Jungtinės 1-2 kl. mokinių lietuvių k. pamokos planas DIKTANTAS

Priemonės: Dalomoji medžiaga (žr.1 priedas) (žr. 2 priedas), (žr. 3 preidas), garso įrašai.
1. Krakauskaitė V. Lakštutė. Muzikos vadovėlis III klasei. – Kaunas: Šviesa, 2008.
2. Velička E. Muzika vadovėlis. III klasė. – Kaunas: Šviesa, 1996.
Pamokos eiga:
Laikas
Mokytojo veikla
Mokinių veikla
Uždaviniai
Įvadinė pamokos dalis
1. Pamoka pradedama muzikiniu pasisveikinimu su mokiniais.
Prašoma mokinių atsistoti ir pasiruošti prasidainavimo pratyboms.
2. Mokiytoja pianinu groja mokiniaims prasidainavimo pratimus.
3. Mokytoja pristato pamokos temą: „Ritmas“.
1.Mokiniai pasisveikina ir atsistoja, pasiruošia prasidainavimo pratyboms.
2.Mokiniai dainuoja prasidainavimo pratimus.
3. Klauso mokytojos.
1.Paruošti mokinius pamokai.
2. Ugdyti mokinių balso aparatą: siekti dainavimo lasvumo, balso skambumo ir grožio, dikcijos aiškumo, kvėpavimo mechanizmo tobulinimo, tembrinės įvairovės, balso diapazono, vokalinės pozicijos taisiklingumo ir kt.
Pagrindinė pamokos dalis
Pagrindinė pamokos dalis
1. Mokytoja paklauskia vaikų, kas yra ritmas. Supažindina su ritmo sąvoka. Ritmas-nuoseklus, periodiškas kartojimasis. Klausia mokinių ar ritmas yra girdimas tik muzikoje, ar jį galima pastebėti ir kitur? Pasiūlo vaikams aplink save rasti kuo daugiau ritmo pavyzdžių.
2. Mokytoja mokinių pasisakymus papildo informacija, kad
įvairiausios ritmo apraiškos ir pavidalai būdingi ne tik muzikai, bet ir kitoms meno rūšims – poezijai, šokiui, teatrui, dailei, tekstilei, architektūrai. Ritmas, be to, būdingas ne tik menams, bet ir gyvajai, bei negyvajai gamtai: ritmingai kvėpuojame, ritmiškai plaka širdis, diena keičia naktį, žiema - vasarą.
3. Mokytoja paklausia vaikų, kokie gali būti ritmai. Mokinių atsakymus papildo, kad vieni ritmai aiškūs, energingi (pagal juos nesunku šokti ar žygiuoti), kiti – ramūs, primenantys kalbėjimą. Ritmo pobūdis perteikia muzikos kūrinio charakterį, atskleidžia ir paryškina jo stilių ir žanrą. Ritmas mums padeda atskirti džiazą nuo roko, lietuvišką šokį nuo bulgariško.
4. Mokytoja pasako, kad ritmai yra sugrupuoti į dvi grupe. Pagal vienus galima lengvai šokti, trepsėti ar kitaip judėti, o pagal kitus ritmus to padaryti negalima arba tai labai sunku. Mokytoja užleidžia du kūrinius, vieną, kurio ritmas aiškus, kitą kurio ne. Mokiniai klausydami šių kurinių turės pastebėti, kurio kūrinio ritmas ryškus ir aiškus.
5....

Tema: šuolio į tolį išsibėgėjimo ir sukinių vietoje mokymas.
Klasė: VI.
Tikslai:
• mokomieji: mokyti išsibėgėjimo šokant į tolį.
• lavinamieji: lavinti šoklumą, koordinaciją.
• auklėjamieji: ugdyti iniciatyvą, draugiškumą, tarpusavio pagalbą.
Forma: pamoka.
Tipas: mokomoji.
Metodai: aiškinimas, savarankiškas darbas, praktinė veikla, demonstravimas, stebėjimas, individuali pagalbą, aptarimas.
Pamokos vieta: mokyklos stadionas.
Situacija: naujos medžiagos dėstymo pamoka. Praėjusią pamoką buvo kartojamą šuolio į tolį iš vietos technika.
Pamokos dalis ir laikas
Mokytojo veikla
Mokinių veikla
Komentarai, pastabos
Įvadinė dalis
8-10min.
