Gyvenimas neįmanomas be praradimų ir netekčių. Ši visiems žinoma tiesa įgauna visiškai kitą prasmę, kai paliečia asmeniškai. Kai mirtis išplėšia žmogų, be kurio neįsivaizdavome savo gyvenimo.
Tėvams, matyt, nėra nieko baisiau, kaip netekti savo vaikų. Vaikams – vaikystėje prarasti tėvus. Žemė slysta iš po kojų ir vyrą palaidojusiai žmonai, ir vyrui, netekusiam žmonos.
Mirtis sulaukus gilios senatvės laikoma natūraliu dalyku. Tačiau mirus vienam iš solidaus amžiaus sutuoktinių, kitas pasijunta labai vienišas ir nelaimingas. Jis ima kaltinti visą pasaulį dėl netekties, pakinta jo elgesys.
„Nėra tokių svertų, kuriais galėtume pamatuoti skausmą.
Netekus artimojo kiekvienam savas sielvartas yra didžiausias. Tačiau gebėjimas atsitiesti po artimojo mirties kiekvieno žmogaus labai individualus. Tai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių, palaikymo ir paramos iš aplinkos.
Netektį visuomet verta suprasti ir plačiau - nes galime netekti orumo, garbės, darbo, meilės, savivertės, pinigų, statuso, gero vardo. Galime prarasti draugus, šeimą, gimtinę: žmonės išsiskiria, persikelia gyventi į kitus miestus ar šalis, jie gali būti ištremiami, išvežami. Beje, priverstinė tremtis savo netekties išgyvenimo ypatumais, sunkumu, prilyginama išgyvenimams, kurie atsiranda po artimojo mirties. Visi šie praradimai - taip pat netektys, dėl kurių sielvartaujama.
Labai dažnai suaugę nesupranta ar ignoruoja tai, ką išgyvena vaikai. Dažnai jie bijo su vaikais kalbėtis apie mirtį. Jie lyg ir stengiasi apsaugoti vaiką, vengia kalbėti apie mirtį arba meluoja atsakydami į klausimą, kur dingo vaikui artimas žmogus. Tuo tarpu vaikas dažnai suvokia mirties faktą, jis išgyvena labai intensyvius jausmus ir jaučia, kad suaugusieji jo nesupranta. Visuomenėje mirtis yra tabu, yra paplitusi nuomonė, kad geriau vaikams apie ją apskritai neužsiminti, nes jie vis tiek "nesupras". Dažnai, kai šeimoje kas nors miršta, vaikus išsiunčia pas giminaičius, o dėl artimo žmogaus išnykimo sukuria kokią neįtikimą istorija, neva "tėtis išvažiavo toli į komandiruotę" ar "mama kuriam laikui išvažiavo pailsėti". Vaiko nepasitikėjimas suaugusiais dar stiprėja, jei kiti giminaičiai prikuria savo istorijos variantų, vengia vaiko klausimų ir įtarimų ar kitaip...
Šį darbą sudaro 2958 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!