Išplėstinė darbo paieška

Puslapis 1 - 9, iš 82 darbų
Škėma - Balta Drobulė
Škėma - Balta Drobulė
9.4   (3 atsiliepimai)
Škėma - Balta Drobulė

Antanas Škėma - "Baltoji Drobulė", 13-tos dalies analizė ir interpretacija

Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas
Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas
10   (1 atsiliepimai)
Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas

Laikas ir erdvė 8
Pasakotojas. Pasakojimo būdas 9
Romano simboliai 10
Garšvos charakteristika 10
Liftininkas 10
Poetas. 12
Nevykęs šios žemės gyventojas (kalinys keltuve). 14
Įsimylėjęs. 15
Skeveldrų dėliotojas 17
Egzistencializmo žmogus 18
Apibendrinimas 19
Antanas Škėma - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozinin­kų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūties, žmogaus vidinio suskili­mo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą - suaižytą, daugiasluoksnę, ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Biografija. Kūryba. Asmenybė
Škėma, panašiai kaip ir Radauskas, yra jau miesto kultūros žmogus. Gimė Lodzė­je (Lenkijoje), ankstyvąją vaikystę pralei­do Lenkijoje, vėliau Rusijoje ir Ukrainoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžusi į Lietu­vą šeima kurį laiką gyveno Radviliškyje, paskui persikraustė į Kauną. Būsimasis rašytojas studijavo mediciną ir teisę Vy­tauto Didžiojo universitete, lankė dramos teatro studiją, 1936 m. tapo Kauno, paskui Vilniaus dramos teatrų aktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais parašė pirmą pjesę „Julijana" (1943), kuri buvo pastatyta Vil­niaus dramos teatre, tačiau priartėjus frontui premjera neįvyko. Pa­sitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus, vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse, dalyvavo kultūrininkų sambūriuose. Išleido novelių ir apysakų rinkinius „Nuodėguliai ir kibirkštys" (1947), „Šventoji Inga" (1952), „Čelesta" (1960), romaną „Balta drobulė" (1958), dramas „Pabudimas" (1956), „Žvakidė" (1957). 1961 m. žuvo autokatastrofoje Čikagoje, grįždamas iš Santaros-Šviesos sambūrio suvažiavimo, kuriame vaidino savo paties režisuotoje Kosto Ost­rausko pjesėje. Po mirties draugų išleistuose Škėmos „Raštuose", be minėtų kūrinių, dar išspausdinta pluoštas anksčiau neskelbtų dramų, apysaka „Izaokas", novelių, literatūros kritikos.
Asmenybė. Škėmos charakteris buvo sunkus. Maištingas būdas ir nepriklausoma laikysena išryškėjo dar mokantis Kauno „Aušros" gimnazijoje, kai būsimam rašytojui teko gal pirmą kartą nukentėti dėl savarankiškos nuomonės. Literatūros mokytojas paskyrė namų rašinį pa­gal Jono Biliūno apsakymą „Be darbo" tema „Ar gerai padarė Laurynas Dūda pasikoręs?" Buvo duotas rašinio planas, pagal kurį mokiniai turėjo įrodyti, kaip neteisin­gai pasielgė Biliūno personažas. Tačiau jaunasis Škėma parašė darbą pagal savo planą, įrodinėdamas, kad Laury­nas Dūda pasielgė puikiai....

