Juo domisi visi – nuo mažo iki didelio. Tradicijos bei krepšininkų pergalės tarptautinėje arenoje skatina tobulinti šį žaidimą, visokeriopai jį plėtoti, siekti naujų pergalių. Šis žaidimas įdomus, judrus, žaibiškai besikeičiančių situacijų žaidimas, todėl neatsitiktinai jaunimas veržiasi į krepšinio aikšteles. Vaikai pirmuosius krepšinio žingsnius žengia pradinėje mokykloje. Iš čia gabiausieji patenka į sporto mokyklas, kur tobulina krepšinio techniką, taktiką ir fizinius gebėjimus (S. Stonkus, V. Kuklys, 2001).
Sėkmingą žaidimą krepšinyje įtakoja daug veiksnių, kurie buvo ugdomi, lavinami treniruočių metu. Svarbus yra tiek sportininkų fizinis, psichologinis, techninis, taktinis, teorinis pasiruošimas, tiek ir žaidėjų žaidybinės veiklos rodiklių fiksavimas bei jų analizė. Tikslinga ir savalaikė šių rodiklių analizė treniruočių ir varžybų metu leistų krepšininkam siekti didesnių tiek asmeninių, tiek ir komandinių rezultatų (R.Kurtinaitis, S. Stonkus, 1999).
Tobulas judesių įvaldymas, atsižvelgiant į bendruosius anatomijos, fiziologijos, biomechanikos dėsnius ir reikalavimus siekiant aukštų rezultatų, vadinasi technika, kuo aukštesnis žaidėjo technikos lygis, tuo mažiau klaidų. Ir nors kiekvienas pripažįsta technikos reikšmę, bet kaip ne keista, tik nedaugelis komandų skiria žaidimo technikai treniruotėse tiek dėmesio, kiek reikėtų, pastebi A. Paulauskas (1986).
Kaip, kodėl ir kada naudoti vieną ar kitą technikos elementą – šie klausimai krepšinyje turi pačią esmingiausią reikšmę, vystant krepšininkų įgūdžius ir pasitikėjimą.
Krepšininkų (-ių) ir komandų rengimo sėkmė labai priklauso nuo pamokoms, treniruotėms, žaidėjų saviruošai parenkamų pratimų, jų tikslingo naudojimo. Kuo daugiau ir įvairesnių pratimų mokės mokytojas, treneris, patys krepšininkai, kuo tikslingiau juos parinks ir naudos, tuo efektyviau bus rengiami sportininkai. Krepšininkų ir komandų sportiniam rengimui skiriami bendrojo lavinimo, specialieji techninio – taktinio rengimo darbingumo atstatymo, laikysenos koregavimo pratimai (S. Stonkus, 1984).
Kursinio darbo tikslas: atskleisti krepšininkų pradinio techninio rengimo metodikos pagrindus.
Kursinio darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti krepšinio charakteristiką
2. Išsiaiškinti kokie technikos veiksmai ir elementai naudojami krepšinyje.
3. Atskleisti krepšininkų pradinio rengimo pagrindus.
Tyrimo metodas: literatūros šaltinių analizė.
1. KREPŠINIO CHARAKTERISTIKA
1.1. Krepšinio samprata
Krepšinis yra sudėtinga, dinamiška organiškai susijusių, vienas kitą sąlygojančių...

Šitame darbe, .ppt formatu, trumpai pristatoma Lietuvos krepšinio istorija.

Darbas fiziniam aktyvumui, aprasoma kaip taisyklingai, po kiek kartu reikia atlikti pratimus, eiles tvarka

Pamokos planas, kūno kultūra.