I. Išsirikiavimas, pasisveikinimas, nusakyti pamokos uždavinius.
II. Sukinių vietoje mokymas.
Sukinių vietoje komandos: „Dešinėn!“ vykdoma pasisukant 90 laipsniu kampu ant dešiniosios kojos kulnų ir kairiosios pirštų („kairėn!“- atvirkščiai) dviem veiksmais: 1- sukinys, 2- kojos pristatymas. „Ap- link!“ komanda vykdoma taip pat dviem veiksmais, kaip sukinys kairėn, visuomet sukantis kairėn 180 laipsnių.
III. Apšilimas:
1. Ėjimas mažuoju lauko aikštes ratu:
1.1- Galvą lenkti į dešinę, į kairę, pirmyn, atgal.
1.2- Kimštini kamuolį kelti aukštyn, perduoti jam einančiam už nugaros.
1.3- Sukinys į šalį su kimštiniu kamuoliu, perduoti einančiam už nugaros.
2. Bėgimas didžiuoju lauko aikštelės ratu:
2.1 – Bėgti didžiuoju ratu per centrą po du, perbėgti gimnastikos suolelį;
2.2- Tas pats, perškoti gimnastikos suolelius, atsispirti kaire, dešine:
Moksleiviai išsirikiuoja stadione esančioje krepšinio aikštelėje ir reportuoją. Moksleiviai atlieka sukinius.
Mokiniai atlieka bendrojo lavinimo pratimus eidami ratu.
Mokiniai bėga, atlieka nurodančius pratimus lavinančius koordinaciją ir šoklumą.
Komanduoti laisvai ir nusakyti pamokos uždavinius. Atliekant sukinius siekti kad mokiniai kontroliuotų savo kūno laikyseną.
Jei dauguma mokinių atlieka netaisyklingai ar ne taip juos supranta, pratimą nutraukti ir dar karta paaiškinti, nurodant padarytas klaidas.
Taisyklinga laikysena.
Nugara tiesi, juda pečiai ir rankos.
Žvilgsnis pirmyn, laikysena taisyklinga, juda liemuo.
Lėtai.
.
3. Pasiruošimas pagrindinei pamokos daliai.
Mokiniai baigę pratimus, naudota inventorių padeda į aikštelės kraštą ir rikiuojasi prie smėliadiežės.
Akcentuoti atsispyrimą ir pėdos statymą po šuoliuko. Einant ir bėgant akcentuoti taisyklinga kvėpavimą.
II. dalis pagrindinė
30 min.
I. Mokyti įsibėgėjimo ritmo:
Būtina išryškinti teisingą kojos pastatymą į apskritimo vietą: atsispiriamoji koja statoma ant lentelės jos neperžiangiat.
Būtina išryškinti paskutinius 4-5 įsibėgėjimo žingsnius. Paskutinio žingsnio metu atspiriamoji koja į priekį išmojama sulenkta per kelį, bet žingsnio...

Tapyti guašu, maišyti spalvas ir kurti šalčio įspūdį.
Tyrinėti ir pajusti šaltas spalvas.
Auklėjamasis:
Stebėti dailės kūrinius ir svarstyti, kodėl dailininkai pasirinko tokias spalvas.
Pamokos tipai:
1. Naujos medžiagos dėstymas;
2. Kūrybinė.
Mokymo metodai:
1. Žodinis-pasakojimas, aiškinimas;
2. Vaizdinis- vaizdinių priemonių demonstravimas, peržiūrėjimas;
3. Praktinis-kūrybinis darbas.
Priemonės:
• popieriaus;
• guašo;
• teptukų;
• vandens indelio;
• klijuotės ar laikraščio stalui uždengti.
Literatūra:
• Staknienė J., Tuinylaitė R., Vizgirdienė E. Dailė ir technologijos. Mokytojo knyga II klasei – Kaunas, 2007;
• Dilytė J. Dailė 1. Dailės vadovėlis pirmai klasei-KRONTA, 2004.
Pamokos eiga
Laikas
Mokytojo veikla
Mokinio veikla
Pastabos
Pamoka Nr. 1
Įvadinė dalis
2 min
1. Mokytojas pasisveikina;
2. Skatina pasiruošti pamokai;
3. Užrašo ant lentos naują temą.
1. Pasisveikina ;
2. Pasiruošia pamokai.
Pagrindinė dalis
5 min
1. Naujos medžiagos dėstymas;
2. Užduoda klausimų:
• Atidarykite dažus, pasižiūrėkit kokios spalvos pas jus yra?
