Ištisus amžius santykiai tarp tėvų ir vaikų yra viena iš labiausiai nagrinėjamų temų literatūroje. Prancūzas Onore de Balzakas, vienas iš realizmo pradininkų, romane ,,Tėvas Gorijo“ aprašė tėvų ir vaikų santykius ir iškėlė pagrindinę problemą – vaikų nedėkingumą. Šią temą tęsė ir rusų rašytojas Ivanas Turgenevas romane ,,Tėvai ir vaikai“. Lietuvių rašytojai taip pat rašė apie tėvų ir vaikų santykius, gilinosi į tai, kokios vertybės šeimoje diegiamos jaunam žmogui, kokia atsakomybė tenka tėvams auklėjant, auginant vaikus, jais rūpinantis, su jais bendraujant. Rašytojai tarsi sutaria, jog dažnai nuo to, kas pasėjama šeimoje, priklauso, kokioje visuomenėje gyvensime: ar doroje ir tolerantiškoje, ar svetimumo ir pykčio pertekusioje. Remdamasi lietuvių rašytojų: Šatrijos Raganos, Jono Biliūno ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba pabandysiu išsiaiškinti, kokie lietuvių literatūroje atskleidžiami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai , kaip jie formuoja jauną žmogų ir veikia jau subrendusią asmenybę.
Apie tėvų ir vaikų santykius rašo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių prozininkas Jonas Biliūnas, kuris savo novelėje ,,Ubagas“ atskleidžia, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų yra sudėtingi, kai kuri nors pusė siekia tik naudos sau. Pagrindinis kūrinio veikėjas Petras Sabaliūnas, doras, dosnus žmogus ir mylintis tėvas patiria žiaurią gyvenimo neteisybę. „Ubage“ atskleidžiama didelė šeimos santykių šiurkštumo išraiška: sūnus išvaro tėvą iš namų, neatsižvelgdamas į tai, kad tėvas jį su didele meile augino,juo rūpinosi. Pastarasis išgyvena nepakeliamą skausmą, kadangi yra atstumiamas sūnaus, kurį pats užaugino ir šeimos, kurią sukūrė. Galima manyti, kad pavadinime minimas „ubagas“ visai ne elgetaujantis senelis – tai jo sūnus yra dvasios „ubagas”, išvijęs ligotą tėvą iš namų, atėmęs senelį iš savo vaikų ir visiškai paniekinęs šeimos vertybes. Petras Sabaliūnas pasakotojui primena ir ,,Senų žmonių pasaką“. Joje pasakojama, kaip sūnus išveža į mišką savo seną tėvą ir ten jį palieka kartu su rogėmis. O sūnaus vaikas sako, kad reikia pasiimti roges, nes jis neturės su kuo atvešti savo tėvo, kai...

Lietuvių kalbos kalbėjimas tema: Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje

Dažnai ypatingiausi santykiai arba, kitaip tariant, artimiausias ryšys, manoma, kad yra tarp tėvų ir vaikų. Juk būtent giminystės ryšis kuris suartina ir sustiprina. Vis tik, pasitaiko ir kitokių atvejų, kada tėvų ir vaikų santykiai tampa sudėtingi. Tai galima dažnai pastebėti garsaus XIX a. pab. – XX a. pradž. Lietuvos rašytojo Jono Biliūno kūriniuose ir biblijos tekste apie sūnų palaidūną. Taigi, tais kūriniais remiantis, plačiau aptarsiu tėvų ir vaikų santykius. Šeima - viena svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime todėl akivaizdu, jog tėvų ir vaikų ryšys yra labai stiprus. Jie pagrįsti pagarba, meile, supratingumu ir atsidavimu.
Tėvų ir vaikų santykiai kartais būna pagrįsti vienpuse meile ir supratingumu. Dažnai vaikai tai nesuvokia ir neretai pasinaudoja tėvais, nejausdami dėkingumo bei noro atsilyginti už tėvų pagalba ir aukas. Tad apie tokią situaciją Jonas Biliūnas rašo kūrinyje „Ubagas“. Tai vienas žinomesnių rašytojo kūrinių, kuriame pagrindinis veikėjas yra Petras Sabaliūnas. Tai senolis, kuris kadaise turėjo viską – ir namus, ir turtą, ir žmonių meilę bei pagarbą. Jis labai mylėjo savo bites bei mažus vaikus, kurie nuolatos pas jį žaisdavo. Sabaliūnas turėjo ir sūnų. Deja, jis savo sūnui atidavė viską, ką turėjo, o viską atidavęs, liko be savo turto. Jam svarbiausia buvo tai, kad sūnus su šeima turėtų kur gyventi ir kurtų savo gyvenimą. Pats atidavęs viską jis liko ir be sūnaus, nes šis nuo dėmesio ir tokių aukų būdamas išlepintas, pradeda nebekreipti dėmesio į savo tėvą, taigi Sabaliūnas suvokęs, kad būdamas senas ir ligotas jis tampa niekam nebereikalingu – jis tampa tikra našta. Taigi tai supratęs, jis pasitraukia ir tampa klaidžiojančiu ubagu. Jis supranta, kad vaikai turi kurtis savo gyvenimą, o senesnieji turi pasitraukti. Taigi iš esmės galima sakyti, kad viskas paliekama paties Sabaliūno sūnaus sąžinės teismui. Todėl matoma, kad Sabaliūno meilė sūnui vienpusė. Sūnus nejaučia dėkingumo ir tarsi išmeta tėvą iš savo gyvenimo, nepaisant to, kiek šis davė...

psichologiniame romane ,,Altorių šešėly” vaizduoja tėvus kurie nusprendžia savo
sūnaus likimą.,,Altorių šešėly” atskleidžiama žmogaus sielos istorija: brendimas,
pasaulio ir savęs pažinimas, pasaulėžiūros formavimasis, asmenybės savikūra.
Romano protagonistas Liudas Vasaris artimas Mykolaičio-Putino lyrikos subjektui –
tai intravertiškas, ieškantis, į laisvę besiveržiantis individas, negalintis suderinti poeto
talento ir kunigystės luomo apribojimų. Tiek Vincas Mykolaitis - Putinas tiek
pagrindinis veikėjas turėjo įtemptus santykius su tėvais. Autoriaus vaikystė, nors ir
be skurdo, nebuvo skaidri. Tėvas buvo labai griežtas, ambicingas, kieto charakterio.
Motina jautresnė, švelnesnio būdo, niekada nerodydavo savo pykčio, šeimos
reikaluose didelės įtakos neturėjo. Rašytojo šeima išsiskyrė iš kitų savo uždarumu ir
šaltumu. Kaip rašė pats poetas savo atsiminimuose, šeimoje jie tarsi varžėsi vieni
kitų, laisviau jausdavosi tarp samdinių ar šiaip svetimų žmonių.
Kūrinyje tėvai daro didelę įtaką pagrindiniam veikėjui Liudui Vasariui. Liudas Vasaris
niekada nemaištavo prieš tėvus, visada klausydavo jų, kitaip tariant šeimoje buvo
patriarchalinė santvarka - kuomet tėvas yra šeimos galva, vaikai ir žmona turi jam
paklusti. XXa....

Tėvų ir vaikų santykiai, dažna tema literatūroje. Skaitant skirtingų epochų kūrinius galima pastebėti, kaip skirtingai kiekvienas rašytojas nusako šeimos vertybes arba kaip tik parodo su kokiomis problemomis gali susidurti šeima. Dažnai rašytojai remiasi savo patirtimi ir aprašo problemas ir išgyvenimus iš savo gyvenimo.Kaip ir padarė XXa. pirmosios pusės rašytojai. Vincas Mykolaitis - Putinas autobiografine patirtimi paremtame kūrinyje ,,Altorių šešėly” parodo diktatoriškų tėvų ir sūnaus santykius, o Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” parodo idealius santykius tarp motinos ir dukters.
XXa. pirmosios pusės poetas, dramaturgas Vincas Mykolaitis- Putinas psichologiniame romane ,,Altorių šešėly” vaizduoja tėvus kurie nusprendžia savo sūnaus likimą.,,Altorių šešėly” atskleidžiama žmogaus sielos istorija: brendimas, pasaulio ir savęs pažinimas, pasaulėžiūros formavimasis, asmenybės savikūra. Romano protagonistas Liudas Vasaris artimas Mykolaičio-Putino lyrikos subjektui – tai intravertiškas, ieškantis, į laisvę besiveržiantis individas, negalintis suderinti poeto talento ir kunigystės luomo apribojimų. Tiek Vincas Mykolaitis - Putinas tiek pagrindinis veikėjas turėjo įtemptus santykius su tėvais. Autoriaus vaikystė, nors ir be skurdo, nebuvo skaidri. Tėvas buvo labai griežtas, ambicingas, kieto charakterio. Motina jautresnė, švelnesnio būdo, niekada nerodydavo savo pykčio, šeimos reikaluose didelės įtakos neturėjo. Rašytojo šeima išsiskyrė iš kitų savo uždarumu ir šaltumu. Kaip rašė pats poetas savo atsiminimuose, šeimoje jie tarsi varžėsi vieni kitų, laisviau jausdavosi...

Š. Ragana J. Biliūnas V. Mykolaitis-Putinas

J. Biliūnas J. Savickis Š. Ragana

Įtikinti klausytojus, kad Šatrijos Raganos, Jono Biliūno ir Jurgio Savickio kūriniuose atsispindi tėvų ir vaikų santykiai.
Įžanga. Visais laikais dauguma autorių aprašydavo ne tik aktulias gyvenimo problemas ir vidinius žmogaus išgyvenimus, bet ir daugumai aktualų, artimą tėvų ir vaikų ryšį bei jų santykius. Į vaikų ir tėvų santykius kiekvienas autorius žvelgia skirtingai, iš savos pozicijos, akcentuoja vis kitus jos aspektus, problemas, savaip ją perteikia bei kuria vis kitokį, savitą įspūdį. Tėvų ir vaikų santykiai labiausiai atsispindėjo realizmo atstovų Šatrijos Raganos, Jono Biliūno bei Jurgio Savickio kūriniuose. Šie trys autoriai savo kūriniuose skirtingai nagrinėjo tėvų ir vaikų santykius, šeimos problemas, skirtingai atskleidė šios temos svarbą visuomenei. Taigi remdamasi šių autorių kūriniais išsiaiškinsiu, kaip ši tema atsispindėjo jų kūryboje.
Dėstymas.
1. Lietuvių literatūroje yra vaizduojami darnūs tėvų ir vaikų santykiai.
• Dukros ir motinos, ryšys nagrinėjamas XX amžiaus lietuvių rašytojos neoromantikės Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
a) Irusios ir Mamatės santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu.
b) Duktė neabejoja motinos požiūriu į žmonių tarpusavio santykius, tikėjimą, tautiškumą, gėrisi jos pasiaukojimu, nuoširdžiu požiūriu į kiekvieną žmogų, nepaisant jo luomo.
c) Motina jai pats artimiausias žmogus, kuriam ji gali atverti savo širdį bei išlieti jausmus.
2. Priešingai nei Šatrijos Ragana, Apie tėvų ir vaikų santykius rašo XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos rašytojas, publicistas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas Jonas Biliūnas.
• Jonas Biliūnas savo novelėje „Ubagas“ atskleidžia, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų yra sudėtingi, kai...

