Nukleozidai ir nukleotidai

Nukleotidai sudaryti iš aromatinės azotinės bazės (purino arba pirimidino darinių), sacharido (ribozės arba deoksiribozės) ir vienos ar kelių fosfatinių grupių.
• Nukleotidai sudaryti iš aromatinės azotinės bazės (purino arba pirimidino darinių), sacharido (ribozės arba deoksiribozės) ir vienos ar kelių fosfatinių grupių.
• Nukleotidai turi dvi pagrindines purino bazes – adeniną bei guaniną, ir tris pirimidino bazes – citoziną, uracilą ir timiną.
Azotinės bazės, įeinančios į nukleotidų sudėtį, yra purino ir pirimidino dariniai.
• Azotinės bazės, įeinančios į nukleotidų sudėtį, yra purino ir pirimidino dariniai.
• Aromatinio žiedo atomų padėtis numeruojama.
• Purino ir pirimidino žiedų numeravimas vyksta priešingomis kryptimis, tačiau abiejų molekulių C 5 padėtys sutampa.
• Purinio ir pirimidino bazės turi plokščią struktūrą, kurią lemia π-elektronų debesėlių konjugacija.
Purino molekulė sudaryta iš dviejų kondensuotų pirimidino ir imidazolo žiedų:
• Purino molekulė sudaryta iš dviejų kondensuotų pirimidino ir imidazolo žiedų:
Svarbiausios purino bazės yra adeninas ir guaninas. Kitos dvi – ksantinas ir hipoksantinas – yra adenino ir guanino metabolizmo tarpiniai junginiai:
• Svarbiausios purino bazės yra adeninas ir guaninas. Kitos dvi – ksantinas ir hipoksantinas – yra adenino ir guanino metabolizmo tarpiniai junginiai:
• Pagrindinės prokariotų ir eukariotų pirimidino bazės yra citozinas, uracilas ir timinas:
Tai purino ir pirimidino bazės, N-glikozidiniu ryšiu susijungusios prie β-D-ribozės ar β-D-deoksiribozės, sudaro nukleozidus. Nukleozidų β-D-ribozė ir β-D-deoksi-2’-ribozė yra furanozės formos (jos anglies atomai žymimi su brūkšneliu, pvz, 2’)
• Tai purino ir pirimidino bazės, N-glikozidiniu ryšiu susijungusios prie β-D-ribozės ar β-D-deoksiribozės, sudaro nukleozidus. Nukleozidų β-D-ribozė ir β-D-deoksi-2’-ribozė yra furanozės formos (jos anglies atomai žymimi su brūkšneliu, pvz, 2’)
Glikozidinis nukleozidų centras būna dviejų konfigūracijų – cis- ir trans-
• Glikozidinis nukleozidų centras būna dviejų konfigūracijų – cis- ir trans-
• Konfigūracija – tai heterociklinė bazės išsidėstymas pentozės plokštumos atžvilgiu.
• Dviejų stereoizomerų atsiradimą lemia tai, kad ciklinės furanozės formos D-ribozė, arba D-2’-deoksiribozė, turi papildomą chiralinį C 1 atomą.
• Vienas šių stereoizomerų, būdamas cis-konfigūracijos, vadinamas α-anomeru, kitas, būdamas trans-konfigūracijos – β-anomeru.
Gamtiniai nukleozidai dažniausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!