• Kokios šaltos spalvos?
1. Mokiniai klausosi naujos temos;
2. Atsako į klausimus.
3 min
1. Vaizdinių demonstravimas, (Staknienė J., Tuinylaitė R., Vizgirdienė E. Dailė ir technologijos. Mokytojo knyga II klasei – Kaunas, 2007);
2. Užduoda klausimų:
• Kokios spalvos jus matote kūriniuose?
• Ar tai yra šaltos spalvos?
1. Žiūri kūrinius;
2. Atsako į klausimus.
30 min
1. Užduoda užduotį:
• Maišyti šaltas spalvas.
2. Užduoda klausimų:
• Kokios spalvos gavosi paletėje?
3. Užrašo ant lentos šaltų spalvų pavadinimus;
4. Užduoda užduoti:
• Nupiešti ir panaudoti šaltos spalvos :“ledo rūmai’, “Sniego karalystė”.
5. Vaikšto po klasė, aptaria darbus;
6. Ragina pabaigti darbus.
1. Išgauna šaltų spalvų įvairovė;
2. Atsako į klausimus;
3. Pradeda piešti;
4. Eskizuoja;
5. Piešia;
6. Darbo pabaigimas.
Apibendrinamoji dalis
3 min
2 min
1. Aptaria su vaikais, kaip jie suprato temą, užduoda klausimus:
• Ką pavaizdavote savo darbuose?
• Kokios spalvos panaudojote?
• Kokį įspūdį sudaro Jums šios spalvos?
• Kokios šaltos spalvos žinote?
2. Mokytoja įvertina darbus;
3. Atsisveikina .
1. Bando atsakinėti į klausimus;
2. Sutvarko savo darbo vietą;
3. Atsisveikina.
Pamokos planas
Klasė: V a
Tema : Begalinis pasikartojimas.
Laikas: 90 min: 2 pamokos.
Pamokos tikslas: Mokyti piešti ritmiškai pasikartojančius vaizdus.
Pamokos uždaviniai:
Mokomasis :
Supažindinti su futurizmo kryptimi.
Lavinamasis:
Lavinti ritmiškai pasikartojančių vaizdų piešimo įgūdžius.
Auklėjamasis:
Žadinti mokinių susidomėjima.
Pamokos tipai:
3. Naujos medžiagos dėstymas;
4. Kūrybinė.
Mokymo metodai:
4. Žodinis-pasakojimas, aiškinimas;
5. Vaizdinis- vaizdinių priemonių demonstravimas, peržiūrėjimas;
6....

Šią savaitę daug dėmesio skyriau pavasariui, o vaikai susipažino ne tik su pirmaisiais pavasario žiedais, bet ir visa bundančia gamta: augalais, vabzdžiais.
Pirmadienį ant mokinių suolų padėjau „ savaitės orų kalendorių“, o atėjus vaikams į mokyklą paaiškinau, jog nuo šiandien iki pat penktadienio stebėsime orą, ir jį žymėsime savo kalendoriuje. Todėl visiems liepiau užsirašyti vardą ir eiti prie klasės lango. Vaikai nesunkiai apibūdino pirmadienio orą, nes švietė saulė, buvo šilta. Kol vaikai žymėjo kalendoriuje orą, ėmiau klausinėti koks metų laikas yra dabar ir 7 iš 8 vaikų atsakė jog pavasaris, deja Tomui nepavyko pasakyti teisingai, bet nieko nelaukdami vaikai patys pradėjo vardinti pavasario požymius tiek man tiek Tomui, , žinioms įtvirtinti pasiūliau edukacinį filmuką apie pavasarį.
Bežiūrėdami filmuką vaikai susipažino su pavasarį pražįstančiomis gėlėmis. Todėl suskirsčiau vaikus į mažas grupeles po du, skyriau užduotį: „ Gėlės ir jų pavadinimai“ , vaikams nesunkiai sekėsi atlikti užduotį, sunkiausia buvo atpažinti tulpę nes vaikai ją painiojo su rože. Todėl grįžus po pietų iš valgyklos nutariau daugiau dėmesio skirti šiai gėlei. Todėl su vaikais dar kartą multimedijoje pažiūrėję jos nuotraukų pradėjome ją piešti įvairia technika, vieni ėmėsi piešti pieštukais, kiti kreidelėmis ar kirpti iš spalvoto popieriaus. Taip kiekvieno vaiko piešimo lape atsirado tikra tulpių pieva.