Krepšinis, sportinis žaidimas – kamuoloi mėtymas rankomis į krepšį. Žaidžia dvi komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Žaidžiama 2 kėliniai po 20min.gryno laiko stačiakampėje 26X14m.dydžio aikštėje (dabar žaidžiama 4 kėliniai po 10min.gryno laiko). Didžiausi turnyrai rengiami salėse, kurių aukštis bent 7m. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtintos lentos, o ant jų – krepšiai (metaliniai žiedai su ištemptais tinkleliais be dugno). Kamuolys pripučiamas; jo apskritimo ilgis 75 – 78cm, masė 600 – 650g. Kamuolys varomas, atmušant jį į grindis, arba perduodamas kitam savo komandos žaidėjui. Teisėjauja 2 teisėjai (dabar 3). Už žaidimo metu įmestą į krepšį kamuolį komandai užskaitomi 2 arba 3 taškai, už baudos įmetimą (bauda skiriama, varžovui prasižengus) – 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų. Jeigu, pasibaigus rungtynių laikui, komandos turi po lygiai taškų, žaidžiama papildomai po 5min, kol viena komanda laimės. Krepšinio taisykles 1891m. sukūrė Dž. Neismitas (JAV): 1904m. Sent Lujyje surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras. 1906m. įvyko krepšinio rungtynės Peterburge (pirmosios Rusijoje). 1932m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Federation Internationale de Basketball Amateur, FIBA). TSRS krepšinio federacija į ją įstojo 1946m. 1936m. vyrų krepšinis (moterų – 1976m.) įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Nuo 1935m. kas 2 metai rengiami Europos, nuo 1950m. (vyrų) ir nuo 1953m. (moterų) kas 4 metai – pasulio čempionatai, kasmet – Europos čempionų taurės, taurių laimėtojų taurės turnyrai. Pasaulio krepšinio čempionai buvo Argentinos (1950), JAV (1954), Brazilijos (1959, 1963), TSRS (1967, 1974) Jugoslavijos (1970) krepšininkai, JAV (1953, 1957) ir TSRS (1959, 1964, 1967, 1971, 1975) krepšininkės. Olimpinių žiadynių čempionai buvo JAV (1963-1968; 8 kartus), TSRS (1972; 4 kartus jie laimėjo sidabro medalius) krepšininkai ir TSRS (1976) krepšininkės; pastarosios 10 kartų tapo Europos čempionėmis. Geriausieji 6-8 dešimtmečio taryb. krepšininkai: L.Aleksejeva, S.Belovas, O.Korkija, M. Paulauskas, S.Smildzina, G.Volnovas, N.Zacharova; užsienio – V.Čemberlenas, B.Kousis, B.Raselas (JAV), K.Čosičius, I.Danėjus, R.Koračas...

,,Neprognozuosiu, tik išreikšiu savo norą – įvykdyti mums iškeltus uždavinius : blogiausiu atveju – šešta, geriausiu – prizinė vieta“ . Toks noras ir tikslas buvo išsakytas Lietuvos rinktinės trenerio Antano Sireikos savo komandai 2005 m. Europos vyru krepšinio pirmenybėse.
Žvelgiant į pirmenybes joms pasibaigus, projekto medžiagoje buvo analizuotos visos Lietuvos rinktinės varžybos Serbijoje ir Juodkalnijoje. Bandyta ieškoti pergalių ir pralaimėjimų priežasčių, apibendrinti pirmenybių įvykiai. Surinkta ir medžiaga apie šį čempionatą leidžia daryti svarbias išvadas apie Lietuvos rinktinės pasirodimą.
Pradžioje pateikiama medžiaga apie krepšininkų pasiruošimą čempionatui. Staigi žaidėjų kaita ir traumos netikėtai keitė trenerių taktiką bei strategiją. Rementis daugumos krepšinio specelistų komentarais, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė be ryškiausių savo žvaigždžių tykėjo trenerio sugebėjimu kūribingai išsisukti iš susiklosčiusios padeties.
Analizuojant Lietuvos krepšininkų pergales, norėta pabrėžti visos rinktinės vieningumą, karingumą, atsakomybę. Treneriai, bei visi krepšinio specialistai negailėjo, pagyros žodžių krepšininkams ir optimistiškai žvelgė į tolimesnes čempionato kovas.
Pralaimėjimas ketvirtfinalyje buvo lemiamas Lietuvos rinktinės krepšininkams. Jie neteko teisės tęsti kovų dėl aukso medalių. Tačiau svarbiausia uždavinį jie įvykdė, iškovojo bilietą į pasaukio čempionatą Jeponijoje nugalėję rusus. Po rungtynių Antanas Sireika pasakė : ,, Mačas su rusais man įsiminė labiausiai iš visų čempionato dvikovų. Jaučiu vidinį pasitenkinimą, nes šiose rungtynėse treneriai priimė gerus sprendimus”.
Nagrinėjant visas rungtynes projektiniame darbe, daug vietos skirta trenerių pasisakymams, komentarams. Iš jų matyti komandos klaidos, kartu ir pergalių priežastys.
LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuva - krepšinio šalis. Todėl kiekvienas krepšinio čempionatas sulaukia didžiulio dėmesio iš sirgalių, spaudos, televizijos, krepšinio žinovų ir specialistų.
Rašant šį projektinį darbą, daugiausia remtasi einamosios to laikotarpio spaudos leidinių straipsniais ir komentarais. Sporto žurnaluose savo mintis išsakė buvę rinktinės treneriai ir žaidėjai, sporto ekspertai, komentatoriai.
Prieš prasidedant čempionatui, straipsniuose dažnai pasireikšdavo pesimistinių nuotaikų, specialistai labai atsargiai vertino Lietuvos rinktinės galimybes šiame turnyre.
Tačiau Lietuvos rinktinės su smarkiai pasikeitusia komanda įvykdė keletą uždavinių - iškovojo kelialapį į kitų metų pasaulio čempionatą Japonijoje,be geriausios komandos sudėties įveikė tituluotus varžovus.
,,Prieš pirmenybes...

