Ona Šimaitė

Ona Šimaitė gimė 19 amžiaus pabaigoje Akmenėje neturtingoje bežemių šeimoje – iš septynių vaikų išgyveno tik keturi. Ona Svarbi lietuvių kultūros asmenybė, Pasaulio tautų teisuolė, Vilniaus geto „gailestingoji motina“, laikoma viena didžiausių žydų gelbėtojų visoje Europos holokausto istorijoje Pirmus aštuonerius vaikystės metus praleido pas senelį žveją Daujotą, draugavusį su žydais ir labai jų gerbtą, tad žydų kaip savų žmonių, draugų ir kaimynų supratimą atsinešė iš vaikystės Žemaitijos kaime. Nuo vaikystės Onutei buvo skiepijama pagarba žmogui ir tolenrancija kitataučiams, visam laikui įstrigo senelio Daujoto žodžiai, pasakyti išvažiuojant pas tėvus į Rygą: Daug kas tau apie žydus kalbės blogai, bet tu netikėk“. Rygoje Ona baigė katalikišką pradžios mokyklą ir gimnaziją, išmoko net keturias kalbas. Vasarą pati pelnėsi duoną dirbdama kartono, muilo fabrikuose, mokytojaudama Latvijos dvaruose. Nors tolesniam mokslui tėvai negalėjo teikti jokios paramos, 1914 m. mergina ryžosi studijuoti Maskvos universitete, iš pradžių dirbo tarnaite turtingose šeimose, vėliau – moteriškos avalynės dirbtuvėje. Tais pat metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, gyvenimo suirutė, nepritekliai, Rusijoje didėjo politiniai neramumai. Neturėdama nieko, kas galėtų padėti įveikti sunkumus, išskyrus valią, Šimaitė studijavo toliau, linko į pedagogiką – jau suvokė savo gyvenimo pašaukimą tarnauti žmonėms, veikti kitų labui. Pati savo dienorasty yra rasiusi: Tvirtai žinokite ir giliai jauskite, kad kiekvieną gyvenimo dieną turite skirti kitų gėriui, darydami viską, ką galite. Darydami, bet ne plepėdami.
Rinkosi sunkiausius specialybės kelius – baigusi kursus, dirbo žymaus rusų pedagogo Kaščenkos įsteigtuose pirmuosiuose neįgalių vaikų namuose, vėliau – Maskvos beglobių paauglių kolonijoje. Galima tik spėti, kokią patirtį karo, revoliucijos metais Šimaitė įgijo tokiame darbe, bet tai neabejotinai brandino ją kaip altruistę. Maskvoje ji ypač pamilo ir meno pasaulį, pradėjo aistringai lankyti žymiausias dailės galerijas.
Galbūt išgyventa karo ir revoliucijos patirtis, daiktų trapumo ir paprastų dalykų vertės suvokimas, gilaus vidinio gyvenimo poreikis darė Šimaitę abejingą išorinei gerovei. „Ji niekino pinigus, karjerą, nepripažino jokios nuosavybės.Laiske Kaziui Jokubenui Ona...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!