Kadangi diena mokykloje trunka tik 4 val. su vaikais išėjome į lauką laukti mokyklos autobusiuko. O šalia jo žydėjo tulpių darželis, vaikai pradėjo šaukti „ mokytoja, pažiūrėkit čia tulpė“, todėl įsitikindama jog vaikai tikrai įsiminė tulpę, dar kartelį jų paklausiau kokia tai gėlė. Visi choru atsakė , jog tai - tulpė.
Antradienį daugiau dėmesio skyriau raidei Š, jos rašymui. Skiemenų skaitymui.
Tautvydui ir Tomui sunkiai sekėsi jungti skiemenys su raide Š, su jais padirbėjau papildomai. Tai pat atspausdinau daugiau skiemenų su raide Š, jog su tėveliais paskaitytų namuose ( tėvų prašymu).
Norėdama tęsti savaitės temą paklausiau vaikų kokias žino gėles, kurios dažniausiai auga pievoje, visi...

Tikslas: ugdyti mokinių sveikatą stiprinančias fizinio aktyvumo nuostatas bei gebėjimus ir lokomocinių žaidimų pagalba vystyti mokinių fizines ypatybes, tokias kaip vikrumas, greitumas, pusiausvyra.
4. Lavinti vikrumą, greitumą, pusiausvyrą bei reakciją.
Būdai ir metodai: vaizdinis, žodinis, komandinis (grupinis), individualus.
Inventorius: kamuoliai, kortelės, daiktai, kurie galėtų būti panaudojami kaip kliūtys, mažieji futbolo vartai.
Vertinimas: kaupiamasis, formuojamasis (neformalus).
Vieta: mokyklos sporto salė.
Klasė: 1-3
II. Pagrindinė dalis (Krūvio dozavimas, veiklos).
Pamokos dalys ir laikas
Turinys
Krūvis
Metodiniai – organizaciniai nurodymai
1) Parengiamoji dalis, 14 min.
1. Sustojimas ratu, tikslų ir uždavinių aptarimas.
2. Susiskirstymas į grupes.
3. Apšilimas, mankšta.
4 min.
2 min.
8 min.
Patikrinamas pasirengimas pamokai, sužymimi dalyvaujantys. Pamokos uždavinių ir tikslų aptarimas.
Mokiniai traukia korteles su spalvomis, spalva nusako su kuo būsi komandoje. Komandą daugiausiai gali sudaryti 6 mokiniai.
Kiekviena grupelė sustoja į savo bendrą ratą. Mokiniai atlieka įvairius prasitampymo, kvėpavimo pratimus, kuriuos patys vienas kitam parodo. Kiekvienas pratimas atliekamas iki 1min. laiko, kad bendra mankštos trukmė truktų iki 8 min. Mokiniai baigę ankštą anksčiau atlieka papildomus, mokytojos paskirtus pratimus.
*mankštą greičiau gali baigti grupelės, kuriose mažiau nei 6 nariai.
**laiką fiksuoja mokytoja, kas minutę praneša, jog praėjo 1 min. ir galima atlikti sekantį pratimą.
2) Pagrindinė dalis, 25 min.
Supažindinimas su gyvūnų ėjimo pozomis.
Lokomociniai žaidimai:
„Ančiukų pasivaikščiojimas“
„Krabo kelionė“
„Varlių futbolas“
1min.
24 min
Mokiniams parodomos kortelės su gyvūnų pozomis, kurios bus naudingos prieš atliekant užduotis (pried. 1).
Nueiti ančiuko poza nuo vienos salės pusės iki kitos. Pradedant eiti abi rankos ištiesiamos ir į jas paimama po vieną kamuolį. Priėjus salės vidurį vienas kamuolys metamas komandos draugui (metant negalima atsistoti, kamuolys metamas esant ančiuko pozoje), kuris stovi kitame...

Prisiminti, kas yra dialogas, skatinant vaikus mąstyti ir atsakyti patiems.