Pratarmė: Pasirinkau temą „Lietuvos krepšinio istorija“ norėdama papasakoti ir daugiau sužinoti apie Lietuvos krepšinio raidą nuo 1920m. iki 2004m.
Įžanga.
Kai 1891m. Džeimsas Neismitas, Springfildo dėstytojas, sukūrė pirmąsias krepšinio taisykles, jis te norėjo sugalvoti savo studentams kažkokį užsiėmimą žiemos metu, kai blogos sąlygos neleisdavo sportuoti lauke. Kanadietis gydytojas nesvajojo, kad jo išrastas krepšinis, 20-ąjame amžiuje peržengs visų valstybių sienas ir iškils kaip vienas populiariausių žaidimų visame pasaulyje. O nedidelės, prie Baltijos jūros įsikūrusios Lietuvos gyventojams, jis taps visus suvienijančia aistra, nacionaliniu pasididžiavimu, o kartais netgi visos tautos rezistencija ir atkirčiu agresoriams.
Du Europos čempionų titulai prieš antrąjį pasaulinį karą padėjo neseniai atkurtos Lietuvos valstybės piliečiams pasijusti visateisiais Europos nariais.
Okupacijos metais Kauno „Žalgirio“ pergalės prieš Maskvos CSKA, buvo visos Lietuvos pergalės prieš Sovietinį komunizmo režimą .
Kai 1992 m. Barselonos olimpiadoje ant garbės pakylos užlipo trispalve nešina Lietuvos rinktinė visiems krepšininkams ir jų tėvynainiams tai reiškė daug daugiau nei bronzos medalius. Tai reiškė , kad Lietuvos nepalaužė 50 okupacijos metu ir šios Baltų valstybės gyventojai sugrįžo į civilizuotą pasaulį išdidžiai pakeltomis galvomis.
Lietuvos krepšinio pradžia (1920-1922)
Oficialiu Lietuvos krepšinio gimtadieniu yra laikoma 1922-uju Balandžio 23-ioji. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp miesto rinktinės ir Lietuvos fizinio
lavinimo sąjungos komandos, kuri laimėjo dvikovą 8:6.
Tačiau krepšinio užuomazgos Lietuvoje atsirado gerokai anksčiau, pirmosios šiuo žaidimu susidomėjo moterys, pradėjusios mėtyti į krepšį 1919 m. Nieko keista, nes ir pasaulio moterų krepšinio pradininkė Senda Berenson Abot gimė Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Sulaukusi septynerių ji su savo tėvais išvyko į JAV kur susipažino su krepšinio išradėju- Džeimsu Neismitu. Kiek pakeitusi žaidimo taisykles 1893 m. Kovo 22-ąją Masačiusečo valstijoje S.Berenson surengė pirmąsias moterų krepšinio rungtynes. Lietuvoje vyrai iš pradžių atsargiai žiūrėjo į krepšinį, vadindami jį „bobų zaboba“.
Į priekį krepšinį gerokai pastūmėjo Steponas Dariu- legendinis Lietuvos lakūnas. Stepono Dariaus dėka buvo išteistos lietuviškos krepšinio taisyklės ir šiuo žaidimu pradėjo domėtis vis daugiau lietuvių.
Nors Lietuvoje ir Latvijoje...

