Visi
Analizės
Interpretacijos
Konspektai
Namų darbai
Rašiniai
Testai
Referatai
Kita
Pristatymai
Pastraipos
Rodyti daugiau...
Gal turėjote omeny Balta drobule ?
Rasta 110 rezultatų
Škėma - Balta Drobulė
Škėma - Balta Drobulė
9.4   (3 atsiliepimai)
Škėma - Balta Drobulė

Antanas Škėma - "Baltoji Drobulė", 13-tos dalies analizė ir interpretacija

A. Škėma - Balta drobulė santrauka
A. Škėma - Balta drobulė santrauka
9.8   (3 atsiliepimai)
A. Škėma - Balta drobulė santrauka

Antanas Škėma – XXa. Lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Stambiausias jo kūrinys yra intelektualinis psichologinis romanas “Balta Drobulė”, kuriame svarbiausias yra žmogaus vidus, o išorė reikalinga tik paryškinti vidinės būsenos niuansus. K8rinio pagrindinis veikėjas grumiasi kankindamasis su monotonijos ir realybės, mirties ir amžinybės problemomis, tačiau jis taip pat stengiasi kurti ir giliau įsijausti į gyvenimą.
Šį Antano Škėmos romaną norėčiau nagrinėti prasminiais segmentais. Pirmasis – pavadinimas “Balta Drobulė”. Mano manymu, jis tiksliai apibūdina bepročio vidinę būseną, atspindi jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškina Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus… Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint, įsigilinti į Antano Škėmos romaną.
Pirmoje ištraukos pastraipoje tiksliai vaizduojama Amerikos kultūrų, rasių ir papročių įvairovė: “rusų šventikų pobūviai su raudonu vynu ir caristinėmis dainomis, buvusiųjų girtuoklių party, Čankaišeno karininkų pasitarimai…” Šioje įvairialypėje viešbučio erdvėje atsiskleidžia Antano Garšvos vienišumas ir nepritapimas prie jam nepriimtinos bendruomenės. Autorius tyčia šioje pastraipoje tik vieną kartą pamini Antano Garšvos vardą, šitaip išryškindamas veikėjo gyvenimo krizę. Skaitytojas jaučia, kad meniška lyrinio subjekto asmenybė kenčia, nes jai neleidžiama atsiskleisti uždaroje erdvėje. Ši aplinka sukuria unikalią nuotaiką, todėl nesunku įsigilinti, įsijausti į Antano Garšvos vidinę būseną ir įvykių nenuoseklumą bei svetimumą.
Trečiasis prasminis segmentas pasižymi savo neįprastu monologu, kuris plačiau praveria duris į Antano Garšvos vidinę nuotaiką, atskleidžia jo padrikas mintis: “o ne, dvasiškasis tėve, parlor B, aštuonioliktajame, taip, masonai mezzainėje…” Veikėjo minčių nepastovumas ir chaotiškumas vis labiau leidžia daryti prielaidą, kad Antanas Garšva – beprotis. Juk skaitytojas negirdi pašnekovo, o tai ženklas, rodantis meninės Antano asmenybės degradaciją, gilią depresiją ir beprotybę: “jūsų kairėje ir jūsų dešinėje, taip, ne, ne, ne, taip ---”. Šioje menamojoje kalboje atsiskleidžia pagrindinio veikėjo vienišumas ir monotoniška kasdienybė, neleidžianti pasinerti į uždarą kūrybos pasaulį. Trumpi, pasikartojantys atsakymai savo klientams “taip”, “ne”atspindi lyrinio subjekto asmenybės sąlyginį...