Visų amžių literatūroje viena dažniausių nagrinėjamų temų – vaikų ir tėvų santykiai. Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima. Šeima asocijuojasi su jaukumu, šiluma, pasitikėjimu. Šeima gali paskatinti naujai veiklai, suteikti palaikymą ir jėgų sunkiais gyvenimo etapais. Dažnai vaikai užauga veikiami tėvų meilės, kurioje patiria didžiausią švelnumą bei pasiaukojimą. Tačiau šeimos santykiai gali būti ir visiškai priešingi, o šeimos narių ištarti žodžiai arba padaryti blogi veiksmai skaudina labiausiai, kadangi tai yra svarbiausi ir didžiausią įtaką mums padarantys asmenys. Ekspresionistas Jurgis Savickis novelėje „Kova“ ir egzistencialistas Francas Kafka novelėje „Metamorfozė“ rašo apie sunkias šeimos santykių problemas ir nebijo kalbėti apie skaudžius jausmus, kuriuos mums savo elgesiu gali sukelti artimieji, priešingai nei lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“ rašo apie šiltus, poetizuojamus ir idealizuojamus santykius su šeimos nariais.
Apie šeimos narių atstūmimą, pamiršimą, susvetimėjimą ar net žiaurumą, kuris padaro didelę žalą asmens emocinei būklei, kalba vienas reikšmingiausių XX a. pirmosios pusės autorius Francas Kafka novelėje „Metamorfozė“. Pagrindinis kūrinio veikėjas Gregoras Zamza yra prekių firmos atstovas, jo tėvas yra bedarbis, sesuo Gretė dėl jauno amžiaus dirbti negali ,o motina serga astma, ir Gregoras turi išlaikyti visą šeimyną. Pagrindinis veikėjas nekenčia savo dabartinės aplinkos (tarnybos, pataikavimo viršininkams), kadangi jis ten jaučiasi svetimas, bet kartu yra nuo tos aplinkos priklausomas. Kasdienybė ir pareiga jam tapo įpročiu. Tačiau vieną žiemos rytą pabudęs iš neramaus miego, Gregoras Zamza pasijunta patapęs baisingu vabalu. Nuo šio virsmo ir iškyla kūrinio pavadinimas metamorfozė, reiškiantis virsmą, kurį patiria Gregoras, suvokęs savo skurdžią egzistenciją ir bejėgiškumą. Nuo pirmos akimirkos, kai tėvai pastebi tokį sūnaus pokytį, jų santykiai negrąžinamai pasikeičia. Tėvas ne tik ne vieną kartą sužeidžia Gregorą, bet ir visiškai atsisako matyti ar bent kaip nors bendrauti su sūnumi. Motina taip pat nebegali pažiūrėti į Gregorą neprarasdama sąmonės arba neapsiliedama ašaromis, nors ir bando palaikyti kažkokį kontaktą su...

Pirmiausia, lietuvių literatūra vaizduoja neatsakingus tėvus, laisvus nuo pareigų savo augantiems vaikams. Tai puikiai atskleidžiama XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių modernisto J.Savickio novelėje „Kova“. Sūnus kovoja už motiną, geresnį savo gyvenimą, svajoja apie normalią šeimą. Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tėvo veiklumas. Novelėje pasakojama apie skaudžią vaiko kasdienybę. Nors jis dar visai mažas, bet jau įžvelgia tėvo ydas: „Bet tėvas girtuoklis!“ Dar labiau sumenkinamas tėvas, kai jį pavadina ne šiaip girtuokliu, o paprasčiausiu girtuoklėliu. Jis silpnavalis, kuris negali net „bobos atsikratyti“. Priežastis įvardinama gana žiauriai ir tiesmukiškai: „Dėl to, kad durnas!“. Tačiau, jei duotų kas tėvui valią, jis būtų visai kitas žmogus, kuris mokėtų ir savo bobą suvaldyti, ir nebegerti. Vaikas visą tai supranta, bet vis tiek siekia, kovoja už savo įsitikinimus, vertybes. Tėvas yra ne tik girtuoklis, bet ir piktas, žiaurus žmogus, mat jis muša savo vaiką: „stukteldavo per neapsižiūrėjimą vaiką krūtinėn, tam net žvangtelėdavo.“. Tačiau berniukas dar mažas ir myli savo tėvus, todėl atleidžia skriaudą. Vaikas išmintingas ne pagal amžių. Jis suvokia tiesas, kurių jo tėvai nesupranta, mato, ne tik tėvo būdo ypatybes, bet ir mamos. Šeimos motina („mamanka“) mėgsta triukšmingas svetimų vyrų draugijas, jos vyras jaučiasi nelaimingas, todėl geria. Abu neatsakingi šeimos tėvai dažnai lankosi smuklėje. „Laisvė“ – pats užeigos pavadinimas skamba ironiškai, nes skaitytojui kelia įvairių minčių: brandžiam žmogui laisvė visada susijusi su atsakomybe, o šiuo atveju paleistuvė motina ir girtuoklis tėvas jaučiasi laisvi nuo pareigų savo augančiam sūnui. Sūnelis nekaltina savo gimdytojų, bet beviltiškai mėgina juos gelbėti iš instinktų valdžios. Nepavykus, susitaiko su esama padėtimi. Negana to, nepraranda vilties ir visada laukia tėvų sugrįžtant, nes darni šeima – vaiko svajonė (apie tai byloja ir paskutinė apsakymo scena – vaiko žvilgsnis, pakeltas į žvaigždes, užuomina į aukštesnių vertybių ilgesį). J. Savickio novelėje “ Kova” ekspresyvus vaizdas su teatro elementais rodo vaiko ateities perspektyvas – blogio...