Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors bylą liečiančias aplinkybes.
Liudytojo apklausą atlieka prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Įstatymų nustatytais atvejais apklausą atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Nukentėjusysis yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas. Įtariamasis turi teisę duoti parodymus, priešingai nuo liudytojo, kuris turi pareigą. Tai esminis skirtumas.
Kadangi nukentėjusysis yra apklausiamas kaip liudytojas, šiame darbe plačiau apžvelgsiu liudytojo apklausą.
Liudytojo procesinės padėties pagrindą sudaro bendra teisinė pareiga – duoti teisingus parodymus apie visas jam žinomas bylos aplinkybes. Tuo tarpu procesinės teisės, kurias turi liudytojas, skirtos ne jo asmeninio intereso gynimui, kurio jis, kaip taisyklė, ir neturi, bet sėkmingam jo bendros procesinės pareigos realizavimui ir galimai liudytojo, kaip asmenybės, garbės ir orumo apsaugai. Remiantis tuo uždaviniu, kuris ir sąlygoja liudytojo dalyvavimą baudžiamajame procese, reikia laikyti, kad asmuo atsiduria procesinėje liudytojo padėtyje nuo jo oficialaus šaukimo duoti liudytojo parodymus momento. Nuo šio momento toks asmuo įeina į procesinius santykius su valstybiniais organais vadovaujančiais baudžiamajam procesui, ir įgyja liudytojo teises ir pareigas.
Procesinė liudytojo padėtis visapusiškai atsiskleidžia analizuojant jo procesines pareigas ir procesines teises.
Pagal BPK 80 str. 1 d. liudytojas turi tokias pareigas:
1) kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo šaukimu;
2) privalo duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas;
Svarbiausia ir pagrindinė liudytojo pareiga – duoti teisingus parodymus dėl jam žinomų bylos aplinkybių. Kad liudytojas galėtų vykdyti šią pareigą, jis turi būti nustatyta tvarka pašauktas duoti parodymų atitinkamam organui.
Liudytojo šaukimo tvarka numatyta BPK 175 str. T.y., liudytojas šaukiamas šaukimu, kuris pasirašytinai įteikiamas liudytojui, o jam laikinai nesant – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių liudytojo šeimos narių, buto eksploatavimo organizacijai, jo darbovietės administracijai ar vietos savivaldybės valdymo organui. Liudytojas taip pat gali būti šaukiamas paskambinus telefonu. Tuo...

Įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – BPK), žymiai pasikeitė nusikalstamų veiklų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarka. Taip pat pasikeitė prokuroro vaidmuo, uždaviniai bei funkcijų turinys baudžiamajame procese ir ikiteisminiame tyrime, kaip baudžiamojo proceso stadijoje. Prokuroras tapo pagrindine ikiteisminio tyrimo figūra ir atsakingu už ikiteisminį tyrimą subjektu, jis tapo įstatymų taikymo praktikos formavimo subjektu. Dėl šių pasikeitimų kilo daug praktinių problemų. Prokuroro vaidmuo ikiteisminiame tyrime, taip pat prokuroro funkcijos organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, o kartu ir su šia funkcija susijusių proceso elementų nagrinėjimas yra neginčijamai aktualūs.
Mano darbo tikslas buvo – kompleksiškai išnagrinėti ir ištirti ikiteisminio tyrimo planavimo ir organizavimo procesus, jų svarbą ir juos atliekančių subjektų vaidmenį bei vietą ikiteisminiame tyrime apskritai, jų tarpusavio procesinius santykius, išanalizuoti pagrindus, priemones bei sąlygas ikiteisminio tyrimo planavimo ir organizavimo sėkmei užtikrinti, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso ir kriminalistikos mokslo aspektus.