A. Škema „Balta drobulė“
A. Škema „Balta drobulė“
9.4   (3 atsiliepimai)
A. Škema „Balta drobulė“

A.Škėma: autobiografiniai bruožai: jo motina išėjo iš proto, 1941 m. partizanavo Kaune (laiškuose draugams rašė, kad jam pritrūko drąsos, todėl emigravo iš gimtinės – tinka drąsos temai), emigravęs į Ameriką Škėma dirbo keltuvininku. Škėmos kūrybai įtaką darė Šopenhauerio filosofija, jo pesimistinė pasaulėžiūra. (Keturiolikmetis Garšva prisikaitęs Šopenhauerio filosofijos bandė nusižudyti.). Pats autorius pripažino, kad jam nelabai sekėsi anglų kalba, todėl sunkiai sekėsi JAV.
Kūrinys: Kraštutinė neurozinės sąmonės įtampa pereina į vidinio monologo fragmentus, kuriuos įrėmina detalizuotos aplinkos piešinys. Per tas 26 valandas poetas išgyvena 40 metų įvykius ir būsenas, išklaidžioja savo atminties labirintus, tarsi iš naujo perskaito jau užrašytus gyvenimo puslapius. Škėma vartoja mozaikinę pasakojimo techniką. Atskirais epizodais, sudėstytais nechronologine tvarka, vaizduojamas pagrindinio veikėjo gyvenimas Niujorke, jam bedirbant keltuvininku viešbutyje, mylintis su inžinieriaus žmona, neįstengiant kurti poezijos ir artėjant į išprotėjimą. Tarp šių epizodų įsiterpia protagonisto ankstesnio gyvenimo vaizdai: vaikystės škicai, pirmoji meilė, kūrybinio darbo sunkumai bolševikmečio ir Vokietijos stovyklų aplinkoj.
istorijos motto: eadem sed aliter; aukščiau nei sąmoningas intelektas — sąmoninga ar nesąmoninga valia; kūnas yra valios produktas.
Pavadinimas “Balta Drobulė”: Iš pradžių pavadinta „Keltuvas“, o tik vėliau „Balta drobulė“. Taip yra tiksliai apibūdinama bepročio vidinė būsena, atspindinti jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškinanti Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus. Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint įsigilinti į Antano Škėmos romaną. Veikėjo minčių nepastovumas ir chaotiškumas vis labiau leidžia daryti prielaidą, kad Antanas Garšva – beprotis. Juk skaitytojas negirdi pašnekovo, o tai ženklas, rodantis meninės Antano asmenybės degradaciją, gilią depresiją ir beprotybę.
Antanas Garšva – nuo jaunystės neurastenikas. Paveldi šizofreniją iš mamos. Talentingas, meniškos sielos poetas, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. Trys meilės taškai: Jonė, Žėnia, Elena. A.Škėmos žmogus grumiasi su meilės, blogio ir gėrio, mirties ir amžinybės problemomis, bet šią kovą pralaimi –...

A. Škėma "Balta drobulė" (5)
A. Škėma "Balta drobulė" (5)
9.0   (2 atsiliepimai)
A. Škėma "Balta drobulė" (5)

Du rausvi skritulėliai išniro Garšvos skruostuose. Jis išgėrė pusę stiklinės vienu gurkšniu. Jis stipriai spustelėjo stiklinę pabalusiais pirštais. Elena sujudėjo. Garšva pastatė stiklinę ant stalo.
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
2. Suformuluokite šio teksto temą. (2t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
3. Kokios problemos keliamos kūrinyje? (1t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….…....
4. Apibūdinkite veikėjo būseną. (1t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
5. Su kuo lygina savo gyvenimą Garšva? Kodėl? Argumentuokite. (2t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
6. Kokia prasmę tekste turi veikėjo gėrimas? Argumentuokite. (2t.)
........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
7. Kodėl Antanas Garšva kalba apie poetus ir jų mirtį? Kaip tai susiję su juo?(2t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
8. Pagrindinė teksto mintis. (2t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
9. Remdamiesi kontekstu parašykite, kas Garšvai padeda išgyventi svetimame mieste? (2t.)
........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
10. Kodėl pagrindinis veikėjas save menkina? (2t.)
...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
TEKSTO SUVOKIMO TESTAS
Antanas Škėma. Balta drobulė
Klausimai ir atsakymai
1. Kaip suprantate teksto pavadinimą? (2t.)
Balta spalva reiškia pasidavimą ir susitaikymą. Drobulė, tai audeklas artimas žmogui, kuriuo apgobiamas gyvųjų pasaulį palikęs žmogus. Taigi pavadinimas simbolizuoja nusivylusio žmogaus pasidavimą gyvenimo tėkmei ir mirčiai.
2. Suformuluokite šio teksto temą. (2t.)
Antanas Garšva, emigrantas dirbantis liftininku Niujorko centre. Jis serga sunkia nervų liga. Antanas nuolat galvoja apie savo meilę, gyvenimo beprasmybę ir mirtį. Dažnai keliamos egzistencijos problemos.
3. Kokios problemos keliamos kūrinyje? (1t.)
Kas verčia žmogų galvoti apie mirtį?
Kur prasideda žmogaus beprotybė?
4. Apibūdinkite veikėjo būseną. (1t.)
Garšva pasimetęs gyvenimo tekmėje. Jis kovoja su vienatvės, meilės, beprotybės ir mirties problemomis.
5. Su kuo lygina savo gyvenimą Garšva? Kodėl? Argumentuokite. (2t.)
Garšva kalba poeto Vaidilionio žodžiais – jis lygina savo gyvenimą su ironiškais medžiais, apaugusiais šungrybiais. Ironija Antanui padeda gyventi, žiūrėti į save kitokiomis akimis, pačiam pasišaipyti iš savęs, kad to nedarytų kiti. “Poetas Vaidilionis pasakė: medžiai, apaugę šungrybiais, -...

