Nusikaltimas ir bausmė. Skyrių santraukos ir analizės

I dalis

Nepatogiai karštą vasaros dieną Sankt Peterburge jaunas vyras palieka savo pensiono kambarį. Leidžiantis laiptais žemyn, jį apima baimė susitikti su savo šeimininke, gyvenančia žemiau esančiame aukšte. Jis skolingas jai kelių mėnesių nuomos mokestį ir atsimuša nuo minties, kad turės jai teisintis. Pasakotojas teigia, kad šis jaunuolis „papuolė į nervinę depresiją, panašią į hipochondriją“, todėl vengia bendrauti su kitais žmonėmis. Išeinant iš pensionato jaunuolis mintis nukreipia į kraštutinį, nors ir neapibrėžtą, poelgį, apie kurį galvoja. Jis laiko save nepajėgiu tokiam poelgiui – jei jam trūksta skrandžio net susidurti su savo šeimininke, atrodo neįmanoma, kad jis kada nors pasielgtų taip, kaip dabar svarsto. Pasakotojas jaunuolį įvardija kaip pagrindinį veikėją („mūsų herojų“) ir apibūdina jį kaip aukštą ir gražų, „tamsiais kaštoniniais plaukais ir gražiomis tamsiomis akimis“.

Jaunuolis dėvi juokingai nutrintus drabužius, tačiau jis taip niekina žmones, gyvenančius jo apgailėtinoje kaimynystėje, kuri yra nešvari ir apgyvendinta girtuoklių, prostitučių ir prekybininkų, kad nejaučia gėdos dėl savo menkos išvaizdos. Jis vaikšto tarsi transo būsenoje, galvodamas apie savo baisų planą, vėl svarsto idėją ir tada ją atmeta. Pasakotojas informuoja, kad per pastarąjį mėnesį jaunuolis vis rimčiau ėmėsi veiksmų, nors mintis tai daryti jį trikdė ir vargino. Šiuo konkrečiu momentu jis yra akto „repeticijos“ viduryje. Jis atvyksta į lombardininkės Alionos Ivanovnos daugiabutį. Eidamas laiptais į jos butą, jis atidžiai stebi pastatą ir jo gyventojus, susijusius su jo planu. Jis prisistato lombardininku, kurį pirmą kartą sutiko prieš mėnesį, būdamas studentu, ir sužinome, kad jaunuolio vardas Raskolnikovas. Lombardė yra nepatraukli, skurdžiai apsirengusi senolė, įtari, šiurkšti ir „akys žėrinčios piktumu“.

Nors buto įrengimas yra senas ir negražus, Raskolnikovas pastebi, kad jie nepriekaištingai švarūs dėl sunkaus senolės jaunesnės sesers Lizavetos darbo. Lombardas su jaunuoliu elgiasi grubiai, primindamas pinigus, kuriuos jis jai jau skolingas, ir siūlydamas nedidelę, neadekvačią sumą už laikrodį, kurį jis jai dabar siūlo. Raskolnikovas nedrąsiai priima pinigus, prisimindamas, kad jo tikslas yra dvejopas, nes jis ir įkeičia laikrodį už labai reikalingus pinigus, ir repetuoja nusikaltimą, kurį gali padaryti. Jis pastebi, kad senolė savo pinigus ir „įkeitimus“ arba užstatytus daiktus laiko skrynioje galiniame kambaryje, o raktus – ant žiedo dešinėje kišenėje. Prieš išvykdamas pasako, kad po kelių dienų grįš su kitu pasižadėjimu ir klausia, ar Lizaveta dažniausiai tuo metu būna namuose. Išėjęs į lauką Raskolnikovas fiziškai apimtas pasibjaurėjimo savo planu ir jo atsisako. Pripildytas staigaus alkoholio troškulio, jis pirmą kartą gyvenime nusileidžia į smuklę ir atsisėda tamsiame kampe. Išgėręs alaus jis jaučiasi daug geriau ir vėl šaiposi iš savo plano.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!