Efektyvų organizavimą ikiteisminiam tyrimui sąlygoja pakankamai aiški teisinė reglamentacija, organizavimo, vadovavimo ir kontroliavimo funkcijų suderinimas, subjektų, atliekančių tyrimą kompetencija, ikiteisminio tyrimo planavimas ir kiti veiksniai. Akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumui bei jo tikslų įgyvendinimui neigiamą įtaką daro augantis nusikalstamumo lygis, didėjantis pareigūnų darbo krūvis bei menkas darbo techninis ir finansinis aprūpinimas.
Procesiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra pavaldus prokurorui, todėl besąlygiškai privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nesutikdamas su prokuroro nurodymais, remdamasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų bei prokurorų tarnybinį statusą reglamentuojančiais aktais, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovą ar aukštesnį prokurorą. Tačiau toks problemos sprendimo kelias nėra pats geriausias.
Pagal Konstitucijos 118 str. ir BPK 164 str. prokurorui priskirtos ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam funkcijos. Jis negali apsiriboti tik teisiniais kontrolės klausimais, svarbus ir gebėjimas efektyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Todėl yra būtina sureguliuoti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bendradarbiavimo bei galimų konfliktų sprendimo būdus, bendrais Generalinio prokuroro ir ikiteisminio tyrimo institucijų vadovų įsakymais ar kitokio pobūdžio...

Ikiteisminio tyrimo baigimas – tai baudžiamojo proceso teisės institutas, reglamentuojantis teisinius santykius, susiklostančius vienu ar kitu pagrindu baigiant atlikti pirminę proceso stadiją – ikiteisminį tyrimą.
b) surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir šis asmuo dėl padarytos veikos yra perduotinas į teismą (pastaba: baigiant ikiteisminį tyrimą sudaromos prielaidos pereiti į kitą proceso stadiją / tęsti procesą toliau).
b) baigiant ikiteisminį tyrimą sudaromos prielaidos pereiti į kitą proceso stadiją / tęsti procesą toliau.
Išvada: ikiteisminis tyrimo baigimas/pabaigimas ne visuomet tolygus baudžiamojo proceso pabaigai. Priešingai – ikiteisminio tyrimo pabaiga kartais liudija kitos proceso stadijos pradžią, pvz.:
....atlikus ikiteisminį tyrimą prokuroras įsitikina, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius tam tikrą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju prokuroras surašo baigiamąjį stadijos dokumentą – Kaltinamąjį aktą ir visą bylą perduoda nagrinėti į teismą.
• Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos
Ikiteisminio tyrimo baigimo, kaip instituto, požymiai:
1) ikiteisminio tyrimo baigimo pagrindus, procedūras ir pasekmes reglamentuoja teisės normų, įtvirtintų savarankiškuose Kodekso skyriuose, grupė, pvz.:
a) BPK XV skyrius „Ikiteisminio tyrimo nutraukimas“;
b) BPK XVI skyrius „Ikiteisminio tyrimo pabaiga kaltinamojo akto surašymu“;
c) BPK XXXI skyrius „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“;
d) BPK XXIX skyrius „Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas“.
2) ikiteisminio tyrimo pabaiga – tai ikiteisminio tyrimo stadijos vienas iš sudėtinių elementų – etapų;
3) ikiteisminis tyrimas pabaigiamas priimant ir surašant galutinį pirmosios (kartais ir paskutinės) proceso stadijos procesinį dokumentą (sprendimą), pvz., Kaltinamąjį aktą, nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kt.;
• Ikiteisminio tyrimo baigimo samprata ir formos
4) ikiteisminis tyrimas, kaip taisyklė, baigiamas prokuroro sprendimu, kurį, tik įstatyme numatytais atvejais, turi patvirtinti Ikiteisminio tyrimo teisėjas, pvz.:
....nutraukiant ikiteisminį tyrimą šalims, t. y. nukentėjusiajam ir įtariamajam, susitaikius, prokuroras surašo nutarimą, kurį turi patvirtinti Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Priešingu atveju toks prokuroro nutarimas nesukels jokių teisinių padarinių.