Krepšinis – pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse. Tai komandinė sporto šaka, kurią žaidžia dvylika komandos žaidėjų, o jiems vadovauja treneriai. Kiekvienoje krepšinio komandoje svarbi dalis skiriama ir fanams – aistruoliams. Jie - tarsi komandos ramstis, o kartais ir tikslus kritikas.
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti jau nuo 1921 m., todėl krepšinio tradicijos seniai paplitusios. Mūsų šalyje krepšinis vadinamas „antrąja religija“, o visa Lietuva – „Krepšinio šalimi“. Taip yra ne veltui: Lietuvoje krepšiniu domisi, ar jį supranta, kas penktas pilietis (Krepsinis.net duomenimis), krepšinio aistruoliu save vadina kas 9, o savo malonumui krepšinį žaidžia net 100 000 lietuvių. Krepšinio fanai pasiskirstę labai nevienodai: maždaug 85% sirgalių domisi vyrų krepšiniu, 10% - moterų, 5% - vaikų. Tai yra dėl labai paprastos priežasties: didžiausias pergales svarbiausiuose turnyruose yra pasiekę būtent vyrai - krepšininkai. Nejaugi aistruolių skaičius yra proporcingas laimėtoms rungtynėms ar iškovotiems titulams? Lietuvoje taip yra... Žmonės, save vadinantys fanais, domisi krepšiniu tik įvairių lygų finalinių rungtynių, pasaulio, Europos čempionatų, olimpiadų metu. Bet ar tai yra tikrasis krepšinio fanas?..
Pratęsdama VIASAT idėją, pati atlikau apklausą tema „Kas yra tikrasis krepšinio fanas?“, kurioje dalyvavo apie 150 įvairaus amžiaus žmonių. Apklausą vykdžiau daugiausia internetiniu būdu – klausimų anketą įdėdama internetinėse svetainėse, pvz.: Anketą sudarė 12 paprastų klausimų, iš kurių atsakymų galima buvo be problemų paaiškinti temoje iškeltą klausimą.
Suvedus apklausos rezultatus, išryškėja tai, kad Lietuvos krepšinio aistruoliai nėra tokie „atsidavę“ krepšiniui, kaip kad atrodė iki šiol. Panašu, kad krepšinis tampa tik ilgalaike tradicija, kurios prasmę ne visi, ją tęsiantys, supranta. Šiuo metu yra manoma, kad užtenka pasižiūrėti keletą krepšinio rungtynių, žinoti kelių garsiausių krepšininkų vardus ir pavardes, įsigyti brangios atributikos, ir tu jau esi krepšinio fanas. Tačiau tikrasis „atsidavimas“ krepšiniui yra visai kas kita. Lietuvos, o kartu ir krepšinio negarsina tokie sirgaliai, kurie 2007 03 05...

• Vieno žaidėjo pelnyti 100 taškų per varžybas
• Apklausa
• Turnyrinė lentelė
• Rezultatyviausiųjų lentelė
• Išvada
• Padėka
Krepšinio istorija
• Šis žaidimas išrastas1891 m. Gruodžio menesį.
• Išradėjas – James Naismith.
• Vieta – Springfield(JAV)
• Grįžti į turinį
Lietuvos krepšinio lyga
• Įkurta – 1992 m.
• Įkūrėjas – Š.Marčiulionis
• Praėjusių metų čempionas – Vilniaus “Lietuvos rytas”
• Dalyvių skaičius – 10 komandų
• LKL
• Grįžti į turinį
Eurolyga
• Įkūrėjas – FIBA
• Praėjusio sezono laureatas – Atėnų “Panathinaikos” (Graikija)
• Dalyvių skaičius – 24
• Lietuvą atstovauja – Kauno “Žalgiris”
• Euro
• Grįžti į turinį
NBA
• NBA – Stipriausia pasaulio krepšinio lyga.
• Praėjusio sezono nugalėtojas – LA “Lakers”
• Žaidžiantys lietuviai – Ž.Ilgauskas ir A.Sabonis
• NBA
• Grįžti į turinį
Gatvės krepšinis
• Ši Žaidimo rušis labai populiari JAV.Didžiausia korporacija, užsiimanti
• tuo yra AND1. Ji rengia turnyrus, gamina suvenyrus, sportinę aprangą ir t.t.
• Grįžti į turinį
Michael Jordan
• Gimė – 1963 02 17
• Ūgis – 198 cm
• Krepšinio ekspertų lai-
• komas geriausiu pa-saulio krepšininku per visą žaidimo istoriją.
• Asmeninis rezultatyvymo rekordas per vienerias rungtynes – 69 taškai.
• Statula M.Jordanui Čikagoje
• Grįžti į turinį
Wilt Chamberlain
• Gimė –1936 08 21
• Mirė – 1999 10 12
• Ūgis – 217 cm
• Vienas iš geriausių visų laikų pasaulio krepši-ninkų, jam priklauso 56 rekordai, o tarp jų ir 100 taškų per vienerias rungtynes.
• Grįžti į turinį
Arvydas Sabonis
• Gimė – 1964 12 19
• Ūgis – 221 cm
• Geriausias visų laikų Lietuvos žaidėjas, la-bai tituluotas krepši-ninkas, išbandęs savo jėgas visose pajėgiau-
• siose pasaulio lygose
• Grįžti į turinį
100 taškų per rungtynes...
• Kėli niai
• Metė žaidimo metu
• Įmetė
• Tikslumas
• %
• Pelnė
• taškų
• Matė baudų
• Įmetė
• Tikslumas
• %
•
• Pelnė taškų
• Iš viso pelnė...

