Noros ir Helmerio santykiai

Henrikas Ibensas – XIX-XX amžiaus pradžios žymus Norvegų dramaturgas, šiuolaikinės dramos pradininkas. Ibenso realizmas pakeitė įprastas dramos taisykles, suformuodamas šiuolaikinę dramaturgiją, kurioje nepaisoma nusistovėjusių normų ir atvirai kalbama apie problemas. Trijų veiksmų dramą ,,Lėlių namai“ rašytojas parašė gyvendamas Vokietijoje ir grindė tikru įvykiu – pagrindinė veikėja Nora sukurta remiantis norvegų ir danų rašytojos Lauros Keeler gyvenimo istorija. Aiškindamas savo pjesės kaip ,,šiuolaikinės tragedijos“ sampratą rašytojas teigė, kad ,,moteris negali būti savimi šiuolaikinėje visuomenėje“, nes tai vyriška visuomenė, kurioje įstatymus kuria vyrai, ir, kurioje vyrai sprendžia, vertina moterį tik iš savo vyriškosios pozicijos. Ši problema yra plačiai aptariama dramoje ,,Lėlių namai“. Pagrindiniai veikėjai – sutuoktinių pora – žmona Nora ir vyras advokatas Torvaldas Helmeris. Dramos I veiksme poros santykiai vaizduojami labai meilūs, artimi: vienas į kitą kreipiasi deminutyvais: mažytė, padarėlis, paukštytė, voveraitė ir t.t.. tačiau vyrauja nepasitikėjimas, baimė. Nora žinodama, kad jos vyrui nepatinka saldumynai, suvalgiusi vieną kitą migdolinį pyragaitį, meluoja Helmeriui, bijo jo reakcijos, nuomonės, jo nusivylimo. Moters vaidmuo Helmerių namuose yra svarbus, kaip vaikų motina ir vyro žmona. Pasak Tolvardo Helmerio, Noros pagrindinė pareiga yra tiesiog būti jam gera žmona ir saugoti jo vaikus. Jis taip pat aiškina Norai, kad būtent moteris turi būti atsakinga už vaikų moralinį elgesį. Helmeris sako: ,,Beveik visi iškrypę iš kelio žmonės turėjo melages motinas“. Helmeris žvelgia į savo žmoną lyg į mažą vaiką ir bejėgę būtybę, kuri yra atskirta nuo realybės. Jis mano, jog moteris yra tarsi moralinė jėga, kuri privalo skleisti tyrumą, grynumą, gėrį ir rūpintis tik namų reikalais, o visi kiti reikalai – ne jos nosiai. Dramos II veiksme atrodo, kad Nora be galo myli savo vyrą, nenori jam pakenkti, įskaudinti jo, tačiau yra keletas užuominų, kurios prieštarauja tikrąjai Noros prigimčiai, slypinčiai giliai jos viduje. O advokatas Helmeris vaizduojamas, kaip garbėtrokša, kuriam už viską yra svarbiau jo įvaizdis visuomenėje. Jis naudojasi savo gražia žmona, kaip lėle, kuri šoka, dainuoja ir linksmina kitus, kad sukeltų nekaltą, gerą įspūdį aplinkiniams. Dramos III veiksme, finalinėje scenoje, kai Helmeris ruošėsi perskaityti Krogstado laišką, kuriame yra kaltinama jo žmona už įvykdyta nusikaltimą, Nora tikėjosi iš savo vyro stebuklo, kuris neįvyko. Ji tikėjosi, kad jis priisims kaltę už jos nusikaltimą. Vietoj to, Torvaldas pradėjo rėkti ant Noros, kad ji padarė didžiausią klaidą jo gyvenime, kad dabar ji yra kalta už jų sugadintą įvaizdį visuomenėje. Vyras jaučiasi sugniuždytas, praradęs savo garbingą vardą: ,,Aš su džiaugsmu būčiau dirbęs dėl tavęs dieną naktį, Nora... kentęs vargą ir skausmą. Bet niekas neaukoja savo garbės dėl mylimo žmogaus.“ Išsiskira svarbiausia Torvaldo Helmerio vertybė – garbė. Nora suprato, kad ji ne tokį vyrą įsimylėjo, kad visus metus išbūtus su juo ji jautėsi ne savimi, o suvaržyta vyro įsakymų ir norų. Ji palieką savo vyrą su vaikais ir išeina į savęs pažinimo kelionę. Apibendrindama galiu teigti, kad Noros ir Torvaldo santykiai yra trumpalaikio susižavėjimo pėdsakai, o ne tikros meilės istorija. Abu vienas iš kito tikisi skirtingų dalykų, skirtingo elgesio, nes jų vertybės skiriasi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!