Šio tyrimo tema yra MANO LAIKO PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS. Ši tema yra aktuali ieškant būdų, kaip pagerinti dienos produktyvumą, mokymosi bei laisvalaikio suderinamumą ir rezultatus.
Pastaruoju metu, kai pasaulį valdo „dirbtinis intelektas“, mokslas sparčiai žengia į priekį, informacijos kiekis didėja nesuvokiamu greičiu, šiandieniniam raštingam ir, juo labiau, išsilavinusiam žmogui labai sunku spėti dalyvauti mokslinėje, politinėje, visuomeninėje veikloje taip pat neapleidžiant natūralių žmogaus poreikių: poilsio, pramogų, asmeninių pomėgių. Dėl šios priežasties kyla laiko planavimo problema, kurią gvildena ir mokslininkai, norėdami surasti būdą, kaip pagerinti žmogaus atmintį, padidinti protines galimybes, ir psichologai, siekdami padėti žmonėms nepasimesti, likti stabiliems greitai besikeičiančioje aplinkoje, ir medikams, kuriems visada svarbi žmogaus fizinė ir psichinė būklė, kuriai didelę įtaką daro užimtumas, fizinė ir protinė veikla.
Pagrindiniai efektyvaus laiko tvarkymo žingsniai
Mokslininkai, atlikę daug tyrimų bei aplkausų sudarė sąrašą patarimų, kaip kiekvienas žmogus galėtų geriau planuoti savo laiką. Siekdamas gerų rezultatų žmogus turėtų:
• apibrėžti savo tikslus;
• skirti dėmesį į tikslą;
• turėti 1 svarbų tikslą per dieną ir jį vykdyti;
• rašyti ir analizuoti laiką;
• išvengti laiko gaišintojų;
• planuoti savo laiką;
• sudaryti darbų planą kiekvienai dienai;
• stengtis dirbti, kad rezultatas būtų pasiekiamas iš pirmo karto;
• darbams numatyti laiko ribas;
• stengtis išnaudoti pirmas darbo valandas;
• naikinti pasikartojančius trukdžius;
• nepamiršti skirti laiko poilsiui;
• užbaigti pradėtus darbus;
• įprasti planuoti laiką;
• neatidėlioti darbų;
• skirti laiką svarbiems darbams;
• susikurti asmeninę laiko filosofiją.
Atlikusi savo laiko planavimo ir organizavimo tyrimą, galiu šį sąrašą papildyti dar keletu patarimų bei sėkmingo mokymosi „receptų“. Neverta bandyti ką nors išmokti, jei tą dieną tiesiog „nedirba smegenys“, nes taip laikas tik sugaištamas ir pasiekti rezultatą atrodo dar beviltiškiau, o sedėjimas laikant rankose knygą – nėra mokymasis. Taip pat norėčiau paneigti ir kartu patvirtinti posakį „neprivalgei – neprilaižysi“. Mano nuomone, paskutinioji naktis prieš egzaminą nė kiek nesiskiria nuo kitų naktų. Puiku, jei egzaminui pasiruošti pakako laiko puikiai pasiruošti, bet jei ne, -...

VADOVO DARBO LAIKO PLANAVIMO PRINCIPAI : Vadybos kursinis darbas/ darbo vad. doc. S.Stoškus, Šiaulių Universitetas. –Šiauliai, 2004,11,29. Apimtis 15 psl.
Šiame darbe aprašomi svarbiausi darbo laiko planavimo principai ir stengiamasi išsiaiškinti jų kokią įtaką darbo planavimas gali turėti darbo rezultatams, jų kokybei. Darbui atlikti naudojama įvairi užsienio, bei Lietuvos autorių literatūra, bei interneto šaltiniai.
