Judita Vaičiūnaitė gimė (1937) Kaune, augo inteligentiškoje aplinkoje, tarp aukštų polėkių ir didelių kūrybinių užmojų žmonių. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, po studijų liko Vilniuje. J. Vaičiūnaitė – dviejų didžiųjų Lietuvos miestų (Kauno ir Vilniaus) kultūros ir architektūros išugdyta kūrėja, ypač išsiskirianti agrarinės kultūros paveiktoje lietuvių literatūroje.
Judita Vaičiūnaitė – miesto poetė. Pirmasis poetės eilėraščių rinkinys „Pavasario akvarelės“ pasirodė 1960 metais. XX a. antrosios pusės lietuvių literatūroje J. Vaičiūnaitė, kaip Sigitas Geda, Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, stengėsi iš esmės moderninti ir individualizuoti lyriką, išvaduoti ją iš pokarinio politizavimo gniaužtų, per simbolius, istorinius personažus, metaforas žadinti skaitytojų savimonę, tautinį sąmoningumą, pasipriešinimą dehumanizuotai sovietinei ideologijai. 8-ąjį deš. literatūra laisvinosi iš totalitarizmo gniaužtų dar labiau: gyvenimo patirtis, visuomeninė situacija, estetiniai idealai vertė jaunus poetus ieškoti savito santykio su tuometės lyrikos tradicijomis. Vaikystės kaimo prisiminimai, tėviškės, kaip vertybių centro, ilgesys, buvęs atramos tašku iš kaimo kilusių poetų kartai, – J. Vaičiūnaitė buvo išimtis, nes ji gimė mieste. Jos kūrybai daugiausia impulsų davė miesto kultūra, todėl ji dažnai apibūdinama kaipmiesto poetė. Pati poetė viename interviu sakė: „Turbūt iš tiesų mano poezija turėtų būti urbanistinė. Priežastis labai paprasta iš mamos pusės esu trečia karta nuo žagrės; kaimas mane baido, kaimiečių kultūra man svetima. Be to, juk aš nuo pat vaikystės esu tikra miestietė.“ Jos kūryboje ryški miesto erdvė, architektūra. Poetės lyrikoje fiksuojamas ją sudominęs koks nors patrauklus reljefas, architektūros detalė, išgirstas muzikos akordas, t. y. tai, kas aplinkui. Tačiau tai ypatingas stebėjimas – ji nematydavo, kas bjauru, nešvaru ar nemalonu, o tik tai, kas gražu, suteikia vilties, įkvepia kūrybai. J. Vaičiūnaitės miestas – darni meną ir kultūrą sauganti erdvė, miestas – natūrali ir jauki žmogaus aplinka, namai.
bažnyčios su Madona.
Vilnius – miestas, tarsi gimęs iš gamtos, iš ypatingos gamtinės aplinkos: upių santakos, kalvų, miškų, slėnių. Todėleilėraščiuose, gretindama miesto kultūrą ir gamtą, poetė nesiekia miesto parodyti kaip gamtos priešybės –...