5) paprastai ikiteisminio tyrimo pabaiga suteikia pagreitį kitai, po to sekančiai proceso stadijai – dažniausiai – teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Tačiau, įstatymas numato atvejus, kuomet tyrimo pabaigimas lemia...

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva 9
5.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos vieta 10
5.2 Atskirieji pavedimai 11
5.3 Ikiteisminio tyrimo terminai 11
5.4 Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas 12
5.5 Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis 13
6. Subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą 14
6.1 Ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas 14
6.2 Ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą 15
6.3 Ikiteisminio tyrimo pareigūnų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą 18
7. Ikiteisminio tyrimo subjektų tyrimo veiksmai jų sąvoka ir sistema 19
8. Apklausa 21
9. Objektų tyrimas ir apžiūra 25
10. Ekspertizės skyrimas 26
11. Ikiteisminio tyrimo užbaigimas 26
11.1 Ikiteisminio tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto surašymu 26
12. Kaltinamojo akto perdavimas teismui 27
13. Išvados 29
Įvadas
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo subjektas. Jis privalo reaguoti į kiekvieną nusikalstamą veiką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį atlikti vadovaudamasis prokuroro nurodymais. Platesnė ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka yra pateikta BPK 18 straipsnyje , kuriame nurodyta, kad “ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo , kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus:siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes”. Iš šios sąvokos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti tik ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, o tik toks asmuo , kuriam šios įstaigos ar jos padalinio vadovas yra pavedęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai baudžiamajame procese vykdo ikiteisminio tyrimo funkciją . Jie privalo panaudoti visas įstatyme numatytas priemones , kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatytas ją padaręs asmuo.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas yra pateiktas BPK 165 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis yra:
1. Policija,
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba,
3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4. Karo policija,
5. Valstybės saugumo departamentas,
6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba,
7. Muitinės departamentas,
8. Priešgaisrinės...

Ikiteisminis tyrimas – proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminis tyrimas yra pirmoji baudžiamojo proceso stadija, ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškia ir baudžiamojo proceso pradėjimą. Tai yra procesinė veikla, vykdoma iki bylos perdavimo teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą, gali vykdyti teisingumą tik tuomet, kai iki teismo proceso yra atliktas ikiteisminio tyrimo metu tam tikras parengiamasis darbas. Turi būti aišku, koks asmuo yra kaltinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kuo kaltinimas yra grindžiamas.
Ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 164 str. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. LR Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas – naujas savarankiškas ikiteisminio tyrimo subjektas. Lietuvos baudžiamojo proceso teisės istorijoje ikiteisminio tyrimo teisėjas – iki tol nebuvusi procesinė figūra. Pagal anksčiau galiojusį kodeksą teisminės valdžios įsikišimas parengtinio tyrimo stadijoje atliekant proceso veiksmus buvo labai epizodinis, jis atsirado tik paskutiniais senojo baudžiamojo proceso kodekso galiojimo metais. Naujajame baudžiamojo proceso kodekse (BPK) teisminei valdžiai ikiteisminio tyrimo metu suteikiama žymiai daugiau įgaliojimų. Teisminės valdžios kompetencija ikiteisminio tyrimo metu pasireiškia per ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problema nagrinėjama pakopomis, nuosekliai apibūdinant ikiteisminio tyrimo teisėjo sąvoką, analizuojant šios procesinės figūros atsiradimo raidą Lietuvos Respublikos BPK. Šiame darbe atkreipsiu dėmesį į išsamią ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų analizę, akcentuojant jo kompetencijai priklausančius atliekamų proceso veiksmų terminus. Galiausiai apibendrinsiu visumą ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų procesinių veiksmų, terminų, jų atsiradimo ištakas, pabandysiu išvesti atitinkamas ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių įgaliojimų savarankiškumo problemas.
Lietuvos Respublikos BPK 19 straipsnis ikiteisminio tyrimo teisėją apibūdina kaip apylinkės teismo teisėją, apylinkės teismo pirmininko paskirtą atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių pareigų įvedimas yra viena iš...

