Odos navikai

VILNIAUS KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS BIOMEDICININĖS DIAGNOSTIKOS IR DIETETIKOS KATEDRA KLINIKINĖS PATOLOGIJOS DALYKAS • ODOS NAVIKAI • • ĮVADAS • Apie vėžį rašė dar gilioje senovėje. Pirmieji rašytiniai dokumentai apie navikines ligas rasti ant papirusų Egipte 1500m. per. m. e., medicinos tėvas Hipokratas, teigęs, kad sarkoma („sarcoma“) - tai audinių supanašėjimas į „žuvies mėsą“, o vėžys („cancer“) - tai audinių pakitimai, primenantys omaro arba krabo kojas. Jis pirmas aprašė vėžio simptomus. • Tačiau onkologija kaip mokslas atsirado tik XIX a. antroje pusėje, kai vokiečių mokslininkas Rudolfas Virchovas ištyrė navikų morfologinę struktūrą. Jis iškėlė hipotezę, kad nuolatinis audinių dirginimas gali sudaryt sąlygas navikams susiformuoti. • Onkologija („Onkos, išvertus iš graikų kalbos, reiškia masę, auglį, o „logos“- mokslą) - tai mokslo ir praktinės medicinos šaka, apie piktybines ligas. Onkologija apima visus susirgimus, kuriuos sukelia pakitusios navikinės (auglio) ląstelės. Dažniausiai tai ir yra besivystantis navikas, tačiau kartais, pavyzdžiui, prie kraujo onkologinių susirgimų, organizme gali ir nebūti jokių konkrečių auglių. Tada ligos priežastimi tampa tiesiog greitai kraujuje besidauginančios pakitusios ląstelės. Taigi, ši tema yra be galo plati ir apima daugybę skirtingai pasireiškiančių bei gydomų ligų. BENDRAI APIE NAVIKUS • Navikas (neoplazma, blastoma)– tai nesubrendusių, pakitusių, nediferencijuotų, labai greitai besidauginančių ląstelių darinys. Konkrečių priežasčių, dėl ko iki tol buvusios normalios ląstelės staiga pakinta ir ima labai greitai dalintis, nėra. Visi navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius (vėžinius). Labai svarbu juos laiku atskirti – tai lemia ligos prognozę ir gydymo galimybes. • Yra išskiriami: • Gerybiniai navikai- ląstelės monomorfiškos, nedaug skiriasi nuo normalaus audinio, tačiau sudaro neįprastas struktūras. Navikas ribotas ir auga lėtai, atstumdamos aplinkinius audinius. Chirurgiškai pašalintas neatauga. • Pusiau piktybiniai navikai-. Ląstelės daugiau ar mažiau anaplaziškos, polimorfiškos, su mitozėmis. Navikas ribotos, auga lėtai, gali infiltruoti aplinkinius audinius. Chirurgiškai pašalintas gali ataugti. • Piktybiniai navikai- atipiškos, polimorfiškos, anaplaziškos su mitozėmis, visai nepanašus į audinį. Naviko ribos neryškios. Plinta į kitus atokius organus, pašalinti chirurgiškai atauga. Patogenezė • netinkama mityba; • rūkimas; • profesiniai kenksmingi veiksniai; • alkoholis; • jonizuojantys ir UV spinduliai ; • aplinkos užterštumas; • vaistai; • apie 20 % priežasčių yra neaiškios. • Poveikis organizmui • trikdo pažeistų organų bei sistemų funkciją; • ardo aplinkinius audinius, kraujagysles, todėl prasideda kraujavimas • organas gali perforuoti; • užspaudžia bronchų spindį ir sukelia tos plaučių dalies atelektazė; • skatina uždegimą; • neretai pasitaiko trombozė ir embolija; • išryškėja anemija; • vystosi kacheksija, kuri stiprėja, nes sutrinka lipidų apykaita; • prasideda infekcinės ligos. Navikų paplitimas • Vienas pagrindinių piktybinių naviku bruožų yra tas, kad jie plinta po organizmą –metastazuoja. • Metastazės - tai dažniausiai apskriti įvairaus dydžio mazgai, neretai didesni negu pirminis navikas. • Dažniausiai metastazių aptinkama: limfmazgiuose, plaučiuose ir kepenyse. • Beveik nebūna: blužnyje, skersaruožiuose raumenyse, kraujagyslių sienoje. • Retai pasitaiko: širdyje, skrandžio, trachėjos, stemplės sienoje. • Tačiau yra navikų kurie praktiškai nemetastazuoja- bazoceliulinė odos karcinoma, pirminė kepenų karcinoma. Navikų paplitimas • Yra du pagrindiniai metastazavimo keliai: • limfinis, kai į limfos srove patekusios navikinės ląstelės keliauja į sritinius limfamazgius, o iš čia su limfos srove patenka į venini kraują. ir pro dešiniąją širdį į plaučius; • kraujo, kai ląstelės veninio kraujo srove nukeliauja į aukščiau esančius organus. Pvz.: iš tiesiosios žarnos į kepenis, iš krūties į plaučius ir kt. • Kiti metastazavimo keliai: • retrogradinis metastazavimas - navikinės ląstelės kraujo ir limfiniu keliu slenka prieš srovę. Taip dažniausiai būna tada, kai limfagyslė užakusi. • navikinės ląstelės gali plisti ir perineuriniais plyšiais pagal nervų kamienus. • kontaktinis metastazavimas- kai navikinės ląstelės atsiduria kitų organų paviršiuje ir čia prigyja. Diagnostika • Svarbiausia diagnostikos priemonė išlieka ligos istorija. Bandoma išsiaiškinti bendrą nusiskundimų prigimtį ir bet kokius specifinius simptomus (nuovargį, svorio netekimą, anemiją ir kt.) • Svarbiausi diagnostikos metodai: • Rentgeno spinduliai, tyrimai kompiuteriniu tomografu, ultragarsas; • Įvairus branduolinės medicinos tyrimo metodai; • Kraujo testai, tarp jų ir auglių žymekliai; • Tyrimas kompiuteriniu tomografu ypač svarbus, nustatant, ar galima chirurgiškai pašalinti naviką; • Biopsija- tai visų svarbiausias tyrimas. Gydimas • Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai, tačiau dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai: • - chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija); • - chemoterapija; • - švitinimas (radioterapija); • - imunoterapija; • - kaulų čiulpų transplantacija; • - hormonų terapija. CHIRURGINIS VĖŽINIO AUDINIO PAŠALINIMAS (REZEKCIJA) Jei auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas. Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui CHEMOTERAPIJA Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato. Kai kurioms vėžio rūšims užtenka vien chemoterapijos, kitais atvejais chemoterapija derinama su kitais gydymo būdais - chirurgine operacija, radioterapija (švitinimu), hormonų terapija, imunoterapija ar iškart su keliais būdais. Chemoterapija kruopščiai planuojama, kad kiekvieno kurso metu sunaikintų kuo daugiau vėžinių ląstelių, bet nesunaikintų sveikų audinių. • ŠVITINIMAS (RADIOTERAPIJA) Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas. IMUNOTERAPIJA (1) Tai vėžio gydymo metodas, kurio metu stengiamasi panaudoti, suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines ląsteles, sukėlusias ligą. Vienintelis imunoterapijos metodas, kurio veiksmingumas yra neginčijamai įrodytas– alogeninė ar kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Tokia chemoterapija sunaikina ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalias kraujo ląsteles, kurios yra būtinos gyvybei. Sėkmingai persodinus sveiko donoro kamienines kraujodaros ląsteles pacientui po chemoterapijos, atstatoma kraujo ląstelių nuolatinė gamyba organizme. IMUNOTERAPIJA (2) • IMUNOTERAPIJA (2) • Kita grupė imunoterapijos metodų pasitelkia antikūnius, atpažįstančius piktybines