Obligacijos referatas

OBLIGACIJOS 1. Samprata Obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, patvirtinantys jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises (obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose). Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos teigimu obligacijos – tai paprasčiausia paskola Vyriausybei, bankui ar kuriai nors akcinei bendrovei, išleidusiai obligacijas. Investuojant į obligacijas, reikia žinoti kelis dalykus: • obligacijų kainos kyla, kai palūkanų normos rinkoje krenta, ir atvirkščiai. • kuo nepatikimesnis obligacijų emitentas (pavyzdžiui, neseniai savo veiklą pradėjusi ar smulki bendrovė), tuo didesnės turi būti palūkanos. Vertybiniai popieriai skirstomi pagal rizikos laipsnį, kaip parodyta paveiksle. 1 pav. Pelno ir rizikos priklausomybė. Obligacijoms būdingos trys pagrindinės charakteristikos: • trukmė - rodo paskolos laikotarpį, t.y. apibrėžia, kada ūkinis subjektas obligacijas išpirks; • nominali kaina (nominalas) - tai skolos vertybinio popieriaus kaina, kuria paremtas palūkanų normos paskaičiavimas ir kuri bus sumokėta už išperkamą skolos vertybinį popierių (VP) termino pabaigoje (1000 Lt, 1000 EUR); • palūkanų norma (“atkarpa” arba kuponas) - vadinamos palūkanos, kurios gali būti mokamos vieną kartą metuose, kas pusmetį, kas ketvirtį arba kartu su pagrindine paskolos suma. Be šių pagrindinių obligacijos charakteristikų, investuotojas turėtų atkreipti dėmesį ir į iš anksto numatytas sąlygas, pavyzdžiui gali būti nustatyta bendrovės teisė išpirkti obligacijas nepasibaigus terminui. Taip pat investuotojas turi teisę reikalauti, kad bendrovė išpirktų obligaciją prieš išpirkimo terminą. Svarbu paminėti, kad investuotojui nebūtina laukti išpirkimo termino, nes jis gali kada panorėjęs savo obligacijas parduoti kitam investuotojui. Taigi, obligacijos yra svarbus lėšų mobilizavimo instrumentas. Tokiu instrumentu gali naudotis vyriausybės, stambios šalies ar tarptautinės kompanijos. 2. Obligacijų rūšys Išskiriamos šios obligacijų rūšys: 1. Vyriausybės obligacija – tai valstybės skolos vertybiniai popieriai, valstybės prisiimtas įsipareigojimas iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – t. y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais dėl perversmų ar kataklizmų valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės, valiutos, infliacijos). Vyriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti kapitalą. 2. Savivaldybės obligacijos – savivaldybių obligacijas JAV Municipalinių vertybinių popierių cirkuliacijos teisinio reglamentavimo taryba apibrėžia kaip obligacijų leidėjo įsipareigojimą išmokėti pagrindinę sumą nustatytu laiku kartu su nustatyta palūkanų norma. Pagrindiniai skirtumai, skiriantys savivaldybių obligacijas nuo kitų ūkio subjektų obligacijų yra šie: ◦ aukštesnis nei bankų ar korporacijų obligacijų patikimumas; ◦ žemesnės nei bankų ar korporacijų obligacijų palūkanų normos; ◦ palūkanų pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu. 3. Bendrovių obligacijos – tai įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, už kurių išpirkimą įmonės atsako visu savo turtu. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami iki 30 metų laikotarpiu. Palūkanos už bendrovių obligacijas paprastai yra didesnės nei už Vyriausybės vertybinius popierius. Privačių kompanijų obligacijos laikomos rizikingesnėmis už valstybines obligacijas, tačiau rizika priklauso nuo konkrečios kompanijos. Privačių kompanijų obligacijų reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybinių obligacijų, kadangi kompanijų finansinė padėtis nėra tokia stabili kaip vyriausybių. 