel 8080 (KP580BM80A) AL A BH H BL L CH B CL C DH D DL E Adresinių registrų grupę sudaro vadinamieji rodykliniai ir indeksiniai registrai. Komandų skaitiklyje IP ir dėklo rodyklėje SP laikoma informacija apie komandų ir dėklo adresus, tačiau pilni komandų ir dėklo adresai randami sumuojant šių registrų turinius su kitų registrų (pvz. CS ir SS) turiniais. Registras BP yra bazinis kreipiantis į dėklą ir, apskaičiuojant adresą, dažniausiai naudojamas su kitais registrais. Registrai SI ir DI skirti indeksavimui. SI yra operando siųstuvo, DI - imtuvo indekso registras. Juose laikomi santykiniai adresai duomenų segmento ribose. Nors registrus SI ir DI galima naudoti savarankiškai, tačiau, apskaičiuojant adresą , jie dažnai kombinuojami su registrais BX ir BP. Segmentinių registrų grupę sudaro 4 šešiolikos skilčių registrai: CS - programos, arba kodo, DS - duomenų, SS - dėklo ir ES - pagalbinis duomenų registras. Visuose šiuose registruose laikomi baziniai (pradiniai) atitinkamų segmentų adresai. Šešiolikos skilčių požymių registre FL (Flags) fiksuojamas procesoriaus būsenos žodis PSW (Processor Status Word), kurio atskirų skilčių reikšmės pateiktos 1 lentelėje: 1 lentelė. Požymių registro skilčių reikšmės. Skiltis Požymis Požymio reikšmė, esant skiltyje log. 1 0 C (Carry) Pernaša (paskola) iš aukščiausiosios skilties 2 P (Parity) Lyginis 1 skaičius žemesn. rezultato baite 4 A (Auxiliary) Pernaša (paskola) iš 3 rezultato skilties 6 Z (Zero) Operacijos rezultatas lygus nuliui 7 S (Sign) Operacijos rezultatas neigiamas 8 T (Trap) Pertrauktis po kiekvienos komandos 9 I (Interrupt) Leidžiamos išorinės pertrauktys 10 D (Direction) Simbolių eilutė apdorojama nuo galo 11 O (Overflow) Aukščiausiosios skilties perpildymas Iš pateiktos lentelės matyti, kad MP Intel 8086 (KP1810BM86) žemesnysis PSW baitas atitinka MP Intel 8080 PSW. Komandų registrą sudaro 6 baitų FIFO (First Input First Output) tipo eilė, kuri nuolat papildoma, kai tik būna laisva sisteminė magistralė. Tai žymiai paspartina mikroprocesoriaus darbą, nes baigus vykdyti eilinę komandą, kita komanda dažniausiai jau būna komandų registre. 7. Segmentinis atminties adresavimo principas Šešiolikos skilčių mikroprocesoriuje Intel 8086 (KM1810BM86) ir vėlesnių kartų 80x86 šeimos mikroprocesoriuose panaudotas segmentinis atminties adresavimo principas. Kadangi procesorius Intel 8086 naudoja 16 skilčių adresų registrus, tai tiesiogiai adresuojamos atminties dydis lygus 216=65536 (FFFFh) baitams, arba 64 KB. Toks tiesiogiai adresuojamas atminties blokas vadinamas segmentu. Fizinis atminties ląstelės adresas yra formuojamas iš segmento adreso (visuomet kartotinis 10h) ir adreso segmento viduje. Atminties ląstelė segmento viduje nurodoma vadinamuoju efektyviuoju (vykdomuoju) adresu EA, arba poslinkiu DISP (Displacement). Fizinį 20 skilčių adresą mikroprocesorius apskaičiuoja sudedant perstumtą per 4 skiltis į kairę (arba padaugintą iš 10h) 16 skilčių segmento pradinį adresą, nurodytą viename iš segmentinių registrų, su 16 skilčių efektyviuoju adresu, arba poslinkiu šio segmento pradžios atžvilgiu (žr. 1 pav.). Naudojant 20 skilčių adresą, galima adresuoti jau 1 MB atminties (1 MB = 1024 KB = 1048576 B). Segmentai nėra griežtai susieti su tam tikrais atminties adresais ir gali dalinai arba visiškai persidengti. Operatyviosios atminties 16 1 pav. Fizinio adreso formavimas baitų dydžio blokas vadinamas paragrafu. Segmento pradžia visuomet sutampa su paragrafo riba (2 pav.). Segmento pradžios 20 skilčių adresas vadinamas baziniu arba pradiniu. 