ląsteles per piktybinėms ląstelėms būdingus antigenus ir stimuliuojančius imuninės sistemos reakciją į jas. • Dar kita grupė metodų stengiamasi aktyvuoti organizmo T-limfocitus ir paskatinti juos naikinti navikines ląsteles. Tai realizuojama imunizuojant pacientus įvairiais būdais pateikiamais vėžiniais antigenais. • Kai kuriais atvejais imunoterapija remiasi ne specifiniu poveikiu (antikūnai bei specifinės T-ląstelių reakcijos), o aktyvuoja nespecifines imunines reakcijas, kurios paskatina uždegimą (nespecifinį procesą) naviko apimtame audinyje. Tai gali būti taikoma, kai navikas slopina specifinę organizmo imuninę reakciją į antigenus, esančius navikinių ląstelių paviršiuje. • KAULŲ ČIULPŲ TRANSPLANTACIJA • Tai kai transplantuoja vieno žmogaus kaulų čiulpus kitam. Chemoterapijos metu sunaikinus kaulų čiulpus, sutrinka ir susilpnėja imuninės sistemos veikla. Kol persodintos kamieninės ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles, ligonis imlus įvairioms infekcijoms, linkęs kraujuoti. Skiriamos didelės antibiotikų ir kitų preparatų dozės siekiant apsaugoti nuo infekcijų ir jas gydyti. Taikomos trombocitų, eritrocitų transfuzijos. Ligonis geria specialius vaistus, saugančius nuo tranplantato prieš šeimininką reakcijos išsivystymą. Profilaktika • taikoma eksperimentinė terapija (pvz., termoterapija); • vartojama skausmą malšinantys vaistai; • stiprinama imuninė sistema; • taikoma imunoterapija; • stimuliuojami nuosavi priešnavikiniai apsaugos mechanizmai, skiriant individualias priešvėžines vakcinas; • taikoma chemoterapija, spindulinė terapija; •  rekomenduojama vengti saulės; • naudojamos įvairias psichologines priemones. Pavyzdžiui tokias kaip vizualizacija- tai technika, kuomet pacientas įsivaizduoja, kaip jis nugali savo ligą ir savo išgijimą. Naviku klasifikacija • Ligos progresas priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių būtų galima paminėti bendrą organizmo būklę, imunitetą , vėžio pktybiškumą ir t.t. Tik nuo to priklausys, kokiu greičiu vyks progresas. Kliniškai piktybinių navikų išplitimas apibūdinamas stadijomis: • I- navikas nedidelis iki 3cm, metastazių nėra. • II- navikas iki 5cm; jei sritiniuose limfmazgiuose metastazių nėra – tai IIa, o jei yra – IIb stadija. • III- navikas didesnis kaip 5cm, peraugęs gretimus organus, metastazės gretimuose limfmazgiuose; jei sritiniuose limfmazgiuose metastazės pavienės ar jų nėra, bet navikas didelis, tai IIIa stadija, jei sritinių metastazių daug, nors pirmasis navikas nėra didelis, - tai IIIb stadija. • IV- navikas išplitęs į kitus, taip pat atokius organus. Taip pat navikų ligos skirstomos į: • Galvos smegenų navikai; • Inkstų vėžys; • Kaulų navikai; • Kiaušidžių navikai; • Makšties vėžys; • Odos piktybiniai navikai; • Piktybinės limfomos; • Plaučių vėžys; • Prostatos vėžys; • Skrandžio vėžys; • Šlapimo pūslės vėžys; • Vulvos vėžys; • Žarnyno navikai. ODOS NAVIKAI • Sergamumas odos vėžiu pastaruoju metu sparčiai didėja visame pasaulyje.. Ankstyva odos vėžio  diagnostika ir gydymas tampa vienomis iš aktualiausių onkologijos ir dermatologijos problemų, kadangi ankstyvoje stadijoje pavyksta išgydyti daugiau kaip 97% pacientų. Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenimis, galima tvirtinti, jog odos vėžys, 2001 m. piktybinių navikų  struktūroje, buvo pagal absoliutų atvejų skaičių vyrams - trečioje, o moterims – antroje vietoje. • Moterys • Vyrai • Lokalizacija • Absol.sk. • Lokalizacija • Absol.sk. • Krūtis • 1299 • Plaučiai • 1324 • Oda • 1059 • Prostata • 1007 • Gimda •  537 • Oda •  640 • Gimdos kaklelis •  484 • Skrandis •  577 • Kiaušidės •  454 • Šlapimo pūslė •  385 Ikinavikinės odos ligos • Odos vėžiu dažniau serga pagyvenę žmonės. Pirminis odos vėžio židinys dažniausiai išsivysto atvirose kūno vietose – veido, kaklo odoje, plaukuotoje galvos dalyje, išoriniuose plaštakų paviršiuose, rečiau liemens odoje ir kitose kūno vietose. Tam tikrą reikšmę vėžiui išsivystyti turi ikinavikinės odos ligos. Vieni odos pažeidimai dažnai suvėžėja (malignizuojasi), kiti – žymiai rečiau. PSAO ikinavikines odos ligas siūlo skirstyti į 2 grupes: • Obligatinės prekancerozės – tokios būklės, kai malignizacijos rizika yra labai didelė arba kai yra navikų preinvazinė fazė su netipiškomis, netaisyklingai išsidėsčiusiomis ląstelėmis. • Fakultatyvinės prekancerozės – tokie odos pakitimai, kurie gali malignizuotis, bet malignizacijos dažnumas labai įvairus. Jos skirstomos į 2 rūšis: ◦ Kai kilmė žinoma (pvz.: kai oda yra pažeista rentgeno spindulių, TB, sifilio ir kt.); ◦ Kai kilmė iki galo yra neaiški (šiai grupei priklauso įvairios ligos, kai vyrauja keratozės procesas: senatvinė odos atrofija, odos ragas, keratoakantoma). ODOS NAVIKŲ KLASIFIKACIJA • Odos navikų tarpe pagrindinę vietą (95-98%) užima epitelinės kilmės navikai: • Bazaliomos; • Plokščialąsteliniai vėžiai; • Melanomos; • Odos sarkomos. BAZALIOMOS • Tai yra dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma. Šie navikai išsivysto iš giliausiojo, bazalinio epidermio sluoksnio, todėl ir vadinami bazaliomomis. Bazaliomos gali išplisti dermyje. Išskirtinė šių navikų savybė yra reti metastazavimo atvejai – mažiau kaip 1%. Navikai lėtai progresuoja atsiradimo vietoje, neišplisdami visame organizme. • Navikui svarbiausi rizikos veiksniai yra du: • UV spinduliai; • Tam tikras žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad pietuose sergančių bazalioma yra daugiau negu šiaurėje. • Sergamumui įtakos turi profesija, lytis, amžius. Dažniau serga žmonės, ilgą laiką dirbantys lauke (žemdirbiai, daugiau serga vyresnio amžiaus motery). Lokalizacija • Lokalizacija • Skirtingai nuo plokščialąstelinio vėžio, bazalioma niekad ligos pradžioje nepakenkia gleivinės, nebūna lūpose, delnuose, paduose. Dažna bazaliomų lokalizacija – kakle, nosies sparnelių, vidinio akių kampo, kaktos, smilkinio odoje. • Klinika • Bazalioma prasideda nedideliu kietos konsistencijos, elastingu mazgeliu odoje Susidaręs navikinis židinys dažniausiai yra odos spalvos, bet gali būti pilkšvas arba pigmentuotas, infiltrato kraštai dažniausiai blizga. • Bazaliomos gydymas • Bazaliomos gydomos įvairiais metodais – chirurginiais, spinduline terapija, chemoterapija ar šių metodų kombinacijomis. Jei bazalioma 3 cm – tik apie 60% pacientų. • Pacientų stebėjimas • Pusei vyrų ir trečdaliui moterų, sergančių bazalioma, yra būdingas metachroninis (navikai atsiranda skirtingu laiku) ar sinchroninis (laikas sutampa) navikų daugybiškumas, todėl pacientai, išgydžius ligą, pirmus metus yra stebimi kas 3 mėnesiai, o sekančius keturis metus – kas 6 mėnesiai. Bazaliomų tipai: • Mazginė, išopėjusi bazalioma, „ulcus rodens“ – dažniausia