Tai lietuvių kabos konspektas su praktinėmis užduotimis. Turinys: BALYS SRUOGA „Dievų miškas“ HENRIKAS RADAUSKAS. BIOGRAFIJA IR KŪRYBA Teksto suvokimo užduotys. LIETUVIŲ LITERATŪRA Antrojo pasaulinio karo metais VYTAUTAS MAČERNIS BEŽEMIAI Ištrauka iš konspekto: „Dievų miško“ pasirodymas Atsiminimų knyga „Dievų miškas“ buvo išspausdinta praėjus 10 metų po rašytojo mirties (1957). Ilgas knygos kelias iki skaitytojo rodo pokario laikų politinę bei kultūrinę padėtį. Sruogos kūrinys partijos funkcionieriams kėlė asociacijas su stalininiais Sibiro lageriais, apie kuriuos viešai prabilta tik XX a. pabaigoje. Tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria iš visos Sibiro tremtinių literatūros. Atsiribodamas nuo asmeninių išgyvenimų, Sruoga pagrindine koncentracijos stovyklos gyvenimo vaizdavimo priemone renkasi ironiją. „...Aš žvalus ir giliai ironiškas — ne žmonių, su kuriais žūstu, bet viso plačiojo pasaulio atžvilgiu“, — rašo jis laiške iš Štuthofo ir vėliau grįžęs namo šį ironijos žvilgsnį suteikia memuarinės knygos pasakotojui. Memuarai, dokumentika „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis). Pasakotojas. Ironiškas pasakojimas „Dievų miške“ pasakojama apie lietuvių inteligentus, kurie pateko į fašistinę koncentracijos stovyklą — mirties lagerį, apibūdinama jos tvarka, prižiūrėtojai esesininkai bei jų pakalikai, kalbama apie kalinius, jų santykius. Aprašoma koncentracijos stovyklos buitis: darbai, bausmės, mityba, apranga. Fragmentišką knygos pasakojimą jungia bendra erdvė (Dievų miškų vadinama vietovė Lenkijoje, kur buvo įkurtas lageris), laikas (nuo 1943 iki 1945 m.) ir pasakotojas — visų įvykių liudininkas.

Jurgis Savickis – daugiabriaunė asmenybė: Maskvoje ir Krokuvoje studijavo dailę, buvo Nepriklausomos Lietuvos diplomatinis atstovas Skandinavijos šalyse, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje, visapusiškai išsilavinęs, mokėjo daug kalbų, buvo kosmopolitiškos prigimties. Be to, didžiąją gyvenimo dalį praleido ne Lietuvoje, todėl gimtinę matė iš Europos žmogaus perspektyvos.
J. Savickis – modernistas, vienas lietuvių prozos atnaujintojų. Daugiausia kūrė apsakymus (rinkiniai „Šventadienio sonetai“, „Ties aukštu sostu“, „Raudoni batukai“), kuriuose netradiciškai atskleidžiama pasakojimo sandara, individo būties samprata bei stilius. Novelės dažnai nedidelės apimties, primena teatro dekoracijas, tarp kurių veikia teatro kaukes dėvintys personažai. Veikėjams būdinga kaukes, kai niekas nemato, nusimesti ir parodyti savo tikrąją prigimtį.Pasakotojas, pristatantis siužetą, yra taip arti veikėjo, kad kartais neaišku, kas kalba – personažas ar pasakotojas.Autorius nevertina įvykių – interpretuoti leidžia pačiam skaitytojui, nors tekstai dažnai daugiaprasmiai. Negana to, skaitytojas neretai apsigauna, nes įprasti siužetai „apverčiami“: pavyzdžiui, iš apsakymo „Ad astra“ tikimasi dvasingumo, nes pavadinimas yra lotyniško posakio „Per kančias į žvaigždes“ nuotrupa, tačiau kūrinyje pasakojama ironijos nuspalvinta šuns paskandinimo istorija. Neįprastai, moderniai pažiūrima į įvairias temas: nuvainikuojamas kaimas kaip lietuvių dorybių puoselėtojas (įprastas požiūris tradicinėje literatūroje), į žmogaus prigimtį žvelgiama ironiškai ir pan.
Negatyvi individo prigimtis, vaizduojama įvairiuose J. Savickio apsakymuose. Kaip J. Savickio kūryboje pasireiškia demoniška žmogaus prigimtis? Apsakyme „Vagis“ – tai pasiturinčio, visų kaime gerbiamo ūkininko žiaurumas jau sumuštam, surištam, todėl negalinčiam pasipriešinti arkliavagiui. Tačiau ūkininkas atsiskleidžia tik tada, kai niekas iš aplinkinių nemato (iš kur jis gali žinoti, kad jo žiaurumą stebi mažas sūnelis). Apsakyme „Ad astra“ apnuoginamas dar vieno veikėjo, turtingo ūkininko Dalbos, žiaurumas, atvirai neišsiveržę priekaištai kaimynams. Dalba įsiutęs, kad per jo žemę vaikšto kaimynai, apsitverti negali, nes žemės labai daug, todėl be tvarkos išmindyti, išvaikščioti takeliai siutina valãkų savininką. Privengdamas kaimynų, nenorėdamas su jais pyktis, Dalba išlieja susitvenkusį pyktį kitaip – paskandina savo seną šunį. Apsakyme „Jono Graužos...

