Nuomininko šeimos narių teisinis statusas, jų teisės ir pareigos

 PLANAS I. VADAS.............................................................................................................................................2 II. DĖSTOMOJI DALIS....................................................................................................................3 2.1. GYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA, PROBLEMOS................................................................................................................4­11 2.2. NUOMINIKO ŠEIMOS NARIŲ TEISINIS STATUSAS....................................... 12­16 2.3. NUOMININKO ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS...................................16­18 2.4. NUOMININKO ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS PRIVATIZUOJANT NUOMOJAMAS GYVENAMASIAS PATALPAS..................................................19­20 2.5. NUOMININKO ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS JIEMS GYVENANT SAVININKAMS GRAŽINTINUOSE NAMUOSE..................................................21­22 III. IŠVADOS..............................................................................................................................23­24 IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................25 V. PRIEDAI.................................................................................................................................26­41 ĮVADAS ,,Pagal nuomos sutartį viena šalis {nuomotojas} įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis {nuomininkas} įsipareigoja mokėti nuomos mokestį”1 Aplamai, sunku įvertinti kokia yra nuomos sutarties reikšmė žmonių tarpusavio turtiniuose santykiuose. Įvairūs susitarimai ir sutartys sudarinėjami jau ne vieną dešimtmetį. Tai yra ne kas kita, o tik konkrečių visuomeninių santykių – turtinių santykių įteisinimas bei įforminimas atitinkamoje teisinėje formoje. Todėl pagrindinė nuomos sutarties atsiradimo paskirtis yra žmonių turtinių santykių reguliavimas įstatymo ribose, tinkamų tarpusavio santykių užtikrinimas ateityje. Tokiu būdu žmonės išnuomodami savo turtą užkerta kelią galimiems jų teisių į turtą pažeidimams. Sutartį būtų galima lyginti su įstatymu, tačiau tarp jų yra skirtumai, šiuos skirtumus aptarsiu vėliau nagrinėdamas nuomos sutarties sampratą. Dažniausiai nuomos sutartis atitinkamas pasekmes sukelia ne tik nuomotojui ar nuomininkui, bet ir nuomininko šeimos nariams. Mano nuomone, šiuo metu ypač aktualios problemos susiję su nuomos santykiais. Jos ypač išryškėja sprendžiant butų, kuriuose gyvena nuomininkai privatizavimo, gražinimo teisėtiems savininkams klausimus, iškeldinant nuomininkus iš nuomojamų patalpų dėl pareigų, susijusių su nuomos santykiais nevykdymo. Dažniausiai problemos būna susiję su nuomininko šeimos narių teisine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, manau, kad tikslinga plačiau išnagrinėti temą ,,Nuomininko šeimos narių teisinis statusas, jų teisės ir pareigos”. Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad trūksta literatūros, susijusios su šia tema, todėl rašydamas darbą pasinaudosiu įvairių įstatymų, kurie reglamentuoja nuomininko šeimos narių teisinį statusą nuostatomis, teismų praktika, įvairiomis teisininkų konsultacijomis, periodiniais leidiniais, internete esančia informacija, bei savivaldybių patirtimi šioje srityje. Dėl nedidelės darbo apimties nagrinėsiu vieną iš nuomos sutarties rūšių tai gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kad pilnai atskleisčiau temą, trumpai atskleisiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą, paruošiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pavyzdį, apibudinsiu koks nuomininko šeimos narių teisinis statusas, kokios jų teisės ir pareigos, kaip su tuo susijusios problemos sprendžiamos norminiuose aktuose ir teismų praktikoje. Manau, šis rašto darbas galės būti dar vienu informacijos šaltiniu ne tik teisininkams nagrinėjant problemas susijusias su nuomos santykiais, bet ir paprastam žmogui, kuris yra nuomos santykių subjektu.. BENDROSIOS NUOSTATOS I.1. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties samprata Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui likinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.2 Iš šios sąvokos matyti, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalykas ­ gyvenamoji patalpa, dėl kurios valdymo kyla konkretūs teisiniai santykiai. Sutarties šalimis yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo jas valdantis kitokiu pagrindu, pavyzdžiui valdantis turtą patikėjimo teise, arba pats nuomininkas, kuris nuomotojo leidimu subnuomoja nuomotojo turtą. Praktikoje ypač dažnai pasitaiko, kad nuomininkas leidžia naudotis nuomojamu turtu kitiems asmenims be leidimo, tokiu atveju nuomotojas turi teisę vien šiuo pagrindu nutraukti nuomos sutartį su nuomininku. Na o nuomininku laikomas fizinis asmuo, kuris