2.1. Obligacijų porūšiai Obligacijos pagal apdraudimą skirstomos: • Apdraustos obligacijos – tai obligacijos, už kurias kompanija laiduoja savo turtu. Dažniausiai susiduriama su atvejais kai įmonė obligacijų saugumą garantuoja savo nekilnojamu turtu. Tokios obligacijos dar vadinamos hipotekomis. Šios obligacijos yra laikomos saugiomis, kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligacijų savininkas įgyja teisę parduoti nekilnojamąjį turtą. • Neapdraustosios obligacijos – tai yra tipinės daugelio kompanijų leidžiamos obligacijos už kurias mokamos nustatytos palūkanos, o pasibaigus terminui, jos išperkamos. Obligacijos pagal pajamų būdą skirstomos: • Fiksuotų palūkanų obligacijos – tai obligacijos su nekintama palūkanų norma, t. y. kiekvieno palūkanų mokėjimo periodo pabaigoje obligacijos savininkui yra išmokamos obligacijos prospekte nurodyta palūkanų norma. Pavyzdžiui, jeigu investuotojas įsigija 3 m. termino 100 Lt. nominalios vertės obligacijas su 5 proc. metine palūkanų norma, tai reiškia, kad jis trejiems metams skolina 100 Lt. ir už tai kiekvienais metais gaus po 5 Lt., o po trejų metų jam bus gražintas 100 Lt. • Diskontuotos obligacijos – tai taip pat obligacijos su fiksuota palūkanų norma, tačiau parduodama žemesne kaina nei nominali vertė, o išperkama sumokant sumą lygią nominalei vertei, tokiu būdu išpirkimo momentu sumokamos ir visos palūkanos. Pavyzdžiui, investuotojas įsigija 1 m. trukmės 3 proc. metinių palūkanų diskontuotą obligaciją, kurios nominali vertė yra 100 Lt. Taigi, investuotojas pirkimo momentu moka ne 100 Lt., o 97,09 Lt., o po metų bendrovė išperka obligaciją už 100 Lt. ir sumoka palūkanas. • Kintančių palūkanų obligacijos – tai obligacijos, kurių palūkanų norma nuolat kinta priklausomai nuo pasirinkto atskaitos standarto. Dažniausiai kintančiu standartu įvardinamos centrinių bankų nustatytos palūkanų normos, tarpbankinės palūkanų normos arba valstybinių obligacijų pelningumas. Prie šio kintančio standarto pridedamas kompanijos obligacijų rizikos priedas. Taigi obligacijos savininkui yra išmokomos sudėtinės palūkanos sudarytos iš fiksuoto rizikos priedo ir kintančios atskaitos standarto palūkanų normos. Pavyzdžiui, nurodyta, kad LIBOR 6 mėn. + 1 %. LIBOR 6 mėn. yra procentas, kokiu tą dieną Londono bankai tarpbankinėje rinkoje vienas kitam skolina pinigus pusei metų. Taigi, palūkanų mokėjimo dieną bus žiūrima kokia yra LIBOR ir prie tos sumos pridedamas fiksuotas procentas. • Pajamų obligacijos. Šių obligacijų palūkanų norma priklauso nuo emitento gaunamo pelno. Dažnai tokias obligacijas platina bankrutuojančios kompanijos, kadangi emitento bankroto atveju obligacijų savininkui nesumokėtos palūkanos nereiškią emitento įsipareigojimų nevykdymo. Obligacijos pagal terminą skirstomos: • Obligacijos iki pareikalavimo – emitentas gali šio tipo obligacijas išpirkti nepasibaigus nustatytam obligacijų supirkimo terminui. Paprastai tokiu atveju kompanija obligacijos savininkui išmoka priemoką. • Neterminuotos obligacijos – obligacijos, kurių išpirkimo data nėra nustatyta. • Terminuotos obligacijos – šios obligacijos turi konkrečiai nustatytą visos obligacijų emisijos išpirkimo datą. • Serijinės obligacijos. Skirtingai nei terminuotos obligacijos, serijinės obligacijos išperkamos keliais etapais. Kiti galimi obligacijų porūšiai: Konvertuojamosios obligacijos – yra bendrovės ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai, paprastai nepadengti turtu. Konvertuojamų obligacijų savininkų gaunamas pelningumas yra mažesnis už analogiškos rizikos