Civilinė sauga, individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės, kitos kvėpavimo organų ir odos apsaugos priemonės, individualių apsaugos priemonių priežiūra ir laikymas.

Civilinė sauga – tai aktyvi gyventojų veikla, kilus didelio masto nelaimėms. ___K_____
2. Ekstremaliųjų situacijų prevencija ir tinkama civilinės saugos sistemos parengtis sudaro galimybę sušvelninti ekstremaliosios situacijos padarinius. _____T___
3. Ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės leidžia išvengti nelaimės arba sušvelninti jos padarinius. _____T___
4. Tinkama civilinės sistemos parengtis sudaro galimybę išvengti nelaimių. _____K___
5. Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimas nustato, kokie pavojai yra labiau tikėtini, o kokie gali sukelti didesnių padarinių. __T______
3. Šalia išvardytų Lietuvoje galinčių kilti įvykių pažymėkite, kokio tipo šis įvykis: gamtinis (G), techninis (T), ekologinis (E) ar socialinis (S). (1 balas)
1.Žemės drebėjimas__G__
2.Masinis užsieniečių antplūdis___S_
3.Vandens tiekimo sutrikimas__T__
4.Nuošliauža__G__
5.Gyvūnų ligos protrūkis_G___
6.Teroristinis išpuolis__S__
7.Sufozinis reiškinys___G_
8.Visuomenės neramumai, susibūrimai, riaušės_S___
9.Naftos produktų išsiliejimas__E__
10.Elektros energijos tiekimo sutrikimai ir (arba) gedimai_T___
11.Gaisras__T__
12.Potvynis__G__
13.Pramoninė avarija pavojingame objekte___E_
14.Pavojingos užkrečiamosios žmonių ligos protrūkis__G__
15.Lijundra__G__
16.Automobilių transporto avarija__T__
17.Smarkus snygis__G__
18.Dujų tiekimo sutrikimas___T_
19.Vabzdžių antplūdis_G___
20.Vėjas__G__
21.Oro tarša__E__
22.Geležinkelio transporto avarija_T___
23.Vandens tarša__E__
24.Augalų ligos__G__
25.Grunto tarša__E__
26.Sabotažas, diversija__S__
27.Dirvožemio tarša__E__
28.Hidrotechnikos statinio avarija__T__
29.Įkaitų paėmimas__S__
4. Parašykite, ką reikėtų ir kaip negalima elgtis, artėjant uraganiniam vėjui, žaibuojant,
kylant potvyniui, esant pūgai ar smarkiam snygiui. (1 balas)
Artėjant uraganiniam vėjui REIKIA:
Artėjant uraganiniam vėjui NEGALIMA:
Uždaryti duris, langus išjungti prietaisus iš elektros tinklo, neplanuoti kelionių, nepalikti automobiliu šalia didelių medžių, pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis
Negalima slėptis po tiltais, šalia elektros stulpų (laidų), estakadomis
Žaibuojant REIKIA:
Būtina uždaryti dūmtraukius, duris ir langus, kad patalpoje nebūtų skersvėjų. Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje. Maudantis tvenkinyje ir išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą;
Žaibuojant NEGALIMA:
Negalima stovėti po medžiais, arti vandens, negalima bėgti. Pavojinga būti prie aukštų pastatų. Pavogina dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.
Kylant potvyniui REIKIA:
Rekomenduojame evakuotis iš potvynio zonos Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį). Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.). Parūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų maisto ar kitų medikamentų.
Kylant potvyniui NEGALIMA:
Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.
Pūgos metu ar esant...

• Šie įpareigojimai nustatyti atskirose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose. Šių direktyvų įgyvendinimo ir formą ir būdus pasirenka valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos.
