Paaugliai ir jaunystė

Jaunystės sąvoka atsirado tik XIXa. pabaigoje, kai industrializacijos dėka ėmė nepakakti vien skaityti ar rašyti mokančių darbininkų. Prireikė ilgesnio laiko sudėtingesnėms profesijoms įgyti. Taip atsirado atotrūkis tarp vaikų ir profesinės veiklos kaip dar vienas individualaus gyvenimo etapas, be kurio neįsivaizduojama šiuolaikinė visuomenė ir kuris kelia pakankamai daug socialinių problemų (užimtumas, nusikalstamumas).
Vėlyvąją - 16-18 metai.
Visuomenė tapatumui ieškoti pateikia vertybes bei socialines struktūras ar papročius, kurie palengvina perėjimą iš vaikystės į suaugusio gyvenimą. Ten, kur visuomenės nariai laikosi tokių pačių moralinių, religinių, seksualinių ir politinių pažiūrų ir socialiniai pasikeitimai neryškūs, tapatumas pasiekiamas gan lengvai. Jaunas žmogus tiesiog turi perimti tuos vienintelius vaidmenis, kuriuos žino. Tačiau tokios sąlygos retos, nes šiuolaikinės komunikacijos ir transporto priemonės teikia jaunam žmogui daugybę tarpusayje konfliktuojančių vertybių, o taip pat socialiniai pasikeitimai vis didėja.
Nevakarietiškų kultūrų šeimos ryšiai yra stipresni, reikalavimai, keliami suaugusiems, labai skiriasi nuo tų, kurie keliami vaikams. Tokiose kultūrse paprastai susiformuoja specialūs papročiai, ritualai, kurie palengvina nuo tėvų priklausomybės pereiti prie suaugusiems būdingos nepriklausomybės.dauguma tų ritualų dramatiški ir skausmingi. Jauni žmonės mokomi religinių ritualų ir socialinių elgesio būdų, kuriuos žino tiūk suaugusieji. Labai dažnai po tokių ritualų jie įgyja naują padėtį, naujas pareigas ir labai dažnai gauna naują vardą.
Ir mūsų visuomenėje yra tokių papročių, kurie padeda paaugliui kurti savo tapatumą bei pažymi jo naują padėtį, tik jie labiau nuosaikūs. Kai kurie papročiai susiformavę religiniu pagrindu, kiti daugiau socialinio pobūdžio ar pagrįsti teisiniais aktais (pasas, balsavimo teisė, vairavimo teisės ir pan.); kiti ritualai būdingi gatvių gaujoms ir t.t.
Tam tikrais istoriniais periodais, kai visuomenėje anksčiau priimtinos vertybės pasirodo nebetinkamos ar destruktyvios, tapatumo krizė pagilėja.
(plg. Žukauskienė, 1996, p.319 ir t.)
Paauglių grupės veiklą, jos stilių itin lemia subkultūra, kurioje ta grupė funkcionuoja. Skiriasi įvairių geografinių regionų subkultūros.
Paauglių subkultūrai būdingi tam tikri bendri komponentai:
vertybių ir elgesio normų specifika;
ypatingas dialektas;
savotiški pomėgiai ir skoniai;
specifinės aprangos ir elgesio formos;
grupinis bendrumas ir solidarumas;
specifinė sratusų struktūra;
suaugusiųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!