forma. Tai nedidelis, netaisyklingais, permatomais kraštais, su pavienėmis teleangiektazijomis krateris, kurio dugne yra šašu padengta opelė. • Sklerozuojanti bazalioma – mazginės bazaliomos subtipas, agresyviausia bazaliomos erozyvinė forma, neaiškiomis ribomis, išplinta plačiai ir giliai, pakenkdama minkštus audinius, aponeurozes, kaulus ir kt. Pigmentuota bazalioma – vizualiai primena ulcus rodens, tačiau yra gelsvai rudos, melsvos, rudos ar juodos spalvos, todėl vizualiai sunkiai atskiriama nuo melanomos. • Pigmentuota bazalioma – vizualiai primena ulcus rodens, tačiau yra gelsvai rudos, melsvos, rudos ar juodos spalvos, todėl vizualiai sunkiai atskiriama nuo melanomos. • Paviršiumi plintanti bazalioma - rausva dėmė (makulė) – dažniausiai pastebima kamieno ar pečių srityje. Kartais šioje dėmėje būna nedidelių šašų. Šiai formai būdingas daugybiškumas. • „Morphea“ pavidalo - rečiausiai pasitaikanti forma - neaiškių ribų gelsvas odos infiltratas, kartais primenantis randą. PLOKŠČIALĄSTELINIS VĖŽYS • Šie navikai bendroje odos piktybinių navikų struktūroje sudaro apie 9-19% ir po bazaliomų yra antri. Daugiausia pacientų būna apie 70-ies metų amžiaus. Plokščialąstelinio vėžio etiologijai reikšmingiausia yra UVB kumuliacinė dozė, tačiau įtakos gali turėti ir kiti faktoriai. • Plokščialąstelinis vėžys, kaip ir bazaliomos, prasideda epidermyje, tačiau jam būdinga invazija ir į dermą.. Šie navikai gali prasidėti kaip lėtai didėjančios eriteminės makulės ar papulės, ilgainiui tampančios mazgais, kurie išopėja. • Plokščialąstelinį vėžį diagnozavus ankstyvose stadijose, išgydyti pavyksta apie 94-99% pacientų. Atokios metastazės (naviko išplitimas vidaus organuose, kauluose ir kt.) pasitaiko retai: 2-7% pacientų, o 5-erių metų išgyvenamumas tada nesiekia 10%. • Lokalizacija • Dažniausiai lokalizuojasi galvos odoje, lūpose, ausų kaušeliuose, blauzdų odoje, ypač nepalanki yra išorinės ausies ir lūpų lokalizacija Plokščialąstelinis vėžys kartais išsivysto nudegiminiuose randuose ir pasižymi labai agresyvia klinikine eiga. • Klinika • Odoje atsiranda karpos ar mazgelio formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštokas, padengtas pilku šašu, kraujuoja. Navikui vystantis, mazgelio pakraščiuose ima ryškėti specifinė infiltracija. • Plokščialąstelinio vėžio gydymas • Šie navikai gydomi įvairiais metodais – chirurginiais, spinduline terapija, chemoterapija ar šių metodų kombinacijomis. Jei plokščialąstelinis vėžys 3 cm – tik apie 60% pacientų. • Pacientų stebėjimas • Pacientai, išgydžius plokščialąstelinį vėžį, pirmus metus yra stebimi kas 3 mėnesiai, o sekančius keturis metus – kas 6 mėnesiai. Kas 6-12 mėn. reikalinga krūtinės ląstos apžvalginė rentgenograma, įtariant metastazavimą ultragarsiniai su pritaikoma biopsija, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai. Plokščialąstelinio vėžio tipai: • egzofitinė plokščialąstelinė karcinoma., • opėjanti plokščialąstelinė karcinoma., • difuziškai infiltruojanti plokščialąstelinė karcinoma MELANOMA • Tai agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97% pacientų. • Melanomos etiologijai, kaip ir kitoms odos vėžio rūšims, svarbus yra UV spindulių poveikis. Melanomos atveju reikšmingas ne kumuliacinis UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV ekspozicija. • Manoma, jog apie 50% melanomų