ŽENEVOS KONVENCIJŲ 1977 m. I Papildomas protokolas
• 61 straipsnis. CIVILINĖ GYNYBA
• Vykdymas kai kurių ar visų [civilių gyventojų perspėjimo, evakavimo, slėptuvių, gelbėjimo operacijų, komunalinių tarnybų atkūrimo ir kitų] išvardintų humanitarinių užduočių, skirtų civiliams
• gyventojams apginti nuo pavojų ir
• padėti jiems pašalinti tiesioginius karo veiksmų ar katastrofų padarinius, taip pat
• sukurti jiems išlikti būtinas sąlygas.
CIVILINĖ GYNYBA
• 1.Civilinės gynybos tarptautinis skiriamasis ženklas, numatytas šio protokolo 66 straipsnio 4 punkte, yra lygiašonis mėlynas trikampis oranžiniame fone
CIVILINĖ GYNYBA
• Tarptautinis ženklas
CIVILINĖ SAUGA
CIVILINĖ SAUGA
Europos Sąjungos teisė
• Remiantis Konsoliduota ES sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 2,straipsniu ir Konsoliduotos Europos bendrijos steigimo sutarties (Žin. 2004, Nr.2-2) 3 straipsniu
• Saugumo politika, civilinė sauga yra prioritetinės ES ir valstybių narių veiklos sritis
Europos Sąjungos teisė
• ES teisės aktai civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo pagrindų tiesiogiai nereglamentuoja
• ĮSTATYMAS
• CIVILINĖS SAUGOS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS
• (Valstybės Žinios, 1998, Nr.115-3230)
• 1998 m. gruodžio 15 d. Nr.VIII-971, Vilnius
•
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS
• Šis įstatymas nustato civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos
• organizavimo ir veikimo teisinius bei organizacinius pagrindus,
• pareigas ir teises civilinės saugos srityje.
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS
• 2000-07-04 redakcija, Žin. Nr. 61-1805.
• 2003-07-01 redakcija, Žin. Nr. 73-3351.
• Pataisų įstatymas 2004-02-05, Žin. Nr. 28-872.
• 2004 -10-26 Žin. Nr. 163-5941
KITI ĮSTATYMAI (reglamentuojantys atskiras civilinės saugos sritis)
• LR Priešgaisrinės saugos įstatymas ;
• LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
• LR nepaprastosios padėties įstatymas;
• LR valstybės rezervo įstatymas;
• LR bendrojo pagalbos centro įstatymas;
• LR karo padėtie įstatymas;
• LR vietos savivaldos;
• LR mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas;
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS Pagrindinės įstatymo sąvokos
• 1. CIVILINĖ SAUGA  veikla, apimanti
◦ valstybės ir savivaldybių institucijų,
◦ visų ūkio subjektų,
◦ visuomeninių organizacijų bei
◦ gyventojų
• PASIRENGIMĄ ekstremaliai situacijai,
• VEIKSMUS jai susidarius ir
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS Pagrindinės įstatymo sąvokos (2)
• padarinių ŠALINIMĄ,
• visų valstybės IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMĄ
◦ gyventojams išgyventi,
◦ šalies ūkio gyvybingumui palaikyti,
◦...

Žmonės kolektyviai apsisaugo nuo masinio naikinimo ginklo veikimo slėptuvėse ir priedangose. Šios kolektyvinės apsaugos priemonės gali būti įvairios paskirties ir įvairių apsauginių savybių. Antai miestų, kuriems priešas gali pirmiausia smogti raketinį – branduolinį smūgį, slėptuvės ir priedangos turi apsaugoti žmones nuo visų naikinančių branduolinio sprogimo faktorių. Kaimo vietovėse kolektyvinės apsaugos priemonės turi apsaugoti žmones daugiausia nuo radioaktyvių medžiagų.
Slėptuvė, kaip žmonių apsaugai skirtas statinys, nuo seno buvo naudojamas įvairių nelaimių (karo, stichinių reiškinių) metu, o atsiradus masinio naikinimo ginklams, slėptuvės tapo ir civilinės saugos būtinybe. Šie statiniai yra specifiški, juose turi būti įrengtos tinkamos inžinerinės sistemos: vėdinimo, šildymo, vandens ir elektros tiekimo, nuotekų šalinimo, ryšių. Svarbūs yra ir slėptuvės konstrukciniai sprendiniai, nuo kurių priklauso statinio apsauginės savybės: hermetiškumas, dinaminių apkrovų atlaikymas. Pagal reikalavimus įrengtų slėptuvių Lietuvoje yra išlikę labai mažai, o apskrityje tokių nėra.