nekonvertuojamų obligacijų pelningumą. Konvertuojamą vertybinį popierių jo savininkas gali keisti į kitą firmos vertybinį popierių pagal sąlygas, kurios numatytos konvertuojamų vertybinių popierių sutartyje. Konvertuojamų obligacijų pagalba stambios bendrovės susikuria kapitalo finansavimo schemą mažesniais kaštais. Taip pat bendrovės naudoja konvertavimo savybę, kaip “saldainiuką”, be kurio jos galimybės išleisti skolos vertybinius popierius būtų ribotos. Pavyzdžiui, korporacija X išleido 1000 Lt vertės obligaciją, mokančią 7 % metinių palūkanų, su teise bet kuriuo metu ją pakeisti į akcijas, mokant po 12,5 Lt už akciją. Tada, nepriklausomai nuo korporacijos X akcijų kainos svyravimų vertybinių popierių rinkoje, obligacijos savininkas galės ją pakeisti į: 1000 Lt /12,5 Lt = 80 paprastųjų akcijų. Jei tam tikru metu korporacijos X akcijų kaina rinkoje bus 20 Lt, tai obligacijos savininkas galės pakeisti 1000 Lt vertės obligaciją į akcijas, kurių vertė: 80x20 Lt. = 1600 Lt. Obligacijos savininkas nustatytą laikotarpį turi teisę bet kuriuo metu pakeisti obligaciją į akcijas, bet dažnai pati įmonė, išleidusi konvertuojamas obligacijas, inicijuoja obligacijų konvertavimą, - tai vadinama priverstiniu konvertavimu. Pastaruoju atveju obligacijos savininkas turi 2 galimybes: • konvertuoti obligaciją į nustatytą akcijų skaičių; • parduoti obligaciją pačiai įmonei už tam tikrą kainą. Jei akcijų kaina rinkoje viršija obligacijoje nurodytą keitimo kainą, tai obligacijos savininkas, žinoma, pasirinks pirmąją galimybę. Po konvertacijos obligacija nustoja egzistavusi, o vietoj jos atsiranda atitinkamas skaičius paprastųjų akcijų. • Euroobligacijos – tai ne nacionaline valiuta išleistos obligacijos, pavyzdžiui Lietuvoje veikiančios kompanijos Lietuvoje platinamos obligacijos, kurių atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris. • Subordinuotos obligacijos – menkos kokybės, bet dideles palūkanas teikiančios obligacijos, kurias išleidžia silpnos įmonės. Žemas obligacijos kredito reitingas reiškia didelę tikimybę, kad obligacija ištikus bankrotui nebus išpirkta. • Hipotekos obligacija yra užtikrinta nekilnojamuoju turtu, kurį valdo ją išleidusi įmonė. Įkeičiant turtą, užstatas registruojamas specialiuose registruose, kuriuos tvarko valstybinės ar privačios įmonės. Kreditoriui suteikiama teisė susigrąžinti skolą, užregistruotą sumos ribose. Jei skolininkas nemokus, kreditoriai gauna įplaukų iš realizuoto turto pagal užstato registravimo eiliškumą. Taigi, tokiu atveju užstatytas turtas patenka į kito savininko rankas. Jei skolininkas mokus, užstatytas turtas lieka jam. • Su akcijomis susietos obligacijos (SASO) – tai apdrausta investicija į akcijas. Įprastai šios akcijos siejamos ne su atskiromis akcijomis, bet su gerai žinomais akcijų indeksais. SASO išpirkimo suma tiesiogiai priklauso nuo akcijų indekso pokyčio, su kuriuo šios obligacijos susietos. SASO yra apdraustos, priešingai nei tiesioginės investicijos į akcijas. Emitentas garantuoja, kad nukritus akcijų indekso vertei, šių obligacijų išpirkomo metu jų savininkams bus išmokėta ne mažiau nei nominali vertė. Investuojant į SASO galima tikėtis akcijų rinkai būdingos grąžos, kuri dažnai didesnė nei investuojant į obligacijas su fiksuota palūkanų norma. Svarbu paminėti, kad prieš investuojant į SASO reikia įvertinti riziką, kuri būdinga tik šių obligacjų emisijoms. • Padengtos obligacijos - įmonių obligacijos, kurių vertė padidinama jas užtikrinant tam tikru rezervuotu turtu, apskaitomu emitento balanse. Toks turtas užtikrina arba padengia obligacijas nuo emitento (dažniausiai finansų įstaigos) nemokumo rizikos. Emitentas turi užtikrinti, kad minėtasis turtas visiškai padengtų tokią obligaciją. Taigi, į padengtą obligaciję investavęs investuotojas yra apsaugotas ne tik užstatytu turtu, kurio kokybė pastoviai stebima, bet taip pat turi teisę į visą kitą emitento turtą. 