Baudžiamieji kodeksai priimti gana seniai, tačiau baudžiamoji teisė jose yra reformuojama.
Sulaikymas Švedijoje – tai asmens atvesdinimas į policiją apklausai ir kitokioms veikos padarymo aplinkybėms išsiaiškinti. Sulaikyti asmenį gali bet koks pilietis, juo labiau policijos pareigūnas. Sulaikymas apklausai negali tęstis ilgiau nei 24 valandas. Po to asmuo turi būti arba paleistas, arba areštuotas. Areštas Švedijoje – sulaikius asmenį, po apklausos, jeigu yra pagrindas, jis gali būti areštuotas. Pagrindas yra tai, kad yra nustatyti nusikaltimo požymiai, taip pat yra įtarimo, kad jis gali pabėgti, tšsti nusikalstamą veiklą ar paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Areštui sankciją duoda kaltintojas. Asmuo turi būti areštuojamas pateisinamam laikotarpiui, kol gaunama teisėjo sankcija kardomajam kalinimui. Arešto terminas nenustatomas, bet jis negali tęstis ilgiau nei 4 paras. Po to teismas turi nuspręsti, ar iki teismė paskirti kardomąjį kalinimą. Kardomojo kalinimo terminai nenustatomi iki tada, kol baigsis tyrimas, o tyrimas turi baigtis kuo greičiau. Teismas nustato pradinį tyrimo laiką. Po to tą sankciją pratęsia 2 savaitėm, po to dar dviem savaitėm ir t.t.
2. Privataus kaltinimo.
Iki 1990 m. beveik visos baudžiamosios bylos buvo viešo kaltinimo. Dabartiniu metu daug dėmesio skiriama tikslingumo principui, t.y. kai pats kaltintojas gali nutraukti bylą net ir nesant jai jokios procesinės kliūties, kada tyrimą byloje tęsti netikslinga dėl nedidelio nusikaltimo sunkumo ir per didelio tyrimo sudėtingumo. Jis leidžia pareigynus atsilaisvinti nuo smulkių veikų tyrimo ir daugiau dėmesio skirti didelėm, sudėtingom bylom. (teisėtumo principas).
Švedijoje mažareikšmiškumo, dėl to, kad neverta tęsti kaltinimo. Be to dabartiniu metu plečiamas nusikaltimų sąrašas, dėl kurių bylos keliamos tik pagal nukentėjusiosjo skundą.
Daug dėmesio skiriama kaltininko ir nukentėjusiojo sutaikinimui. Šio instituto tikslas – surasti būdą, kaip sureguliuoti konfliktą paprasčiau, už teismo sienų. Pirmoji sutaikinimo koncepcija pradėta buvo 1983 m. ir labai išplito. Švedijoje net yra specialūs pareigūnai – taikintijai. Tai savanoriai asmenys, kurie tam specialiai ruošiami. Pradėti...

tų atlikti ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus), statusą, taip pat nurodyti pa­grindinius jų sąveikos aspektus.
BPK 164 straipsnis nurodo, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuro­ras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą arba jo dalį. BPK numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisė­jas.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka apibrėžiama BPK 18 straipsnyje: tai iki­teisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos arba jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veika padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.
Išskirtume du svarbiausius pateikto apibrėžimo aspektus. Pirma, ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti laikomas tik asmuo, dirbantis vienoje iš ikiteisminio ty­rimo įstaigų, išvardytų BPK 165 straipsnyje. Minėto straipsnio struktūra leidžia manyti, jog pagrindine ikiteisminio tyrimo įstaiga laikytina policija. Ji turi teisę at­likti ikiteisminį tyrimą dėl bet kokių nusikalstamų veikų, net ir dėl tų, kurias galėtų tirti kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos [3].