Kalbant apie žmonių apsaugą, pirmiausia reikia žinoti, kokių pavojų norima išvengti. Lietuvai būdingiausiais pavojingais pavojais laikytini ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis atsirandantys žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai.
Slėptuvių paskirtis – apsaugoti žmones nuo visų naikinančių branduolinio sprogimo, o taip pat cheminio bei bakteriologinio ginklo faktorių.
Patikimą apsaugą slėptuvėse užtikrina perdenginių , bei kitų apsauginių konstrukcijų tvirtumas: jos turi atlaikyti milžinišką branduolinio sprogimo smūginės bangos slėgimą (1 – 10kG\cm). Perdenginiai daromi iš gelžbetonio, sienos – iš betono, gelžbetonio, plytų, skaldytų akmenų ir kitų nedegamų statybinių medžiagų. Slėptuves galima įrengti pastatų rūsiuose arba pastatyti jas atskirai.
Paprastai slėptuvę sudaro pagrindinės patalpos, skirtos žmonėms, ir pagalbinės patalpos – tambūrai, filtravimo – ventiliacijos kamera ir sanitarinis mazgas. Slėptuvė paprastai turi ne mažiau kaip du įėjimus, esančius priešingose jos galuose, o slėptuvė, įrengta pastato rūsyje, dar ir avarinį išėjimą.
Avarinį išėjimą sudaro požeminė galerija, vertikali šachta ir jos viršūnė, esanti už galimo užgriuvimo zonos (nuo pastato sienos ne arčiau kaip per pusę jos aukščio plius 3m).
Kad į slėptuvę nepatektų iš lauko oras, užkrėstas radioaktyviomis bei...

Nesilaikant darbų saugos reikalavimų darbo metu arba einant į darbą (iš darbo) darbuotojams dažnai įvyksta nelaimingų atsitikimų, kurių metu galimos rimtos bei sunkios traumos. Todėl darbuotojai privalo žinoti darbų saugos reikalavimus bei būti atsargūs ir dėmesingi darbo metu.
Gebėti organizuoti saugų darbą uždaroje akcinėje bendrovėje (UAB) „PELENĖ“.
• Ištirti nelaimingą atsitikimą.
ĮMONĖS PRISTATYMAS
Įmonė kurią pasirinkau yra grožio salonas „PELENĖ“, kurios ekonominė veikla yra kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Pasirinkta įmonės darbuotojo profesija: kirpėja.
Įmonė suteikia tokias paslaugas kaip vyrų ir moterų modelinis kirpimas, plaukų dažymas, proginės šukuosenos, cheminis sušukavimas, kosmetologo paslaugos ir kitų specialistų paslaugos.
Grožio salone dirba 15 administracijos darbuotojų, 80 darbuotojų. Tarp jų 60 pagrindinių ir 20 pagalbinių.
Grožio salone nustatytos švenčių ir nedarbo dienos pagal LR Darbo kodekso 162 str.
Darbo savaitė trunka 6 dienas:
I-V nuo 8-20 val.
VI nuo 8-17 val.
Darbuotojai dirba savaitėmis, tai per menėsį dvi savaitės dirba, o dvi savaitės turi laisvas.
