Egze tikėtis ir iš paveldėjimo teisės klausimų. (Tiek praktikoj gali būti, tiek teorijoj).
dvi problemos : tos pačios lyties asmenų santuoka/ partnerystė ir vaikų tėvų santykiai.
- bankas); vaikų ir tėvų santykiai - bendravimas su vaikais.
Šeimos teisė kaip CT dalis
Šeima pati savaime nėra teisinė sąvoka LT teisės prasme, nes šeimos apibrėžimas nėra
pateikiamas teisės aktuose. Tik yra reglamentuota žmonių ratas, KAS priskiriama šeimos
ratui.
Šeimos apibrėžimas - kaip tam tikra sociologinė kategorija.
Pagal CK 3 knygos 1 str. : CK 3 knygos normos turi prioritetą, kiek tai yra taikoma šeimos
santykiams.
Santuokos ir šeimos kodeksas buvo seniau. Dabar inkorporavo į CK. Tai grindžiama tuo,
kad šeimos santykiams būdingi ir turtiniai, ir asmeniniai neturtiniai santykiai (o jie daro
įtaką turtiniams santykiams) (pvz., vaikų išlaikymas).
Be to, šeimos santykiai yra grindžiami ilgaamžiškumu.
Šiuolaikinė ŠT sako, kad šeimos santykius skiriam nuo kitų teisės šakų pagal :
- Subjektų ratas.(Tam tikrų specifinį statusą turinčių asmenų dalyvavimas santykyje.)
Jeigu du subjektus sieja tam tikras ryšys, tai sakome, kad juos sieja šeimos santykiai.
LRS 2008 m. priėmė nutarimą: įtvirtino sąvokas, kaip darni šeima, nepilna šeima …. Šis
nutarimas koncentravosi į tradicinės šeimos supratimą ir buvo nukreiptas prieš
asmenis, kurie, tarkim, nesudarę santuokos gyvena kartu. Todėl klausimas buvo
perkeltas į KT. 2011.08.28 - nutarime svarbu : (i) KONST. 38 str. - ta LRK nuostata
nereiškia, kad be tradicinių šeimos formų saugojimo, Konstitucijos prasme nėra
saugomos kitokiu pagrindu sudarytos šeimos (apibrėžė santykių turinį). Ši nuostata yra
LABAI aktuali. Ji nėra mūsų KT sugalvota, o atėjus iš EŽTPLAK. Deja, bet įstatymų
leidėjas šio KT išaiškinimo vis dar nesiryžta taikyti. Be to, nutarimas NEĮPAREIGOJA
Seimo priimti kažkokį teisės aktą, tačiau jis sako, kad jeigu asmenų santykiai
prilyginami šeimos santykiams (pvz., yra ryšys tarp subjektų), jie, tie asmenys, NEGALI
būti diskriminuojami. (ii) Šeimą apibūdinantys aspektai : ryšys, trukmė, ekonominis
aspektas (ryšys ne tik emocinis, bet ir ekonominis) bei asmeninis tų asmenų supratimas
(ar jie laiko save šeima abipusiškai) (Žodžiu, turi deklaruoti interesus.)
- Vidinis šeimos teisinis apsektas :...

,,Pagal nuomos sutartį viena šalis {nuomotojas} įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis {nuomininkas} įsipareigoja mokėti nuomos mokestį”1
Aplamai, sunku įvertinti kokia yra nuomos sutarties reikšmė žmonių tarpusavio turtiniuose santykiuose. Įvairūs susitarimai ir sutartys sudarinėjami jau ne vieną dešimtmetį. Tai yra ne kas kita, o tik konkrečių visuomeninių santykių – turtinių santykių įteisinimas bei įforminimas atitinkamoje teisinėje formoje. Todėl pagrindinė nuomos sutarties atsiradimo paskirtis yra žmonių turtinių santykių reguliavimas įstatymo ribose, tinkamų tarpusavio santykių užtikrinimas ateityje. Tokiu būdu žmonės išnuomodami savo turtą užkerta kelią galimiems jų teisių į turtą pažeidimams. Sutartį būtų galima lyginti su įstatymu, tačiau tarp jų yra skirtumai, šiuos skirtumus aptarsiu vėliau nagrinėdamas nuomos sutarties sampratą. Dažniausiai nuomos sutartis atitinkamas pasekmes sukelia ne tik nuomotojui ar nuomininkui, bet ir nuomininko šeimos nariams.
Mano nuomone, šiuo metu ypač aktualios problemos susiję su nuomos santykiais. Jos ypač išryškėja sprendžiant butų, kuriuose gyvena nuomininkai privatizavimo, gražinimo teisėtiems savininkams klausimus, iškeldinant nuomininkus iš nuomojamų patalpų dėl pareigų, susijusių su nuomos santykiais nevykdymo. Dažniausiai problemos būna susiję su nuomininko šeimos narių teisine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, manau, kad tikslinga plačiau išnagrinėti temą ,,Nuomininko šeimos narių teisinis statusas, jų teisės ir pareigos”.
Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad trūksta literatūros, susijusios su šia tema, todėl rašydamas darbą pasinaudosiu įvairių įstatymų, kurie reglamentuoja nuomininko šeimos narių teisinį statusą nuostatomis, teismų praktika, įvairiomis teisininkų konsultacijomis, periodiniais leidiniais, internete esančia informacija, bei savivaldybių patirtimi šioje srityje.
Dėl nedidelės darbo apimties nagrinėsiu vieną iš nuomos sutarties rūšių tai gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kad pilnai atskleisčiau temą, trumpai atskleisiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą, paruošiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pavyzdį, apibudinsiu koks nuomininko šeimos narių teisinis statusas, kokios jų teisės ir pareigos, kaip su tuo susijusios problemos sprendžiamos norminiuose aktuose ir teismų praktikoje.
Manau, šis rašto darbas galės būti dar vienu informacijos šaltiniu ne...

Šeima (familia) Romoje buvo visuma asmenų, susijusių giminystės ryšiais. Ulpianas teigė, kad šeima – tai turtas, žmonės, kilę iš tos pačios giminės (vaikai, vaikaičiai) arba to paties namo (šeimos tėvo žmona, marčios), taip pat vergai.
Šeimą galėjo sukurti tik Romos pilietis. Romėnų šeimą siejo šeimos galvos (pater familias) valdžia, bet ne kraujo ryšiais pagrįsta giminystė. Šeima, pagrįsta pater familias valdžios idėja, vadinosi agnatine. Kraujo ryšys kokios nors teisinės reikšmės neturėjo, todėl ištekėjusi ir perėjusi gyventi į savo vyro namus moteris nutraukdavo bet kokius giminystės ryšius su savo ankstesne šeima. Tapusi kitos šeimos agnate, ji prarasdavo buvusių savo agnatų turto paveldėjimo teisę. Šeimos galvos valdžia šeimos nariams seniausiu laikotarpiu mažai kuo skyrėsi nuo jo valdžios vergams. Šioje šeimoje tik šeimos galva buvo visiškai teisnus, visi kiti šeimos nariai, esantys šeimos galvos valdžioje, visiško teisnumo neturėjo ir buvo laikomi svetimos teisės asmenimis. Šeimos galvos sūnūs, kad ir kokio amžiaus ir šeimyninės padėties būdavo, visada buvo pavaldus pater familias ir turėjo labai ribotą civilinį teisnumą. Jie negalėjo būti turto savininkai, jų įgytas turtas automatiškai tapdavo šeimos galvos nuosavybe. Pater familias valdžia šeimos nariams praktiškai buvo neribota, todėl jis buvo ir vienintelis turtinių teisių subjektas šeimoje. Šeimos galvai priklausė pavaldžių asmenų gyvybės ir mirties teisė, naujagymio atsisakymo, pardavimo vergijon, kūno bausmių, išvarymo iš namų, vedusių sūnų santuokos nutraukimo ir kitos teisės. Pater familias valdžia pasibaigdavo tik jam mirus arba pačiam to panorėjus. Mirus šeimos galvai, sūnūs, patys tapdavo pater familias. Mirusiojo pater familias našlę privalėjo globoti mirusiojo sūnūs. Laikui bėgant papročiai ir visuomeninė nuomonė gerokai apribojo pater familias valdžią.
Agnatinė giminystė gerokai apribojo civilinę apyvartą ir privačios nuosavybės gausėjimą. Šeimos narių padėtis trukdė vystytis ūkinei apyvartai, kadangi sukauptas turtas negali būti patikėtas kraujo giminaičiams, esantiems kitų pater familias agnatams. Tai sąlygojo naujos šeimos – kognatinės, pagrįstos kraujo giminyste, atsiradimą. Kognatinė giminystė, atsiradusi Romoje, tapo šiuolaikinių šeimos...

• Teisė, kaip bendras (globalus) socialinis fenomenas, yra išreikšta ir įtvirtinta norminiuose teisės aktuose, kurie, tam tikra tvarka sugrupuoti, sudaro atskiras teisines sistemas (tarptautinės, bendranacionalines ir nacionalines).
Plačiąja prasme teisinė sistema suvokiama kaip teisinė valstybės sandara, grindžiama konstitucija, t. y. kaip vientisas tarpusavyje suderintų ir susietų valdžios, valdymo, teisminių ir teisėsaugos institucijų (teismų, prokuratūros, policijos ir kt.), taip pat teisinių priemonių darinys.
Tačiau dažniausiai teisinės sistemos sąvoka vartojama siaurąja prasme ir ji suprantama kaip suderintų, sugrupuotų, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų, teisės aktų ir jų grupių (teisės institutų, šakų ir kt.) junginys.
• Prie šių teisinių sistemų priskiriamos: kontinentinė (kodifikuota) ir bendroji (precedentinė), taip pat įvairios teologinėmis dogmomis grindžiamos teisinės sistemos.
• Atgimimo epochoje Europoje subrandintos bei revoliucijos metu iškeltos teisinės idėjos (ypač iš Romėnų teisės perimti kai kurie teisės principai) buvo pradėtos įgyvendinti iš pradžių kontinentinės Europos šalyse bei jų kolonijose, o vėliau, darant įtaką Napoleono kodeksui, ir kai kuriose kitose valstybėse.
• Vakarų pasaulyje išskiriamos trys pagrindinės teisės sistemos tradicijos: • anglų- amerikiečių bendrosios teisės tradicija, • romanų- germanų civilinės teisės tradicija, • socialistinės teisės tradicija.
Romanų – Germanų teisės tradicija
• Seniausia iš jų yra romanų- germanų, siekia 450 m. pr. Kr. Jos pagrindu laikomas Justiniano 534m. atliktas romėnų teisės kodifikavimas.
• Šios teisės sistemos tradicijos formavimuisi turėjo įtaka turėjo teisininkai mokslininkai, tačiau ilgainiui juos pakeitė šiuo metu dominuojanti įstatymų leidybos pozityvistinė samprata.
• Ši teisinė sistema iš kitų sistemų išsiskiria tuo, kad pagrindiniai jos šaltiniai yra įstatymai (kodifikuoti teisės aktai).
• Kiti teisės šaltiniai (administraciniai teisės aktai, papročiai ir kt.) atlieka antraeilį vaidmenį, o teisminės praktikos aktai apskritai nelaikomi teisės šaltiniais.
• Teismai - tik teisės taikymo, o ne ir teisėkūros subjektai kaip yra Bendrosios teisės valstybėse.
• Būdingas inkvizicinis teismo procesas.
• Romanų-germanų teisė orientuota į valstybės valdžios, piliečių teisių ir pareigų nustatymą specifiniu aukščiausios galios įstatymu – konstitucija.
• Romanų –germanų šeimai būdingi pagrindines teisės...

Romėnų šeimai buvo būdingi gimininės santvarkos bruožai. Šeimos kūrimo pagrindas Romoje buvo santuoka.
Darbo tikslas – įvertinti santuokos rūšis romėnų teisėje.
3. pateikti išvadas.
Kiekviena sudaryta skirtingai, turėjo skirtingų teisinių padarinių turtiniams ir asmeniniams sutuoktinių santykiams, buvo skirtingai nutraukiama.
1. cum manu;
2. sine manu.
Santuoka, kai žmona visiškai priklausoma nuo vyro, galėjo būti nutraukta tik jo iniciatyva.
Siekdamas sustabdyti šeimų irimą, stabilizuoti šeimos santykius ir stimuliuoti gimstamumą, imperatorius Augustas išleido daug labai griežtų įstatymų, reguliuojančių šeimos santykius. Augusto įstatymai turėjo labai didelę įtaką romėnų šeimos teisei ir yra daugelio šeimos ir santuokos santykių srities teisinių reiškinių atsiradimo pagrindas. Bausdamas už neištikimybę ir ištvirkavimą, Augustas numatė vyro ir moters nesantuokinio gyvenimo išimtį, kai jie negali susituokti dėl priežasčių, numatytų pačiame įstatyme.
Siekdamas kuo daugiau santuokų ir didesnio gimstamumo, jau minėtuose įstatymuose Augustas numatė daugybę išskirtinių priemonių.
Santuokos buvo sudaromos skirtinga forma. Tačiau dar iki santuokos romėnų šeimos teisė žinojo sužieduotuvių institutą. Seniausiu laikotarpiu asmenis sužieduodavo jų pater familias, būsimiems sutuoktiniams net nedalyvaujant.
1. BENDROJI ROMĖNŲ ŠEIMOS CHARAKTERISTIKA
Šeima (familia) Romoje buvo visuma asmenų susijusių giminystės ryšiais. Ją sudarė didelis patriarchalinių asmenų junginys, į kurį įėjo vedę sūnūs su žmonomis ir vaikais, klientai ir vergai. Ulpianas teigė, kad familia — tai turtas (res), žmonės (personae), kilę iš tos pačios giminės (vaikai, vaikaičiai) arba to paties namo (šeimos tėvo žmona, marčios), taip pat vergai. Tai siaurai suprantama romėnų šeima. Seniausiojo laikotarpio teisei turėjo reikšmės ir platesnis šeimos sąvokos supratimas. Ulpianas rašė, kad pavadinimas familia reiškia tam tikrą bendruomenę, jungiančią visus kognatus (asmenis, susijusius kraujo ryšiais). Tačiau toliau jis teigia, kad familia, pagal bendrąją teisę, vadinami visi agnatai [4; 156].
Šeimą galėjo sukurti tik Romos pilietis, turintis ius conubii. Romėnų šeimai buvo būdingi gimininės santvarkos bruožai. Ją siejo šeimos galvos – pater familias — valdžia, bet ne kraujo ryšiais pagrįsta giminystė. Pater familias valdžia šeimos nariams seniausiu laikotarpiu mažai kuo skyrėsi nuo jo...

Šio darbo tikslas yra apžvelgti šeimos teisinių santykių reguliavimą pagal LDK statutus. Statutai yra tiesioginis šaltinis padedantis tyrinėti to meto LDK socialinių, politinių, kultūrinių santykių sferas. Todėl šie teisės rinkiniai pradedant XVI amžiumi sudarė pagrindinę teisinės sistemos dalį valstybėje atspindėdami to meto šeimos santykius (santuokos sudarymo sąlygas, vaikų statusą, turtinių santykių reguliavimą). Šeimos santykius atskleidė ne tik tiesiogiai šeimos teisiniams santykiams reguliuoti skirtos normos, bet ir baudžiamosios, kitų šakų teisės normos, įtvirtintos statutuose. Be to, reikia pabrėžti, kad besiformuojanti luominė visuomenė atitinkamai veikė šeimos vidinę organizaciją. Bajorijos luomui priklausanti šeima turėjo stiprų ryšį su visuomene ir valstybe. Todėl Lietuvos statutuose dominavo teisės normos, reguliavusios tik bajorų luomo šeimos teisinius santykius.
Šio darbo uždaviniai yra:
1) Išnagrinėti pagrindinius šeimos teisinius institutus susijusius su šeimos santuokos, turtinių santykių reguliavimu, vaikų statusu pagal LDK statutus.
2) Apibūdinti pagrindinius šeimos teisinių santykių bruožus to meto LDK visuomenėje.
3) Palyginti tam tikrą reguliavimą ir normas pagal Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį Lietuvos Statutus.
Rašydama šį darbą pirmiausia naudosiu istorinį metodą, kurio pagalba pateiksiu istorinius faktus, statutų nuostatas, sąlygas, kurios lėmė tokio reguliavimo statutuose atsiradimą. Taip pat naudosiu lyginamąjį metodą. Lyginsiu 1529 metų, 1566 metų ir1588 metų statutų kai kurias nuostatas ir reguliavimo skirtumus. Taip pat pateiksiu skirtingas istorikų nuomones dėl tam tikrų klausimų, kurie yra diskutuotini ir skirtingai traktuojami istorijos darbuose.
Šiame darbe remsiuosi V. Andriulio darbais, t.y. straipsniais publikuotais leidiniuose ,,Teisė‘‘, ,,Socialistinė teisė‘‘ ir monografija ,,Lietuvos Statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė‘‘. Ši monografija yra mano darbo autoritetas. Taip pat remsiuosi knyga ,,Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), kurios autoriai I. Valikonytė, S. Lazutka, E. Gudavičius, Respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga, skirta Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinėms pažymėti, bei I. Valikonytės straipsniu ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų teisė laisvai ištekėti: realybė ar fikcija? ‘‘
Darbo struktūra susideda iš potemių, kurios atskleidžia pagrindines ir svarbiausias šeimos santykių reguliavimo sritis. Joms šiame darbe ir bus...

Parengtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinis teisės aktas sistematiškai reguliuojantis civilinius santykius. Šeimos santykiai yra civilinių santykių sudėtinė dalis ir Vakarų valstybių praktikoje juos tradiciškai reguliuoja Civilinis kodeksas. 1918 – 1940 metais nebuvo spėta parengti Civilinio kodekso, apimančio ir šeimos santykius, todėl Lietuvoje galiojo keturios skirtingos receptuotos civilinės teisės sistemos. Šeimos teisę inkorporuoti į Civilinį kodeksą buvo nuspręsta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto 1998 m. sausio 7 d. nutarimu.
Rengiant naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo siekiama adaptuoti šeimos santykių teisinį reguliavimą prie esminiai pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes vaikų teisių apsaugai, sutuoktinių turtinių santykių reguliavimui, šeimos reikšmės visuomenėje stiprinimui, šeimos santykių stabilumui užtikrinti, nustatyti efektyvesnius šeimos narių pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Kitas svarbus tikslas, kuriuo siekiama – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautinės teisės šaltiniais – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei kitomis tarptautinėmis konvencijomis šeimos teisės srityje, kurias yra ratifikavusi Lietuva.
Prieš šešerius metus šeimos santykius reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas, priimtas 1969 m. liepos 16 d. Šis kodeksas nebeatitiko esminiai pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygų, daugelis faktiškai egzistuojančių santykių jo normomis apskritai buvo nereguliuojama, o dauguma jo nuostatų nesiderino su šiuolaikine tarptautine teise. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymą šis kodeksas neteko galios nuo 2000 m. sausio 1 d., todėl 2001 m. Liepos 1 dieną buvo priimtas naujas Civilini kodeksas, kurio Trečioji knyga reguliuoja šeimos santykius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos...

Šeimos teisė, kaip teisės šaka, yra pakankamai plati. Todėl išsami šeimos teisės analizė Lietuvos Statutuose yra neįmanoma, turint omenyje numatomą darbo apimtį. Šiame darbe didžiausią dėmesį skirsime santuokos institutui, tuo tarpu kitų šeimos teisės sričių taip detaliai neaptarinėsime.
Pradžiai aptarsime Statutų bruožus, kurie būdingi visai Statutų šeimos teisei. Statutai pirmiausia reglamentavo bajorų teises ir pareigas. Daugelis jų skyrių nebuvo pritaikomi valstiečiams, kurie priklausė feodalo jurisdikcijai.
Taip pat reikia pastebėti, kad tuo metu LDK egzistavo dvi atskiros teismų sistemos: pasaulietiniai ir bažnytiniai teismai. Turtiniai ir bausmių taikymo reikalai buvo sprendžiami pasaulietiniuose teismuose, tuo tarpu bažnytiniai teismai tik nustatydavo yra ar nėra nusikaltimo, bei atlikdavo jiems patikėtas funkcijas, - pvz., spręsdavo suteikti ištuoką ar ne. Lietuvos Statutai pirmiausia reglamentavo pasaulietinių teismų veiklą, o bažnytiniai teismai rėmėsi dar ir kanonų teise.
Šeima prasideda nuo santuokos sudarymo, todėl pirmiausia aptarsime sąlygas, kuriomis Lietuvos Statutai reglamentavo santuokos sudarymą.
Pozityvinės santuokos sudarymo sąlygos yra tos sąlygos, kurios išreiškia aplinkybes leidžiančias sudaryti santuoką. Tų sąlygų patenkinimas sudaro prielaidas atsirasti santuokai.
moteris gali tuoktis sulaukusi 15 metų, tuo tarpu Trečiasis sumažino galimą santuokinio amžiaus ribą iki 13 metų.
Vyrams amžiaus cenzas buvo kitas, - jie privalėjo sulaukti 18 metų. Tokia diskriminacija lyčių atžvilgiu kilo dėl skirtingo vyro ir moters vaidmens suvokimo. Žemą moters leistinos santuokos amžių galima paaiškinti, tuo kad moteris buvo suprantama, pirmiausia, kaip vaikų gimdytoja. Vaikų gimdymui nereikia protinio subrendimo, kuris būtinas išlaikyti šeimą. Šeimą išlaikyti buvo patikėta vyrui, todėl leistinas santuokinis amžius tenkantis vyrui buvo aukštesnis.
Nepaisant Statutuose reglamentuoto amžiaus, Andriulis (Andriulis, 1973, p. 20) mini, kad realiai buvo vartojamas kitas amžiaus cenzas, paimtas iš kanonų teisės. O joje buvo nustatyta, kad vyras turi būti ne jaunesnis 15 metų, o moteris 12 metų, kad būtų galima sudaryti santuoką.
Grįžkime prie santuokos sudarymo problematikos. Kaip jau buvo minėta, vyras kaip šeimos išlaikytojas, turėjo būti protiškai subrendęs. Išplėtojant šią nuostatą reikia pažymėti, kad Statutai viena...

Tėvystės, motinystės teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai.
25. Vaikų kilmės nustatymas.
26. Tėvystės/motinystės nagrinėjimas.
27. Tėvystės/motinystės nustatymas teismine tvarka.
28. Vaiko pavardės, vardo nustatymas. Pavardės pakeitimas.
29. Sutuoktinių atsakomybė pagal prievoles.
30. Tėvų asmeninės pareigos.
31. Vaiko pareigos išlaikyti tėvus.
32. Tėvų alimentinės pareigos vaikams.
33. Kitų šeimos narių alimentinės teisės ir pareigos.
34. Alimentinių prievolių pakeitimas, panaikinimas.
35. Vaikų įvaikinimas.
36. Globos sąvoka, jos teisinė reikšmė.
37. Rūpybos sąvoka, jos teisinė reikšmė.
Šeimos teisės samprata ir sąvoka
1 tema. Šeimos teisė kaip teisės šaka
1.1. Šeimos teisės sąvoka. Šeimos teisės suprantama kaip:
1. Nesavarankiška teisės šaka. Šeimos teisė kaip civilinės teisės dalis. Argumentai:
1) sutampa reguliavimo dalykas,
2) vienodas reguliavimo metodas, pagrįstas santykių dalyvių lygiateisiškumu,
3) daugelyje valstybių šeimos ir civilinius santykius reguliuoja tas pats CK.
2. Savarankiška teisės šaka. Argumentai:
1) Reguliavimo dalykas sutampa, bet tik pavadinimu, o faktiškai š.t. dominuoja asmeniniai santykiai, o c.t. – turtiniai,
2) Turtiniams santykiams šeimoje nėra būdingas atlygintinumas,
3) Skiriasi santykių atsiradimo pagrindas – juridiniai faktai. Šeimos teisėje – santuka kaip juridinis faktas,
4) Skiriasi santykių subjektai,
5) Skiriasi reguliavimo metodas – šeimos teisės normoms būdingas dispozitiviškumas, specifinės gynimo formos,
6) Šeimos santykius reguliuoja atskiras šeimos kodeksas.
Šeimos teisė – sistema teisės normų, nustatančių bendruosius šeiminių santykių teisinio reguliavimo pricipus ir reguliuojančius santuokos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teise, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rupybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
Įstatymas...

LR CK įteisina ikisutartinius santuokinius santykius – sužadėtuves (3.8 – 3.11 str.). Šis institutas apsaugo sąžiningo sutuoktinio lūkesčius ir viltis. Be to, tai verčia susimąstyti prieš sudarant santuoką ir nesišvaistyti tuščiais pažadais, nes dėl to gali atsirasti neigiamos pasekmės.
Susitarimo tuoktis formos kodeksas nenumato, t. y. ši forma gali būti bet kokia. Ikivedybinė sutartis tvirtinama notariškai, o tuo pačiu ir susitarimo tuoktis viena iš formų gali būti notarinė. Gali būti viešas susitarimas tuoktis, kuris bus tik tada, kai paduodamas abiejų sutuoktinių pareiškimas civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įregistravimo. Juo nebus viešas skelbimas aplinkiniams apie susitarimą tuoktis. Viešo susitarimo tuoktis nėra ir padavus pareiškimą bažnyčiai. Toks pareiškimas civilinės metrikacijos skyriui yra vadinamas viešu, nes prieš dvi savaites šiame skyriuje viešai skelbiama apie asmenis sudarančius santuoką.
1. Laisvai sudaryti.
2. Laisvai atsisakyti.
3. Nustatyti sutarties turinį.
a) turi būti ieškovo įrodytas viešo susitarimo buvimas, tai yra įrodyti, kad buvo paduotas pareiškimas civilinės metrikacijos skyriui ir nėra reikšmės, kada buvo padovanota dovana, ar prieš, ar po viešo susitarimo;
b) turi būti įrodytas priežastinis ryšys tarp viešo susitarimo tuoktis ir dovanos;
c) neturi reikšmės ar pagrįstai, ar nepagrįstai atsisakoma sudaryti santuoką ir niekas neturi pareigos įrodinėti, dėl ko atsisako.
Ši pasekmė dėl dovanų grąžinimo netaikoma, kai dovanų vertė nesiekia 1000 Lt. Arba santuoka buvo nesudaryta dėl sutuoktinio mirties, tačiau santuokos nesudarymo priežastis kaip tik ir turi būti sutuoktinio mirtis, nes kitu atveju bus galima išsireikalauti dovanos ir po jo mirties. Kai dovanas dovanoja ne sutuoktiniai (jų tėvai), tai dovanas galima atgauti turto gavimo be pagrindo būdu, tai yra čia jau kalba eina ne apie šeimos teisę. Turto gavimas yra be pagrindo, nes jis buvo duotas santuokos pagrindu, o jei neįvykus – dingsta ir turto gavimo pagrindas. Dovanų išieškojimui senaties terminas yra 1 metai nuo atsisakymo.
Turtinės žalos atlyginimo sąlygos (CK 3.10 str.):
a) susitarimo tuoktis fakto įrodymas. Įstatymas nereikalauja, kad susitarimas būtų viešas ir...