išsivysto iš gerybinių odos navikų – apgamų (melanocitų sankaupų), o kitos netvarkingai dauginantis pigmentinėms odos ląstelėms – melanocitams. Lokalizacija • Lokalizacija • Melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90% atvejų ji atsiranda odoje, likusieji 10% atvejų – pasiskirsto akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse. Moterims dažniausia blauzdų, o vyrams – kamieno odos melanoma. • Klinika • Kliniškai ir net histologiškai melanomas kartais labai sunku diagnozuoti, nes joms būdingas ryškus ląstelių ir struktūrų polimorfizmas, todėl diagnostinių klaidų būna 15-50%. Malignizuoto apgamo paviršius– lygus, gruoblėtas, kiek iškilęs virš odos arba išopėjęs, padengtas sausais šašeliais. Pigmentacija įvairi, vienoda ar dėmėta, rusvos, rudos, pilkos, juodos, violetinės spalvos. • Svarbiausi klinikiniai apgamo malignizacijos simptomai yra: • greitas apgamo augimas; • sustandėjimas; • gali atsirasti kietas mazgelis pačiame apgame; • gali pakisti apgamo pigmentacijos intensyvumas; • gali išsivystyti uždegiminiai požymiai (aplink apgamą oda parausta); • gali iškristi plaukai. Melanomos gydymas • Melanomos gydymas • Pagrindinis melanomos gydymo metodas yra chirurginis, jo apimtis pasirenkama atsižvelgiant į naviko išplitimą. Šis metodas efektyviausias melanomą diagnozavus anksti ir nesant metastazių. • Pacientų stebėjimas • Jei melanomos peraugimo gylis yra 1-4 mm) pacientai po gydymo pirmus trejus metus stebimi kas 3-4 mėnesius, sekančius dvejus metus kas 6 mėnesiai ir penkerius metus kartą metuose. Melanomos tipai pagal formą: • Paviršiumi plintanti melanoma- vystosi netaisyklingai, policikliškai apribota, plokščia ar kiek iškilusi virš odos paviršiaus pigmentinis. Piktybinis procesas pereina į vertikalinę augimo fazę, naviko ląstelės perauga visus odos sluoksnius ir poodinę ląstelieną. Dėmės paviršiuje atsiranda tamsios spalvos, greit augantys mazgeliai. • Piktybinė lentigo melanoma Lentigo melanoma neturi ryškių ribų, paviršius plokščias, rudos spalvos. Tai sąlyginai nepiktybinis, lėtai augantis navikas. Vertikalaus augimo fazėje dėmės paviršiuje atsiranda greit augantys mazgeliai. Mazgelinė melanoma. Tai agresyviausias melanomos tipas. Greitai skverbiasi į odos gylį, auga greitai, egzofitiškai virš odos lygio, gali atsirasti bet kurioje odos vietoje. • Mazgelinė melanoma. Tai agresyviausias melanomos tipas. Greitai skverbiasi į odos gylį, auga greitai, egzofitiškai virš odos lygio, gali atsirasti bet kurioje odos vietoje. • Akrolentiginė melanoma. Lokalizuojasi delnų, padų odoje, t.p. nagų srityje. Kliniškai atrodo kaip piktybinė lentigo melanoma, bet histologija ir agresyvumu atitinka paviršiumi plintančią melanomą. ODOS SARKOMA • Etiologija • Šios onkologinės ligos priežastis neaiški, tačiau daugelis autorių rašo, kad infekcija (virusinė) ir imuninės sistemos nepakankamumas yra svarbūs faktoriai. Pastebėta, kad sergantieji AIDS dažnai serga ir Kaposi sarkoma. Kaposi sarkoma- endotelio piktybinis navikas. • Klinika • Šia liga dažniausiai serga vidutinio amžiaus vyrai (50 – 60 metų), o Afrikoje – jaunesni. Ant kojų atsiranda įvairios rausvos tarpusavyje susiliejančios papulės, plokštelės. Gali būti pažeistas ir virškinamasis traktas. • Beria asimetriškai ir simetriškai raudonomis dėmelėmis, vėliau atsiranda infiltratai ( tamsiai raudoni