2. Suprasti ir įsiminti, kaip užrašyti dialogą, remiantis dialogo plakatu, vadovėliu ir dalomąja medžiaga, dirbant individualiai ir grupėje.
3. Patikrinti ir įvertinti, ar vaikai suprato pamoką, remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais.
◦ vadovėlis ( Marcelionienė E., Plentaitė V. Šaltinis. Vadovėlis III klasei. Pirmoji knyga. Kalbu. Skaitau. Rašau., 2004, 12,41 psl.
◦ dialogo plakatas;
◦ dalomoji medžiaga (dialogo schema).
Vertinimo kriterijai (remiantis pamokos aptarimo ir pateiktų užduočių gautais rezultatais):
1. Minimalus vertinimas, kai pamoką suprato pusė ar mažiau mokinių (pusė užduoties atlikta teisingai).
2. Patenkinamas vertinimas, kai pamoką suprato daugiau nei pusė mokinių (daugiau nei pusė užduoties atlikta teisingai).
3. Aukštesnis vertinimas, kai pamoką suprato visi mokiniai puikiai (užduotis atlikta nepriekaištingai).
Literatūros sąrašas:
1. Arends R. I. Mokomės mokyti. V., 1998.
2. Bižys N., Linkaitytė G., Valiuškevičiūtė A. Pamokos mokytojui. V., 1996.
3. Jensen E. Tobulas mokymas. V., 1999.
Pamokos eiga
Įvadinė dalis. Šią pamoką kalbėsime apie dialogą. Mes jau žinome, kas yra dialogas. Taip? Tad dabar dar kartą pasikartosime dialogo sąvoką. Taip pat išmoksime labai svarbų dalyką: kaip užrašyti dialogą. Gerai? Pagaliau išsiaiškinsime, kaip užrašyti Agnės ir Jono pokalbį, esančius šiame plakate, kuriuo jūs buvote labai susidomėję ir nekantravote perskaityti. Skaitysime pasiskirstę vaidmenimis. Galėsite patys parašyti dar daugiau juokelių, iš kurių kikenote praėjusią pamoką arba savo pokalbį su draugu. Be to sužinosime, kokie skyrybos ženklai vartojami dialoge, kad taisyklingai mokėtumėte užrašyti.
Pagrindinė dalis. Na, kas žinote, ką vadimame dialogu? Šaunu, kad matau rankų mišką. Dovile, tu primink mums visiems. Taip, dialogas yra pokalbis, kai vienas klausia, o kitas atsako. Šaunuolė, Dovile.
Pažvelkime į mūsų plakatą, kuriame užrašytas Jono ir Agnės pokalbis. Kairėje, esantys debesėliai, kurie susiaurėja į berniuko pusę, yra Jono žodžiai. Debesėliai esantys dešinėje ir siaurėjantys į mergaitės pusę, yra žodžiai, kuriuos sako Agnė. Supratote? Šaunu! Dabar pabandysime taisyklingai perskaityti šį pokalbį, kad suprastume, kas pokalbyje klausia, o kas...

• Ugdyti mokinių norą savais žodžiais ir mintimis reikšti įspūdžius.
• Mokyti reikšti savo nuomonę.
• Mokyti rasti tinkamus laikus šnekamojoje lietuvių kalboje.
• Lavinti kūrybiškumą, išmonę, plėsti žodyną, ugdyti meilę gimtajai kalbai ir Tėvynei.
• Ugdyti mokinių gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, vertinti kitus bei įsivertinti save, kelti mokymosi motyvaciją.
Motyvacija: Padėti mokiniams suvokti asmenvardžių ir vietovardžių sąvokas, mokyti įgytas žinias pritaikyti praktinėse užduotyse.
Tipas: Mišrus. Esmė ta, jog pamokos metu nagrinėjama ne tik nauja medžiaga, bet ir prisimenama anksčiau nagrinėta medžiaga, tikrinamos mokinių žinios.
Mokymo metodai: Žodiniai. Teikiamas pokalbis, grupinis pokalbis, pasakojimas, diskusija, demonstravimas.
Darbo formos: Savarankiškas – individualus, grupinis.
Mokymo priemonės: Mokinių kūrybiniai darbai, išdalintos kortelės su Alytaus piliakalnio piešiniu, pokalbis.
Apklausa: Individuali, grupinė.
