TIKSLAS(-AI): Ugdyti mokinių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuostatas bei gebėjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo įpročius.
1. Laimutė Bobrova. Kūno kultūra. Vadovėlis 1-4 klasei. Vilnius, 1996.
2. Įvairūs sportiniai įrankiai, priemonės ir prietaisai.
3. Skaitmeniniai mokymosi ir informacijos šaltiniai: , Pradinukas ABC.
Val.sk.
Laukiami pasiekimai
(dalyko žinios, gebėjimai, nuostatos pagal BP, NMPP, PUPP, BE)
Vertinimo formos
Saugaus elgesio taisyklės. Ėjimas ir bėgimas lenktyniaujant.
1
Žinos saugaus elgesio taisykles sporto salėje, stadione pamokų ir pertraukų metu. Išvardins, kokių saugaus elgesio taisyklių reikia laikytis žaidžiant, aktyviai judant. Žinos, bendru susitarimu sudarytas, bendravimo per pamoką taisykles.
Refleksija žodžiu pagal pateiktus konkrečius klausimus.
Plaukimas
18
Mokysis plaukti, nardyti ar žaisti įvairius žaidimus vandenyje, dalyvauti estafetėse. Žinos, kuo vanduo ir plaukimas naudingas sveikatai, kokie pavojai tyko vandenyje, kaip elgtis pamačius ką skęstant, iškritus iš valties, apie plaukiojimą ant pripučiamų čiužinių, šokinėjimą nuo tiltelių, vandens srovių judėjimą, banguotumą, paplūdimių vėliavų reikšmes ir pan.
RUGSĖJIS
Ėjimo ir bėgimo pratimai.
Bėgimas greitėjant.
Rikiuotės pratimai.
,,Kamuoliuko mokyklėlės” pratimai.
Kamuoliuko metimas į tolį iš vietos ir įsibėgėjus.
Kamuoliuko metimo į tolį varžybos.
50 m bėgimas.
Taisyklingo kvėpavimo svarba, atliekant nesudėtingus fizinius pratimus.
Kokiais būdais galima nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažinti steso poveikį (pvz.: kvėpavimas…
Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymo programa.
11
Laikysis saugaus elgesio taisyklių bėgant. Eis ir bėgs lenktyniaujant. Pademonstruos pasirinktą nesudėtingą mankštos ar pratimų su pasirinktomis priemonėmis kompleksą. Gebės koordinuotai atlikti nesudėtingus judesius.
Pademonstruos kamuoliuko metimo techniką, aptars metimo technikos reikalavimus. Mes kamuoliuką iš vietos ir įsibėgėjus pagal savo pajėgumą.
Bėgs iš aukšto starto 50 m didžiausiu greičiu.
Paaiškins arba parodys, kaip taisyklingai kvėpuoti atliekant judesius.
Komentarų apie pasiekimus, pažangą, pastangas, remdamasis mokinio stebėjimu, rašymas el.dienyne.
Refleksija žodžiu pagal pateiktus konkrečius klausimus, susijusius su pamokos turiniu ir mokymosi veikla.
Diagnostinis vertinimas.
,,Žalia-geltona-raudona“ kortelių, rankos sutartinių ženklų naudojimas.
SPALIS
Ištvermės bėgimas.
Šaudyklinis bėgimas.
Kliūčių ruožas.
Estafetės
Šuolis į tolį.
Šuolis į aukštį peržengiant.
Šuolio į aukštį varžybos.
Kvadratas.
Savo individualumo ir unikalumo suvokimas aplinkoje.
Kodėl svarbus teigiamas savęs vertinimas. Kokie žaidimai ir fiziniai pratimai man geriausiai tinka.
Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai ugdymo programa.
10
Gebės apibūdinti pagrindinius nuovargio požymius, paaiškins kaip nubėgti nuotolį parankia sparta, kad...

TIKSLAS: Siekti, kad mokiniai įgytų supratimą apie žmonių gyvenimą Lietuvos teritorijoje nuo seniausių laikų iki šių dienų, istorinį ir kultūrinį žmonijos ir lietuvių tautos palikimą, gamtos ir žmogaus savitarpio ryšius.
4. Laužikas R. ir kt. Kelias. Lietuvos istorijos vadovėlis 5 klasei. I ir II dalys. Vilnius: Briedis, 2008
5. LDK XIII-XIV a. Žemėlapis. Vilnius, 2010.
6. Lietuva XXa. Žemėlapis. Vilnius, 2010.
7. Švietimo portalas. Interneto prieiga
TURINYS:
Pamokų ciklas (tema ar kelios temos pagal BP)
Integracija su kitomis programomis**
Val.
sk.