2 pav. Atminties segmentacijos principas Asemblerio programose atminties ląstelės adresas užrašomas loginio adreso pavidalu: SSSS:PPPP, čia SSSS - 16 bitų pradinis segmento adresas ( segmentinio registro, pvz. CS, turinys); PPPP - poslinkis (efektyvusis adresas) segmento viduje, arba ląstelės adresas segmento pradžios atžvilgiu. Vienas ir tas pats fizinis atminties ląstelės adresas loginiais adresais gali būti nurodytas nevienareikšmiškai. Pvz.: fizinis adresas 00025 gali būti užrašytas tokiais loginiais adresais: 0000:0025 arba 0001:0015 arba 0002:0005. Segmentinis adresavimas turi tokius privalumus: 1) atminties talpa gali būti iki 1 MB, nors komandos operuoja 16 bitų adresais; 2) kodo, duomenų ir dėklo sekcijos gali būti ilgesnės negu 64 KB, nes joms gali būti panaudoti keli kodo, duomenų ir dėklo segmentai; 3) paprastesnis atskirų atminties sričių panaudojimas; 4) kiekvieną kartą paleidžiant programą vykdymui, ji pati ir (arba) jos duomenys gali būti talpinami skirtingose atminties srityse, nebijant, kad bus supainioti programoje esančių sąlyginių arba besąlyginių perėjimų adresai (3 pav.). 3 pav. Programos perkėlimas į kitą segmentą Jeigu programa yra trumpa (> C. Kuo didesnis santykis C/CD1 U bus tuo mažesnis. U turi būti pakankamo dydžio, kad nepatektų į atmintį triukšmai. Norint gauti pakankamai didelį U reikėtų didinti C, bet tada didėtų ir ląstelės užimamas plotas kristale. Paprastai priimamos kompromisinės reikšmės C/CD1= 5 .. 10. CD1 vienai ląstelei trunkanti duomenų šynos talpos CD dalis. Dinaminės atminties greitis nėra didelis, ne vien dėl pereinamų procesų kaupiklyje ir valdymo schemode, bet ir dėl didelio nuoseklių skaičiaus: • reikia suformuoti Uatr ir prijungti prie duomenų linijos ir nieno dif. stiprintuvo įėjimo; • reikia suformuoti išrinkimo signalą adresų linijoje; • atjungti Uatr nuo duomenų linijos; • suformuoti signalą dif. stiprintuvo išėjime, jį paduoti į duomenų liniją ir įrašyti į ląstelę. 24. Kaukiniai NAĮ Dažniausiai jie užprogramuojami gamybos metu, naudojant kaukę su informacija. Atminties elementai sudaro dviejų koordinačių matricą, o pats atminties elementas talpinamas eilučių ir stulpelių sankirtoje. Šynų sankirtoje jungiami ID, bipoliniai arba MOP tranzai. Diodinė matrica atrodo taip: Punktyrine linija pavaizduotos vietos kur VD išderinti (nutraukta grandinė). Tegul norime išrinkti signalą iš X1 linijos. Tada į ją paduodamas signalas ir impulsinė įtampa per VD perduoda į duomenų liniją. Tokie atminties įtaisai nėra greitaveikiai. Duomenų linijos turi Cpar, šio trūkumo neturi kaukiniai NAĮ su dipoliniu tranzu, tokie NAĮ sudaromi iš daugiaemiterinių VT: o - emiteriai nesujungti su duomenų šyna, kur yra kontaktas bus “1” tranzų bazė yra adresų šyna. Tokia matrica yra greitesnė (greičiau užkraunama Cpar). Kaukiniai NAĮ su MOP tranzais ( pav c.). čia skrituliukai yra trumpikliai. Prieš programavimą visų trijų tranzų elektrodai atjungti. Programuojant suformuojami trumpikliai. Tada paduodant impulsus D šynoje bus “0”. Kitas NAĮ variantas – panaudojant MOP VT su skirtingo storio použtūrinias sluoksniais. Paduodant įtampą Usk, vienas tranzas atsidaro, o kitas dar ne. Energija naudojama tik skaitymo režime ir naudojamas impulsinis maitinimas. Tokios mikr.sch. naudojamamos kalkuliatoriuose. Vartotojo programuojamos MS dažniausiai sudarytos iš daugiaemiterinių tranzų. Jei srovė per tranzą viršyja tam tikrą dydį, tai trumpikliai sudega. 