(žmogaus, jo proto ir galimybių išaukštinimas), mokslo svarba, gręžiamasi į Antiką. Svarbi gimtoji kalba, tėvynės įvaizdžio aukštinimas.
Jonas Radvanas – kūriniuose atsispindi LDK politinės tautos ideologijos, kūrinį parašė siekdamas pristatyti Lietuvą Europai ir išaukštinti valdovą Vytautą.
„Radviliada“ – pirmasis herojinis epas, kuriame panegiriškai įamžinta LDK istorija, Radvila Rudasis ir Vytautas. Kūrinyje akcentuojama didinga Lietuvos gamta, jos turtingumas, teritorijos platumas, kovotojų pasiryžimas ir sektinas autoritetas.
Radvila Rudasis – griežtas, narsus, teisingas, pasiaukojantis dėl tėvynės, garbingas.
Vytautas – didingas, drąsus, įkvepiantis.
Temos – Livonijos karas, valdovo kovos, karių ruošimas, bendravimas su žmonėmis, Lietuvos grožis, valdovo gyvenimo istorija.
Problema – kodėl valstybei reikia gero valdovo?
Pagrindinė mintis – stiprus valdovas gali sukurti stiprią valstybę, ją apginti ir pristatyti pasauliui.
Martynas Mažvydas – ML (Mažosios Lietuvos) rašytojas iš DL (Didžiosios Lietuvos), pasitraukęs į Prūsiją dėl religinio persekiojimo, protestantas, besimokydamas Karaliaučiaus universitete, išleidęs pirmąją lietuvišką knygą.
„Katekizmas“ (1547m.) – pirmoji lietuviškai išleista knyga, kurioje sudėti pirmieji: abėcėlė, elementorius, giesmynas, lietuviškas eilėraštis. Iš visos knygos svarbiausias lietuviškas eilėraštis-prakalba „Broliai, seserys...“, kuriame įvardytos priežastys, kodėl reikia mokytis skaityti gimtąja kalba, atsisakyti pagoniško tikėjimo ir priimti naują. Šiame eilėraštyje akrostichu įamžinta rašytojo autorystė. Svarbu tai, kad visa knygelė pradedama dedikacija LDK – tuo parodoma, kad Mažvydas lieka ištikimas savo Tėvynei – Didžiajai Lietuvai.
Knygelė – kalbama jos vardu, aiškinamos priežastys, susijusios su Renesanso idėjomis: svarbu mokėti skaityti gimtąja kalba, siekti mokslo, tėvai turi mokyti savo vaikus.
Temos – mokslo svarba, tikėjimas, gimtosios kalbos puoselėjimas, vaikų ugdymas.
Problemos – kodėl svarbu kalbėti gimtąja kalba? Kodėl svarbu siekti mokslo?
Pagrindinė mintis – mokslas padeda pažinti pasaulį. Gimtoji kalba padeda išlaikyti tautą.
Mikalojus Daukša – LDK visuomenės veikėjas, išsilavinęs bajoras, kalbėjęs gimtąja kalba. Į lietuvių kalbą išvertė pirmąsias knygas LDK – „Katekizmas“ (1595m.), „Postilė“ (1599m.).
„Postilė“ – „Prakalba į malonųjį skaitytoją“. Iš „Postilės“ svarbiausia „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, kurioje lenkiškai kreipiamasi į kunigus ir bajorus, raginama kalbėti gimtąja kalba. Prakalboje skelbiamos Renesanso idėjos, kad tautai būdinga...

b) psichomotoriniai: dėmesys, kritinis mąstymas, raiškus skaitymas, lavinti vaizduotę, Formuoti taisyklingo sėdėjimo įgūdžius, įgalinti mokinio sklandžią kalbą, skatinti taisyklingai naudoti linksnių galūnes, taisyklingo ir gražaus rašymo įgūdžiai.
c) emociniai: pagarbą vieni kitiems, savęs teisingą vertinimą(džiaugsmas gerai atlikus darbus), pagyrimai.