Įmonės ir struktūrinių padalinių vadovai:
• Įmonės direktorius: Jonas Jonaitis;
• Direktoriaus pavaduotoja: Rasa Bruzdaitė;
• Finansų skyriaus vadovas: Andrius Kauplys;
• Teisės skyriaus vadovas: Audrius Staliūnas;
• Rinkodaros skyriaus vadovė: Laima Jasiulioninė;
• Bendrųjų reikalų skyriaus vadovas: Anzelmas Liepaitis;
• Darbuotojų atstovas: Buhalterė : Nijolė Butskytė;
• Darbdavio atstovas saugai ir sveikatai: darbuotojų sveikatos ir saugos specialistas (DSSS)
Grožio salonas „PELENĖ“, įm. kodas 111564040
(įmonės pavadinimas, kodas)
PATVIRTINTA
UAB „Pelenė“
Direktorius Jonas Jonaitis
2008-01-14 NR3
KIRPĖJO SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJA NR.3
I. BENDROJI DALIS
1. Kirpėju gali dirbti asmuo, turintis kirpėjo kvalifikacijos pažymėjimą, asmenines medicinos knygeles.
2. Išklausęs įvadinį darbo vietos instruktažą, pasitikrinęs sveikatą.
3. Darbo ir poilsio trukmė nustatyta pagal įmonės vidaus tvarkos taisykles.
4. Apie įvykusius darbe nelaimingus atsitikimus, incidentus, darbo ir darbų saugos priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus reikia pranešti darbdaviui (padalinio vadovui). Darbuotojas privalo nutraukti savo darbą, jeigu jo darbo vieta yra netvarkinga iki tada, kai darbo vieta bus tinkamai paruošta darbui.
5. Prieš darbą bei po darbo su cheminemis medžiagomis būtina plauti rankas.
6. Kirpėjui, pažeidusiam šios instrukcijos reikalavimus, taikoma materialinė, administracinė atsakomybė.
II. PROFESINĖS...

Darbuotojų sauga – tai teisinių, socialinių ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema. Jos tikslas užtikrinti saugų darbą, apsaugoti darbuotojų sveikatą ir ilgam išsaugoti jo darbingumą.
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir saocialinę apsaugą nedarbo atveju.
49 straipsnis;
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, šalyje įvykdyta esminė pertvarka darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Darbdaviai privalo sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbdaviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, norminių aktų reikalavimus ir juos vykdyti.
Darbuotojų saugos ir sveikatos dėstomas dalykas – tai kompleksinė, socialinė , techninė mokslo šaka, nagrinėjanti:
• teisines saugaus darbo organizavimo normas;
• darbo sąlygų gerinimo būdus;
• gamybinio traumatizmo, apsinuodijimų ir profesinių ligų profilaktikos klausimus;
• apsaugos nuo elektros būdus;
• darbo higienos ir gamybinės sanitarijos klausimus;
• apsaugos nuo gaisrų, sprogimų, kitų avarijų būdus;
• įmonių projektavimui, atidavimui eksploatuoti keliamus reikalavimus;
Sudėtinė darbuotojų saugos ir sveikatos dalyko dalis yra aplinkos apsauga nuo užteršimo t.y. oro ir gruntinio vandens, apsauga.Ilgą laiką į aplinkos apsaugą nebuvo kreipiamas reikiamas dėmesys, todėl tiek oro, tiek vandens užterštumas daugelyje zonų žymiai viršija leistinas ribas.
Gaisrai neša didelę materialinę žalą ir gamtą teršiančias pasekmes.
Lietuvos Respublikos civilinė sauga – tai valstybės gynybos ir valdymo sistemos dalis,
apimanti šalies gyventojų apsaugą taikos ir karo metu. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslas – paruošti visuomenę praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais.
DARBO SAUGA
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMAS.
Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas .
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Darbuotojų sauga yra viena iš svarbiausių darbo organizavimo sąlygų. Antra vertus, dirbti tinkamomis ir...

• Civilinė sauga – valstybinės gynybos ir valdymo sistemos dalis, kurios tikslas yra apsaugoti šalies gyventojus bei materialines gėrybes taikos ir karo metu. Civilinės saugos veiksmų esmė – aktyvus visų valstybės gyventojų dalyvavimas gelbėjimo darbų organizavime ir žmonių gelbėjime iš pagrindinių nelaimės vietų, avarijų, katastrofų likvidavime.