2. Obligacijų kainų kitimas Obligacijos kainą rinkoje lemia jos vertė konkrečiu laiko momentu, kitaip tariant, obligacija verta tiek, kiek verti visi būsimi pinigų srautai. Svarbu paminėti, kad obligacijos kaina neturėtų būti painiojama su obligacijos nominalia verte. Obligacijos nominali vertė būna lygi obligacijos kainai tik obligacijų išleidimo momentu. Vėliau nuo jos skaičiuojami kupono mokėjimai (metinės palūkanos) ir galiausiai suėjus išmokėjimo terminui, investuotojui sumokama nominali vertė. Obligacijos kaina gali skirtis nuo nominalios vertės, nuo pat jos išleidimo momento. Tai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos obligacijoms santykio. Taigi, kai yra didelė paklausa išleistoms obligacijoms, jų kaina krenta ir atvirkščiai. Naujai išleidžiamos (pirminėje rinkoje) obligacijos kaina lygi jos nominaliai vertei, bet prekiaujant obligacijomis antrinėje rinkoje, kaina kinta priklausomai nuo emitento būklės, infliacijos ir palūkanų normų pokyčių. Labai svarbu obligacijų kainų kitimo veiksnys yra palūkanų normų pokyčiai. Obligacijos kaina keičiasi į priešingą pusę nei kad keičiasi palūkanų norma, infliacijos dydis. Jei kupono dydis tampa didesnis už rinkos palūkanas, tokiu atveju investuotojai bus linkę mokėti už tokias obligacijas daugiau palyginti su jų nominale verte ir atvirkščiai. Pavyzdys, obligacijų kainos priklausomybės nuo palūkanų normos rinkoje. Tarkime, investuotojas nusipirko 100 Lt nominalo obligaciją, kurios palūkanos per metus 4 Lt, tačiau palūkanų normai rinkoje didėjant, pvz. kyla infliacija ir centrinis bankas pakelia palūkanų normą, išleidusi naują obligacijų emisiją bendrovė jau siūlys 5 Lt palūkanų už 100 Lt obligaciją. Taigi, pirmosios obligacijos turėtų būti parduodamos pigiau. Čia ir yra obligacijų kainos priklausomumas nuo palūkanų normos rinkoje – kai palūkanų norma kyla, obligacijų kaina krenta ir atvirkščiai – kai palūkanų norma krenta, obligacijų kaina kyla. Taip pat obligacijų kaina (price) turi atvirkštinį santykį su pajamingumu (yield), t. y. kylant obligacijos kainai, krenta pajamingumas ir atvirkščiai. Tai atvaizduoja žemiau pateiktas grafikas (1 pav.). 2 pav. Obligacijų kainos ir pajamingumo santykis. Pavyzdžiui, jeigu investuotojai pirminio viešo platinimo metu įsigija obligacijų, kurių vertė yra 1000 Lt., o pajamingumas yra 10 proc. per metus, tai po metų investicijų grąža bus 100 Lt. (1000 Lt x 10%=100 Lt.) Tačiau, obligacijas prekiaujant antrinėje rinkoje, jų kaina gali svyruoti priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos, kuri kinta dėl infliacijos, spekuliacijų rinkoje, bazinės palūkanų normos ir t. t. Tad jei dėl minėtų faktorių obligacijų vertė antrinėje rinkoje nukristų iki 800 Lt., tai jos pelningumas siektų: 100 Lt./800Lt.=12,5%. Dėl rinkos svyravimų obligacijų pelningumas padidėjo 2,5% (12,5%-10%). Tačiau, padidėjus obligacijų paklausai rinkoje padidėtų ir jų kaina nuo 1000 Lt. iki 1200 Lt. Tada obligacijų pajamingumas sumažėtų: 1000 Lt/1200Lt.=0,83 obligacijos pajamingumas sumažėja 1,7 % (10%-8,3%). 