Pamokos tipas: mišrus.
Literatūra: Marcelionienė E., Plentaitė V., 3 kl. Mokytojo knyga. Kaunas, 2007.
Marcelionienė E., Plentaitė V., Šaltinis. Vadovėlis 3 klasei, II dalis. Kaunas, 2004.
Marcelionienė E., Plentaitė V., 3 kl. pratybų sąsiuvinis II dalis. Kaunas, 2004.
Apklausa: žodžiu ir raštu
Metodai: kalba, mąstymas, skaitymas, vaizduotė. Vaikai skaitys, analizuos, išsakys savo nuomonę, dėlios taisyklingas galūnes.
Pamokos situacija
Žodiniai: raiškus skaitymas, apklausa, pokalbis, aptarimas.
Praktiniai: Sudaryti taisyklingas galūnes parinktiems žodžiams, atlikti pratybas.
Vaizdiniai: Kortelės su linksniais ir jų galūnėmis, lentelė su žodžių galūnėmis, kurias vaikai naudos užduočiai atlikti. Plakatas su žodžiais ir uždengtomis galūnėmis.
Pamokos eiga
1. Mokinių nuteikimas. 3 min.
2. Kalbinis ugdymas. . 13 min.
3. Teksto skaitymas ir analizė 15 min
4. Pedagoginė pertraukėlė 2 min.
5.Žinių įtvirtinimas 5 min.
6. Namų darbų skyrimas. 2 min.
7. Apibendrinamoji dalis. 5 min.
PAMOKOS EIGA
Pamokos
dalys
Mokytojo
veikla
Mokinių
veikla
Pastabos
1. Mokinių nuteikimas (3min.)
2. Žinių įtvirtinimas
(5 min)
4. Klabinis ugdymas (13min)
3. Teksto skaitymas ir analizė
(15 min)
4. Pedagoginė pertraukėlė(2 min.)
5. Žinių įtvirtinimas (5 min.)
6. Namų darbų skyrimas (2 min)
7.Apibendrinamoji dalis (5 min.)
-Labas rytas mokiniai.
-Šiandien turėsime labai įdomią lietuvių kalbos pamoką.
Ant lentos užrašytą žodžio šaknį – gam-, tačiau su uždengta jo galūne. Pabandykite atspėti koke galūnė galėtų būti.
Matote kiek įvairių galūnių galime parinkti taigi mūsų šiandienos tema yra ŽODŽIO GALŪNĖ.
Ar žinote, kad neturėdami žodžiam, reikiamų galūnių mūsų kalba taptų neįdomi ir negalėtume tinkamai pasakyti ko norime. Todėl reikia labai gerai žinoti kada ir kokią galūnę pavartoti.
Dabar aš jums išdalinsiu lapus ten užrašykite bet kokį sakinį ir iš keturių žodžių, tačiau pasirinktiems žodžiams galūnės nerašykite.
Lapus atiduokite man.
Mokysimės kokios gali būti galūnės. Atsiverskite vadovėlio 40 puslapį.
Taigi jau žinote, kad galūnė mums reikalinga taisyklingai kalbai.
Galūnė yra žodžio gale, bet neužtenka žinoti kur ji rašoma, reikia dar...

lietuvių rašytojų: poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas. Nors ir yra geriau žinomas kaip lyrikas, žymiausias jo kūrinys „Altorių šešėly“ – psichologinis intelektualinis romanas apie dvylipumą, vidines iliuzijas.
