Navikai ir jų poveikis organizmui

Navikas (neoplasma, blastoma; gr. neos-naujas, plasma-darinys, blastos-užuomazga)- tai nesubrendusių, neribotai ir neriguliuojamai besidauginančių ląstelių darinys, visuomet žalingai veikiantis gyvulio organizmą. Mokslas apie navikus vadinamas o n k o l o g i j a (gr. onkos- navikas, patinimas). Navikinių ląstelių neribotas ir neriguliuojamas dauginimasis labai skiriasi nuo ląstelių dauginimosi dėl lėtinio uždegimo, regeneracijos, hiperplazijos ar organizacijos. Visi šie patologiniai procesai išnyksta, kai pašalinamos juos sukėlusios priežastys. Išvešėjusios tiek parenchimos, tiek jungiamojo audinio ląstelės visiškai subresta, diferencijuojasi ir padeda organizmui prisitaikyti prie žalingo poveikio ar net nuo jo apsisaugoti. Tuo tarpu navikinės ląstelės dauginasi neribotai ir neriguliuojamai, todėl atsiradęs navikas nesiliauja augęs ir plitęs,nesvarbu, ar jį sukėlusi priežastis pašalinama, ar tebeveikia. Navikas organizmui nepadeda nei prisitaikyti, nei, juo labiau, apsisaugati nuo kenksmingo poveikio.
Navikais gali sirgti naminiai gyvuliai, beždžionės, laukiniai žvėrys, pelės, žiurkės, paukščiai, žuvys, varliagyviai. Tačiau gyvūnų navikai įvairumu ir dažnumu neprilygsta žmogaus navikų įvairovei. Nuo piktybinių navikų kasmet pasaulyje miršta apie 5 mln. Žmonių. Pagal žmonių mirtingumą navikai užima antrąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų. Navikais dažnai serga vištos, o iš naminių gyvulių-šunys, arkliai, katės, rečiau-galvijai. Gyvuliams vyrauja šlapimo išskyrimo bei lytinių organų ir tešmens navikai.
Navikus gali sukelti labai įvairūs faktoriai, vadinami b l a s t o m o g e n i n i a i s (navikus sukeliančiais), arba siauresne prasme k a n c e r o g e n i n i a i s (epitelio piktybinį naviką- karcinomą, vėžį sukeliančiais) f a k t o r i a i s. Įvairių navikų atsiradimo priežastys yra skirtingos. Praktinių stebėjimų ir eksperimentinių darbų duomenis apie navikų etiologiją apibendrina keturios teorijos: fizikinė bei cheminė, virusinė, disontogenezinė ir polietiologinė.
spinduliniai (ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai, juonizuojanti radiacija) ar cheminiai blastomogenai. Burnos gleivinės vėži gali sukelti ilgai žalojantis gleivinę aštrus dantis, odos vėžys išauga randuose, susidariusiuose po nudegimų. Jūrininkai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!