3. Reitingas Kredito reitingas - gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas. Skolininkui gali būti suteikti reitingai nuo apibūdinančių aukščiausią saugumo lygį, kai skolininko pajėgumas laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus ypač didelis, iki atitinkančių finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Žemiau lentelėse pateikiami Centrinės ir Rytų Europos šalių kredito reitingai ir jų reikšmės. Šalis Moody’s Standard&Poor’s Fitch Ratings Užsienio valiuta Užsienio valiuta Užsienio valiuta Ilgalaikėms paskoloms Ilgalaikėms paskoloms Ilgalaikėms paskoloms Čekija A1 AA- A+ Estija A1 AA- A+ Slovakija A2 A A+ Lenkija A2 A- A- Slovėnija Baa2 A A- Lietuva Baa1 BBB BBB Rusija Baa1 BBB BBB Kazachstanas Baa2 BBB+ BBB Latvija Baa3 BBB BBB Bulgarija Baa2 BBB BBB- Kroatija Baa3 BBB- BBB- Rumunija Baa3 BB+ BBB- Vengrija Ba1 BB BB+ Šaltinis: Moody’s, Standard & Poors, Fitch Ratings. Ilgalaikio skolinimosi reitingų reikšmės Moody's S&P Fitch Ratings Apibūdinimas Aaa AAA AAA Aukščiausias saugumo lygis Aa1 AA+ AA+ Aukštas saugumo lygis Aa2 AA AA Aa3 AA- AA- A1 A+ A+ Aukštesnis investicinis reitingas A2 A A A3 A- A- Baa1 BBB+ BBB+ Žemesnis investicinis reitingas Baa2 BBB BBB Baa3 BBB- BBB- Ba1 BB+ BB+ Neinvesticinis (spekuliacinis) reitingas Ba2 BB BB Ba3 BB- BB- B1 B+ B+ Labai spekuliacinis reitingas B2 B B B3 B- B- Caa1 CCC+ CCC Bloga būklė Caa2 CCC - Caa3 CCC- - Ca CC CC Ypač spekuliacinis reitingas C C C Galimas įsipareigojimų nevykdymas - SD - Atrankinis įsipareigojimų nevykdymas - - DDD Įsipareigojimų nevykdymas - - DD - D D Kuo didesnis obligacijos reitingas, tuo mažesnė palūkanų norma, nes mažesnė kreditinė rizika. Taip par kuo didesnė obligacijos rizika ir, atitinkamai, kuo žemesnis reitingas, tuo didesnis reikalaujamas pelningumas. 4. Obligacijų pelningumas Obligacijos pelningumas (YTM) – tai grąža, kurią gauna investuotojas laikydamas obligaciją iki išpirkimo, o visus gautus kuponus reinvestuodamas. Kai kalbama apie obligacijos pelningumą, reikia išskirti šiuos obligacijų pelningumo rodiklius: Nominalusis pelningumas vadinama metinė kuponų palūkanų norma. Pavyzdžiui, jei už 100 Lt nominalios vertės obligaciją per metus išmokama 8 Lt kuponų, tai nominalus pelningumas yra 8%. Einamasis pelningumas yra metinių kuponų santykis su obligacijos kaina. Pavyzdžiui, jei aukščiau minėta obligacija parduota už 90 Lt, tai einamasis pelningumas lygus 8/90=0,089=8,9%. Svarbu paminėti, kad šie rodikliai neatskleidžia, ar obligacija išlaikoma iki termino pabaigos, ar parduodama anksčiau. Pelningumas arba pelningumas iki išpirkimo yra metinė pelningumo norma, kai vertybinis popierius išlaikomas iki išpirkimo datos. Šį rodiklį, priešingai negu du pirmuosius, apskaičiuoti gana sudėtinga. Pagal bendrą pinigų srauto pelningumo apibrėžimą, reikia rasti tokią palūkanų normą, su kuria išlaidų dabartinė vertė būtų lygi įplaukų dabartinei vertei. Pelningumas išlaikius obligaciją iki jos galiojimo pabaigos, apskaičiuojamas pagal tokią lygtį: . Čia N – obligacijos nominalioji vertė, P – obligacijos einamoji kaina, Ck – kupono (atkarpos) metų mokėjimai pagal obligaciją k metais, Y – obligacijos pelningumas, išlaikius ją iki galiojimo pabaigos, n – laikas, likęs iki obligacijos išpirkimo datos, skaičiuojamas metais. Kaip rodo aukščiau užrašyta lygtis, kaina, kuria obligacija įsigyjama rinkoje, gali sutapti su nominaliąja verte, būti aukštesnė ar žemesnė už nominaliąją vertę. Kai ji aukštesnė, sakoma, kad obligacija parduodama su premija. Šiuo atveju P/N > 1 ir obligacijos pelningumas, išlaikius ją iki galiojimo pabaigos, yra mažesnis už kupono palūkanų normą. Kai kaina žemesnė už nominaliąją vertę, sakoma, kad obligacija parduodama su nuolaida (P/N  Y, obligacija parduodama su premija (jos kaina didesnė už nominalą). Kai Yc

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!