ĮVADAS
Gyvenimo tempas nuolat spartėja, o mes vis skundžiamės laiko sparta. Kad ir ką bedarytumėme, mums visuomet trūksta laiko. Išmokti planuoti savo laiką būtina kiekvienam dirbančiam žmogui. Lietuvoje atliktos kelių šimtų Lietuvos organizacijos vadovų apklausos parodė, kad absoliuti dauguma vadovų (daugiau kaip 80%) išvakarėse susiplanuoja savo kitą darbo dieną, bet tik mažiau negu pusė jų patenkinti tų planų įgyvendinimu, o ir patenkintieji norėtų, kad jų numatyti planai rečiau sužlugtų. Nepaisant to, visi nenustoja planuoti, matydami net tų, kartais nevisiškai įvykdytų, planų naudą.
Nuo ko pradėti, norint išmokti planuoti? Pirmiausia reikia žinoti kur tas laikas dingsta. Planuojant laiką, svarbu kelti tikslą, ką ir per kiek laiko norėsite pasiekti. Tikslą patogu skaidyti į mažesnes užduotis. Iškelti tarpiniai tikslai padeda išskirti prioritetines, o jos leidžia lengviau planuoti laiką. Darbotvarkę patogiausia sudarinėti turint savaitės darbų planą, o šį – sudarius mėnesio planą, kuris savo ruožtu gali būti metų plano dalimi. Rekomenduojama suformuluoti tikslus ir užsirašyti užduotis. Tai padeda sukurti planą bei kontroliuoti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, o prireikus juos koreguoti.
Sunkumas tvarkyti vadovo darbo dieną turi ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Kadangi vadovo darbas savo prigimtimi yra informacinis, viena iš objektyvių priežasčių yra vadovo vieta įvairių su organizacija susijusių žmonių komunikacijos kanalų kryžkelėje – vadovas turi gauti ir apdorojęs paskleisti informaciją iš daugybės šaltinių už organizacijos ribų: vartotojų, tarpininkų, valstybės valdymo ir savivaldybės institucijų, jis turi būti prieinamas ir kiekvienam organizacijos nariui.
Vadovo darbo dienos planavimo požiūriu ypatingai svarbu tai, kad labai didelė dalis jo komunikacijų su kitais žmonėmis pradedamos ne jo, o komunikacijos partnerio...

Temą pasirinkome būtent dėl tos priežasties, kad kai kuriems darbams atlikti laiko, atrodo, pritrūksta, o jis skiriamas kitiems, ne visada reikšmingiems ir reikalingiems dalykams. Kiekvieną dieną mes gauname neįkainojamą dovaną — 24 valandas, kurių, deja, mes valdyti negalime. Tačiau mokėdami planuoti savo laiką, galime tas 24 valandas maksimaliai efektyviai išnaudoti.
laisvalaikio).
planavimui įgyvendinti.
Darbe rėmiausi mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodais.
dalykams, suplanuoti veiklą ir būtinus atlikti darbus.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė ir anoniminė apklausa.
1. LAIKO PLANAVIMO SAMPRATA
Laiko planavima - yra visuma veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama optimaliai paskirstyti ir efektyviai panaudoti turimą darbo laiką nustatytų veiklos tikslų pasiekimui bei užduočių atlikimui. Mūsų gyvenimą sudaro - septynios gyvybiškai svarbios sritys: sveikatos, šeimos, finansinė, intelektualinė, socialinė, profesinė ir dvasinė. Per pastaruosius 20 metų darbo laikas padidėjo 25 proc. , o laisvalaikis sumažėjo 33 proc. Svarbu subalansuoti visas gyvybiškai svarbias sritis.Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis greitėja, o mes skundžiamės laiko stoka. Ką bedarytume, mums visuomet trūksta laiko. Laiko planavimas – menas, bet kartu jis tampa būtinybe kiekvienam dirbančiam žmogui.
Laiko suvokimas – subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktų. Vieni laikotarpiai gali atrodyti trunkantys amžinybę, kiti – trumpi lyg akimirksnis.