židiniai ar mazgeliai. Jie susilieja tarpusavyje sudarydami įvairaus dydžio, karpytais kraštais židinius. • Gydimas • Specifiniais antiretrovirusiniais vaistais, lazeroterapija, chemo rentgenoterapija. Patarimai • Pradinėse stadijose odos vėžys, specialaus išsilavinimo neturinčiam žmogui, gali būti sunkiai atpažįstamas. Todėl ankstyvai diagnostikai labai pasitarnautų savistabos įgūdžiai, kurie būtu tokie: • 1) Dauguma odos navikų progresuoja lėtai, todėl savistabos periodiškumas yra trys mėnesiai. • 2) Pastebėjus bet kokį naują odos naviką, apgamą, neišnykstantį per mėnesį, reikalinga specialisto konsultacija. • 3) Savistabai reikia: • Kantrybės; • Gero apšvietimo; • Dviejų veidrodžių; • Dviejų kėdžių ir plaukų džiovintuvo. Piktybiniais odos navikais gali sirgti visos etninės grupės, tačiau didžiausia rizika susirgti pasižymi I ir II odos tipo žmonės. Rizika gali padidėti  kartais nuo iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais atrodančių faktorių: kumuliacinės UV dozės, apgamų skaičiaus, genetinių faktorių, pomėgio atostogauti saulėtose šalyse  ir kt. • Piktybiniais odos navikais gali sirgti visos etninės grupės, tačiau didžiausia rizika susirgti pasižymi I ir II odos tipo žmonės. Rizika gali padidėti  kartais nuo iš pirmo žvilgsnio nereikšmingais atrodančių faktorių: kumuliacinės UV dozės, apgamų skaičiaus, genetinių faktorių, pomėgio atostogauti saulėtose šalyse  ir kt. • Odos tipas • Apibūdinimas • Reakcija į UV • I • Oda labai balta, strazdanota,  Plaukai šviesūs, rausvi. Akys – mėlynos, rudos • Oda visada nudega (parausta), bet neįdega (neparuduoja). Lengvai lupasi • II • Oda balta. Plaukai šviesūs, rausvi, rudi. Akys – mėlynos, šviesiai rudos, rudos • Oda nudega (parausta), nedaug (minimaliai) įdega (paruduoja). Lengvai lupasi • III • Kaukaziečio tipas • Nudega vidutiniškai, įdega palaipsniui • IV • Oda balta, gelsva, šviesiai ruda. Plaukai tamsiai rudi. Akys tamsiai rudos • Nudega minimaliai, įdega lengvai, oda patamsėja nedelsiant • V • Rudaodžiai, kilę iš Azijos ar Indijos • Retai nudega,visada intensyviai įdega • VI • Juodaodžiai • Niekada nenudega, patamsėja nedelsiant Vilniaus universiteto Onkologijos institutas • Šiandieninis Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra ankstesnių Lietuvos onkologijos mokslo institucijų darbų tęsėjas. Instituto misija – vykdyti fundamentinius ir taikomuosius onkologijos srities tyrinėjimus, drauge su Vilniaus universitetu rengti onkologijos mokslininkus ir specialistus, teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas sergantiesiems onkologinėmis ligomis. LITERATŪROS SĄRAŠAS • http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=5007 • http://www.bruzienesklinika.lt/index.php?cid=268 • http://www.lazeriniscentras.lt/lt/piktybiniai_navikai.html • http://sarakauskiene.puslapiai.lt/index_files/Gydymo_metodai.htm • http://www.biofotonika.ff.vu.lt/onkonet/cancer/15.html • http://www.odosnavikai.lt • Jackevičius A. Onkologija- Vilnius: Mokslas, 1992. • Stalioraitytė E. Patologinė anatomija- Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2001. • Vileišis A. Patologinė fiziologija- Vilnius: Mokslas, 1991. • Valuckas K. P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo pagrindai- Vilnius: VU Onkologijos institutas, 2004.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!