1) „Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK 291 ir 292 straips­
niuose nustatytas nusikalstamas veikas;
2) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba - rekomenduojama pa­vesti tirti BK 225-229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, kai šiose veikose yra korupcinių požymių, ir kitas korupcines nusikalstamas veikas;
3) Karo policija - rekomenduojama pavesti tirti BK 316-329 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas;
4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas - rekomenduo­jama pavesti tirti BK 114-128 straipsniuose nustatytas nusikalstamas vei­kas;
5) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK 213-224 straips­niuose nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, su­sijusias su finansų sistema;
6) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos -rekomenduojama pavesti tirti BK 199 ir 200 straipsniuose nustatytas nusi­kalstamas veikas;
7) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Res­publikos vidaus reikalų ministerijos - rekomenduojama pavesti tirti BK
187, 188, 271, 274 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, jei nai­kinama ar niokojama gaisru"...

Apklausa yra proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Apklausos atliekamos tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teismo proceso metu.
2) įtariamojo apklausa.
2) ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama apklausa.
2) nepilnamečių apklausa.
Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių apklausos skirstomos į:
1) vieno asmens apklausas,
2) akistatas (nors akistata BPK reglamentuotas, kaip atskiras tyrimo veiksmas, tačiau ji laikoma apklausos rūšimi), kurios metu apklausiami du asmenys.
Šaukimas j apklausą (BPK 182 str.)
Įtariamasis, liudytojas ar nukentėjusysis, kurį norima apklausti, šaukiamas į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teisėją. Šaukimas (iškvietimas) į apklausą galimas:
1) šaukimu,
2) telefonu ar kitais būdais.
Jei šaukimu iškviečiamas asmuo nesant svarbių priežasčių neatvyksta į apklausą, jam gali būti paskirta bauda, taip pat gali būti nuspręsta tokį asmenį į apklausą atvesdinti. Jei į apklausą neatvyksta telefonu, per pasiuntinį, elektroniniu paštu ar kitais būdais šauktas asmuo, nei bauda už neatvykimą, nei atvesdinimas negali būti taikomi.
Apklausiamo asmens parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu.
Prieš apklausą nustatoma atvykusio asmens tapatybė, išsiaiškinami reikiami anketiniai duomenys bei santykiai su įtariamuoju, išaiškinamos BPK 81 straipsnyje numatytos teisės, BPK 83 straipsnyje numatytos pareigos ir BK 235 straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, apie tai pažymint apklausos protokole bei duodant liudytojui ar nukentėjusiajam pasirašyti. Naudodamasis BPK 81 straipsnio 4 punkte numatyta teise liudytojas gali pats surašyti parodymus. Liudytojui baigus pasakojimą jam užduodami klausimai. Klausimus užduoda apklausą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Nepriklausomai nuo to, kas užduoda klausimus, draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus. Atsakymai į klausimus taip pat užrašomi pirmuoju asmeniu. Užrašyti liudytojui užduotus klausimus neprivaloma — ar tai yra reikalinga, sprendžia apklausą atliekantis pareigūnas. Apklaustajam duodama susipažinti su apklausos protokolu ir pareikšti dėl jo pastabas. Susipažinęs su protokolu apklaustasis turi pasirašyti. Jei BPK numatytais atvejais apklausoje dalyvauja kiti proceso dalyviai, jiems taip pat protokolas pateikiamas susipažinimui.
Nesant galimybės asmens apklausti tiesiogiai (pvz. apklausiamasis yra užsienyje), jis gali būti apklausiamas nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones. Tokiai apklausai...

Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau — BPK) [2], palyginti su senuoju procesiniu Įstatymu, iš esmes skirtingai reglamentuoja by­los ikiteisminio tyrimo stadiją. Mūsų pranešimo tikslas - atskleisti subjektų, įgaliotų atlikti ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus), statusą, taip pat nurodyti pa­grindinius jų sąveikos aspektus.
BPK 164 straipsnis nurodo, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuro­ras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą arba jo dalį. BPK numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisė­jas.