UGDYMO TURINYS
Vertybinės Dalykiniai gebėjimai Akademinės žinios Bendrieji
Nuostatos (pagrindinės sąvokos) gebėjimai
Ugdyti meilę 1.Supažindinama su asmen- Sakinių siejimas ir su- 1.Taiko turimas
gimtajai kalbai. vardžiais ir vietovardžiais. durtinių žodžių rašymas. žinias ir įgytus
2.Ugdomas gebėjimas su- gebėjimus.
vokti gautą informaciją. 2.Ugdomas gebė-
3.Įgytas žinias pritaiko jimas logiškai
praktinėse užduotyse. mąstyti,savarankiš-
kai ir bendradar-
biaujant kūrybiškai
veikti.
PAMOKOS SITUACIJA
Išmokta (turinio sritis): Plėtojamos ankstesnės lietuvių kalbos pamokose nagrinėtos temos: sudurtiniai žodžiai-asmenvardžiai, vietovardžiai.
Atliktos užduotys (namų darbai): Iš anksto mokiniams pateikiama užduotis nupiešti kas labiausiai įsiminė iš kelionės įspūdžių.
Laukiamas pamokos rezultatas: Mokiniai sužino, kad piliakalnis skiriasi nuo kalno. Vaikai ir ateityje labiau norės skaityti ir domėtis istorija, nes kaip tik ji padės išugdyti pasididžiavimą savo Tėvyne. Igytas žinias pritaikys praktinėse...

TEMA: Apvalių dešimčių sudėties įtvirtinimas.
3) ugdyti mokinių išradingumą,smalsumą.
TIPAS: Mišrus.
darbas.
VAIZDINĖS PRIEMONĖS: A. ir D. Kiseliovai „Matematikos pasaulyje „ 1 klasės antroji knyga, 29 psl; pratybų sąsiuviniai; kortelės, skirtos dešimčių sandarai įtvirtinti; popieriaus lapeliai; kaštonai; flomasteriai; kamuolys.
PRINCIPAI: Ugdomojo mokymo principas;
MOKINIŲ MOTYVACIJA.
Mokiniai tik prieš keturias pamokas susipažino su sakytine ir rašytine numeracija nuo 20, su šimto sandara iš dešimčių. Prieš dvi pamokas mokėsi sudėti apvalias dešimtis,o praeitoje pamokoje mokėsi sudėti apvalias dešimtis veiksmą užrašant stulpeliu.Šįkart mokiniai sudės veiksmus užrašydami eilute.Sudėdami apvalias dešimtis,mokiniai remsis mintiniu skaičiavimu,kartu susidarys ir geresnius skaičiavimo įgūdžius.Apvalių dešimčių sudėtį gretins su sudėtimi iki 10.Tema dar bus specialiai įtvirtinama sekančioje pamokoje.
MOKOMOJI VEIKLA
Struktūrinė dalis,laikas
Mokytojo veikla
Mokinių veikla
I. Temos nagrinėjimas
remiantis konkrečiais
daiktais.( 10 min. )
I I. Tolesnis temos nagrinėjimas remiantis vadovėlyje pateikta medžiaga. (15 min. )
* Pedagoginė pertraukėlė
( 2 min.)
I I I. Mokinių savarankiškas darbas ( 8 min.)
• Atlikus užduotis,stipresniems mokiniams pasiūlau savarankiškai atlikti užduotis pratybų sąsiuvinyje 29 psl.
• Prie silpnesnių mokinių prieinu ir padedu.
• Pateikiu žaidimą su kamuoliu.
I situacija: metu kamuolį sakydama skaičių,o mokinys turi jį padidinti keliomis dešimtimis iki 50.
II situacija: mano pateiktą skaičių mokiniai turi padidinti keliomis dešimtimis iki 100.
• Pateikiu žaidimą su kaštonais.
Pasiūlau sudaryti šimtuką.
• Pasiūlau paskaičiuoti dešimtimis iki 100 ir atgal.
• Pagiriu,kad mokiniai gerai ir greitai skaičiavo.
• Temos skelbimas:
šiandien dar pasimokysime sudėti apvalias dešimtis ir veiksmus užrašyti eilute.
Pasiūlau atsiversti vadovėlio 29 psl.
• 1 užd. Klausiu:Kiek centų yra iš viso ?
Kaip sužinojote ?