Vincas Mykolaitis-Putinas bene pačia svarbiausia ypatybe laikė – filosofinę pasaulėjautą. Autorius be galo mėgo pažinti ir aiškintis amžinąsias gyvenimo tiesas, bandė suprasti ir žmogaus vietą pasaulyje, jo egzistencinį pradą. Vincui Mykolaičiui-Putinui žmogaus būtis – paslaptis. Labai svarbų vaidmenį atlieka žmogaus dvasios kelionė, idealų ilgesys, noras įsitraukti į begalybės kupiną visatą. Vincas Mykolaitis-Putinas labai aiškiai ir subtiliai parodė tragišką pasaulėjautos jausmą: individas pasmerktas gyventi nežinioje, kurioje nerandama vietos. Individas rašytojo kūriniuose nuolatos veržiasi į laisvę, jo siela kilniai kyla į dangiškąjį pasaulį, kuris žavi savo paslaptingu ir neperprantamu grožiu. Vertybe laikoma ir prigimtis. Vinco Mykolaičio-Putino herojus – visa savo esybe įsiliejantis į pasaulį ir tautos istoriją, žmogus. Žmogaus tiklas yra subrandinti savo sielą ir patirti nepakartojamą savosios būties, egztencijos jausmą. Rašytojo kūryboje apstu dvasinių išgyvenimų scenų, kuriomis siekta atrasti savąjį gyvenimo tikslą.
Sprendžiamos dvi temos: pašaukimo konfliktas ir tapimas asmenybe.
Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra vaizduojamas kaip intelektuali asmenybė, nes tai yra savianalizės romanas.
Stojimo motyvai: tėvų noras, jo paties patirtis, norėjo tarnauti Lietuvai.
Labai ryškūs moterų paveikslai ir meilės samprata.
3. Citatos
„Jeigu nori būti rašytojas — pažink ir studijuok gyvenimą. Jokios knygos ir jokie pasakojimai neatstos realybės.“
“Viskas baigta. Ir gerai, kad baigta. Prieš kiekvieną svarbų pasiryžimą kiekvienas žmogus ilgai svyruoja ir abejoja. Bet pakanka vieną kartą pasiryžti — ir štai viskas aišku ir ramu.”
“Meilė niekada nebūna beprasmiška.”
“Tie pirmiausia ir nueina blogais keliais, kurie nusivilia savo viltimis ir darbu.”
“...>niekas ne pranašas savo tėvynėje,viskas ateina tada, kai nebėr nei sveikatos, nei ūpo!“
4. Pastraipa „Talentingo žmogaus likimas literatūroje“
Talentingo žmogaus likimą vaizduoja Jurgis Kunčinas romane „Tūla“. Jurgis Kunčinas - poetas, eseistas, vertėjas, vienas ryškiausių atkurtos Lietuvos nepriklausomybės prozininkų, pirmasis tapęs vakarietiško tipo rašytoju profesionalu....

Pažintiniai – supažindinti mokinius su mažąją ir didžiąją M rašytine ir spausdintine raide, mokyti taisyklingai ir pilnai atsakinėti į klausimus, supažindinti su galimais rašymo būdais .
Psichomotoriniai – mokyti vaikus taisyklingai tarti garsą M, suvokti garso vietą žodyje, lavinti mokinių atmintį, kalbą, pastabumą.
Sensoriniai – skatinti vaikų norą rasti M raidę žodyje, ją atpažinti, skatinti norą taisyklingai kalbėti, ugdyti drausmę, draugiškumą.
TIPAS: mišrus.
METODAI: pokalbis, aiškinimas, demonstravimas – stebėjimas, pasakojimas, skaitymas, savarankiškas mokinių darbas.
PRIEMONĖS : 1klasės vadovėlis „Šaltinėlis“ 42psl. Pratybų sąsiuvinis 1kl., pasaka „Išpildyta piemenėlio svajonė“, kortelės su M rašytine ir spausdintine raide, kortelės su žodžiais lentoje, papildomos užduotis rankai lavinti.
Pamokos dalys
Mokytojos veikla
Mokinių veikla
Pastabos
I. Įvadinė dalis. Nuteikimas.
Kartojimas
Temos ir tikslų skelbimas
II. Pagrindinė pamokos dalis.
Supažindinimas su raide. Jos aptarimas
Raidės piešimas ore
Raidės piešimas ant suolų
Raidės M atpažinimo pratybos tekste
Darbas su vadovėliais
Pedagoginę pertraukėlė
Užduotis.
Darbas su pratybų sąsiuviniu.
Papildoma užduotis
III. Baigiamoji dalis.
Apibendrinimas.