Balta Drobulė - Antanas Garšva ir moterys
Balta Drobulė - Antanas Garšva ir moterys
9.8   (2 atsiliepimai)
Balta Drobulė - Antanas Garšva ir moterys

Visame romane „Balta drobulė“ Antanas Garšva sprendžia daugybę egzistencinių klausimų. Vienas jų - ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moterį? Dažniausiai rašytojai labai vertina moters meilę, nes iš jos gauna įkvėpimą kurti, taip pat Garšvai „Moterys <...> tebuvo epizodai“, „gyva medžiaga“, jos poetui buvo tik įrankis įkvėpimui užtikrinti.
Pirmąją tikrą savo gyvenimo meilę – Jonę – Garšva sutinka gimnazijos baigimo metais, kaukių vakarėlyje. Jausmai, kuriuos sukelia Jonė, vaikinui yra visai nauji ir nesuprantami. Ji išmoko jį pajusti gyvenimo malonumus, apgaudinėti, meluoti, mylėti („Noriu vesti Jonę. Noriu vaiko. Noriu būt laimingas. Gyventi noriu“). Jonė lieka kaip moters idealas ir jaunystės prisiminimas („Jonės netekimas man yra jaunystės netekimas, kai tikrasis gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi“; „Aš supratau teoriškai: laimėjau Jonę jos atsisakęs“).
Ženia - trumpa Garšvos patirtis su nieko nereiškiančia laisvo elgesio mergina („Aš mylėjau Jonę. Aš mylėjau Jonę ir šiąnakt laikinai mylėjau Ženią"). Ji buvo poetui tik sekso objektas, kuris teikė aštresnį pasaulio suvokimą bei aprūpino jį medžiaga kūrybai.
Kita mylima moteris – Elena. Sutikęs ją, Garšva patiki, kad jam pavyks suderinti kūrybą ir šeimą. Išpažindamas meilę Elenai pagrindinis veikėjas tarsi susilieja su dievybe: „Dieve mano Dieve, kuris esi manyje, aš ją myliu". Garšvai atrodo, kad jo mylimoji yra sutverta "moteriško Dievo". (Moteris- gyvenimo šviesulys, varomoji jėga, kuri verčia judėti į priekį). Elena idealizuojama, vaizduojama kaip grožio simbolis, uždrausta siekiamybė, ji poetui yra pagrindinis įrankis įkvėpimui užtikrinti („Ir man sunku, nes nebenoriu rašyti. Elena padės man rašyti?"). Taip...

,,Balta drobulė" analizė
,,Balta drobulė" analizė
9.6   (2 atsiliepimai)
,,Balta drobulė" analizė