• 2 užd. Klausiu: Kiek kaladėlių yra iš viso ?
Kaip sužinojote ?
Užrašykite veiksmus į
sąsiuvinį.
Kiek apvalių dešimčių
yra iš viso ?
Kaip sužinojote ?
Užsirašykite veiksmus į
sąsiuvinį.
• 3 ir...

• mokomieji - pažintiniai: apsilankyti skrybėlių parodoje, atkreipti dėmesį į skrybėlaičių formas, raštus, spalvą, plėsti mokinių akiratį, mokyti nerti skrybėlę;
• lavinamieji: skatinti saviraišką, lavinti dėmesį, mąstymą, kūrybiškumą, ugdyti kruopštumą, pratinti turimas žinias ir įgūdžius panaudoti praktiniame darbe;
• auklėjamieji: ugdyti grožio supratimą, estetinį skonį, pagarbą darbui, skatinti domėjimąsi liaudies menu.
UŽDAVINIAI:
• Nunerti galvos apdangalą (skrybėlaitę, kepuraitę) pasirinktam žaisliukui.
METODAI IR METODINIAI BŪDAI:
Ekskursija, aptarimas, vaizdinis sudominimas, skatinimas, praktinis darbas, konsultavimas, patarimas, nuomonės reiškimas, pagyrimas, įvertinimas.
PRIEMONĖS: spalvoti siūlai, vąšelis, žirklės, plastmasiniai žaisliukai, lėlė, papuošta nerta skrybėlaite.
PASIRUOŠIMAS PAMOKAI: Praeitoje pamokoje buvo paskelbta sekančios pamokos tema ir pamokai reikalingos priemonės, kurias mergaitės atsineša į sekančią pamoką.
PAMOKOS EIGA: 2 pamokos.
1 pamoka: Ekskursija į skrybėlių parodą.
Temos ir tikslo paskelbimas, saugaus eismo reikalavimų priminimas - 5 min.
Lankymasis parodoje - 30 min.
Parodos aptarimas - 10 min.
PERTRAUKA.
2 pamoka: Praktinis darbas: nerta skrybėlaitė žaisliukui.
Temos pakartojimas, darbo saugos reikalavimų priminimas - 3 min.
Užduoties skelbimas, sudominimas megzta skrybėlaite lėlei, skatinimas pasirinkti žaisliuką - 5 min.
Praktinis darbas: mergaitės išsirenka labiausiai patikusį žaisliuką ir neria jai skrybėlaitę, panaudodamos nėrimą iš centro. Spalvą ir siūlą pasirenka pačios. Kas neaišku ir nesuprantama, mergaitės konsultuojasi su mokytoja - 25 min.
Baigiamoji dalis: mergaitės baigia nerti, uždeda skrybėlaitę žaisliukui ant galvos ir visas figūrėlės sustato ant stalo. Visos skatinamos pareikšti savo nuomonę apie darbelius. Visos pagiriamos. Mergaičių darbai vertinami pagal kruopštumą, originalumą, išbaigtumą. Įspūdingiausios skrybėlaitės autorė apdovanojama nėrimo knygele: „Nėrinių raštai“ - 10 min.
Darbo vietos sutvarkymas. Sekančios pamokos temos ir priemonių paskelbimas - 2 min.
SKAMBUTIS.
PRIEMONĖ: ŽAISLIUKAI
APSIUVIMO ĮGŪDŽIŲ ĮTVIRTINIMAS
1. KLASĖ: 9.
2. DALYKAS: TECHNOLOGIJOS.
3. PAMOKOS TEMA: PROJEKTAS:„DŽINSINĖ EUROPA.”
4. PAMOKOS TIPAS: MIŠRUS.
5. PAMOKOS FORMA: TĘSTINĖ - ĮTVIRTINAMOJI.
6. PAMOKOS TIKSLAI:
◦ mokomieji - pažintiniai: susipažinti su Europos Sąjungos valstybėmis, heraldika, simbolika, skatinti pažinti jų tautinius motyvus, pabrėžti savitumą, mokyti derinti spalvas, turtinti žinias;
◦ lavinamieji: skatinti aktyvumą, pasitikėjimą savimi, ugdyti kruopštumą, lavinti mąstymą, dėmesį, vaizduotę, įtvirtinti apsiuvimo įgūdžius,...