• · Uragano pavojus!
• · Oro pavojus!
• · Oro pavojaus atšaukimas.
Dėmesio visiems!
• Tai pagrindinis perspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas, kuris skelbiamas, įjungiant gamyklų, įmonių, laivų, garvežių, specialiųjų mašinų garsinius signalus, centralizuoto bei vietinio valdymo elektros sirenas. Atsižvelgiant į įvykio mastą, signalą gali perduoti ūkio subjekto vadovas, miesto ir rajono savivaldybės administracijos direktorius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šį signalą lydi kitas signalas, kuris persėja apie konkretų pavojų.
Radiacinis pavojus!
• Šis signalas skelbiamas, kilus tiesioginei vietovės radioaktyviojo užteršimo grėsmei arba nustačius tokį užteršimą. Taip gali atsitikti, įvykus bendrajai atominės elektrinės avarijai arba kitokios kilmės radiacinėms ir branduolinėms avarijoms. Signalo tekstas ir konkretūs nurodymai skelbiami panaudojant perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją savivaldybių arba PAGD sprendimu.
Cheminis pavojus!
• Signalas skelbiamas, kilus tiesioginei cheminio užteršimo grėsmei arba nustačius vietovės užteršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, įvykus pramoninei avarijai ar nelaimei su pavojingomis medžiagomis. Atsižvelgiant į pavojaus mastą, skelbiamas pavojingų objektų vadovų,...

SAUGAUS DARBO ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE 10 DARBDAVIŲ IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS SAUGOS IR
SVEIKATOS SRITYJE 12
DARBDAVIŲ IR DARBUOTOJŲ MOKYMAS, ATESTAVIMAS
IR INSTRUKTAVIMAS 13
NELAIMINGI ATSITIKIMAI IR PROFESINĖS LIGOS 15
NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR JŲ KLASIFIKACIJA
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ TYRIMAS 16
TRAUMATIZMO ANALIZĖS METODAI IR KOEFICIENTAI 21
ATSAKOMYBĖS FORMOS, PAŽEIDUS DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMUS 22
DARBŲ SAUGOS REIKŠMĖ IR UŽDAVINIAI
Demokaratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias teises garantuoja Lietuvos respublikos Konstitucijos 48 ir 49 straipsniai:
48 straipsnis:
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
49 straipsnis:
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, šalyje vyksta esminė pertvarka darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
1991 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų. 1992 m. Lietuva tapo Tarptautinės darbo ir Pasaulinės sveikatos organizacijų nare. Šių Lietuvai svarbių sprendimų priėmimas įpareigoja laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos normų ir socialinės gerovės principų.
Valstybės įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, darbo aplinkos būklė ir skiriamos lėšos parodo valstybės rūpinimąsi kiekvieno žmogaus konstitucinių teisių bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų dėl darbo sąlygų įgyvendinimu. Ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo pagrindas – tai darbuotojų sveikata ir darbingumas.
1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos respublikos žmonių saugos darbe įstatymą – pagrindinį teisinį dokumentą, kuriuo valstybė nustatė darbuotojų darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugijimo principus. Įstatymas suteikė teisinį pagrindą darbų saugos ir darbo medicinos reformai Lietuvoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.404 pritarė Lietuvos Respublikos valstybinei darbų saugos ir darbo medicinos programai. Ši programa numato esmines priemones nelaimingiems atsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe...

Įvadinis instruktavimas - pirminis minimalus civilinės saugos žinių suteikimas kiekvienam darbuotojui, priimant jį į darbą.
Civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams bei visuomeninėms organizacijoms ir visiems gyventojams.
Civilinės saugos organizavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas.
Civilinė sauga - tai veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams.
. Ekstremali situacija - padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius.
Ekstremalus įvykis - nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai.
Rizika - tai tikimybė atsirasti nepageidaujamiems (ekstremaliems) įvykiams (situacijoms), kurie išprovokuoja arba gali sukelti žalingas pasekmes.