• Žanras: romanas.
• Tipas: psichologinis (gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį), filosofinis (keliami būties klausimai), intelektualinis, modernusis.
• Pavadinimas: balta drobulė kelia asociaciją su mirtimi, nes balta drobe buvo vyniojami mirusieji, protėviai Baltai bei nukryžiuotojo Kristaus kūnas.
• Išorinė kompozicija: įvadas, 15 skyrių, pabaiga.
• Laikas: realusis, nurodomas smulkiai ir tiksliai pvz: ,,šešios iki keturių popiet‘‘. Laikas – pusdienis.
• Erdvė: Realioji erdvė Realioji erdvė (romano veiksmas vyksta keltuve arba viešbučio kitose patalpose.) Prisiminimų erdvė (namai, vaikystės prisiminimai).
• Tema: kūrinys pasakoja apie poetą emigrantą, dramatišką jo gyvenimą ir kūrybą atsidūrus svetimame pasaulyje.
• Problemos: menininko kančios, būties prasmės, beprotybės, meilės, emigranto problema, tėvynės ilgesys, absurdas, vienišumo, mirties, išlikimo problemos.
• Gilioji kompozicija:
Pasaulis vaizduojamas 3 sluoksniais: 1) taip kaip jį suvokia pagrindinis veikėjas. 2) kaip suvokia visažinis pasakotojas iš šalies. 3) pagal Garšvos užrašus.
• Stilius: modernus, originalus, kupinas netikėtų metaforų, pasamonės prasiveržimų, nuostabių grožio švystelėjimų.
• Vertybės: meilė, menas, kūryba (,,Literatūroje viskas gražu.“) , tėvynė, šeima (,,Laukiau tėvų širdžiai plakant‘‘), laisvė, tikėjimas (,,Nebesipriešinau laukimui. Turbūt rėkčiau, pajutęs, kad laukimo nebėra.“), palaikymas, sveikata, vidinė ramybė (,,Aš sutalpinau savyje savo visatą“), romantinis žvilgsnis į pasaulį, grožio jutimas, idealios būties ilgesys, dvasinė vertybė.
• Antivertybės: mirtis (,,Mirtis graži, mirtis dieviška.“), vienatvė (,,Šiuo metu esu vienas ir prarysiu vieną tabletę‘‘), kančia, kūryba, meilė.
Antanas Garšva
Liftininkas, emigrantas, ligonis
(realybė, dabar)
Menininkas, santykiai su kitais poetais
Nutylintis, mylimas sūnus
(santykiai su tėvais)
Nutylintis, mylimas vyras, meilužis (santykiai su moterimis)
• Apsivilkęs uniformą žmogus nebeturi teisės būti savimi. Privalomos baltos pirštinės uždengia motinos dovanotą žiedą, kuris turi simbolinę reikšmę, kuri sieja Garšvą su praeitimi bei Lietuva.
• Jaučiasi nejaukiai su šia uniforma.
• Garšva kenčia dėl beprasmiško darbo, jis išgyvena dvilypumą dėl vien angliškai kalbančioje visuomenėje, nes vis dar tebebręsta kaip emigrantas iš Lietuvos.
• Kaip liftininkas Garšva su viešbučio klientais elgiasi maloniai, visad besišypsantis aktorius. Nedaug šilumos jaučiama ir bendraujant su kitais darbuotojais.
• Garšva kaip ligonis dirbdamas liftininko darbą jaučia šleikštulį, keltuvas jam kaip narvas, kuris...

Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas
Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas
10   (1 atsiliepimai)
Antanas Škėma „Balta drobulė“ analizė/konspektas

Laikas ir erdvė 8
Pasakotojas. Pasakojimo būdas 9
Romano simboliai 10
Garšvos charakteristika 10
Liftininkas 10
Poetas. 12
Nevykęs šios žemės gyventojas (kalinys keltuve). 14
Įsimylėjęs. 15
Skeveldrų dėliotojas 17
Egzistencializmo žmogus 18
Apibendrinimas 19
Antanas Škėma - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozinin­kų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūties, žmogaus vidinio suskili­mo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą - suaižytą, daugiasluoksnę, ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Biografija. Kūryba. Asmenybė
Škėma, panašiai kaip ir Radauskas, yra jau miesto kultūros žmogus. Gimė Lodzė­je (Lenkijoje), ankstyvąją vaikystę pralei­do Lenkijoje, vėliau Rusijoje ir Ukrainoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžusi į Lietu­vą šeima kurį laiką gyveno Radviliškyje, paskui persikraustė į Kauną. Būsimasis rašytojas studijavo mediciną ir teisę Vy­tauto Didžiojo universitete, lankė dramos teatro studiją, 1936 m. tapo Kauno, paskui Vilniaus dramos teatrų aktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais parašė pirmą pjesę „Julijana" (1943), kuri buvo pastatyta Vil­niaus dramos teatre, tačiau priartėjus frontui premjera neįvyko. Pa­sitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus, vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse, dalyvavo kultūrininkų sambūriuose. Išleido novelių ir apysakų rinkinius „Nuodėguliai ir kibirkštys" (1947), „Šventoji Inga" (1952), „Čelesta" (1960), romaną „Balta drobulė" (1958), dramas „Pabudimas" (1956), „Žvakidė" (1957). 1961 m. žuvo autokatastrofoje Čikagoje, grįždamas iš Santaros-Šviesos sambūrio suvažiavimo, kuriame vaidino savo paties režisuotoje Kosto Ost­rausko pjesėje. Po mirties draugų išleistuose Škėmos „Raštuose", be minėtų kūrinių, dar išspausdinta pluoštas anksčiau neskelbtų dramų, apysaka „Izaokas", novelių, literatūros kritikos.
Asmenybė. Škėmos charakteris buvo sunkus. Maištingas būdas ir nepriklausoma laikysena išryškėjo dar mokantis Kauno „Aušros" gimnazijoje, kai būsimam rašytojui teko gal pirmą kartą nukentėti dėl savarankiškos nuomonės. Literatūros mokytojas paskyrė namų rašinį pa­gal Jono Biliūno apsakymą „Be darbo" tema „Ar gerai padarė Laurynas Dūda pasikoręs?" Buvo duotas rašinio planas, pagal kurį mokiniai turėjo įrodyti, kaip neteisin­gai pasielgė Biliūno personažas. Tačiau jaunasis Škėma parašė darbą pagal savo planą, įrodinėdamas, kad Laury­nas Dūda pasielgė puikiai....

A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija
A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija
9.4   (2 atsiliepimai)
A. Škėma "Balta drobulė" analizė, simbolizmas, pagr. veikėjai, autorio biografija

Kūrinys: Kraštutinė neurozinės sąmonės įtampa pereina į vidinio monologo fragmentus, kuriuos įrėmina detalizuotos aplinkos piešinys. Per tas 26 valandas poetas išgyvena 40 metų įvykius ir būsenas, išklaidžioja savo atminties labirintus, tarsi iš naujo perskaito jau užrašytus gyvenimo puslapius. Škėma vartoja mozaikinę pasakojimo techniką. Atskirais epizodais, sudėstytais nechronologine tvarka, vaizduojamas pagrindinio veikėjo gyvenimas Niujorke, jam bedirbant keltuvininku viešbutyje, mylintis su inžinieriaus žmona, neįstengiant kurti poezijos ir artėjant į išprotėjimą. Tarp šių epizodų įsiterpia protagonisto ankstesnio gyvenimo vaizdai: vaikystės škicai, pirmoji meilė, kūrybinio darbo sunkumai bolševikmečio ir Vokietijos stovyklų aplinkoj.
istorijos motto: eadem sed aliter; aukščiau nei sąmoningas intelektas — sąmoninga ar nesąmoninga valia; kūnas yra valios produktas.
Pavadinimas “Balta Drobulė”: Iš pradžių pavadinta „Keltuvas“, o tik vėliau „Balta drobulė“. Taip yra tiksliai apibūdinama bepročio vidinė būsena, atspindinti jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškinanti Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus. Taigi pavadinimas – tai užuomina į pagrindinio veikėjo nuotaiką ir jausmus, kurie labai svarbūs norint įsigilinti į Antano Škėmos romaną. Veikėjo minčių nepastovumas ir chaotiškumas vis labiau leidžia daryti prielaidą, kad Antanas Garšva – beprotis. Juk skaitytojas negirdi pašnekovo, o tai ženklas, rodantis meninės Antano asmenybės degradaciją, gilią depresiją ir beprotybę.
Antanas Garšva – nuo jaunystės neurastenikas. Paveldi šizofreniją iš mamos. Talentingas, meniškos sielos poetas, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. Trys meilės taškai: Jonė, Žėnia, Elena. A.Škėmos žmogus grumiasi su meilės, blogio ir gėrio, mirties ir amžinybės problemomis, bet šią kovą pralaimi – tragiškasis herojus, pasmerktas mirti. Jis - žinomas lietuvių poetas, emigravęs į JAV ir dirbantis liftininku, kurio vardas ir pavardė tik 87 numeris. Liftas viso Antano gyvenimo Amerikos didmiestyje simbolis. Šiame gyvenime nereikia mąstyti, nereikia kurti - reikia dirbti. Pasaulis gniuždo Antaną ir morališkai, ir fiziškai. Motinos išprotėjimas, liga, Simučio teroras ir priverstinė emigracija - aplinkos smūgiai, smarkai paveikę Garšvą, privedę prie...

A. Škėma "Balta drobulė" (37)
A. Škėma "Balta drobulė" (37)
9.0   (2 atsiliepimai)
A. Škėma "Balta drobulė" (37)

Du rausvi skritulėliai išniro Garšvos skruostuose. Jis išgėrė pusę stiklinės vienu gurkšniu. Jis stipriai spustelėjo stiklinę pabalusiais pirštais. Elena sujudėjo. Garšva pastatė stiklinę ant stalo.
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
2. Suformuluokite šio teksto temą. (2t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
3. Kokios problemos keliamos kūrinyje? (1t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….…....
4. Apibūdinkite veikėjo būseną. (1t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
5. Su kuo lygina savo gyvenimą Garšva? Kodėl? Argumentuokite. (2t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
6. Kokia prasmę tekste turi veikėjo gėrimas? Argumentuokite. (2t.)
........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
7. Kodėl Antanas Garšva kalba apie poetus ir jų mirtį? Kaip tai susiję su juo?(2t.)
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
8. Pagrindinė teksto mintis. (2t.)
…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
9. Remdamiesi kontekstu parašykite, kas Garšvai padeda išgyventi svetimame mieste? (2t.)
........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
10. Kodėl pagrindinis veikėjas save menkina? (2t.)
...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
TEKSTO SUVOKIMO TESTAS
Antanas Škėma. Balta drobulė
Klausimai ir atsakymai
1. Kaip suprantate teksto pavadinimą? (2t.)
Balta spalva reiškia pasidavimą ir susitaikymą. Drobulė, tai audeklas artimas žmogui, kuriuo apgobiamas gyvųjų pasaulį palikęs žmogus. Taigi pavadinimas simbolizuoja nusivylusio žmogaus pasidavimą gyvenimo tėkmei ir mirčiai.
2. Suformuluokite šio teksto temą. (2t.)
Antanas Garšva, emigrantas dirbantis liftininku Niujorko centre. Jis serga sunkia nervų liga. Antanas nuolat galvoja apie savo meilę, gyvenimo beprasmybę ir mirtį. Dažnai keliamos egzistencijos problemos.
3. Kokios problemos keliamos kūrinyje? (1t.)
Kas verčia žmogų galvoti apie mirtį?
Kur prasideda žmogaus beprotybė?
4. Apibūdinkite veikėjo būseną. (1t.)
Garšva pasimetęs gyvenimo tekmėje. Jis kovoja su vienatvės, meilės, beprotybės ir mirties problemomis.
5. Su kuo lygina savo gyvenimą Garšva? Kodėl? Argumentuokite. (2t.)
Garšva kalba poeto Vaidilionio žodžiais – jis lygina savo gyvenimą su ironiškais medžiais, apaugusiais šungrybiais. Ironija Antanui padeda gyventi, žiūrėti į save kitokiomis akimis, pačiam pasišaipyti iš savęs, kad to nedarytų kiti. “Poetas Vaidilionis pasakė: medžiai, apaugę šungrybiais, -...

Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė
Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė
9.4   (2 atsiliepimai)
Antanas Škėma ,,Balta drobulė'' 14 skyriaus analizė

1. Išraukos pradžioje į istoriją žiūrima kaip į tragiškų įvykių verpetą, kur aplink visur matomi lavonai. Garšva naudoja ironiją ir groteską, kad pajuoktų visus baisumus vykstančius. Palengvinti skausmą ir užgniaužti jausmus.
2. Garšvos ir Vaidilionio požiūriai į poeziją skiriasi tuo, kad Vaidilionis yra entuziastingas, išsakantis patriotinius jausmus, jis didžiuojasi savo populiarumu. Jis vadinasi klasikiniu kūrėju, kurio tikslas kelti žmogaus dvasią. Garšvai svarbesnės kitos vertybės ir idėjos, kurios būdingos moderniam kūrėjui. Bet jis taip pat savo kūryboje naudoja lietuviško folkloro motyvus, kurie jam yra kaip Lietuviškas simbolis.
3. Senutę buvo nutarta laidoti iškilmingai, taigi ji buvo aprengta pasiūta suknele, nešama karste, grojo orkestras. Tačiau šis procesas nebuvo sėkmingas, nes prasidėjo lietus. Lietus permerkė ir pačią velionę per kiaurą karstą. Rūbų dažai ėmė blukti, tikėtina, kad šie dažai nudažė ir jos kūną. Toks įvykis pažadina Garšvos vaizduotę, nes tai tragikomediškas įvykis, atspindintis tikrovę.
4. Šiuo posakiu Garšva parodo savo ironišką požiūrį į mirtį. Jis suvokia, kad ji yra neišvengiama niekam, taigi iškilmingumas laidojant yra bereikšmis. Tokius...

Škėma „Balta drobulė“ analizė
Škėma „Balta drobulė“ analizė
9.4   (3 atsiliepimai)
Škėma „Balta drobulė“ analizė

Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną, kartą. Gyvenau, lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko.
Psichologinis (arba filosofinis) romanas.
(Mano manymu psichologinis nes daug kalbama apie žmogaus vidinį pasaulį, gilinamasi į mintis, jausmus.
Knygos tema yra apie žmogų, palikusį Lietuvą ir besistengiantį pritapti Amerikoje,, kur meniškos sielos žmogus jaučia vienišo ir monotoniško gyvenimo skonį, bei nuolat stengiasi rašyti.
Turinys
Antanas Garšva – poetas, su ironišku požiūriu į gyvenimą. Jis dirbo viešbučio lifte, kuris jam buvo lyg kalėjimas, kuriame nuolat apsilanko vis skirtingi žmonės, su kuriais visada turi bendrauti mandagiai, bei maloniai. Jis norėjo ištrūkti iš viešbučio rato ir kurti, bet to daryti laisvai jis negalėjo. Nuolat svajodavo apie gyvenimą už viešbučio sienų, ramų, tokį, kokio jis trokšta. Bet jo gyvenimas nebuvo lengvas. Jis lygindavo save su Sizifu. Garšvos ir Sizifo darbai, jam pačiam atrodė beprasmiai, todėl ir panašūs. Jį slėgė darbo monotonija. Up and down (aukštyn ir žemyn).
Jis mylėjo moterį, vardu Elena. Mylėjo ją nuo jaunystės. Ji jį įkvėpdavo rašyti, jis nuolat norėjo jaustis mylimas.
Garšvos tėvas buvo smuikininkas, dramaturgas. Jis išmokė Garšvą pajusti gamtą, estetiką. Jo motina sirgo šizofrenija. Ankščiau ji buvo graži, dailių formų moteris, bet vėliau Garšva matė ją susenusią, sunykusią ir sergančią. Ir tas jį gąsdino. Galiausiai jis padėjo ją išvežti į beprotnamį.
Antanas garšva mėgo skaityti filosofiją. Jis ją studijavo. Netgi kartais praleisdavo pamokas, kad galėtų skaityti. Tyrinėjo kančią ir pesimizmą, jų prasmę. Skaitė Šopenhauerį. Netgi bandė nusižudyti, ėjo į parduotuvę pirkti virvės pasikarti, bet atėjus lemtingai minutei, išsigando.
Garšva buvo tikintis, dažnai minėjo Dievą, netgi lygino save su juo. Manė esąs Dievo pasekėjas, nes abu jie yra vieniši.
Antanui teko pabūti ir kariuomenėje, kuri jam įsiminė dėl žmogžudystės. Jis nužudė žmogų, nes jis jį puolė, todėl Garšva gynėsi. Vėliau jis daug mąstė apie šiuolaikinį pasaulį, kuris yra kupinas prievartos ir žiaurumo. Vėliau jis ieškojo medžiagos eilėraščiam ir sėmėsi jos iš savo patirties....

Antanas Škėma "Balta drobulė". Simbolių kalba A. Škėmos romane "Balta drobulė"
Antanas Škėma "Balta drobulė". Simbolių kalba A. Škėmos romane "Balta drobulė"
9.0   (2 atsiliepimai)
Antanas Škėma "Balta drobulė". Simbolių kalba A. Škėmos romane "Balta drobulė"

Spalvos
• Žalia
• Raudona
• Geltona
• Mėlyna
• Žalia spalva pozityvus ženklas.Liaudies simbolikoje ji reiškia viltį,tačiau didelė gausa žalumos simbolizuoja neigiamą gamtos įtaką.
• Raudona spalva laikoma agresyvia,vitališka ir jėgos teikiančia,gimininga ugniai,ji reiškia tiek meile,tiek žūtbūtinę kovą.Taip pat ši spalva glaudžiai siejama su bibliniu kontekstu.
• Geltona spalva liaudies simbolikoje siejama su pavydu ir pavyduliavimu. Jos atspalviai simbolizuoja išminties troškimą ar klastingą agresuvymą.
• Mėlyna spalva simbolizuoja visa,kas dvasinga. Ji nuteikia žmogų apmastymams,o biblinė šios spalvos reikšmė perteikia tiesą ir Dievo amžinumą.
Spalvos
• Išvada: šios spalvos romane tarsi šviesoforas, reguliuojantis pagrindinio veikėjo, Antano Garšvos, gyvenimo ritmą.
• Žalia
• Raudona
• Geltona
• Mėlyna
• šviesa reguliuojanti keltuvų judėjimą,
• Elenos maudymosi kostiumėlis,
• spinteles drabužiams,
• ruožai apie nosį.
• aukštų kėdžių cerata,
• sienos viešbutyje,
• Shell reklaminė lenta.
• celiulioido šovinėlis,
• plaukai,
• pilnatis,
• mantela,
• smėlys.
• uniforma,
• liežuviai,
• dangus,
• chalatas,
• linoleumas,
• užvalkalas,
• knygų nugarėlės.
• Laikrodis
Balta
drobulė
• Dėžė
• Laiptai
• Vanduo
• Žiedas
• Realieji
• simboliai
• Auksinis žiedas, sene-
• lės prisiminimas,
• 1864m.
• “Laikrodis lyg kekšė
• vaikščiojanti po namus”
• Liftas
• Butas
• Viešbutis
• “Raudonas kvadratas
• -pasiruošti, žalia
• strėlė- patraukti
• Rankeną”
• “Žalios spintelės
• drabužiams”
• Chagallio paveikslas:
• Skraidanti debesų plaukais
• moteris su smuiku lyg maldaknyge
• rankose
• “Vėl laiptai. Per
• daug laiptų,
• jie kartojasi”
• Okeanas, Baltijos jūra,
• žalios putos iš burnos,
• lietus.
• Linelia, liniukai,
• Lino žiedas, ai tūto.
• Aš- žmogėniukas,
• suvystytas i kartūninį
• purviną žiurstą.
• Laikrodis
Balta
drobulė
• Dėžė
• Laiptai
• Vanduo
• Žiedas
• Realieji
• simboliai
Balta spalva: tai
• netrikdomas ir švarios
• pirmapradžio rojaus
• nekaltybės imbolis.
• Embivalentiškas simbolis,
• nes jis atgaivina ir
• suteikiavaisingumą,
• kita vertus,reiškia skendimą
• ir žlugimą.
•...

...