Škėma „Balta drobulė“ analizė
Škėma „Balta drobulė“ analizė
9.4   (3 atsiliepimai)
Škėma „Balta drobulė“ analizė

Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną, kartą. Gyvenau, lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko.
Psichologinis (arba filosofinis) romanas.
(Mano manymu psichologinis nes daug kalbama apie žmogaus vidinį pasaulį, gilinamasi į mintis, jausmus.
Knygos tema yra apie žmogų, palikusį Lietuvą ir besistengiantį pritapti Amerikoje,, kur meniškos sielos žmogus jaučia vienišo ir monotoniško gyvenimo skonį, bei nuolat stengiasi rašyti.
Turinys
Antanas Garšva – poetas, su ironišku požiūriu į gyvenimą. Jis dirbo viešbučio lifte, kuris jam buvo lyg kalėjimas, kuriame nuolat apsilanko vis skirtingi žmonės, su kuriais visada turi bendrauti mandagiai, bei maloniai. Jis norėjo ištrūkti iš viešbučio rato ir kurti, bet to daryti laisvai jis negalėjo. Nuolat svajodavo apie gyvenimą už viešbučio sienų, ramų, tokį, kokio jis trokšta. Bet jo gyvenimas nebuvo lengvas. Jis lygindavo save su Sizifu. Garšvos ir Sizifo darbai, jam pačiam atrodė beprasmiai, todėl ir panašūs. Jį slėgė darbo monotonija. Up and down (aukštyn ir žemyn).
Jis mylėjo moterį, vardu Elena. Mylėjo ją nuo jaunystės. Ji jį įkvėpdavo rašyti, jis nuolat norėjo jaustis mylimas.
Garšvos tėvas buvo smuikininkas, dramaturgas. Jis išmokė Garšvą pajusti gamtą, estetiką. Jo motina sirgo šizofrenija. Ankščiau ji buvo graži, dailių formų moteris, bet vėliau Garšva matė ją susenusią, sunykusią ir sergančią. Ir tas jį gąsdino. Galiausiai jis padėjo ją išvežti į beprotnamį.
Antanas garšva mėgo skaityti filosofiją. Jis ją studijavo. Netgi kartais praleisdavo pamokas, kad galėtų skaityti. Tyrinėjo kančią ir pesimizmą, jų prasmę. Skaitė Šopenhauerį. Netgi bandė nusižudyti, ėjo į parduotuvę pirkti virvės pasikarti, bet atėjus lemtingai minutei, išsigando.
Garšva buvo tikintis, dažnai minėjo Dievą, netgi lygino save su juo. Manė esąs Dievo pasekėjas, nes abu jie yra vieniši.
Antanui teko pabūti ir kariuomenėje, kuri jam įsiminė dėl žmogžudystės. Jis nužudė žmogų, nes jis jį puolė, todėl Garšva gynėsi. Vėliau jis daug mąstė apie šiuolaikinį pasaulį, kuris yra kupinas prievartos ir žiaurumo. Vėliau jis ieškojo medžiagos eilėraščiam ir sėmėsi jos iš savo patirties....

A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija
A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija
9.4   (2 atsiliepimai)
A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija

Kūrinys: Kraštutinė neurozinės sąmonės įtampa pereina į vidinio monologo fragmentus, kuriuos įrėmina detalizuotos aplinkos piešinys. Per tas 26 valandas poetas išgyvena 40 metų įvykius ir būsenas, išklaidžioja savo atminties labirintus, tarsi iš naujo perskaito jau užrašytus gyvenimo puslapius. Škėma vartoja mozaikinę pasakojimo techniką. Atskirais epizodais, sudėstytais nechronologine tvarka, vaizduojamas pagrindinio veikėjo gyvenimas Niujorke, jam bedirbant keltuvininku viešbutyje, mylintis su inžinieriaus žmona, neįstengiant kurti poezijos ir artėjant į išprotėjimą. Tarp šių epizodų įsiterpia protagonisto ankstesnio gyvenimo vaizdai: vaikystės škicai, pirmoji meilė, kūrybinio darbo sunkumai bolševikmečio ir Vokietijos stovyklų aplinkoj.
istorijos motto: eadem sed aliter; aukščiau nei sąmoningas intelektas — sąmoninga ar nesąmoninga valia; kūnas yra valios produktas.
Pavadinimas “Balta Drobulė”: Iš pradžių pavadinta „Keltuvas“, o tik vėliau „Balta drobulė“. Taip yra tiksliai apibūdinama bepročio vidinė būsena, atspindinti jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškinanti Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus. Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint įsigilinti į Antano Škėmos romaną. Veikėjo minčių nepastovumas ir chaotiškumas vis labiau leidžia daryti prielaidą, kad Antanas Garšva – beprotis. Juk skaitytojas negirdi pašnekovo, o tai ženklas, rodantis meninės Antano asmenybės degradaciją, gilią depresiją ir beprotybę.
Antanas Garšva – nuo jaunystės neurastenikas. Paveldi šizofreniją iš mamos. Talentingas, meniškos sielos poetas, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. Trys meilės taškai: Jonė, Žėnia, Elena. A.Škėmos žmogus grumiasi su meilės, blogio ir gėrio, mirties ir amžinybės problemomis, bet šią kovą pralaimi – tragiškasis herojus, pasmerktas mirti. Jis - žinomas lietuvių poetas, emigravęs į JAV ir dirbantis liftininku, kurio vardas ir pavardė tik 87 numeris. Liftas viso Antano gyvenimo Amerikos didmiestyje simbolis. Šiame gyvenime nereikia mąstyti, nereikia kurti - reikia dirbti. Pasaulis gniuždo Antaną ir morališkai, ir fiziškai. Motinos išprotėjimas, liga, Simučio teroras ir priverstinė emigracija - aplinkos smūgiai, smarkai paveikę Garšvą, privedę prie...

Klausimai ir atsakymai apie A. Škėmos romaną "Balta drobulė"
Klausimai ir atsakymai apie A. Škėmos romaną "Balta drobulė"
9.6   (3 atsiliepimai)
Klausimai ir atsakymai apie A. Škėmos romaną "Balta drobulė"

9. Emigranto dalią ir jauseną A. Škėma išreiškė poetine alegorija apie akacijos krūmą: „Esu persodintas akacijos krūmas. Mano šaknys čiulpia naujos žemės syvus, ir, nors kelios šakos nuvyto, mano viršūnė sužaliavo lipniais lapais, ir ant jos nutūpė grakštus paukštis.“ Pasiremdami romano fabula, paaiškinkite, išskleiskite šio palyginimo reikšmę.
10. Kokią reikšmę romane įgyja lietuvių mitologijos ir tautosakos motyvai?
11. Pakomentuokite A. Škėmos Baltos drobulės epigrafų ir romano idėjos sąryšį: Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. Didžiausioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. (Lao Dzė) Lapių vargonininkas mikčiojo kalbėdamas, bet giedojo jis gražiai. (Iš žmonių pasakojimų)
Atsakymai į klausimus
1. Pavadinimas „Balta drobulė“ turi dvi reikšmes: krikščioniškąją – Turino drobulė, į kurią buvo suvyniotas Kristus bei krikščioniška tradicija laidoti žmogų įvyniotą į drobulę. Kita reikšmė – lietuviškoji mitologinė – vėlės, apsigaubusios drobule bei laumės audžiančios drobes.
Šis pavadinimas susijęs su kūrinių šia tema – kūrinyje Antanas Garšva randą pamestinuką, susuktą į drobulę, o kitoje dalyje regi vėles. Tai simbolizuoja gimimą ir mirtį, o tarp šių dviejų taškų egzistuoja erdvė – gyvenimas, kuriame yra užstrigęs veikėjas.
2. Keltuvas romane yra tarsi taip pat kūrinyje minimas šinšilų narvelis. Tai kalėjimas veikėjui. Judėjimas aukštyn ir žemyn yra siejamas su Sizifo mite vaizduojamu beprasmiu darbu.
3. Antanas Garšva, kaip ir Sizifas, išgyvena beprasmybę - dirba jo tapatybę naikinantį darbą, gyvena beprasmį gyvenimą. Antanas Škėma vadovaujasi Albero Kamiu mintimi: „Kurti – reiškia gyventi dukart.“.
4. Antanas Garšva yra kaip toji žolė – paprasta, naudojama kasdien, bet iš pažiūros ne itin reikalinga. A. Škėma galėjo pasirinkti tokią pavardę norėdamas...