Laukiami pasiekimai (pagal BP)
Vertinimo formos
Įvadas į istorijos mokslą
Praeitis mūsų gyvenime. Mano gyvenamoji vieta praeityje ir dabar
2
Nurodys, kam reikalinga istorija. Nurodys reikšmingiausius gyvenamosios vietos praeities įvykius, paminklus.
Rašinėlis „Kas man yra Lietuva“
Kai rašto dar nebuvo
Mūsų protėviai –medžiotojai. Kam buvo reikalingi piliakalniai. Baltų gentys. Kovos su priešais. Senovės baltų tikėjimas. Švenčių ratas. Apibendrinamoji pamoka
Pamoka-ekskursija po Pandėlio lankytinas vietas*
Etninės kultūros bendroji programa
8
Apibūdins pirmuosius Lietuvos gyventojus ir jų gyvenimą. Nurodys piliakalnių įrengimo priežastis. Apibūdins baltus ir jų gyvenimą. Nurodys kovų su priešais eigą ir padarinius. Apibūdins baltų tikėjimą. Nurodys pagrindines lietuvių šventes. Pagrindinės sąvokos:
akmens amžius, giminė, amatininkas, bronzos (žalvario) amžius, lydiminė žemdirbystė, piliakalnis, aisčiai, baltai, geležies amžius, gentis, Romos imperija, runos, slavai, valstybė, vikingai, dausos, pagonybė, pasaulėžiūra, tautosaka.
Kontrolinis darbas
Karalystė ir kunigaikštystė
Lietuvos karalius Mindaugas.
Grėsmingi kaimynai. Paminklas Katedros aikštėje. Du broliai kunigaikščiai Algirdas ir Kęstutis.
Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė. Lietuvos krikštas.
Apibendrinamoji pamoka. Pirmosios mokyklos. Žalgirio mūšis. Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas. Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Seniausios knygos. Pirmoji lietuviška knyga. Apibendrinamoji pamoka.
Pateiktys „Lietuvos didieji kunigaikščiai“
16
Nurodys valstybės įkūrimo priežastis, pagrindinius Lietuvos valstybės priešus XIII a. Nurodo Gedimino valdymo nuopelnus. Apibūdins Algirdo ir Kęstučio valdymą. Apibūdins Vilniaus miestą XIV a. Nurodo Lietuvos krikšto priežastis, pirmąsias mokyklas Lietuvoje. Nurodys Žalgirio mūšio reikšmę, svarbiausius Vytauto nuopelnus valstybei. Nurodys pagrindinius gotikos architektūros bruožus. Apibūdins knygų gamybos būdą iki spausdinimo išradimo. Nurodys pirmosios lietuviškos knygos atsiradimo aplinkybes. Pagrindinės sąvokos: duoklė, kunigaikštis, popiežius,...

TIKSLAS: Siekiama, kad mokiniai mokytųsi grafinės, tapybinės, erdvinės plastikos raiškos, įvairių technikų ir technologijų, išbandytų įvairias medžiagas, drąsiai eksperimentuotų, improvizuotų, individualiai pritaikytų dailės raiškos ir pažinimo gebėjimus bei įgūdžius, susipažintų su grafikos, tapybos, erdvinės plastinės raiškos žodynu, tautinio kultūrinio paveldo savitumu, originalia dailininkų menine raiška.
II. PAGRINDINĖS MOKYMO(SI) PRIEMONĖS: Įvairaus formato piešimo, spalvotas ir vyniojamas (rusvas ar pilkšvas) popierius, kartonas, antrinių žaliavų ir gamtos medžiagų rinkiniai, seni spalvoti žurnalai, paprasti pieštukai, liniuotės, žirklės, lipni juostelė, segikliai, tušas, klijuotė, indeliai vandeniui, dailės vadovėliai, informaciniai leidiniai, meno albumai, žinynai ir enciklopedijos, žymiausių dailės ir tautodailės kūrinių reprodukcijų rinkiniai, architektūros ir vietinės aplinkos gamtos ir kultūros paminklų nuotraukos, kompiuteris ir interneto ryšys, skaitmeninis fotoaparatas, skrajutės apie gimtąjį kraštą, jo gamtos ir kultūros paminklus. Skaitmeniniai mokymosi ir informacijos šaltiniai: Pradinukas ABC, Ugdymo SODAS, Emokykla, BMK pamokos ir kt.