Pirma, globalinis organizuotų nusikalstamų struktūrų bei ryšių paplitimas ir jų reiškimosi formų bei metodų tobulėjimas - nuo primityvių kriminalinio pobūdžio grupuočių iki transnacionalinių nusi­kalstamų ar net mafijinių susivienijimu nelegaliai ekonominei veiklai plėtoti ir ją įtakoti, neretai panaudojant naujausius mokslo ir technikos pasiekimus.
Antra, organizuoto nusikalstamumo grėsmė visuomenės eko­nominiam bei socialiniam saugumui. nusikalstamumas skiriasi nuo tradicinio (kriminalinio) arba „neorganizuoto" nusikalsta­mumo ne vien formaliais teisiniais požymiais, rodančiais kvalifikuotą, organizuotą nusikalstamą bendrininkavimą. Kriminologiniu požiūriu, tai kokybiškai naujo lygio socialinis fenomenas, kurio pagrindinės ištakos - šešėlinė (nelegali) ekonominė veikla arba verslas, darantis esminę žalą valstybei ir visuomenei. Būtent su šia veikla (verslu) nusikalstamumas ir susijęs priežastiniais, funkciniais, koreliaciniais ir kitais ryšiais. Teisiniu, organizaciniu bei technologiniu požiūriais minėtos šešėlinės veiklos formos gali būti įvairios, pvz., mokesčių vengimas ar apgaulingas apskaitos tvarkymas, kai tai organizuotai daro verslo bendrovės, įmonės ar kitos legalios institucijos, arba prekyba narko­tikais, prostitucijos verslo organizavimas, kai tai daro įvairios įstaigos, prisidengusios legalia veikla.
Darbo tikslas- ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos sfera ir teisinis reglamentavimas.
Darbo objektas- ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos sfera.
3. pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos sfera samprata.
4. išanalizuoti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos probleminius aspektus.
Darbo metodai – teisės aktų ir teorinės literatūros analizė.
1.Ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo įstaigos
Ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka apibrėžiama BPK 18 straipsnyje: tai iki­teisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos arba jos padalinio vadovo pavedimu atlieka...

3 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 181 str. (turto prievartavimas) numatytos nusikalstamos veikos. Tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjusysis H.M., atlikti kiti proceso veiksmai bei piliečiui A.V. pareikštas įtarimas. Po savaitės į ikiteisminio tyrimo pareigūną kreipėsi įtariamasis A.V., kuris įrašė pokalbį su nukentėjusiuoju i diktofono juostelę (nukentėjusiojo žodžiai juostelėje prieštarauja ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotiems parodymams) ir prašė įrašą pridėti prie bylos, kaip daiktinį įrodymą.
Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika aptarkite įrodymų sampratą bei klasifikaciją baudžiamajame procese. Paaiškinkite įrodymams keliamų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų turinį. Argumentuotai įvertinkite ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus.
1) Duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais.
2) Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingai išspręsti bylą, t.y. turi atitikti įrodymų liečiamumo (sąsajumo) savybę.
T.y. duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo savybę.
Įrodymai gali būti klasifikuojami įvairiais pagrindais:
I. Pagal informacijos teikimo būdą:
◦ Asmeniniai įrodymai – informacija išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu arba raštu. Tai gali būti: asmenų parodymai, žymimi jų apklausos protokoluose; proceso veiksmų protokolai; specialisto išvada ir ekspertizės aktas; pažymos, pareiškimai laiškai ir pan.
◦ Daiktai – perduoda informaciją išlikusią materialiuose objektuose.
II. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis
• Tiesioginiai – kuriuo tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė.
• Netiesioginius – įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, po to ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis.
III. Pagal informacijos šaltinio pirmumą
• pirminiai – duomenys gauti iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens taip pat tiesioginis įvykio atspindys materialiuose objektuose.
• Išvestiniai - gauti iš kito šaltinio (girdėta iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai)
IV. Pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija
• Kaltinantys - nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvimą, žalingus padarinius, kaltinamojo kaltumą, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes...