Civilinės saugos slėptuvės, jų naudojimas bei įrengimas

Žmonės kolektyviai apsisaugo nuo masinio naikinimo ginklo veikimo slėptuvėse ir priedangose. Šios kolektyvinės apsaugos priemonės gali būti įvairios paskirties ir įvairių apsauginių savybių. Antai miestų, kuriems priešas gali pirmiausia smogti raketinį – branduolinį smūgį, slėptuvės ir priedangos turi apsaugoti žmones nuo visų naikinančių branduolinio sprogimo faktorių. Kaimo vietovėse kolektyvinės apsaugos priemonės turi apsaugoti žmones daugiausia nuo radioaktyvių medžiagų.
Slėptuvė, kaip žmonių apsaugai skirtas statinys, nuo seno buvo naudojamas įvairių nelaimių (karo, stichinių reiškinių) metu, o atsiradus masinio naikinimo ginklams, slėptuvės tapo ir civilinės saugos būtinybe. Šie statiniai yra specifiški, juose turi būti įrengtos tinkamos inžinerinės sistemos: vėdinimo, šildymo, vandens ir elektros tiekimo, nuotekų šalinimo, ryšių. Svarbūs yra ir slėptuvės konstrukciniai sprendiniai, nuo kurių priklauso statinio apsauginės savybės: hermetiškumas, dinaminių apkrovų atlaikymas. Pagal reikalavimus įrengtų slėptuvių Lietuvoje yra išlikę labai mažai, o apskrityje tokių nėra.
Kalbant apie žmonių apsaugą, pirmiausia reikia žinoti, kokių pavojų norima išvengti. Lietuvai būdingiausiais pavojingais pavojais laikytini ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis atsirandantys žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai.
Slėptuvių paskirtis – apsaugoti žmones nuo visų naikinančių branduolinio sprogimo, o taip pat cheminio bei bakteriologinio ginklo faktorių.
Patikimą apsaugą slėptuvėse užtikrina perdenginių , bei kitų apsauginių konstrukcijų tvirtumas: jos turi atlaikyti milžinišką branduolinio sprogimo smūginės bangos slėgimą (1 – 10kG\cm). Perdenginiai daromi iš gelžbetonio, sienos – iš betono, gelžbetonio, plytų, skaldytų akmenų ir kitų nedegamų statybinių medžiagų. Slėptuves galima įrengti pastatų rūsiuose arba pastatyti jas atskirai.
Paprastai slėptuvę sudaro pagrindinės patalpos, skirtos žmonėms, ir pagalbinės patalpos – tambūrai, filtravimo – ventiliacijos kamera ir sanitarinis mazgas. Slėptuvė paprastai turi ne mažiau kaip du įėjimus, esančius priešingose jos galuose, o slėptuvė, įrengta pastato rūsyje, dar ir avarinį išėjimą.
Avarinį išėjimą sudaro požeminė galerija, vertikali šachta ir jos viršūnė, esanti už galimo užgriuvimo zonos (nuo pastato sienos ne arčiau kaip per pusę jos aukščio plius 3m).
Kad į slėptuvę nepatektų iš lauko oras, užkrėstas radioaktyviomis bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!