Homoseksualumo kilmė

Paskutiniais dešimtmečiais mokslininkai daug dirba bandydami išspręsti šį seksualinės elgsenos rebusą. Daugiausia tyrimų atlikta bandant nustatyti homoseksualumo priežastis.
HOMOSEKSUALUMAS
Homoseksualumas (iš graik. k. homos - "vienodas", iš lot. k. sexualis - "lytinis") – įvairaus laipsnio ir pobūdžio lytinis potraukis tos pačios lyties asmenims.[3] Biologine prasme homoseksualizmas - tai tam tikras organizmo nukrypimas nuo normos, nes toks individas (jeigu jis ne biseksualus) negali turėti palikuonių.[1]
"Tikrasis" homoseksualizmas vienodai paplitęs tarp abiejų lyčių. Homoseksualių žmonių, įvairiais duomenimis, yra 0,1-10%.[1]
Ilgą laiką buvo teigiama, kad šio tipo seksualinė elgsena yra iškrypimas ir būdinga psichopatiškiems, blogai prie
gyvenimo prisitaikiusiems asmenims. Tačiau nuo 1973 metų homoseksualizmas nebelaikomas psichine liga. Ir dauguma mokslininkų mano, kad bandymai išgydyti homoseksualizmą gali tik pakenkti. [2]
Homoseksualumo kilmės klausimas dar iki šiol neatskleistas. Žinoma, kad jį tam tikra dalimi gali įtakoti paveldimumas, tačiau manoma, kad jis lemia labai mažą homoseksualių asmenų dalį. Literatūroje daugiau duomenų pateikiama apie tai, jog homoseksualizmą itin skatina įvairūs išoriniai veiksniai, veikiantys asmenybės psichinį vystymąsi.[1] Homoseksualumo kilmę bandantys nustatyti mokslininkai dažniausiai remiasi homoseksualių individų psichoanalize, smegenų anatominiais pakitimų tyrimais, genetininų pakitimų analize, genealoginių šeimos medžių studijomis.[5]
Yra daugybė teorijų aiškinančių homoseksualumo kilmę. Kai kurios jų net siekia antikinę Graikiją. Visas homoseksualumo priežastis nagrinėjančias teorijas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes[6]:
1. teorijos, bandančios įrodyti biologinę seksualinės elgsenos kilmę;
2. teorijos, tvirtinančios, kad seksualinė orientacija formuojasi priklausomai nuo bendros aplinkos.
SOCIOLOGINIAI HOMOSEKSUALUMO ASPEKTAI
Bihevioristai iškėlė hipotezę, kad vaiko orientaciją nulemia aplinka, kurioje jis auga. Jie tvirtina, kad homoseksualios elgsenos atsiradimui didesnę įtaką turi socialiniai veiksniai, nei individo biologija. [8]
Mokslininkai remiasi duomenimis, gautais analizuojant dar antikinėje Graikijoje išleistus veikalus (Aristofanas „Simposiumas“). Yra žinoma, kad jau senovės Graikijoje egzistavo homoseksualizmas. Tačiau tai nebuvo lygiaverčiai, savanoriški santykiai. Greičiau tai buvo ritualas, kurio metu jaunuoliai santykiaudami su vyresniais vyrais tapdavo suaugusiais. Kiti mokslininkai savo iškeltų hipotezių patvirtinimui naudoja duomenis, gautus stebint gentis, kuriose homoseksualumas yra kultūriškai priimtinas. Naujojoje Gvinėjoje ir Kretoje egzistuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!