savo vardu sudaro nuomos sutartį. Juridinis asmuo nuomininku gali būti tokiu atveju, jeigu jis gyvenamąją patalpą naudoja fiziniams asmenims apgyvendinti. Gyvenamosios patalpos sutartimi sutarties šalys, tai yra nuomotojas ir nuomininkas įteisina savo tarpusavio santykius bei nustato tarpusavio teises ir pareigas. Kaip minėjau savo rašto darbo pradžioje sutartį galima lyginti su įstatymu, tačiau vis tiek išryškėja atitinkami skirtumai tarp šių atrodo panašių sąvokų. Sutartis nuo įstatymo skiriasi tuo, kad sutartimi įforminama dviejų šalių, tai nuomotojo ir nuomininko valia, o įstatyme įtvirtinama tik įstatymo leidėjo valia. Antrasis skirtumas yra tas, kad nuomos sutarties galiojimo ribos yra daug siauresnės nei įstatymo. Sutartis galioja tik nuomotojui ir nuomininkui, o tiems kurie nėra sutarties šalimis gali suteikti tik teises, bet neįforminti pareigas, o įstatymas privalomas labai plačiam subjektų ratui, visi privalo įstatymo laikytis, tame tarpe ir sutarties šalys. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Būtent tai pagrindžia aukščiau minėtų skirtumų buvimą. Tačiau, nuomos sutarties reikšmės taip pat nereikia sumenkinti, nes kai kuriose šalyse tai buvo vienintele priežastimi, kurios dėka sumažėjo ekonominė krizė. Pavyzdžiui Rusijoje 1991 metais gyvenamųjų patalpų nuomos santykių plėtojimas padėjo išbristi iš ekonominės ekspertizės3. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys gali būti sudaromos žodžiu arba raštu. Raštu privaloma sudaryti sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo. Kad pilnai atskleisčiau reikalavimus keliamus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, pateikiu gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pavyzdį (1 priedas). 1 priedas GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMOS S U T A R T I S 200....m. ......................d. Vilnius Sutarties šalys: Nuomotojas Savivaldybės taryba, atstovaujama Savivaldybės administracijos direktoriaus ir nuomininkas.................................................................................................................... (vardas, pavardė, asmens kodas) sudarėme šią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį: I. I. SUTARTIES DALYKAS 1. Šia gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti (toliau ­ išnuomoti) už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį4. 2. Nuomotojas, įgyvendindamas Savivaldybės administracijos direktoriaus 200...m. .............................mėn. .....d. įsakymą Nr., išnuomoja nuomininkui ................................................................................................................................................................ (vardas, pavardė) ir jo šeimos nariams: ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią ...................................................................., Vilniuje, (............aukštas............kambarių skaičius,.....................kv.m. bendrojo naudingojo ploto) 3. Gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso nuomotojui. 4. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje gali apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje. Jei šie asmenys per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo jame neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda5. 5. Nuomojamos gyvenamosios patalpos ir jos inžinerinės (techninės) įrangos techninė būklė nurodyta gyvenamosios patalpos sutarties priede. II. GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMOS MOKESČIO BEI KITŲ MOKESČIŲ MOKĖJIMO SĄLYGOS 6. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokestis priskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Nuomininkas moka Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį 8. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Laiku nesumokėjus mokesčių mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka6 9. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis gali būti perskaičiuotas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Pasikeitus gyvenamosios patalpos nuomos mokesčiui, apie tai raštu informuojamas nuomininkas, bei raštu sudaromas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. 10. Mokestis už karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, komunalines paslaugas (buitinių atliekų išvežimą, naudojimąsi liftu, bendrojo naudojimo patalpų ir namui priskirtos teritorijos valymą ir kitas) imamas atskirai nuo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio7. 11. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. 12. Gyvenamųjų patalpų nuomininkas sudaro su tiekėjais pirkimo ­ pardavimo sutartis ir moka už gyvenamosiose patalpose suvartotą šaltą ir karštą vandenį, dujas, elektros energiją pagal jose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis. Nuomininkas, kurio gyvenamojoje patalpoje dar neįrengti apskaitos prietaisai, už šaltą, karštą vandenį ir dujas moka pagal nustatytą tvarką. Nuomininkas už šiluminę energiją patalpoms šildyti, tiekiamą per karšto vandens sistemų paviršių, moka pagal namo ar jo dalies įvadinių apskaitos prietaisų rodmenis. III. SUTARTIES ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS 13. Nuomotojas įsipareigoja: 13.1. Perduoti laiku nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą nurodytą sutartyje. 