• Emocijų veidukai. ,,Žalia-geltona-raudona“ kortelių naudojimas.
• Vertinimas rankų ženklais – nykščio metodas.
• Savo darbo pristatymas: mokiniai kalba apie savo dailės kūrinį ir kūrybinį procesą jį įsivertindami, nurodydami stiprybes ir silpnybes, aptaria įgytą patirtį.
• Kūrybinių darbų parodėlių klasėje organizavimas.
(tema ar kelios temos pagal BP, NMPP, PUPP, BE )
Integracija su kitomis programomis
Val.sk.
Laukiami pasiekimai
(dalyko žinios, gebėjimai, nuostatos pagal BP, NMPP, PUPP, BE)
Vertinimo formos
Dailė ir technologijos. Laisvoji raiška ir dailės tyrinėjimas
Įvadinė pamoka
1
Savais žodžiais papasakos, kuo įdomūs įvairūs menai, kokius meninės veiklos įgūdžius galima būtų pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Refleksija žodžiu pagal pateiktus konkrečius klausimus.
DAILĖ (46)
Laisvoji raiška(4)
Dailės šakos: tapyba, grafika, skulptūra, tekstilė; jų paskirtis. Pasirinktų raiškos priemonių naudojimas sumanymui perteikti.
Judrios ir ramios kompozicijos.
2
2
Pasirinks dailės techniką atsižvelgiant į numatomą kūrinio formą. Skirs ir savais žodžiais apibūdins dailės kūrinių atlikimo techniką.
Savitai perteiks judėjimo ar ramybės įspūdį. Savais žodžiais nusakys dailės kūrinio nuotaiką.
Savo darbo pristatymas, kūrybinių darbų parodėlė klasėje.
Savo darbo pristatymas, kūrybinių darbų parodėlė klasėje.
Spalvinė raiška (15)
Pirmas ir antras planas. Vienas kitą užstojantys vaizdai.
Pamoka vyks mokyklos kieme.
Dekoras, spalva, ritmas.
Įvairiaspalvė dekoratyvi ritminė kompozicija.
Kostiumas kaip žmogaus įvaizdis. Koliažas.
Ką ir...

Matematikos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia matematikos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą.
Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir visuomenės bei kultūros pažinimo dalis. Ji suteikia galimybes tyrinėti, apibūdinti pasaulį, kuriame gyvename, suprasti ir perduoti informaciją apie pasaulio struktūrą, tvarką bei sąryšius.
Matematikos dalykui mokykloje tenka išskirtinis vaidmuo, ugdant mokinių skaičiavimo, abstrakčiojo, loginio mąstymo, vaizdinio, erdvinio mąstymo, duomenų tyrybos ir interpretavimo formalizavimo, abstrahavimo gebėjimus. Mokydamiesi matematikos, mokiniai kaupia žinias apie matematines sąvokas ir jų ryšius, mokosi sklandžiai ir tiksliai atlikti procedūras, ugdosi supratimą apie tai, kaip yra nustatomi bendrumai ir skirtumai, kuriamos matematinių sąvokų struktūros. Mokomasi įvairiais būdais išreikšti, reprezentuoti matematines idėjas, mintis, pasirinkti ir pagrįsti naudojamas strategijas, būdus ir matematinius metodus, įrodyti teiginius, lyginti susijusias idėjas ir paaiškinti savo pasirinkimą, daryti logiškai pagrįstas išvadas.
Mokiniai įtraukiami į įvairaus konteksto probleminių situacijų tyrinėjimą. Mokoma(si) įvairias situacijas modeliuoti, suformuluoti kaip matematines problemas, jas spręsti ir interpretuoti gautus rezultatus. Tvirtos žinios ir nuolat stiprinami pagrindimo, argumentavimo ir matematinio komunikavimo gebėjimai suteikia galimybę mokiniams kritiškai vertinti, kūrybiškai veikti, efektyviai komunikuoti įvairiuose mokiniui aktualiuose, prasminguose ir suprantamuose kontekstuose. Šios savybės reikalingos kiekvienam piliečiui, priimant asmeninius sprendimus, susijusius, pavyzdžiui, su sveikata, investicijomis, taip pat sprendžiant problemas mokesčių, viešojo sektoriaus, valstybės politikos ar kitose visuomenės gyvenimo srityse, priimant globalius XXI amžiaus iššūkius, tokius kaip klimato kaita, demografinis nestabilumas, pasaulinė ekonomika ir kt.