Antanas Škėma – Balta drobulė [knyga]
Antanas Škėma – Balta drobulė [knyga]
9.8   (2 atsiliepimai)
Antanas Škėma – Balta drobulė [knyga]

NDOE¡GDPDVEHWJLHGRMRMLV
JUDåLDL
,ãåPRQLÐSDVDNRMLPÐ
²YDGDV
%07%URDGZD\OLQH(NVSUHVDVVXVWRMD$QWDQDV*DUãYDLãHLQD³SHURQâHãLRVLNL
NHWXULÐ SR SLHW -LV åLQJVQLXRMD DS\WXãþLX SHURQX 'YL QHJU¡V åDOLRP VXNQLRP VWHEL
LãHLQDQþLXV *DUãYD XåWUDXNLD ãNRWLãNÐ PDUãNLQLÐ ]LSHU³ âOD UDQNÐ LU NRMÐ SLUãWDL QRUV
UXJSLÌþLR P¡QXR 1HZ <RUNH -LV OLSD ODLSWDLV DXNãW\Q %OL]JD LãEOL]JLQWL PRNDVLQDL $QW
GHãLQLR PDåRMR SLUãWR ² DXNVLQLV åLHGDV PRWLQRV GRYDQD VHQHO¡V SULVLPLQLPDV äLHGH
išgraviruota: 1864 metai, sukilimo metai. Šviesiaplaukis bajoras pagarbiai suklupo prie
PRWHUVNRMÐ*DODãPLUVLXJHUELDPRMLSRQLDMHLåÌVLX²SDVNXWLQLHMLPDQRåRGåLDLEXV²Dã
MXVP\OLXDWOHLVNLWHXåGUVDãP\OLXWDYH
*DUãYDHLQDSRåHPLQLXNRULGRULXPL²WMJDWY
9LWULQRVHVWRYLPDQHNHQDL.RG¡O
QH³UHQJLD SDQRSWLNXPÐ ãLWRNLRVH YLWULQRVH" 6DN\VLP YDãNLQLV 1DSROHRQDV U\PR XåNLã
V
UDQNXåDWODSRRãDOLDMR²YDãNLQ¡PHUJDLW¡Lã%URQ[R6XNQLRVNDLQDWLNGYLGHãLPWNHWXUL
GROHULDL7LNWLNWLNWLNâLUGLVSHUJUHLWSODND1RULXNDGVXãLOWÐUDQNÐLUNRMÐSLUãWDL1HJHUDL
ãDOWL SULHã GDUE 0DQR NLãHQ¡MH WDEOHW¡V 7YDUNRM 'DXJHOLV JHQLMÐ VLUJR %H JODG \RX
UH
QHXURWLF.Q\JSDUDã¡/RXLV(%LVFK0'3K''XGDNWDUDLYLHQDPH'YLJXEDV/RXLV(
Bisch tvirtina: Aleksandras Didysis, Cezaris, Napoleonas, Michelangelo, Pascalis, Pope, Poe,
2 +HQU\ :DOW :KLWPDQDV 0ROMHUDV 6WHYHQVRQDV ² QHXUDVWHQLNDL 6UDãDV ³WLNLQV
Pabaigoje: dr. L.E. Bisch ir Antanas Garšva.
,U $QWDQDV *DUãYD SDVXND GHãLQ¡Q 9¡O ODLSWDL 3HU GDXJ ODLSWÐ MLH NDUWRMDVL
6XUUHDOL]PDV åOXQJD" 7HJXO $ã SDVWDW\VLX ãYHQWRV 2QRV EDåQ\þL :DVKLQJWRQ VNYHUH
WHVLXQWD 1DSROHRQDV QRU¡M
V M SHUNHOWL ³ 3DU\åLÐ  LU ³ YLGÐ ³HLV GDLOLRV YLHQXRO¡V VX
JHOWRQRPåYDN¡PQHNDOWRVHUDQNRVH(OHQDPDW¡NDLSLã9LOQLDXVPHWDLVYLHQXROHVYHå¡
EROãHYLNDL -DV YHå¡ QXYDONLRWDPH VXQNYHåLPXN\MH WRML JDWY¡ QHO\JLDL LãJU³VWD
VXQNYHåLPXNDV NUDW¡ LU VWDþLRV YLHQXRO¡V JULXYLQ¡MR MRV QHEXYR VSRUWLQLQN¡V .DPSXRVH