Dažnai literatūroje galima rasti du terminus, kuriuos skirtingi autoriai vartoja ir išskiria: laiko vadyba ir laiko planavimas. Vieni neakcentuoja laiko valdymo ir teigia, kad "Laiko vadyba yra savęs valdymas laiko tėkmėje" (Martinkus ir kt., 2010, p. 419) Kiti teigia, kad sąvoka laiko vadyba nėra tinkama vartoti, nes laiko suvaldyti neįmanoma, neįmanoma jo perkelti į rytdieną ir panašiai. Tinkamas darbo laiko reglamentavimas – būtina sąlyga socialinių ir ekonominių žmogaus teisų ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti, nes darbo laiko teisiniu reguliavimu siekiama trijų pagrindinių tikslų: a) kad darbuotojai įvykdytų jiems keliamo reikalingo darbo normą; b) kad darbuotojams būtų sudarytos saugios ir geros darbo sąlygos; c) kad darbuotojai turėtų laisvo nuo darbo laiko, kurį galėtų panaudoti poilsiui ir kitiems savo asmeniniams interesams....

Žmonės jau gilioje senovėje suprato, kad susitelkę gali atlikti tokius darbus, kokių vienas žmogus nepajėgtų padaryti. Jie suprato ir tai, kad jų pastangos turi būti suderintos, kad kiekvienas turi žinoti, ką jis turi dirbti. Ir geriausia, kai yra žmogus, kuris kiekvienam tą nurodo. Todėl reikia žmogaus, kuris tai darytų – vadovo. Vadovas derina kitų žmonių, pavaldinių, veiklą, stebi, kad ji būtų tinkamai bei laiku atlikta, ir priima sprendimus. Vadovų darbas atsakingas, įvairus ir kartu reikalaujantis daug laiko.
Pasak H. Mintzberg, vadovo vaidmuo – tai visumos taisyklių, kurių būtina laikytis, einant tam tikras pareigas, užtikrinimas.
5. Apžvelgti darbų paskirstymą ir funkcijų delegavimą;
6. Išanalizuoti vadovų darbo laiko apimties mažinimo būdus.
Darbą sudaro: įvadas, 6 skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Literatūros sąrašą sudaro 5 šaltiniai.
1. Darbo laiko planavimas
Laiko ištekliai riboti. Tiesiogine prasme „taupyti“ laiko neįmanoma, tiksliau būtų – efektyviai naudoti laiką, darant teisingus dalykus. Ir per tą patį laiką galima nuveikti žymiai daugiau. Praėjęs laikas nebesugrįžta, ir jo lieka vis mažiau numatytiems darbams atlikti. Laiko visiems skirta tiek pat: 8760 valandų per metus (1 pav.).
Ir nors daugelis skundžiasi, kad laiko stinga, yra žmonių, kurie sugeba tikrai daug nuveikti. Norint išmokti taupyti laiką, reikia jo šiek tiek sugaišti planavimui. Neskyrę laiko planuoti darbams, jo iššvaistoma dar daugiau.
1 pav. Metų laiko balansas
Niekas nenori pripažinti, kad švaisto laiką, o tai įvyksta taip lengvai, jog sunku net pajusti. Štai keli pavyzdžiai:
• Antrą kartą darome tą patį, kadangi iš pradžių buvome kažką pamiršę;
• Atliekame tik pusę dienos darbų ir net nežinome kodėl;
• Stebimės kur dingo beveik visa diena;
• Matome, kad atliktinų darbų sąrašas vis ilgėja ir ilgėja;
• Gaištame laiką ko nors ieškodami visai ne ten, kur padėjome.
B. Neverauskas ir J. Rastenis siūlo „auksines“ darbo laiko planavimo taisykles:
1. Nusistatykite aiškų tikslą;
2. Sudarykite darbo laiko biudžetą mėnesiui, savaitei ar bent jau kitai dienai;
3. Kasryt surūšiuokite atliktinas užduotis pagal svarbumą;
4. Reikia išmokti būti ryžtingam. Darbus...

Oro transporto pramonei vis plečiantis, įmonės didina savo orlaivių parko dydį, tam jog užimtų didesnę rinkos dalį. Be to, aviakompanijoms siekiant didesnio augimo, oro linijų įgulos planavimo problema, kuri yra viena iš pagrindinių pramonės planavimo problemų, taip pat didėja. Dėl šios priežasties įmonės skiria išteklius šiai problemai išspręsti ir nuomoja programinę įrangą, už aukštas kainas iš išorinių šaltinių. Sprendžiant šias problemas naudojami tikslūs matematiniai modeliai ir algoritmai. Šiame straipsnyje pateikiama oro linijų įgulos planavimo problemų apžvalga ir jų siūlomi literatūros sprendimai. Taigi, bus pasiūlyti ir aptarti perspektyviniai tyrimai, siekiant ateityje rasti geresnius sprendimus dėl oro linijų įgulos planavimo problemų.
Raktiniai žodžiai: Optimizavimas; Genetiniai algoritmai; Įgulos planavimas; Įgulos suporavimas; Įgulos porų optimizavimas; Oro linijų įgulos planavimas.
Oro linijų įgulos tvarkaraštis yra apibrėžiamas kaip įgulos narių, turinčių skirtingas skrydžio kvalifikacijas ir tų narių paskyrimas į skrydžius, siekiant užtikrinti, kad visi skrydžiai oro linijų tvarkaraštyje būtų tinkamai užpildyti.
Oro linijų įgulos planavimo problemos apima skirtingus „NP-Complete“ (nedeterministinius daugiabalsius) ir kombinuotasias subproblemas. Pavyzdžiui, įgulos porą gali sudaryti milijonai skirtingų derinių, kadangi vidutinio dydžio oro linijų bendrovė gali turėti šimtus skirtingų jungčių tarp kitų oro uostų.
Pastaraisiais metais padidėjusi keleivių pervežimo oro transportu paklausa, paskatino dar naujų aviakompanijų atsiradimą ir esamų oro linijų pajėgumo didinimą. Padidėjus flotilės skaičiui, padidėjo kabinos ir salono įgulos, antžeminės įgulos skaičius, todėl aviakompanijų išlaidos smarkiai padidėjo. Todėl pastaraisiais metais oro bendrovės pradėjo steigti operatyvinių tyrimų skyrius, siekdamos išspręsti savo pagrindines įgulos planavimo problemas (Ulucan and Eryiğit, 2004).
Šaltinis: Ulucan, A., Eryiğit, M., 2004. Hava Taşımacılığı Planlamasında Yöneylem Araştırması Modellerinin Kullanılması. Ankara Üniversitesi SBF Dergisi 59 (04).
Įgulos planavimas aviakompanijose
Crew pairing
Šaltinis: Zeren, B., Ozkol, I., 2016. A novel column generation strategy for large scale airline crew pairing problems. Expert Syst. Appl. 55, 133–144. (Zeren ir Ozkol, 2016)
Šaltinis:“Branch-and-Price: Column Genera- tion for Solving Huge Integer Programs,” Operations Re-search, Vol. 46, No. 3, 1998, pp. 316-329. doi:10.1287/opre.46.3.316
Antrajame etape baigtas...

Laikas - pats vertingiausias žmonių resursas, kurio nenusipirksi, neatstatysi ar sugrąžinsi, jo negalima nupirkti ar gauti dovanų, jo neperkelsi į kitą vietą ar nepasiskolinsi iš kitos dienos. Tačiau žmogus laiką (sąlyginai) gali valdyti. Kitais žodžiais tariant, asmuo gali išmokti panaudoti laiką, kiekvieną valandą ar minutę.
V.Underis teigia, kad „viena iš veiklos funkcijų yra racionalus laiko planavimas“. Kiekvienas žmogus turi nuolat įdėti pastangų planuojant – turi būti nusistatyti veiklos tikslai, prioritetai, darbo atlikimo trukmė, darbai paskirstyti prioritetais, numatyti netikėtumai ar neplanuoti darbai, be to, turi būti atliktas numatytų darbų planas tam tikram laikotarpiui (dienai, savaitei), kitaip tariant – tvarkaraštis.
R.Čiarnienė ir R.Vienažindienė pateikia lentelę, kuri paaiškina žmogaus savireguliacijos laike tipą
Laiko planavimo būdas nr.1
S. Stoškus ir E. Petukienė pateikia prioritetus pagal ABC principą.
A – svarbiausios užduotys. Tai užduotys, kurios labiausiai prisideda prie pagrindinio tikslo
įgyvendinimo. Jos turėtų būti atliekamos neatidėliotinai ir atlikus gaunami maksimalūs ilgalaikiai rezultatai. Per dieną galimi planuoti vienas-du A tipo darbus.
B - svarbios užduotys. Šias užduotis tikslinga pradėti tik tada, kai įvykdytos visos A tipo užduotys.
Jos turi būti atliktos greitai. Per ilgai delsiant jos gali tapti A lygio užduotimis. Per dieną
galimi planuoti du-trys B tipo darbai.
C – mažavertės užduotys. Jas galima atlikti kada nors ateityje arba iš viso neatlikti, galima
deleguoti. Laikas, likęs nuo A ir B darbų atlikimo, skiriamas C tipo darbams.
Laiko planavimo būdas nr.2
Kalendorius išmaniajame telefone arba Google platforma laiko planavimui.
Ši laiko planavimo priemonė labai patogi,...

Streso sūkurys, stresai mokyklose( tarpusavio santykių, mokyklos keitimo, mokytojų ir kt. Stresai).
Tai geriausias pačio vertingiausio Jūsų turto – laiko – panaudojimas. Laiko planavimas iš tikrųjų reiškia tai, kad Jūs save kontroliuojate. Tai yra būdas būti laimingesniam, siekti savo veiklos efektyvumo ir sėkmės. ( Jančorienė E. Laiko planavimas. Straipsnis).
Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse).
Priežastys
Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras.
Stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris grupes:
• Fiziniai - aplinkos veiksniai: chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas, temperatūra, judėjimas.
• Socialiniai - neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai - mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas.
• Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens. (Stresas. Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos)
Kodėl tai svarbu?
• Kuo svarbus laiko planavimas?
Tai suteikia šias galimybes tiek mokytojams, tiek mokiniams:
1)gerinti mokslo pasiekimus ir daugiau dėmesio skirti akademinei karjerai.
2)turėti daugiau laisvo laiko ir dalyvauti svarbiose veiklos srityse.
3)gyventi subalansuotą gyvenimą, mėgautis darbu ir laisvalaikiu.
4)susidūrus su gyvenimo sunkumais, tvirtai kontroliuoti savo psichiką, elgseną, emocijas ir darbą. ( Jančorienė E. Laiko planavimas. Straipsnis).
• Kodėl svarbu įveikti stresą?
Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Ilgai negydomas stresas gali sukelti: miego, apetito sutrikimus, dažnesnį rūkymą, alkoholio, vaistų vartojimą, pykčio protrūkius, irzlumą, agresyvumą, verksmingumas. Žmogus patiriantis...

• Susipažinti su darbo ir poilsio režimo normomis dirbant su videoterminalais.
Didelę įtaką dirbančiajam turi darbo sąlygos. Tai visuma gamybinės aplinkos veiksnių, kurie daro įtaką žmogaus sveikatai ir darbingumui.
Darbo sąlygos apibūdinamos keliais požiūriais:
• Sanitariniu higieniniu požiūriu apibūdinama gamybinių patalpų temeratūra, oro drėgnumu ir kt.;
• Psichologiniu požiūriu apibudinama darbuotojo psichinė įtampa, darbo sudėtingumas, darbo ir poilsio režimas ir kt.;
• Psichologiniu – socialiniu apibudinamas darbo kelektyvo psichologinis mikroklimatas;
• Darbo priemonių ergonomiškumu požiūriu apibūdinama, kaip technologiniai, transporto įrengimai ir kt. Atitinka žmogaus fizines ir psichikos galimybes;
• Estetiniu požiūriu apibudinamas patalpų interjeras, darbo drabužiai.
Nepalankios darbo sąlygos gali sukelti profesines ligas.
Netinkamas darbo ir poilsio režimo nustatymas gali pasireikšti nuovargiu,
pervargimu sveikatos būklės pablogėjimu.
Darbo ir poilsio režimas – tai nustatyta darbo ir poilsio kaita darbo dienos(pamainos)
metu.
Kruopštus gamybos proceso planavimas, tinkamas darbo vietos ir darbo sąlygų
paruošimas, ergonomiškų darbo įrankių naudojimas, darbuotojų mokymas ir treniravimas sumažina įtampą darbe.
Lietuvoje priimta Higienos norma HN 32:1998, kurioje reglamentuojama pertraukų pravedimo dažnumas ir jų trukmė dirbant su videoterminalu. Nepertraukiamai dirbti prie video terminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. Darbo dieną reglamentuotos (papildomos) 5 min. (10 min.) trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Nuo darbo pradžios. Dirbant 12 valandų darbo dieną reglamentuotos (papildomos) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusios 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
Pertraukos metu atliekama akių, rankų, kojų, galvos, liemens...

Ne kiekvienas galime pasigirti išskirtiniu grožiu, puikia sveikata, fizine jėga, ypatingais muzikiniais ar meniniais gabumais. Tačiau kai ko visi turime vienodai. Tai – laikas. Ne visi žmonės yra ilgaamžiai, kiti užgęsta ankstyvoje jaunystėje. Tačiau ne apie gyvenimo trukmę bus kalbama, o apie tai, kaip panaudojame laiką, kurio mums visiems atseikėta vienodai – 24 valandos per parą. Dažnai pastebima, jog žmonės, turintys panašių gabumų, gyvenime pasiekia skirtingų aukštumų tik todėl, kad vieni stengiasi maksimaliai išnaudoti šį svarbiausią gyvenimo išteklių, o kiti beatodairiškai jį švaisto.
Kalbėti pradedama nuo laiko, kuris anot anglų rašytojo Samuelio Ričardsono, - „audeklo, iš kurio pasiūtas gyvenimas“. Juk jis pagrindų pagrindas, be kurio neįmanoma ne tik ko nors pasiekti, bet ir susivokti savyje bei suprasti kitus. Laikas labai svarbus mūsų gyvenime, taigi mes turime išmokti pagarbiai su juo elgtis. Kaip to mokė apaštalas Paulius savo garsiajame laiške efeziečiams: „...rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra pyktos...“ (Ef 5,1 – 21,15). Reikia mokytis tausoti jas, ir laikas atsidėkos mums. Juk jis geras tam, kas su juo pagarbiai elgiasi, nes tai mūsų laikas, mūsų auklėtojas ir vadovas.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas vis greitėja, o mes skundžiamės laiko stoka. Ką bedarytume, mums visuomet trūksta laiko. „Laikas – pinigai“ – tai dažnai ir daugelio vartojama frazė. Kasdien mums darosi vis sunkiau planuoti savo laiką ar atrasti bent minutėlę laisvalaikiui. Taip yra todėl, kad mes patys net neatkreipiame dėmesio, kiek daug laiko sugaištame neteisingai jį planuodami. Dėl to mums lieka vis mažiau laiko poilsiui, laisvalaikiui, šeimai ar savęs tobulinimui. Taigi laiko planavimas – menas, bet kartu jis tampa būtinybe kiekvienam dirbančiam žmogui.