Lietuvoje krepšinis yra žinomas labai nuo seno, todėl labai daug kas laukia kiekvienų rungtynių, nors kartais ten žaidžia ir ne Lietuvos komandos. Krepšinis labiausiai žaidžiamas ir mėgstamas Kaune. Iš ten yra gimę nemažai garsių žaidėjų. Dabar ir apžvelgsiu garsiausius Lietuvos krepšininkus. Krepšininkai bus minimi nuo 1977 m. iki 2000 m. ( čia jų karjeros metai).
Raimundas Čivilis gimė 1959 m. balandžio 24 d. Panevėžyje. 1983 m. baige Lietuvos Kūno kultūros institutą. Krepšinį pradėjo žaisti būdamas 13 metų, pirmasis treneris - panevėžietis Eugenijus Urbonas. Kauno “Žalgiriui” atstovavo nuo 1977 m. iki 1988 m., buvo SSRS sudėtyje, 1980 m. sužaidė ketverias rungtynes, tačiau tik tarpusavyje, oficialiose nedalyvavo. Kai 1979 m. “Žalgirio” treneriu tapo Vladas Garastas, jis nedvejodamas patikėjo R.Čiviliui vietą starto penkete, nors šiam buvo vos dvidešimt. Aikštelėje trūko aukštaūgių, tad panevėžietis dažnai stodavo prie vidurio puolėjo pareigų. Raimundas pateisino pasitikėjimą . Jis sparčiai tobulėjo. Atsiradus A.Saboniui, Čivilio žaidimas pagyvėjo ir jau aikštelėje buvo du aukštaūgiai. Taigi Čivilis dažnai žaisdavo antruoju centru. Raimundas pasižymėjo savitu metimu, kaip pastebėjo trenerio asistentu buvęs ilgametis žalgirietis Henrikas Giedraitis, tokio metimo iš kampo neturėjo joks kitas komandos žaidėjas. “Tais laikais R. Čivilis buvo nemaža figūra krepšinyje. Beje, daugelis Panevėžio krepšinio mokyklą baigusiu žaidėju pasižymėjo taiklia ranka : Jonas Kazlauskas, Vytoldas Masalskis, Raimundas Sargūnas ir dar daug kitų krepšininkų” - atkreipė dėmesį H. Giedraitis.
Vienas pagrindinių devintojo dešimtmečio snaiperių Rimelskis parengė naujovę ir maskviečiai dviese ėmė dengti A. Sabonį, o šis savo nenuspėjamais perdavimais pradėjo maitinti Čivilį, kuris per pirmą kelini įmetė 20 tašku. Antroje pusėje maskviečiai iškart pakeitė taktiką ir jiems nebuvo jokio noro eksperimentuoti. Tas aukštaūgių duetas ir stipri antroji linija sudarė visos komandos branduolį. Raimundas mėgdavo paniurnėti, pabambėti, liguistai reaguodavo į kritiką, subartas ar supeiktas visuomet atsikirsdavo, supykęs visiškai nuleisdavo rankas. Iš to galima spręsti, kad buvo tikras tauras. ( Jo zodiako ženklas buvo “tauras”). Skųsdavosi...