VWRY¡MR VDUJ\ELQLDL LU ãDXWXYÐ EXRå¡PLV VWXPG¡ DQW MÐ YLUVWDQþLDV YLHQXROHV 9LHQDL MLH
SUDVN¡O¡NDNWLUYLHQXRO¡QHQXãOXRVW¡NUDXMRJDOMLQHWXU¡MRQRVLQ¡V
$QWDQDV *DUãYD SUR *LPEHOV NRQIHNFLMRQR VWLNOLQHV GXULV LãHLQD ³ JDWY
 -LV
SULODLNRGXULVNROSUDVPXQNDãODNXRWDPHUJLQDNUÌW\VDLãNLDLGLUEWLQ¡VãHãLDVGHãLPWVHSW\QL
centai pora. Jis jos nebematys. Elena — jis jos nebematys. Elena, aš tau padovanosiu
NDUQHROLR åLHG LU XåPLUãW WUDPYDMDXV YDJRQ 4XHHQV DLNãW¡MH (OHQD WX PDQ QXOLSG\VL
EDMRURJDOYMLQDPRNDUQL]H3\OLPRJDWY¡MH9LOQLXMH(OHQDQHQRU¡NNDGYHUNþLDX
$QWDQDV*DUãYDHLQDWULVGHãLPWNHWYLUWMD²VDYM³KRWHO³âWDLXåNDQGLQ¡XSFRFD
FRODVHQGYLþLDLVXNXPSLXVÌULXLWDOLãNLVXVDORþLDLVâWDLNUDXWXY¡6WLSUÌVEDWDLLã$QJOLMRV
ODQJXRWRV NRMLQ¡V (OHQD WDX SDGRYDQRVLX NRMLQHV 7X QHVL WYDUNLQJD WX NUHLYDL XåPDXQL
NRMLQHV VLÌO¡ QXVLVXNXVL QXPDXN MDV QXPDXN $ã SDWV XåPDXVLX QXSLUNWVLDV 6WDQJULDL
(OHQDPDQSDWLQNDNDUWRWLWDYRYDUG3UDQFÌ]LãNRYDOVRWHPSH(OHQD(OHQD(OHQD(OHQD
(OH QD D 7UXSXW¡OLV JUDXGXOLR WUXSXW¡OLV VNRQLR HVSULW 3DQJORVV EXYR
PHWDSK\VLFRWKHRORJLFRFRVPRQLJRORJLMRV SURIHVRULXV$NPHQ\V UHLNDOLQJL WYLUWRY¡PV VWDW\WL
VNHOE¡ MLV .HOLDL \UD VXVLVLHNLPR SULHPRQ¡ VNHOE¡ YLHQDV VXVLVLHNLPR PLQLVWHULV 7DYR
YDUGDV UHLNDOLQJDV WDYH SULVLPLQWL 9LVNDV LãPLQWLQJD 1RULX Y¡O EXþLXRWL WDYH ,ãPLQWLQJDL
7LN³OÌSDVWLN³OÌSDV$ãQXEU¡ãLXPDJLãNMDNUHLGD7ULVWDQRLU,]ROGRVNDUGDQWWDYRNDNOR
äHPLDX NDNOR WDY
V QHEXþLXRVLX7LN WLN WLN WLN'¡NXL'LHYXL MDX QHEHãOD UDQNÐ LU NRMÐ
pirštai. Ele na Ele na Ele na Ele na Ele na a. Štai ir mano hotelis.
$QWDQDV*DUãYD³HLQDSURGXULVIRUHPSOR\HHVMLVPRVWHOLUDQNDZDWFKPDQXLVWLNOLQHMH
EÌGHO¡MHMLVLãWUDXNLDLãMXRGRVOHQWRVEDOWDNRUWHO
.RUWHO¡MH²SDYDUG¡HOHYDWRURSHUDWRU
GLHQRVYDODQGRV&DNWLãSXQþLXRMDODLNURGLVPHWDOLQ¡MHG¡åXW¡MH.HWXULRVYDODQGRVLUYLHQD
PLQXW¡ âLUGLV WLN ODLNURGLV FDNW :DWFKPHQDL YDLNãþLRMD QDNWLPLV SDVLNDELQ
 DQW SLOYÐ
ODLNURGåLXV RGLQ¡VHPDNãW\VH LU SXQþLXRMD ODLN +RWHOLR XåNDPSLXRVH ³PRQWXRWL SOLHQLQLDL
VWLHEHOLDL &DNW ² LãSXQþLXRWD /DLNURGLV O\J NHNã¡ YDLNãþLRMDQWL SHU QDPXV...