Matematikos bendrosios programos paskirtis. Mokant matematikos, siekiama ne tik matematikos kaip dalyko tikslų, bet ir bendrųjų ugdymo tikslų, ypač metakognityviojo mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Mokinių įsitraukimas į matematikos mokymosi procesą ir jo vertinimą sudaro galimybes ugdytis atsakomybės jausmą, suvokti saviugdos prasmę, o tai akivaizdi prielaida tobulintis mokymosi visą gyvenimą gebėjimus.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus, vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos...

Ilgalaikio turto nurašymo aktas – tai dokumentas, kuriame struktūrizuotai pateikiama visuma nusidėvėjusių, nebetinkamų naudoti daiktų, vadinamų turtu. Oficialiu dokumentu turtas nurašomas. Taigi, dokumente svarbu nurodyti, koks tai turtas, kodėl jis nurašomas. Aktą sudaro grafos, kuriose reikia aprašyti turtą. Dokumentas privalo būti pasirašomas. Kaip rašyti tokio tipo aktą, sužinosite atsisiuntę ilgalaikio turto nurašymo akto pavyzdį.

Trumpalaikio mokumo rodikliai parodo įmonės trumpalaikį mokumą, t.y. ar įmonė pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus.
Šis rodiklis rodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Rodiklis rodo, kiek kartų visas trumpalaikis turtas didesnis už visus trumpalaikius įsipareigojimus.
Laiku įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, būtina, kad šis rodiklis būtų > 2. Mūsų rodiklis yra 2,5 ir jis vertinamas labai gerai.
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = =
=24524649/14879300=1.648239
Egzistuoja šio rodiklio saugumo slenkstis, kurio nederėtų peržengti - 1,2.
Mūsų rodiklis yra 1,6 tai vertinama gerai.
2005metai
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = =
=25962798/51418923=0.504927
Kai rodiklis < 1, įmonė negali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Žemas rodiklio lygis rodo, kad įmonėje egzistuoja veiklos sutrikimų. Mažas rodiklis susijęs su didele finansine rizika.Rodiklis yra 0.5, vertinama blogai.
2. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas
Šis rodiklis parodo, ar įmonė, jei iš jos būtų pareikalauta, galėtų greitai sumokėti savo trumpalaikius įsipareigojimus, ar ji galėtų sėkmingai įveikti šį kritinį etapą. Šis rodiklis tiksliau padeda įvertinti trumpalaikį mokumą, kadangi jį skaičiuojant įtraukiamos tik realios ir mobilios mokėjimo priemonės.
2003m.
=
=(16220-5594)/6482= 1.639309
Laikoma, kad šis rodiklis jokiu būdu negali būti mažesnis už 0,5 ir turėtų būti lygus bent 1. Mūsų rodiklis yra 1,6.
2004m.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas =
=
=(26009-4921)/14880= 1.417204
Laikoma, kad šis rodiklis jokiu būdu negali būti mažesnis už 0,5 ir turėtų būti lygus bent 1.Mūsų rodiklis yra 1,4
2005m.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas
=
=(25962798-6033505)/51418923=0.387587
Gaunamas rodiklis yra mažesnis už 0,5, todėl įmonė negali greitai sumokėti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
3. Grynasis apyvartinis kapitalas
2003m.
1. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - trumpalaikiai įsipareigojimai = Nuosavas kapitalas + Ilgalaikiai įsipareigojimai + Dotacijos ir subsidijos - Ilgalaikis turtas
=16220-6482= 9738
Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Jei neigiamas – apyvartinių lėšų poreikį finansuoja skolintomis lėšomis. Apyvartinio kapitalo reikšmė turėtų būti teigiama. Jeigu apyvartinis kapitalas kasmet didėja, tai įmonės finansinė padėtis stabili. Didėjantis apyvartinis kapitalas garantuoja įmonės veiklos nenutrūkstamumą ir geras finansinės būklės palaikymo galimybes.
2004m.
2. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - trumpalaikiai įsipareigojimai = Nuosavas kapitalas + Ilgalaikiai...

Įsakymas dėl ilgalaikio turto komisijos – tai dar vienas iš daugelio oficialių dokumentų. Juo paprastai įsakoma sudaryti komisiją ilgalaikiam turtui įvertinti, nurašyti ir kt. Kaip atrodo toks įsakymas? Geriausia sužinoti, atsisiuntus kokybišką įsakymo pavyzdį. Tai galite padaryti čia.

TIKSLAS : Meninei vaikų raiškai įgyvendinti taikyti paprastas dailės technikas, mokyti saugiai jomis naudotis išgaunant įvairias linijas, formas, ornamentus, kūrybinius projektus. Dailės kūrinėliais puošti savo klasę, mokyklos aplinką, šeimoje vykstanęius renginius, šventes. Išmokyti tikslingai vartoti dailės ir technologijų sąvokas, pastebėti tautodailės ryšį su etnokultūros papročiais.
1. Stakėnienė I., Tuinylaitė R., Vizgirdienė E. Dailė ir technologijos I klasės vadovėlis. Kaunas. Šviesa. 2007.
2. Stakėnienė I., Tuinylaitė R., Vizgirdienė E. Dailė ir technologijos I klasės mokytojo knyga. Kaunas. Šviesa. 2006.
3. Grabauskienė A., Morkytė J. Dailė ir darbeliai 1-4 klasei vadovėlis. Kaunas. Šviesa. 1995.
4. Grabauskienė A., Morkytė J. Dailė ir darbeliai 1-4 klasei mokytojo knyga. Kaunas. Šviesa. 1995.
III. VERTINIMAS: Pagal savo meninius gebėjimus geba atlikti dailės ir technojogijų darbus, juos aptaria, apibudina tinkamai vartodami dailės sąvokas.
Savo kūrybinius darbus pristato, eksponuoja parodėlėse, dalyvauja parodose už klasės ribų, vykdo kūrybinius- meninius projektus. Darbeliams atlikti turi reikiamas priemones, jas geba tinkamai panaudoti ir pritaikyti. Už kiekvienos savaitės dailės ir technologijų darbą gauna įvertinimą.
• „Šviesoforo“ (žalia, geltona, raudona) kortelių naudojimas
• Kortelės - Nykščio metodas
• Įsivertinimo kortelės
• Emocijų veidukai.
• Vertinimas rankų ženklais – nykščio metodas
• Žodiniai apibendrinamieji paskatinimai ir vertinimai
• Savęs vertinimas – pasirinkimo metodas
Dailės
dalyko
sritys ir pamokų skaičius
Mokinių pasiekimai iš Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų (2008)
Turinys
(temos)
Integracija su kitomis programomis
Praktinė, tiriamoji, projektinė veikla, mokymasis už mokyklos ribų
Nuostatos
Gebėjimai
Žinios ir supratimas
Dailės raiška
(grafinė raiška)
6 pamokos
Veikti drąsiai ir pasitikėti savo jėgomis.
Stengtis taupiai naudoti turimus išteklius.
Norėti rūpintis savo saugumu.
Ugdytis tvarkingo darbo įgūdžius.
Norėti ieškoti naujų kūrybos būdų.
Įžvelgti grožį gamtoje ir dailės kūriniuose.
Norėti užbaigti pradėtus darbus.
Norėti gyventi estetiškoje ir tvarkingoje aplinkoje.
Domėtis kūrybine savo ir draugų veikla, stengtis bendradarbiauti
Stengtis tinkamai parodyti savo ir draugų kūrybą, gerbti autorystę.
1.2. Idėjai įgyvendinti taikyti paprastas dailės technikas (piešimas pieštukais, flomasteriais, kreidelėmis, tušu, plunksnelėmis ,spaudavimas ir kt.), saugiai jomis naudotis.
1.3 Įvairiai naudoti linijas, išgaunant savitą ritmą, nuotaiką.
1.4. Dailės kūrinėliais puošti savo klasę ir buitį, pritaikyti juos mokykloje, šeimoje vykstantiems renginiams,...

TIKSLAS: Sudaryti sąlygas mokiniams perimti esmines gamtos mokslų sąvokas ir sampratas, įgyti gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdyti vertybines nuostatas, ruoštis visuomeninei ir profesinei veiklai.
Jasiūnienė R., Valentinavičienė V. Chemija 10, Kaunas: Šviesa, 2013.
Kalpokienė A. Chemijos testai ir užduotys 8-10 kl. Vilnius: Saulabrolis, 2002.
