Organinė chemija (anglies junginių chemija)

Organinė chemija (kartais anglies junginių chemija) – chemijos šaka, nagrinėjanti anglies junginius. Anglies atomai gali jungtis tarpusavyje į beveik neriboto dydžio grandines ir ciklines struktūras, kuriose kiekvienas anglies atomas sudaro keturis ryšius su kitais atomais. Tai lemia milžinišką organinių junginių įvairovę.
Tik organinės chemijos pažangos dėka galima pagaminti tokias medžiagas, kurios šiandien plačiai naudojamos. Tai dažai, plastikai (plastikus plačiau nagrinėja polimerų chemija), kai kurie maisto produktai, sprogmenys, vaistai, kuras ir kita.
Žmonės žinojo organinius junginius ir jų reakcijas prieš tūkstančius metų. Pvz., senovės egiptiečiai dažymui naudojo organinius junginius indigo ir alizariną. Kaip mokslas, organinė chemija atsirado daugiau kaip prieš 200 metų, kai buvo pradėti skirti neorganiniai ir organiniai junginiai. Pastarieji buvo apibrėžiami kaip junginiai, išskirti iš gyvų organizmų. Tačiau kai 1828 m. Vokiečių chemikas Frydrichas Violeris (Friedrich Wöhler) iš neorganinės druskos – amonio cianato – gavo organinę medžiagą karbamidą, šis apibrėžimas tapo neteisingas, ir šiuo metu organinė chemija apibrėžiama kaip anglies junginių chemija. Taigi, į visų organinių junginių sudėtį įeina anglis. Tačiau ne visi junginiai, į kurių sudėtį įeina anglis, priskiriami organiniams junginiams. Anglies oksidai (CO, CO2), metalų karbidai (CaC2), metalų karbonatai (Na2CO3), anglies nanovamzdeliai priskiriami neorganiniams junginiams, nes jų cheminės savybės panašesnės į neorganinių junginių. Šiuo metu organinių junginių skaičius viršija 20 milijonų ir jų skaičius kiekvieną dieną vis didėja (neorganinių junginių yra apie 0,5 mln.).
Pagrindinis šio darbo tikslas: remiantis moksline literatura, įvairiais vadovėliais bei nustatytomis normomis, aptarti ir įvertinti organinės chemijos junginių klases, t.y. apžvelgti, kas bendrąja prasme yra organinės chemijos junginiai, pateikti sampratą apie tai bei aptarti junginių struktūrą, nomenklatūrą, izomeriją bei fizikines savybes.
Rašto darbo metodas – literatūros analizė ir apžvalga. Apibendrinimo metodas padės tiek darbo eigoje, tiek ir darbo pabaigoje formuluoti išvadas. Darbo tikslui pasiekti yra nagrinėjami įvairūs šaltiniai: internetinių svetainių informacija, moksliniai leidiniai bei vadovėliai.
1. Išsiaiškinti, kokie yra sotieji angliavandeniliai, aptarti jų sandarą.
2. Pateikti alifatinių nesočiųjų angliavandenilių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!