Kas suteikia žmogui gyvenimo pilnatvės pojūtį? Antanas Škėma "Balta drobulė"
Kas suteikia žmogui gyvenimo pilnatvės pojūtį? Antanas Škėma "Balta drobulė"
10   (1 atsiliepimai)
Kas suteikia žmogui gyvenimo pilnatvės pojūtį? Antanas Škėma "Balta drobulė"

Žmogus, atsiskyręs nuo tėvynės, dirbdamas jam netinkamą darbą, jaučia gyvenimo tuštumą, beprasmybę. XX amžiaus lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas Antanas Škėma psichologiniame romane „Balta drobulė“ pasakoja apie pagrindinį veikėją - poetą Antaną Garšvą, kuris dėl nepalankios istorinės padėties Lietuvoje, paliko tėvynę ir pasitraukė į JAV. Amerikos visuomenei rūpi tik pinigai ir pasilinksminimai, gyvenama pagal principą – kas turtingesnis, tas gudresnis. Amerikoje vertinamos tik išorinės žmogaus savybės, o ne žmogaus intelektas ir jo kūryba. Tuo tarpu Lietuvos gyventojams yra svarbios tautinės tradicijos, draugiškumas, žmogiškumas. Romano veikėjas serga motinos paveldėta psichine liga – šizofrenija. Niujorke dirba keltuvininku siekiant patenkinti bent fizinius poreikius. Dirdamas liftininku protagonistas jaučia gyvenimo beprasmybę, kenčia vienatvę, tėvynės ilgesį, nes yra pripratęs prie lietuviško mąstymo, kultūros, tradicijų, o priverstas gyventi susvetimėjusioje, nutolusioje nuo gamtos, visuomenėje. Ši problema tampa vis aktualesne šių laikų žmonėms, nes dauguma renkasi darbus tik dėl materialinio pasitenkinimo, neatsižvelgiant į savo pašaukimą. Antanui Garšvai, kaip poetui, yra...

Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė
Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė
9.4   (2 atsiliepimai)
Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė

1. Išraukos pradžioje į istoriją žiūrima kaip į tragiškų įvykių verpetą, kur aplink visur matomi lavonai. Garšva naudoja ironiją ir groteską, kad pajuoktų visus baisumus vykstančius. Palengvinti skausmą ir užgniaužti jausmus.
2. Garšvos ir Vaidilionio požiūriai į poeziją skiriasi tuo, kad Vaidilionis yra entuziastingas, išsakantis patriotinius jausmus, jis didžiuojasi savo populiarumu. Jis vadinasi klasikiniu kūrėju, kurio tikslas kelti žmogaus dvasią. Garšvai svarbesnės kitos vertybės ir idėjos, kurios būdingos moderniam kūrėjui. Bet jis taip pat savo kūryboje naudoja lietuviško folkloro motyvus, kurie jam yra kaip Lietuviškas simbolis.
3. Senutę buvo nutarta laidoti iškilmingai, taigi ji buvo aprengta pasiūta suknele, nešama karste, grojo orkestras. Tačiau šis procesas nebuvo sėkmingas, nes prasidėjo lietus. Lietus permerkė ir pačią velionę per kiaurą karstą. Rūbų dažai ėmė blukti, tikėtina, kad šie dažai nudažė ir jos kūną. Toks įvykis pažadina Garšvos vaizduotę, nes tai tragikomediškas įvykis, atspindintis tikrovę.
4. Šiuo posakiu Garšva parodo savo ironišką požiūrį į mirtį. Jis suvokia, kad ji yra neišvengiama niekam, taigi iškilmingumas laidojant yra bereikšmis. Tokius...

...