Atsisveikinimas
Labas rytas mieli mokiniai. Aš esu Laura ir šiandien būsiu jūsų Lietuvių kalbos mokytoja.
Ar visi esate linksmi, darbingi ir pasiruošę šiandienos pamokai?
Visi sėdėkite tiesiai ir klausykite. Aš Jums paseksiu pasaką.
Ar patiko pasaka?
O apie ką ji buvo?
Taip, tai buvo pasaka apie piemenėlį.
O kas yra tas piemenėlis?
Piemenėlis - tai yra vaikas, kuris gano įvairius gyvulius. Labai seniai vaikai maždaug jūsų amžiaus eidavo tarnauti ponams ir jiems ganydavo gyvulius. Už tai jie gaudavo pinigėlių.
Na tai kaip vadinasi mažas vaikas, kuris ganydavo gyvulius? (lentoje pakabinu atsakymą)
Kokius gyvulius piemenėliai dažniausiai ganydavo, tie gyvuliai turi ragus?
Kaip karves sako?
Koks mažas draugas padėdavo piemenėliams ganyti gyvulius?Jis turi kailiuką.
Kaip jis sako?
Su kuo dažnai pykstasi šunelis, kada jis vagia pienuką?
Kaip katinas sako?
Šaunuoliai, labai gerai atsakinėjote į klausimus.
Dabar jums išdalinsiu lapus su atsakymais, kuriuos jūs sakėte. Lentoje matote daug žodžių ir labai daug raidžių. Tai dabar jums reikės pabraukti žodyje tas raides, kurias jūs jau pažįstate ir pabrauktą raidę reikęs ištarti.
Pakviečiu po vieną vaiką, kad pabrauktų raudona spalva išmoktas raides. O kiti išdalintuose lapuose braukia kartu.
Kiek...

Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu
Degtuką įžiebsiu,
Kad pirštai sušiltų.
Dabar aš jau būsiu. Dabar aš jau būsiu,
Ir niekad liepsneles mažos neužpusiu,
Kurią dovanojai.
Praeiviai paslaugūs
Man šypso.
Ir aš gyvenu kaip nedaug kas..
Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
Iš sapno - kaip žėrinčio sniego,
Tavęs nebėra jau.
O aš pamažu
Tau amžina savo ugnelę nešu.
- Vaikai, aš jums perskaičiau Violetos Palčinskaitės eilėraštį.Ar esate girdėję apie šią rašytoją?
- Taip, esame.
• O gal esate skaitę jos kūrinių, ir prisimenate kokius?
- Skaitėme knygelę „Aš vejuos vasarą“
• Šioje knygelėje yra pjesių rinkinys.
• Taip.
• Šaunuoliai, kad skaitote šios nuostabios rašytojos kūrinius
Pokalbis
Skaitau
Pokalbis
II. Pagrindinė dalis.
Teksto skaitymas
Teksto analizė prasminiu būdu.
Prisimename, kur ir kada vartojame šauktuką.
Giminiškų žodžių kartojimas.
A. Pamokos temos ir tikslų skelbimas.
• Šiandien vaikai susipažinsime su Violetos Palčinskaitės kūryba. Skaitysime eilėraštį „Stiklių gatvė“ ,kurį sukūrė V. Palčinskaitė. Įtvirtinsime giminiškų žodžių vartojimą ir rašymą . Prisiminsime, kur ir kada, vartojamas šauktukas.
• B. Naujos medžiagos nagrinėjimas.
• Vaikai, ant lentos matote pakabintą Violetos Palčinskaitės portretą.
• Violeta Palčinskaitė, poetė, dramaturgė. Gimė 1943m lapkričio 20d. Kaune. 1960 – 1964 studijavo Vilniaus universitete, istorijos – filosofijos fakultete. Pirmąjį eilėraščių rinkinį „Žemė kėlė žolę“ išleido būdama 17 metų. Didžiąją savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi mažajam skaitytojui bei žiūrovui. Prie lentos yra keletą V. Palčinskaitės knygeliu.Ši knygelių parodėlė skirta jums , kad susipažintumėte su jos kūryba. Ši poetė yra sukūrusi daug gražių eilėraščių, iš kurių mes šiandien vieną skaitysime ir aptarsime.