Darbo objektas – darbo laiko planavimo problemos UAB „Joniškio vandenys“.
Darbo tikslas – išsiaiškinti darbo laiko planavimo problemas UAB „Joniškio vandenys“.
Darbo metodika - mokslinė literatūra ir teisinių...

• Asmeninio laiko valdymo įgūdžiai būtini efektyviam žmogui. Paprastai tie, kurie naudojasi laiko planavimo technikomis, būna sėkmingi bet kurioje srityje: sporto, mokslo, verslo, asmeniniame gyvenime.
• Jeigu išmoksite planuoti paros laiką taip, kaip reikia, sugebėsite dirbti gerai net ir jausdami didžiulį spaudimą ar įtampą.
Laiko valdymo pagrindinis principas - koncentruokitės į rezultatus, o ne teigimą, kad esate užsiėmę.
Didžiausia daugelio žmonių bėda, kad jie išties nuolat turi darbo, tačiau pasiekia nedaug, nes koncentruojasi ne ties svarbiausiais darbais.
• Pagal šį dėsnį - tik 20 procentų mūsų darbo ir pastangų lemia net 80 procentų rezultatų! Vadinasi, norėdami dirbti efektyviai, privalome koncentruotis ties rezultatus lemiančiu penktadaliu ir atsikratyti 4/5, nenaudingai švaistomo laiko.
• Taigi, taikydami laiko valdymo įgūdžius, optimizuosite savo pastangas ir energiją užduotims, kurios turės didelę grąžą.
• Prieš pradėdami mokytis laiko planavimo, atlikite testą ir nustatykite, kaip gerai sugebate planuoti laiką šiandien. Pagal testo rezultatus matysite savo klaidas ir galėsite pasinaudoti patarimais, kaip nustoti švaistyti savo laiką, ties kuo koncentruotis.
Prie kiekvieno klausimo pažymėkite vieną, jums labiausiai tinkantį atsakymą. Sudėkite pažymėtus balus.
KLAUSIMAI
Niekada
Retai
Kartais
Dažnai
Labai dažnai
1. Darbai, kuriuos dirbate kasdien, paprastai yra itin svarbūs.
1
2
3
4
5
2. Tenka darbus daryti paskutinę minutę ar prašyti daugiau laiko?
1
2
3
4
5
3. Ar skiriate laiko planuoti laiką, užduotis?
1
2
3
4
5
4. Žinote, per kiek laiko atliekate vieną ar kitą užduotį?
1
2
3
4
5
5. Dažnai pagaunate save darančius pertraukėles?
1
2
3
4
5
6. Nustatote tikslus tam, kad suvoktumėte, kurios užduotys svarbiausios?
1
2
3
4
5
7. Paliekate laiko nenumatytoms užduotims?
1
2
3
4
5
8. Ar žinote savo užduočių, su kuriomis dirbate svarbumą (itin svarbios, gali palaukti ir pan.)?
1
2
3
4
5
9. Kai gaunate naują užduotį, analizuojate jos svarbą, darbų prioritetus ir pan.?
1
2
3
4
5
10. Patiriate „deadline" stresą?
1
2
3
4
5
11. Išsiblaškymas atitraukia nuo itin svarbių užduočių?
1
2
3
4
5
12. Nešatės darbus namo dėl to, jog nespėjate padaryti darbe?
1
2
3
4
5
13. Pildome panašius sąrašus „Padaryti šiandien" ar „Veiksmų sąrašas"?
1
2
3
4
5
14. Reguliariai aptariate darbo prioritetus su vadovu?
1
2
3
4
5
15. Ar patikrinate, kiek užduotis, kurią gavote, bus verta investuojamo laiko?
1
2
3
4
5
Rezultatai:





Balų analizė
Balai
Aiškinimas
46-75
Valdote savo laiką labai efektyviai. Visgi pažiūrėkite žemiau, gal yra mažų spragų, kurias galite „užkamšyti".
31-45
Daug...