Mokomosios kompiuterinės priemonės: Crocodile Chemistry, PEL.
Ryan L. Chemija tau. 10 klasei. Vilnius: Alma littera, 2004.
Vaitkus R. Nemetalų chemija. Pirma ir antra knygos 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2009.
Vaitkus R. Chemija 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2004.
Vaitkus R. Chemijos pratybos 10 klasei, 1, 2 dalis. Kaunas: Šviesa, 2009.
TURINYS
Ciklo tema (pagal BP)
Integracija su kitomis programomis
Val.sk.
Laukiami pasiekimai (dalyko žinios, gebėjimai pagal BP)
Vertinimo formos
9 klasės kurso kartojimas
5
Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių, druskų formules bei pavadinimus.
Naudojantis tirpumo lentele, užrašyti ir lyginti bendrąsias bei jonines mainų reakcijų lygtis tirpaluose.
Skaičiuoti pagal pateiktas reakcijų lygtis.
Kontrolinis darbas
Bendros dujų savybės
6
Pritaikyti matematikos ir informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu.
Operuoti pagrindiniais matavimo vienetais.
Kartotinius ar dalinius SI vienetus paversti pagrindiniais.
Paaiškinti chemines sąvokas ir terminus: Avogadro skaičius, molis, dujų molinis tūris, molinė masė, oksidacijos laipsnis, jonas.
Nurodyti metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimą periode ir grupėje.
Kontrolinis darbas
Deguonis. Vandenilis
Praktikos darbai:
„Vandenilio gavimas ir jo savybių tyrimas“,
„Deguonies gavimas ir svarbiausios savybės“
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos integravimas
6
Savarankiškai suplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus.
Pateikti svarbiausių nemetalų ir jų junginių naudojimo pavyzdžių, nurodyti esmines savybes.
Įvertinti gautų bandymų rezultatus, formuoti išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų bandymų rezultatų skirtumus ir jų priežastis.
Apibūdinti deguonies apytaką gamtoje.
Savarankiškai tirti deguonies ir vandenilio savybes, susiejant su jų naudojimu.
Kritiškai vertinti žmogaus veiklos įtaką gamtai, pateikti svarbiausių ekologinių problemų sprendimo pavyzdžių.
Kontrolinis darbas,
Praktikos darbai
Halogenai, jų junginiai, savybės
Laboratorinis darbas „Druskos rūgšties savybės“,
Praktikos darbas „Druskos rūgštis. Halogenidai“
8
Paaiškinti medžiagų oksidacijos ir redukcijos procesus, kaip medžiagų atomų elektronų atidavimą ar prisijungimą.
Tirti halogenų junginių savybes, susiejant su jų naudojimu.
Naudojantis tirpumo lentele...

Fizinio ugdymo bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia fizinio ugdymo dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Fizinio ugdymo dalykas skirtas puoselėti mokinių sveikatą ir fizinį pajėgumą, ugdyti tolesniam prasmingam ir aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje būtinas palankaus sveikatai fizinio aktyvumo kompetencijas, plėtoti bendruosius ir specialiuosius judėjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebėjimus, ugdyti ir plėtoti pažinimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, komunikavimo, kultūrinę, pilietinę ir skaitmeninę kompetencijas.
Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys: Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas; Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška. Siekiant nuoseklaus, kiekvienam mokiniui prasmingo fizinio ugdymo nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą: socialinius, kultūrinius bei kitus aspektus ir išteklius. Mokytojas ugdymui parenka tas sporto šakas, kurios geriausiai atliepia mokinių fizinio ugdymo poreikius ir ugdymo tikslus. Siekiama, kad pradinio ugdymo mokykloje mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų savo fizinio aktyvumo motyvaciją; progimnazijoje – įgytų savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtotų asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius; gimnazijoje siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti.
Mokinių fizinio pajėgumo rodikliai nėra dalyko pasiekimų vertinimo objektas, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama planuojant mokinio sveikatai optimalų fizinį ugdymą. Kiekvienos srities pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4), išskiriant svarbiausius mokinio ūgčiai gebėjimus, supratimą ir vertybines nuostatas įprasminantį elgesį.
Fizinio ugdymo dalyko tikslas – plėtoti savęs pažinimą, pasitikėjimą savo galiomis, suformuoti ir įtvirtinti judėjimo ir fizinio aktyvumo įgūdžius, suteikti tvariai saviugdai būtinas žinias ir supratimą,...