26. Elektiškai trinami NAĮ Elektiškai trinamos: vienas elementų yra MNOP tranzas (metalas- nitridas- oksidas- puslaidininkis). Použtūrinis sluoksnis susideda iš dviejų dielektikų SiO2 ir SiN4. Loginis “1” įrašomas taip: prie valdančio elektrodo prie užtūros pridedamas 30 – 40 V įtampos impulsas. Elektronai įgyla energijos kad jie prasiskverbia per ploną SiO2 ir įstringa tarp SiO2 ir SiN4. Susidaro elektronų debesėlis, kuris gali laikytis ilgą laiką (iki 100 metų). Šis debesėlis indukuoja p-tipo kanalą ir tranzas pereina į “1” būseną. Loginis “0” atitinka atvejis, kai elektronų debesėlio nėra. Norint ištrinti informaciją, visus tranzus perveda į loginį “0” arba “1”. Norint pervesti į loginį “0” prie užtūros pridedama neigiama įtampa. Tada elektronai išstumiami į pagrindą. 30. SIMD (Single Instruction Multiple Data)-viena komanda, daug duomenų. Yra šios komandų grupės: • Su plaukiojančiu kableliu • Sveikų skaičių komandos • Casch’o valdymo komandos • Būsenos išsaugojimo ir atnaujinimo komandos. MP Pentium 3 SIMD komandos padidina taikomų programų vykdymo efektyvumą, tokiose srityse: • Trimatė grafika ir modeliavimas; apšviestumo skaičiavimai naudojant SPFP. • Signalų su plačiu parametrų kitimo diapazonu, apdorojimas ir modeliavimas (slankaus kablelio aritmetika) • Trimačių vaizdų generavimas realaus laiko programose, naudojant sveikųjų skaičių kodą • Video signalų kodavimo ir dekodavimo algoritmai, apdorojantys duomenis blokais • Skaitmeniniai filtracijos algoritmai, dirbantys su duomenų srautais Slankaus kablelio SIMD komandos operuoja supakuotais duomenimis. SIMD komandos yra šios: • Aritmetiniai veiksmai • Kvadratinės šaknies traukimas • Apvalinimas • Min. ir max. radimas • Duomenų keitimas • Ženklų kaukės kūrimas ir palyginimas • Loginės operacijos • Palyginimas su požymių registru EFLAGS • Duomenų tipų įsisavinimas Naudojama 8 bitų nauji registrai: XMM0…XMM7 ir registras MXCR. Šie registrai yra 128 skilčių. MMX registruose duomenys gali pasikrauti į bet kurį MMX registrą. MMX komandos kreipiasi į šiuos registrus tiesiai: MM0…MM7. Jie yra 80-ties skilčių. Paralelios operacijos veikia vienu metu visuose keturiuose 32-jų skilčių duomenų elementuose kiekviename, iš 128-nių skilčių operandų. Skaliarinės operacijos veikia žemesniuose (užimančiuose skiltis nuo 0 iki 31) dviejų operandų duomenų elementuose. Likę 3 operandai išėjimo operande nesikeičia (išskyrus naudojant skaliarinio kopijavimo komandą “movss”). Dauguma komandų turi du operandus. Duomenys esantys 1-me operande gali būti naudojami kaip komanda, o po jos įvykdymo operandas užsipildo rezultatu. Duomenys antrame operande naudojami kaip komanda, o po jos įvykdymo operando turinys nesikeičia. Įėjimo operandu vadinamas antrasis operandas, o išėjimo pirmasis. Sveikų skaičių komandų sintaksė: priešdėlis P rodo kad komanda vykdo paralelias operacijas keletui duomenų. Priesagos B, W, D ir Q nurodo naudojamą duomenų tipą. Galūnės U ir S nurodo kad duomenys yra su ženklu ar be jo. Pvz.: PMULHUW-dirba su supakuotais 16-kos skilčių žodžiu be ženklo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!