Kompiuterio vaizdo sistema susideda iš monitoriaus, kuriame atvaizduojama informacija ir vaizdo plokštes, kuri formuoja vaizdą. Monitoriuje atkuriamo vaizdo kokybė, pirmoje eilėje, priklauso nuo monitoriaus konstrukcijos. šiuolaikiniai monitoriai būna dviejų tipų: elektrovakuuminiai, naudojantys elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus ir elektroniniai, naudojantys puslaidininkinius ekranus (skystakristaliniai, dujų plazmos, jutikliniai). Labiausiai paplitę elektrovakuuminiai monitoriai, naudojami staliniuose kompiuteriuose. Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami elektroniniai – plokštieji monitoriai.
žemas vaizdo kontrastas, esant intensyviai aplinkos apšvietai.
Monitoriaus ekrane teksto ženklai ir vaizdai yra formuojami iš taškų matricos. Taškų matricos yra vadinamos vaizdo elementais (pikseliais).
Vaizdo elementų skaičius ekrane vadinamas skiriamąja geba. Tai ekrano taškų, telpančių vertikalia ir horizontalia kryptimi, skaičiaus sandauga. Ją nusako formuojamo ekrano taško dydis. šiuolaikinių displėjų taško dydis yra 0,26 – 0,22 mm. Jų skiriamoji geba yra nuo 640x480 (680 - vaizdo elementų, ekrano taškų, eilutėje, 480 eilučių) iki 1280x1024 1600x1200 taškų.. Kuo didesnė skiriamoji geba, tuo aiškesnis kontūras, geresnis vaizdo matomumas ekrane.
Kiekvienas ekrano taškas turi savo spalvą ir ryškumą. Vaizdo taško spalvų skaičius vadinamas spalvų gyliu. Yra daug vaizdo sistemų standartų - MGA; CGA; EGA; MCGA; VGA; SVGA, kurios viena nuo kitos skiriasi skiriamąja geba ir spalvingumu. Didžiausia skiriamąja geba ir plačia spalvų gama (atgaminanti iki16 mln. spalvų) pasižymi SVGA vaizdo plokštė.
Visose sistemose yra tas pats vaizdo formavimo ekrane principas: vaizdą piešia švytintis taškas, bėgdamas per ekraną. Yra du monitoriaus vaizdo piešimo režimai: kai piešiama kas antra eilutė ir kai piešiamos iš karto viena po kitos visos eilutės. Displėjuje atkuriamo vaizdo kokybė priklauso nuo:
horizontalaus – eilučių skleistinės dažnio, dydžio, rodančio, kiek linijų (eilučių) per 1s gali perpiešti kompiuteris. Šis dydis matuojamas KHz (kilo hercais);
vertikalaus - kadrų skleistinės dažnio, t.y kokiu dažniu vaizdas pilnai atnaujinamas ekrane. Jis matuojamas Hz.
Abiejų skleistinių dažniai yra tiesiogiai proporcingi vienas kitam ir rodo vaizdo stabilumą ekrane. Žemas skleistinės dažnis, sukelia ekrano mirgėjimą ir kenkia akims. Taip yra, kai akies liekamosios reakcijos į šviesos signalą trukmė...
Šį darbą sudaro 4008 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!