• Atsiverskite vadovėlio36-37 puslapi. Skaitysime Violetos Palčinskaitės eilėrašti „Stiklių gatvė“ .Vaikai, nepamirškite, kad eilėraštis skaitomas garsiai ir su intonacija.
• Atidžiai klausykite.
• (skaitau eilėrašti)
• Pagalvokite, kas vidurnaktį pabunda?
• Stikliai.
• Kas ant svarstyklių sukas?
• Sviedinukas.
• Kas išeina prie vartų?
• Išeina stiklinė mergytė.
• Kas plaukia fontane?
• Fontane plaukia stiklo žuvytė.
• Apie ką vaikai šis eilėraštis?
• Apie gatvę kurioje naktį pabunda visi stikliniai daiktai.
•...

a) pažinimo: išsiaiškinti kodėl ir kaip išplečiamas sakinys, mokytis išplėsti sakinį.
b) lavinamieji: dėmesys, raiškus skaitymas, mąstymas, lavinti jausti sakinio ribas, kad jis nebūtų per ilgas, tačiau gražus, lavinti vaizduotę.
c) auklėjamieji: formuoti taisyklingą laikyseną, pagarbą, kritinį mąstymą, užuojautą.
Priemonės: vadovėlis, pratybos, paveiksliukas pagal kurį kuriamos užduotys, plakatas.
Apklausa: žodžiu ir raštu
Metodai: kalba, mąstymas, skaitymas, vaizduotė. Vaikai skaitys, analizuos, išsakys savo nuomonę, įsivaizduos.
Pamokos situacija
Žodiniai: raiškus skaitymas, apklausa, pokalbis, aptarimas.
Praktiniai: Sudaryti sakinius, juos pratęsti, atlikti pratybas.
Vaizdiniai: plakatas, schemos nagrinėjimas, paveikslas.
Pamokos eiga
1. Mokinių nuteikimas 5 min.
2. Kalbinis ugdymas 15 min.
4.Teksto skaitymas ir analizė 15 min.
5. Žinių įtvirtinimas . 5min.
6. Apibendrinamoji dalis 2 min.
PAMOKOS EIGA
Pamokos
dalys
Mokytojo
veikla
Mokinių
veikla
Pastabos
Mokinių nuteikimas
Kalbinis ugdymas
Teksto skaitymas ir analizė
Žinių įtvirtinimas
Apibendrinamoji dalis
Mokytoja pasisveikina su mokiniais. Išdalina popieriukus. Ir iškart parodo paveiksliuką visai klasei ir duoda užduotį parašyti vieną sakinį į tuos popieriukus. Sakinį reikės paskaitys pamokos gale.
Kai užrašomi sakiniai, mokytoja atidengia plakatą su pamokos tema. Perskaito pavadinimą ir paklausia mokinių ar reikia išplėsti sakinį ir kam to reikia.
Mokytoja kalba apie išplėstą sakinį. Aiškina mokiniams kuo jie gali jį išplėsti ir kam ištikrūjų to reikia. Pateikia klausimus kurių pagalba mokiniai gali vaizdžiai išplėsti sakinį. Pvz.: Kas? Koks? Kokia? Ką veikia? Kur? Kada? Kaip? Ką?...
Po klausimų aptarimo, mokytoja pradeda nagrinėti knygoje pateiktus pavyzdžius. Pirmiausia
Išnagrinėjamas Rasos raštelyje užrašytą sakinį: „Aš išėjau“. Klausiama mokinių iš ko sudarytas šis sakinys.
Po to klausiama kodėl mergaitė išplėtė sakinį.
Kai raštelis išnagrinėtas mokytoja pasako mokiniams, kad perskaitytų sekantį pavyzdį: „obuolys nukrito“. Perskaitę šį pavyzdį mokiniai mato schemą su klausimais, po kurios yra išplėstas sakinys apie obuolį.
Mokytoja pasako, kad kiekvienam klausimui iš tos schemos : Kaip? Kada? Kur? Koks? Surastu po žodį iš išplėsto sakinio.