Gaisras - tai nekontroliuojamas degimas, sukeliantis materialinius nuostolius, pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei.
Cheminė avarija - tai nenumatytas, staigus įvykis pavojingame objekte arba pervežant pavojingus krovinius (sprogimas, gaisras, pavojingų medžiagų išsiliejimas į aplinką), sukeliantis staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ar aplinkai.
Radiacinė avarija - tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Avarinė apšvita - tai jonizuojančios spinduliuotės srauto žalingas poveikis žmogui, įvykus radiacinei avarijai.
Išorinė apšvita susidaro, kai radioaktyvios medžiagos ar jų dalelės veikia žmogų, būdamos ore, iškritusios ant žemės paviršiaus ar nusėdusios ant žmogaus kūno paviršiaus.
Vidinė apšvita atsiranda, kai radioaktyvių medžiagų dalelės patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant, arba vartojant radioaktyviomis medžiagomis užterštą maistą, vandenį.
Jodo profilaktika - tai jodo preparatų vartojimas, siekiant prisotinti organizmą stabiliuoju...

Išvardinkite ir apibūdinkite civilinės saugos veiklos sritis.
• Galimų pavojų rizikos įvertinimas – tai veikla, kurios metu nustatomi konkrečią teritoriją (valstybę, savivaldybę) ar ūkio subjektą galintys paveikti pavojai, analizuojama jų tikimybė, galimos pasekmės bei įvertinamas kiekvieno potencialaus pavojaus rizikos lygis (labai didelė rizika, didelė, vidutinė ar priimtina).
• Prevencija – tai teisinės, organizacinės bei techninės priemonės, kurios sudaro galimybę išvengti staigių, netikėtų nelaimių ar tragiškų įvykių, arba sušvelninti jų padarinius. Tinkamas prevencinių priemonių rinkinys sudaro prielaidas pasyviai apsaugai nuo galimų ekstremaliųjų situacijų.
• Parengtis – tai pasirengimas reaguoti į kilusius įvykius ir susidariusias ekstremaliąsias situacijas. Parengtis apima ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimą, pajėgų ir išteklių išdėstymą bei rezervo kaupimą, komunikacijos, informacijos valdymo bei koordinavimo procesų sureguliavimą, personalo kvalifikaciją, garantuojančią efektyvų užduočių atlikimą, pratybas bei visuomenės mokymą. Parengčiai užtikrinti būtini valstybės organizaciniai, teisiniai bei finansiniai pajėgumai. Gera parengtis – tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai apsaugai nuo galimų ekstremaliųjų situacijų.
• Reagavimas – tai gelbėjimo veiksmai, kurių imamasi kilus įvairiems įvykiams (gaisrui, užkrečiamosios ligos protrūkiui, cheminei avarijai, masiniams neramumams, komunalinių paslaugų teikimo nutrūkimui, teroro išpuoliui ir t.t..): gyventojų informavimas apie tai kas atsitiko ir kaip elgtis, iškilusių grėsmių ir pavojų stabdymas, žmonių, jų sveikatos bei turto gelbėjimas, aplinkos apsauga ir t.t. Reagavimas apima vadovavimą gelbėjimo veiksmams, sprendimų priėmimo praktiką, veiksmų koordinavimą, pajėgų ir išteklių telkimą ir pan.
• Atstatymas – tai įvairūs veiksmai ir organizacinės priemonės, skirti atkurti būtiniausias gyvenimo ir (arba) veiklos sąlygas.
2. Paaiškinkite savo teises ir pareigas civilinės saugos srityje.
TEISĖS
PAREIGOS
• gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią ekstremaliąją situaciją ir apie tai, kaip elgtis susidarius ekstremaliajai situacijai;
• įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu gauti pagalbą pagal civilinės saugos sistemos subjektų galimybes.
• rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo;
• pranešti civilinės saugos sistemos pajėgoms apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
•...