Nevaikiškos patirtys ir išgyvenimai A. Šlepiko romane „Mano vardas - Marytė“

Yra sakoma, kad vaikystė šviesiausias ir gražiausias laikas žmogaus gyvenime. Bet taip būna tikrai ne visada. Istoriniai įvykiai, suaugusiųjų sukelti karai ir konfliktai skirtingais laikotarpiais labai skaudžiai, netgi tragiškai paveikia pačių silpniausių, negalinčių apsiginti vaikų likimus. Apie nevaikiškas patirtis, kančią, skausmą ir baimę pasakojama sukrečiančioje Alvydo Šlepiko knygoje ,,Mano vardas Marytė‘‘.
Svarbu paminėti, kad Alvydas Šlepikas – poetas, režisierius ir scenaristas, kurio kūriniai susilaukė pripažinimo ir svarbių apdovanojimų už savo kūrybą, bet svarbiausias įvertinimas skirtas už romaną „Mano vardas – Marytė“, kuri 2012 m. tapo Lietuvos Metų knyga. „Mano vardas – Marytė“ susilaukė ne vieno tiražo. Ji išversta į vokiečių kalbą ir pristatyta užsienio skaitytojams. O ateities planai išleisti anglų kalba neabejotinai atvers anglakalbiui skaitytojui visiškai naują istorijos perspektyvą.
Kuo ypatinga ši knyga? Mano manymu, tuo, kad autorius, pasižymintis moderniu ir gyvu požiūriu į dabartį, sugebėjo įgyvendinti vieną iš savo tikslų – romaną paversti suprantamu ir artimu netgi jauniesiems skaitytojams, kurie neturėjo jokios galimybės patys patirti ir prisiliesti prie karo ir jo nešamo siaubo, sugebėjo prikaustyti savo skaitytoją nuo pirmojo sakinio.
Tai viena iš tų knygų, kurias perskaitai vienu atsikvėpimu, bet kurios, nepaisant to, giliai įsirėžia į sąmonę ir nori nenori palieka ten pėdsakus. Būtent karo tematika, badas, skurdas ir netektys, patirti vaikų, atsispindi viso romano siužete. Veiksmas vyksta po Antrojo pasaulinio karo. Rytprūsių vokietės siunčia vaikus anapus Nemuno, kur yra duonos, ir vokietukai eina į Lietuvą, dirba pas ūkininkus, elgetauja, o sunkiai uždirbtą maistą neša savo badaujančioms šeimoms. Tačiau tie gležni ir trapūs vaikai, gyvenantys žiaurumų pilnu pokario laikmečiu, jų pojūčiai ypač jaudina ir graudina. Terminas „vilko vaikai“ reiškia Rytprūsių vaikus , atsidūrusius Lietuvoje. A. Šlepiko vaizduojami vilkiukai –­­ tai karo išdraskytų šeimų rezultatas. Daugiavaikių našlių kasdienybė.
Romane „Mano vardas – Marytė“ autorius pasakoja vienos šeimos istoriją. Rašytojas taip realiai skaitytoją įtraukia į tą laikmetį ir priverčia suprasti nuožmią kovą dėl išlikimo, kuomet...

Daugiau informacijos...