Kai užduotį mokiniai atliko mokytoja pasiteirauja kokią mokiniai išvadą galėtų padaryti apie išplėstus sakinius.
Mokytoja pasako atsiversti pratybų sąsiuvinius 36psl. Ir tyliai perskaityti pirmąją užduotį, perskaičius ją prisiminti kas yra veikėjai į kokį jie klausimą atsako, taip pat jų veikla į kokį klausimą atsako.
Perskaičius...

apimties, primena teatro dekoracijas, tarp kurių veikia teatro kaukes dėvintys
personažai. Veikėjams būdinga kaukes, kai niekas nemato, nusimesti ir parodyti savo tikrąją
prigimtį. Pasakotojas, pristatantis siužetą, yra taip arti veikėjo, kad kartais neaišku, kas kalba –
personažas ar pasakotojas. Autorius nevertina įvykių – interpretuoti leidžia pačiam skaitytojui,
nors tekstai dažnai daugiaprasmiai. Negana to, skaitytojas neretai apsigauna, nes įprasti siužetai
„apverčiami“: pavyzdžiui, iš apsakymo „Ad astra“ tikimasi dvasingumo, nes pavadinimas yra
lotyniško posakio „Per kančias į žvaigždes“ nuotrupa, tačiau kūrinyje pasakojama ironijos
nuspalvinta šuns paskandinimo istorija. Neįprastai, moderniai pažiūrima į įvairias
temas: nuvainikuojamas kaimas kaip lietuvių dorybių puoselėtojas (įprastas požiūris tradicinėje
literatūroje), į žmogaus prigimtį žvelgiama ironiškai ir pan.
Negatyvi individo prigimtis, vaizduojama įvairiuose J. Savickio apsakymuose. Kaip J. Savickio
kūryboje pasireiškia demoniška žmogaus prigimtis? Apsakyme „Vagis“ – tai pasiturinčio, visų
kaime gerbiamo ūkininko žiaurumas jau sumuštam, surištam, todėl negalinčiam pasipriešinti
arkliavagiui. Tačiau ūkininkas atsiskleidžia tik tada, kai niekas iš aplinkinių nemato (iš kur jis gali
žinoti, kad jo žiaurumą stebi mažas sūnelis). Apsakyme „Ad astra“ apnuoginamas dar vieno
veikėjo, turtingo ūkininko Dalbos, žiaurumas, atvirai neišsiveržę priekaištai kaimynams. Dalba
įsiutęs, kad per jo žemę vaikšto kaimynai, apsitverti negali, nes žemės labai daug, todėl be tvarkos
išmindyti, išvaikščioti takeliai siutina valãkų savininką. Privengdamas kaimynų, nenorėdamas su
jais pyktis, Dalba išlieja susitvenkusį pyktį kitaip – paskandina savo seną šunį. Apsakyme „Jono
Graužos nuotykiai“ pagrindinis veikėjas, Vakaruose dirbantis inžinierius, iš pirmo žvilgsnio
išsilavinęs, plačių pažiūrų, draugiškas, išprusęs, užsienyje dirbantis, Kaune šeimą turintis lietuvis.
Tačiau iš susitikimo su ponia Račiene paaiškėja, kad Grauža – lovelasas, linksmybes pamėgęs,
bijantis kam nors įsipareigoti paviršutiniškas žmogelis, o rūpinimasis patrauklia išvaizda, lanksčiu
kūnu reikalingi tik tam, kad pritrauktų vis naujas aukas – naivias, patiklias moteris.
Apsakyme „Kova“ negatyvi prigimtis atsiskleidžia kaip vergavimas savo instinktams: šeimos
motina („mamanka“) mėgsta triukšmingas svetimų vyrų draugijas, jos vyras jaučiasi nelaimingas,
todėl geria. Abu neatsakingi šeimos tėvai dažnai lankosi smuklėje „Laisvė“ – pats užeigos
pavadinimas skamba ironiškai, nes skaitytojui kelia įvairių minčių: brandžiam žmogui laisvė
visada susijusi su atsakomybe, o šiuo atveju...