13.2. Užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame išnuomotą gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti ir informuoti už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą. 13.3. Užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą 13.4. Perduoti nuomininkui gyvenamosios patalpos sudarymo metu gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės. Šio dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos sutarties dalis. Tačiau nuomininkas neturi teisės nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties vien tuo pagrindu, kad nuomotojas neperdavė šio dokumento kopijos. 13.5. Nuomotojas neturi teisės tikrinti gyvenamosios patalpos ar jos rodyti būsimam nuomininkui nuo dvidešimt pirmos valandos iki devintos valandos. 14. Nuomotojas turi teisę: 14.1. Nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išnuomota gyvenamąja patalpa. 15. Nuomininko pareigos: 15.2. Mokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalines paslaugas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 15.3. Naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa tik pagal paskirtį, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir sanitarinių taisyklių reikalavimų. 15.4. Atsakyti už savo ir savo šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 15.5. atlyginti nuomotojui įstatymo nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos ar jos įrenginių sugadinimo dėl savo ar jo šeimos narių kaltės. 15.6. Atlikti gyvenamosios patalpos einamąjį remontą savo lėšomis. 15.7. Atlaisvinti gyvenamąją patalpą jam ir šeimos nariams įgijus nuosavybės teisę į būstą. 15.8. Nuomotojui iš anksto pranešus apie tikrinimo datą ir laiką, leisti patikrinti gyvenamosios patalpos būklę ir ar tinkamai naudojamasi išnuomotu turtu. 15.9. Nuomininkas privalo perduoti nuomininkui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas. 15.10. Pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą ir pagalbines patalpas tik raštu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams. 15.11. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat pareigas kaip ir nuomininkas. 15.12. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje turi tokias pat pareigas kaip ir nuomininkas. 154.13. Gyvenamosios patalpos rezervavimas, subnuomojimas, laikinų gyventojų jose apgyvendinimas galimas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.592 ­ 6.597 straipsniuose nustatyta tvarka. 15.14. Nuomininkui mirus, nuomininko šeimos nariai privalo per du mėnesius po nuomininko mirties informuoti apie tai nuomotoją. 16.Nuomininko teisės: 16.1. Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises kaip ir nuomininkas 16.2. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje turi tokias pat teises kaip ir nuomininkas. 16.3. Nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, sugyventinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia CK 6.588 straipsnio 1 dalis. 16.4. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariams teisė į gyvenamąją patalpą paliekama civilinio kodekso 6.591 straipsnyje nustatyta tvarka. 16.5. Nuomininkas ir kartu su juo gyvenantys pilnamečiai šeimos nariai turi teisę kreiptis į nuomotoją dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos pakeitimo į mažesnę gyvenamąją patalpą. 16.6. Nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį įspėjęs nuomotoją prieš mėnesį raštu. Jei nuomininkas nevykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. IV. SUTARTIES NUTRAUKIMAS 17. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu ir nuomininkas bei jo šeimos nariai iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu: 17.1. Nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas. 17.2. Nuomininkas ar jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį. 17.3. nuomininkas ar jo šeimos nariai savo netinkamu elgesiu sudaro netinkamas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi. 17.4. Nuomininkas nevykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 18. Iš gyvenamosios patalpos nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti, suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą, jeigu: 18.1. Namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa turi būti nugriautas. 18.2. Gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo. 18.3.Gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. 19. Nuomininkui ar šeimai nuosavybės teise įgijus būstą, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 20. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. 21. Ginčai, kylantys vykdant šią sutartį, sprendžiami derybomis, o nesutarus, įstatymų nustatyta tvarka. 22. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai sutarties šaliai. Sutarties šalių parašai ir rekvizitai: NUOMOTOJAS NUOMININKAS ................................................ ......................................................... Kaip matome iš aukščiau pateiktos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, joje būtinai turi būti nurodytas nuomos sutarties terminas. Jis nustatomas šalių susitarimu, nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Jei sutartis yra neterminuota, tai šalys bet kada gali nutraukti sutartį įspėjusios viena kitą prieš tam tikrą laikotarpį, tai yra prieš vieną mėnesį. Gyvenamosios patalpos nuomotojas bei nuomininkas turi tam tikras pareigas vienas kito atžvilgiu, kurių nevykdymas gali lemti sutarties nutraukimo pasekmes. Sutartyje taip pat nustatoma nuomos mokesčio bei kitų mokesčių nustatymo tvarka. Jei nuomininkas nemoka mokesčių ilgiau nei tris mėnesius ir nepaiso raginimų sumokėti mokesčius, jis teismine tvarka .gali būti iškeldintas iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pavyzdžiui galima būtų aptarti Lietuvos savivaldybių praktiką. Savivaldybės nuomojamose gyvenamosiose patalpose gyvenantys ir nuomos mokesčio nemokantys nuomininkai iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka. Tačiau savivaldybėms iškeldinimas taip pat nėra lengvas procesas. Pirmiausia susiduriama su problema jei nuomininkas turi nepilnamečių vaikų. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (CK 2.14 straipsnio 1,2 dalys). Taigi jeigu nepilnamečio gyvenamoji vieta yra nuomojamą gyvenamoji patalpa, tokiu atveju iškeldinti piktybiškai nemokantį nuomininką iš gyvenamosios patalpos faktiškai nėra jokių galimybių, nes priešingu atveju būtų pažeista Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija, patvirtinta Generalinės asamblėjos 44/25 rezoliucija 1989 metų plenariniame posėdyje8, kuri buvo ratifikuota Lietuvoje 1995 metais. Pagal šią konvenciją negalima iš vaiko atimti ,,stogo” bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos9 Tokiose bylose trečiuoju asmeniu privalomai traukiama Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri be abejo prieštarauja tokiam sutarties nutraukimui ar iškeldinimui iš gyvenamųjų patalpų. Tokiu atveju kreipimasis į teismą tampa tik prevencine priemone išieškant skolas už nesumokėtą nuomos mokestį. Kita problema yra tame, kad nuomininkui mokant nuomos mokestį bet nemokant mokesčių už komunalinius patarnavimus, Savivaldybės neturi teisės kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nes dėl nesumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas išieškojimo į teismą gali kreiptis tik tas paslaugos teikiančios įmonės. Gyvenamųjų patalpų nuomotojui tokia teisė nesuteikta. Be abejo, reikėtų paminėti problemas ir dėl nuomotojo teisių į gyvenamąją patalpą. Problemos kyla dėl finansinių priežasčių. Savivaldybės dėl finansų trūkumo neturi galimybės įregistruoti, Vyriausybės nutarimais perduotų nuosavybėn, gyvenamųjų patalpų nekilnojamojo turto registre, ko pasėkoje teismai atmeta ieškinius dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nes anot jų neįrodoma nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas ir dėl to ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą. Dėl to užkertamas kelias kitiems asmenims išsinuomoti gyvenamąją patalpa, o savivaldybei padaromi didžiuliai finansiniai nuostoliai. Reikėtų paminėti, kad problemų kyla ir dėl sutarties formos, kai sutartys sudaromos tarp fizinių asmenų. Įstatymo leidėjas suteikė galimybę fiziniams asmenims sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį žodžiu. Žodžiu sudarytos sutartys neužtikrina nuomotojo teisių, nes nuomininkas piktnaudžiaudamas gali pažeisti nuomotojo interesus. Pavyzdžiui nuomininkui nesumokėjus mokesčių nuomotojas gali neturėti galimybės jų išsiieškoti, nes nuomininkas bet kuriuo metu išsikėlęs iš gyvenamosios patalpos gali teigti, kad joje net negyveno, nes nuomininkas bet kuriuo metu išsikėlęs iš gyvenamosios patalpos gali teigti, kad joje net negyveno, o nuomotojas tokiu atveju neturės jokio įrodymo, kad pastarasis jame gyveno. Tokiose bylose labai sunku įrodyti nuomininko faktinį gyvenimą konkrečiose patalpose, dėl ko nuomotojui gali būti padaryti labai dideli nuostoliai. Mano nuomone ši Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 2 dalyje esanti nuostata yra kritikuotina, nes kaip minėjau anksčiau dėl tokios sutarties formos gali būti pažeisti nuomotojo teisėti interesai. Taip pat tikslinga paminėti, kad anksčiau vieninteliu pagrindu užimti nuomojamą gyvenamąją patalpą buvo išduotas orderis. Gyvenamųjų patalpų suteikimo ir apsigyvenimo jose tvarka reglamentavo 1983 m. Butų kodeksas, jo 49 straipsnis numatė, kad remiantis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą buvo išduodamas orderis. Orderis reiškė įsipareigojimą leisti gyventi gyvenamojoje patalpoje ir tai buvo pagrindas sutarčiai sudaryti. Po orderio išdavimo nuomininkas privalėjo sudaryti nuomos sutartį, tačiau ne visi tai padarė. Todėl šiuo metu teismuose sunkiau įrodyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes orderis (2 priedas) neapibrėžia visų pareigų ar teisių, o tik suteikia teisę įsikelti į patalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ne visada galima tinkamai įgyvendinti nuomos sutarties sąlygas bei joms keliamus reikalavimus. Kaip matome, pirmose rašto darbo dalyse trumpai išdėsčiau gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sampratą, problemas, nes manau, kad tai padės lengviau suprasti nuomininko bei jo šeimos narių teisinį statusą, jų teises ir pareigas. Būtent tai ir yra pagrindinis rašto darbo tikslas, tai yra atskleisti nuomininko šeimos narių teisinį statusą bei jų teises ir pareigas, apie kurį kalbėsiu kitose rašto darbo dalyse. I.2. Nuomininko šeimos narių teisinis statusas Lietuvos Respublikos teisiniuose aktuose nėra nurodyta bendra šeimos narių sąvoka, tai yra aktai nenumato šeimos narių apibrėžimo. Literatūroje ,,Šeima“ teisiniu požiūriu apibrėžiama, kaip grupė asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistruojant santuokos, kraujo giminystės , įvaikinimo ar kitokios vaikų priežiūros ar auginimo formos pagrindu10. Tačiau Civilinis kodeksas ar kiti įstatymai gali pateikti šeimos ar šeimos nario apibrėžimą, kuriam būdinga tik kažkuriam konkrečiam teisiniam santykiui. Pavyzdžiui gyventojų socialinių garantijų įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šeima tai sutuoktiniai, sugyventiniai, nepriklausomai nuo to ar jie turi vaikų (išlaikytinių) ar ne, pensininkai kaip šeima traktuojami nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai nuo savo vaikų, viengungiai studentai traktuojami, kaip jų tėvų (globėjų) šeimos nariai11. Todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisinio reguliavimo tikslą ir reguliuojamų santykių ypatumus, nustatančius nuomininko ryšį su šeima. Apibrėžiant nuomininko šeimos narius yra privalomos tokios sąlygos: 1. Giminystės ryšys 2. Gyvenimas kartu su nuomininku 3. Bendro ūkio tvarkymas Atsižvelgiant į tai nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, taip pat pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.12 Šis šeimos narių sąrašas nėra baigtinis, nes įstatymo leidėjas numatė dar eilę asmenų, kurie teismo sprendimu gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Tokiais nuomininko šeimos nariais gali tapti: 1. Globėjai, kurie pasibaigus globai toliau bendrai gyvena ir tvarko bendrą ūkį 2. Artimi giminaičiai kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku , jo šeimos nariais, vienu iš jų išgyvenę kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį. Sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį joje išvardijami visi nuomininko šeimos nariai. Būtent tie nuomininko šeimos nariai ir turi teisę apsigyventi nuomojamoje patalpoje. Tačiau, įstatymo leidėjas apribojo nuomininko šeimos narių teises apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, per neterminuotą laiką, nurodydamas konkretų terminą per kurį jie turėtų apsigyventi nuomojamose patalpose, tai yra per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. Jei per šešis mėnesius nuomininko šeimos nariai neapsigyvena nuomojamoje patalpoje jie praranda teisę joje apsigyventi. Gyvenamosios patalpos nuomininkas yra priklausomas nuo šeimos narių, jo teisės yra priklausomos nuo šeimos narių valios. Šeimos nariai turi duoti sutikimus dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos subnuomavimo , dėl laikinų gyventojų priėmimo gyventi nuomojamoje patalpoje, dėl atitinkamų priežasčių keičiant gyvenamųjų patalpų sutartį, keičiant pirminį gyvenamosios patalpos nuomininką kitu nuomininku, norint pertvarkyti ar perplanuoti gyvenamąsias patalpas, norint pasikeisti nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku. Nuomininko ir šeimos narių atsakomybė pagal nuomos sutartį yra bendra. Už gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį nuomotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo šeimos nariai. Pavyzdžiui, tuo atveju kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, nuomotojui duodant ieškininį pareiškimą teismui dėl skolos išieškojimo, atsakovais byloje traukiami visi pilnamečiai nuomininko šeimos nariai. Jų atžvilgiu taikomi tie patys reikalavimai kaip ir nuomininkui. Nepilnamečiai šeimos nariai atsakovais netraukiami, tačiau kaip jau minėjau anksčiau dėl šios priežasties trečiuoju asmeniu byloje traukiama Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje negali gyventi neribotas skaičius nuomininko šeimos narių, nes gyventi asmenų turi tiek, kad kiekvienas jų galėtų turėti normalias sanitarines sąlygas ir naudotis normaliais patogumais.13 Kad tiksliau atskleisti koks yra nuomininko šeimos narių statusas ir kad paneigčiau kai kurių nuomonę dėl to, kad laikini gyventojai taip pat priskiriami prie šeimos narių, pateikiu šių dviejų sąvokų skirtumus ir panašumus. Laikini gyventojai tai yra kiti asmenys, kurie nuomininko ir pilnamečių nuomininko šeimos narių bei nuomotojo sutikimu priimami į nuomojamą gyvenamąją patalpą laikinam gyvenimui. Nuomininko šeimos narių ir laikinų gyventojų panašumas tas, kad už laikinų gyventojų, kaip ir už nuomininko šeimos narių veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. Laikinųjų gyventojų skirtumai nuo nuomininko šeimos narių: 1. Pirmiausia nuomininko šeimos nariai gyvena nuomojamoje patalpoje neterminuotai arba terminuotai, priklausomai nuo to kaip nurodyta nuomos sutartyje, o laikini gyventojai gyvenamojoje patalpoje gyvena laikinai, tol, kol išsikelti pareikalauja nuomininkas ar jo šeimos nariai. 2. Kitas skirtumas yra tas, kad iš laikinųjų gyventojų neimamas mokestis už naudojimąsi gyvenamąją patalpa, priešingai nei nuomininko šeimos nariai moka gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį. Be abejo reikia paminėti ir dar vienus asmenis, kurie turi teisę gyventi nuomojamose patalpose ir kurie taip pat nėra nuomininko šeimos nariais, tai subnuomininkai. Jie įgyja teisę gyventi nuomojamose gyvenamosiose patalpose kai nuomininkas nuomotojo leidimu sudaro su jais gyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Nuomininko šeimos nario statusas skiriasi nuo kitais pagrindais gyvenamojoje patalpoje apsigyvenusių asmenų (laikinųjų gyventojų ir subnuomininkų) statuso ir pasekmėmis, kylančiomis šių asmenų atžvilgiu išvykus pagrindiniam buto nuomininkui ir pasibaigus nuomos sutarčiai. Jei pagrindinis gyvenamosios patalpos nuomininkas išvyksta arba baigiasi gyvenamosios patalpos nuomos sutartis iš gyvenamosios patalpos tiek subnuomininkai tiek laikini gyventojai privalo išsikelti, o pilnamečiai nuomininko šeimos nariai teisę į gyvenamąją patalpą išsaugo. Vienas iš nuomininko šeimos narių įgyja teisę reikalauti pripažinti jį nuomininku pagal pirminę nuomos sutartį vietoje pradinio nuomininko. Šios normos nustato buvusių nuomininko šeimos narių teisinį statusą ir įtvirtina jų savarankišką teisę į gyvenamąjį plotą. Nuomininko šeimos narių statusas esant atitinkamoms įstatymo numatytoms sąlygoms gali keistis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1996 metų lapkričio 20 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos konstitucijai” išaiškino, kad nuomininko šeimos narių teisinis statusas gali keistis tik bendru sutarimu14. Šiuo metu galiojančiame Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje ši nuostata taip pat įtvirtinta, čia sakoma, kad nuomininko ir jo šeimos narių sutikimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. 2004 m. balandžio 2 d. Kauno savivaldybei priklausiančiame bute gyvenusi moteris užklausė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos: ,,Kartu su sugyventiniu ir jo nepilnamečiu vaiku gyvenome Kauno miesto savivaldybės žinioje esančioje nuomojamoje patalpoje tris metus. Nuomos sutartis buvo sugyventinio vardu. Aš tame bute registruota nebuvau. Sugyventinis mirė. Kokios teisės išlieka man ir nesantuokiniam (bendram mano ir sugyventinio) vaikui į minėtą butą, kuriame mes likome gyventi ir toliau mokame mokesčius? Ar galima pratęsti nuomos sutartį be teismo sprendimo mano vardu?15 Šiai moteriai buvo atsakyta remiantis Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tai yra, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja nuomotoją. Kadangi vadovaujantis Civilinio kodekso 6.588 straipsniu sugyventinė yra laikoma nuomininko šeimos nare, tai remiantis šiomis nuostatomis nuomos sutartis šios moters vardu gali būti sudaryta. Tai dar viena norma leidžianti pakeisti nuomininko šeimos nario statusą. Jei dėl nuomininko šeimos nario statuso pakeitimo, tai yra jo pripažinimo nuomininku šeimos nariai nesusitartų ir dėl to kiltų ginčas, toks ginčas būtų sprendžiamas teismine tvarka. Nuomininko šeimos narių statusas sukuria jiems atitinkamas teises ir pareigas. Šias teises ir pareigas bei su jomis susijusias problemas panagrinėsiu kitoje rašto darbo dalyje. 2.3. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.16 Kad pilnai atskleisčiau nuomininko šeimos narių pareigas bei teises nagrinėsiu jas ir nuomininko pareigų aspektu. Nuomininko šeimos narių pareigos: Viena iš svarbiausių nuomininko pareigų yra gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių mokėjimas. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis, mokesčiai už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei atsižvelgiant į civilinio kodekso reikalavimus. Mokesčius nuomininkas turi sumokėti iki kito po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jei šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Mokesčiai mokami pagal atsiskaitymo knygelę, jos elektroninį atitikmenį arba pateiktas sąskaitas17 ar kitas priemones. Nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomininkui nemokant nuomos mokesčio daugiau kaip tris mėnesius, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį. Apie tokių sutarčių nutraukimo problemas kalbėjau ankstesnėse rašto darbo dalyse. Įstatymų leidėjas detaliai nenurodė, kaip nuomos mokestį turėtų mokėti nuomininko šeimos nariai, bet atsižvelgiant į tai, kad jų pareigos tokios pat kaip ir nuomininko, darytina išvada, kad šią teisę turi ir nuomininko šeimos nariai. Tačiau mano nuomone nuomininko šeimos nariai šią pareigą turi tik tuo atveju kai nuomininkas nevykdo pareigos mokėti nuomos ir kitus mokesčius, tai yra tai taikoma atsakomybės atveju. Skola reikalaujama iš nuomininko ir jo šeimos narių solidariai. Dar viena iš nuomininko ir jo šeimos narių pareigų, tai naudoti gyvenamąją patalpą pagal paskirtį, patalpas išlaikyti tvarkingas, savo lėšomis daryti einamąjį remontą, jiems draudžiama sudaryti neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi. Gyvenamosios patalpos sutarties viena iš ypatybių yra jos tikslinis pobūdis, tai yra gyvenamoji patalpa turi būti naudojama pagal paskirtį ­ gyventi. Nuomininkas ar jo šeimos nariai pastebėjęs išsinuomotų gyvenamųjų patalpų sužalojimus, nedelsdami apie tai privalo pranešti nuomotojui. Nuomininkas ir jo šeimos nariai privalo apsaugoti patalpas nuo gaisro. Jei nuomininkas ar jo šeimos nariai pablogina patalpų būklę, jie privalo atlyginti atsiradusius nuostolius išskyrus atvejus, kai jie įrodo, kad tai kilo dėl kitų asmenų kaltės. Dėl tokių veiksmų, prieštaraujančių nuomos sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. . Nuomininkui mirus, nuomininko šeimos nariai privalo per du mėnesius po nuomininko mirties informuoti apie tai nuomotoją, priešingu atveju jie gali netekti teisės toliau gyventi gyvenamosiose patalpose. Šios pareigos įvykdymas vėliau suteikia nuomininko šeimos nariams teisę į gyvenamąją patalpą, ja nepasinaudojus tokia teisė prarandama. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nuomininkas ir jo šeimos nariai patys išsikelia iš gyvenamosios patalpos ir jas subnuomoja kitiems asmenims. Nuomininkas ar jo šeimos nariai neturi teisės to daryti be nuomotojo leidimo. Jie privalo kreiptis į nuomotoją dėl gyvenamųjų patalpų subnuomos ir gauti leidimą, priešingu atveju tiek nuomininkas su šeimos nariais, tiek tariamas subnuomininkas privalo atlaisvinti patalpas, o nuomos sutartis nutrūksta. Nuomininkas ar jo šeimos nariai taip pat privalo gauti nuomotojo sutikimą norėdami pasikeisti nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis su kitais nuomininkais. Kitos nuomininko bei jo šeimos narių pareigos gali būti nustatytos tarpusavio susitarimu nuomos sutartyje (kitas pareigas nurodžiau ir savo sudarytoje sutartyje, kurią pateikiau ankstesnėje rašto darbo dalyje). Nuomininko šeimos narių teisės: Laikinai išvykusiam nuomininkui ar jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas18. Laikinai išvykusį nuomininką ar šeimos narį netekusiu teisės į nuomojamą patalpą pripažinti teismo keliu neprivaloma. Per šiuos šešis mėnesius laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys, pasinaudodamas jam įstatyme suteiktu šešių mėnesių išvykimo terminu, per kurį jam išlieka teisė į gyvenamąją patalpą, turi sugrįžti į ją ir gyventi joje pagal tas prievoles, kurios numatytos nuomos sutartyje. Pasibaigus šešių mėnesių terminui, CK 332 straipsnio 4 dalimi (galiojančiame kodekse 6.591 straipsnio 4 dalimi), yra preziumuojama, kad laikini išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys, ar buvęs šeimos narys praranda teisę nuo nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl pripažinti tokius asmenis netekusiais teisės į gyvenamąją patalpą teismine tvarka nereikia. Jie laikomi praradę teisę į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą.19 Įstatymo leidėjas įvedė šią nuostatą siekdamas įtvirtinti efektyvų gyvenamųjų patalpų nuomos procedūrų vykdymą. Išvykusiam asmeniui numatyta pareiga pačiam rūpintis savo teise į gyvenamąją patalpą ir tik nuo jo pačio valios priklausys ar jis toliau ja naudosis. Jei asmuo pavėluoja grįžti jis turi teisę pasinaudoti galimybę atgauti teisę gyventi nuomojamoje patalpoje. Tam reikia, kad jį gyventi vėl priimtų šeima arba kad tokią teisę pripažintų teismas. Įstatymų leidėjas labai tolerantiškai žiūri į šią situaciją nurodydamas teisėtus ir nepažeidžiančius žmogaus teisių reikalavimus. Civilinio kodekso 6.591 straipsnio 2 dalyje numatyti ir atvejai, kada šešių mėnesių terminas netaikomas. Nuomininko, ar šeimos nario išvykimo metu teisė naudotis gyvenamąja patalpa paliekama kitiems likusiems šeimos nariams. Visiems šeimos nariams išvykus, gyvenamoji patalpa rezervuojama. Kita nuomininko šeimos narių teisė yra ta, kad pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs nuomininko šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tokiu atveju sudaromos naujos nuomos sutartys, susitariama dėl gyvenamosios patalpos naudojimo tvarkos ir sąlygų. Nuomojamame bute kartu gyvenantys asmenys, susijungę į vieną šeimą gali sudaryti vieną gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisė pertvarkyti ir perplanuoti nuomojamą patalpą. Aišku dėl to reikalingas nuomotojo ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimas. Kai nuomininkas, nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotas patalpas jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Kitos nuomininko ir jo šeimos narių teisės gali būti numatytos šalių susitarimu nuomos sutartyje. Dėstydamas nuomininko šeimos narių teises ir pareigas susidūriau su problema, nes įstatymas numato tik konkrečias nuomininko teises ir pareigas. Dėl nuomininko šeimos narių teisių ir pareigų darytina išvada, kad jos visos numatytos tik per nuomininko pareigų ir teisių prizmę. Mano nuomone, Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas yra kritikuotina, nes kaip minėjau anksčiau kai kurias galima taikyti tik atsakomybės atveju ar tik konkrečiai nuomininkui. Manau, kad įstatyme turėtų būti konkrečiai nurodyta, kokios pareigos bei teisės priskiriamos nuomininkui, kokios nuomininko šeimos nariams. Apie nuomininko šeimos narių teises privatizuojant nuomojamas gyvenamąsias patalpas, teises jiems gyvenant savininkams gražintinuose namuose, kalbėsiu kitoje rašto darbo dalyje. 2.4. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos privatizuojant nuomojamas gyvenamąsias patalpas Nuomininkams bei jų šeimos nariams įstatymas numato teisę gyvenamąsias patalpas, kurias jie nuomoja, privatizuoti. Šiuo metu ypač aktualios nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo problemos. Vienais atvejais nuomininkai bei jų šeimos nariai turi teisę privatizuoti patalpas kurias nuomoja, kitais atvejais tokios teisės neturi arba dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos netenka. Teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas yra apribota įvairiais reikalavimais. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. nustatė visuomeninio ir valstybinio butų fondo pirkimo pardavimo tvarką, terminus ir sąlygas per kuriuos butus norintys privatizuoti nuomininkai ir jų šeimos nariai turėjo paduoti pareiškimus dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Nuomininkai ir jų šeimos nariai pareiškimus turėjo teisę paduoti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Daugelis nuomininkų ir jų šeimos narių ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą. Tačiau minėtas įstatymas suteikė jiems teisę kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti praėjus terminui paduoti prašymus dėl butų privatizavimo iki 1997 m. gruodžio 31 d. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį prie prašymo privatizuoti butą nuomininkas privalėjo pridėti bute gyvenančių, registruotų, taip pat ir laikinai išvykusių asmenų ­ šeimos narių susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo ­ pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku. Tai buvo viena iš nuomininko ir jo šeimos narių pareigų norint įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą. Be abejo tokia nuostata įtvirtino ir nuomininko šeimos narių teisę, pritarus kitiems pilnamečiams šeimos nariams, tapti nuomojamo buto savininku. Jei nuomininkas ir jo šeimos nariai šios sąlygos neįvykdo jis praranda teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas 2003 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3 K­3­1085/2003 taip pat išaiškino kad tai yra viena iš būtinųjų sąlygų, kurios pagrindu sudaroma buto pirkimo ­ pardavimo sutartis. Gyvenamojo namo buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamosios patalpos pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo ­ pardavimo sutartis ir kas taps savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus gyvenamosios patalpos pirkimo ­ pardavimo sutartis nesudaroma. 20 Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. , tai reiškė, kad po šios datos privatizuoti gyvenamąsias patalpas tiems nuomininkams ar jų šeimos nariams , kurie jo galiojimo metu neišreiškė noro įsigyti juos nuosavybėn, neatliko jokių veiksmų šiai teisei įgyvendinti, negalima, nes neatsiranda teisiniai santykiai dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo. Tai reiškia, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai neįgijo subjektyvinės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Kaip minėjau anksčiau kai kurie nuomininkai ar jų šeimos nariai ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių nepasinaudojo teise privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Įstatymo leidėjas atsižvelgdamas į tai į Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą įtraukė 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kuriame pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos (parduodamos)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!